0df22b09-7cb1-425e-8d91-4e89b6e97248 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-176-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01048-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.1.3.3.1; 2.6.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R.

S. L. ir G. V. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2572-852/2020 pagal ieÅ¡kovų R. S. L. ir G. V. L. ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Entafarma“ ir notarei Snieguolei Kaplerienei dėl vekselio pripažinimo nesudarytu ir vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys AIG Europe Limited (Finland branch) ir antstolis Vaidas Drungilas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovai R. S. L. ir G. V. L. 2019 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į TelÅ¡ių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti nesudarytu 2010 m. lapkričio 23 d. ieÅ¡kovų atsakovei UAB „Entafarma“ iÅ¡duotÄ paprastÄ jį vekselį, taip pat pripažinti negaliojančiu Vilniaus 37-tojo notarų biuro notarės S. Kaplerienės 2011 m. sausio 3 d. iÅ¡duotÄ paprastojo vekselio vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. SK-02).

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė UAB „Entafarma“ tiekė IÄ® „R. L. vaistinė“ vaistus. Vaistinės skolai 2010 m. lapkričio 1 d. iÅ¡augus iki 178 178,80 Lt, atsakovė pareikalavo iÅ¡ įmonės savininko, ieÅ¡kovo R. S. L., pasiraÅ¡yti 178 000 Lt sumos vekselį, kitu atveju prekių nebetieks. IeÅ¡kovai R. S. L. ir G. V. L., kaip laiduotoja, 2010 m. lapkričio 23 d. pasirašė vekselį, kurį atsakovė UAB „Entafarma“ 2011 m. sausio 3 d. pateikė notarei, o notarės iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä â€“ antstoliui.

Antstolis 2011 m. sausio 26 d. areÅ¡tavo visÄ turtÄ ir sÄ skaitas. Pasak ieÅ¡kovų, per 2011 metus nepavykus surasti pastatui pirkėjo, 2012 m. spalio mėnesį jį už skolas buvo siÅ«loma perimti atskovei UAB „Entafarma“. Tačiau atsakovė atsakyti delsė, skolos vis augo, todėl 2013 m. kovÄ ieÅ¡kovai buvo priversti paskelbti vaistinės bankrotÄ . Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-734-154/2013, IÄ® „R. L. vaistinė“ iÅ¡kelta bankroto byla, o 2015 m. gegužės 25 d. bankrutavusi įmonė iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-1792-971/2019, bankroto byla buvo iškelta ir G. V. L. bei R. S. L..

3. IeÅ¡kovų teigimu, pasiraÅ¡ydami ginčijamÄ vekselį jie nežinojo, kokias teisines pasekmes jis sukels, suklydo dėl jo esmės bei padarinių. Pinigų iÅ¡ atsakovės pagal šį vekselį jie faktiÅ¡kai negavo, o paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo daiktų ar pinigų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalis). Atsakovė UAB „Entafarma“ piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu), nepagrįstai jį vertindama kaip savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo (fizinio asmens) skolÄ ir vykdydama Å¡ios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nors ne tik paskolos, bet ir jokių kitų sandorių, kurių pagrindu galėtų atsirasti ieÅ¡kovo savarankiÅ¡ka prievolė sumokėti atsakovei 178 000 Lt, Å¡alys nebuvo sudariusios.

Tarp ieÅ¡kovo turėtos vaistinės ir atsakovės buvo susiklostę ilgalaikiai draugiÅ¡ki verslo santykiai, ieÅ¡kovas pasitikėjo ilgamečiu verslo partneriu ir vekselį iÅ¡rašė dėl apgaulės bei suklydimo (CK 1.90, 1.91 straipsniai), atsakovei (vekselio gavėjai) veikiant nesÄ Å¾iningai ir ieÅ¡kovų nenaudai. Mano, kad vekselio pasiraÅ¡ymo bei G. V. L. laidavimo atsakovė reikalavo kaip papildomos vaistinės prievolių užtikrinimo priemonės, Å¡iai negalint atsiskaityti už prekes, nors pagal įstatymus vekselis negali bÅ«ti vertinamas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das.

Šis vertybinis popierius atlieka kitokias funkcijas, iš kurių pagrindinė – atsiskaitymo. Atsakovei pareikalavus vekselio pasirašymo kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, tokia vekselio paskirtis pažeidžia ieškovų teises ir interesus, taigi vekselis panaikintinas dar ir CK 1.80 straipsnio pagrindu.

4. TelÅ¡ių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Å¡i civilinė byla buvo perduota nagrinėti pagal teismingumÄ Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti TelÅ¡ių apylinkės teismui, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-62-790/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis panaikinta ir byla perduota toliau nagrinėti Å¡iam teismui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieÅ¡kovų R. S. L. ir G. V. L. ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas R. S. L. 2010 m. lapkričio 23 d. iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo 2010 m. gruodžio 23 d. sumokėti atsakovei UAB „Entafarma“ sumÄ , sudarančiÄ 178 000 Lt (51 552,36 Eur). Vekselyje už vekselio davėjÄ laidavo ieÅ¡kovė G. V. L.. IeÅ¡kovo iÅ¡duotas paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo realizuotas kaip vertybinis popierius įstatymo nustatyta tvarka. Å io vekselio pagrindu notarė S. Kaplerienė 2011 m. sausio 3 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuriuo reikalaujama solidariai iÅ¡ skolininko ir laiduotojos iÅ¡ieÅ¡koti kreditorei per vekselio apmokėjimo terminÄ nesumokėtÄ vekselio sumÄ .

7. Teismas visų pirma pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, praÅ¡ydami vekselį pripažinti nesudarytu, remiasi tuo, jog Å¡is buvo iÅ¡duotas paskolos sutarties, pagal kuriÄ paskolos dalykas jiems neperduotas, pagrindu. Teismas pripažino neįrodytais tokius ieÅ¡kovų argumentus, kad ginčijamas vekselis buvo iÅ¡duotas bÅ«tent paskolos sutarties pagrindu, todėl, atitinkamai, nesutiko ir su jų pozicija, jog, neatsiradus paskolos santykiams, laikomas nesudarytu ir pats vekselis. IÅ¡ ieÅ¡kinyje dėstomų faktinių aplinkybių teismas sprendė, kad (1) atsakovė UAB „Entafarma“ tiekė prekes ieÅ¡kovo IĮ „R. L. vaistinė“, (2) vekselio iÅ¡davimo metu iÅ¡ tiekimo teisinių santykių atsiradusi individualios įmonės skola buvo reali ir tikra, (3) vekselio iÅ¡davimo pagrindu tapo bÅ«tent Å¡ios iÅ¡ prekių tiekimo atsiradusios skolos perkėlimas ieÅ¡kovui, bet ne paskolos santykiai, juolab kad ieÅ¡kovai konkrečiai nepaaiÅ¡kino, kodėl atsakovė jiems turėjo perduoti pinigus.

IeÅ¡kovo teiginius, kad taip jis bÅ«tų atsiskaitęs su atsakove už savo individualios įmonės skolÄ , teismas įvertino kaip neprotingus ir nerealius. IeÅ¡kovams neįrodžius, kad vekselis buvo iÅ¡duotas neegzistuojančios prievolės pagrindu, teismas nenustatė ir pagrindo pripažinti šį vekselį nesudarytu.

8. Taip pat teismas atmetė ir ieÅ¡kovų argumentus, kad vekseliu buvo užtikrintas R. S. L. individualios įmonės prievolės vykdymas, o atsakovė piktnaudžiavo tokia padėtimi, realiai vykdydama skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ dviejų skolininkų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė UAB „Entafarma“ realiai iÅ¡siieÅ¡kojo skolÄ iÅ¡ IÄ® „R. L. vaistinė“ ir papildomai reikalauja tos pačios skolos iÅ¡ vekselio davėjo. Ir nors individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės UAB „Entafarma“ reikalavimas, tai savaime nereiÅ¡kia, kad skola buvo iÅ¡ieÅ¡kota. PrieÅ¡ingai, Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendime dėl IĮ „R. L. vaistinė“ pabaigos (civilinė byla Nr. B2-203-569/2015) konstatuota, kad likęs nepadengtas kreditorės UAB „Entafarma“ reikalavimas yra 55 723,38 Eur.

9. Teismas pritarė atsakovės pozicijai dėl faktinio Å¡alių elgesio, kuris patvirtina vekseliu realizuotÄ jų susitarimÄ dėl įmonės skolos perkėlimo jos savininkui. Tokio susitarimo buvimu, teismo vertinimu, leidžia įsitikinti ir labai trumpas vekselio apmokėjimo terminas (vienas mėnuo), nors Å¡alims buvo žinoma apie ribotas ieÅ¡kovų galimybes sumokėti skolÄ per tokį trumpÄ laikotarpį. Taigi, iÅ¡ esmės vekseliu buvo siekiama pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo ir tuo pačiu susilaikyti nuo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo individualios įmonės. Vykdomasis įraÅ¡as nedelsiant, t. y. 2011 m. sausio 4 d., buvo pateiktas antstoliui V.

Drungilui priverstiniam vykdymui, tuo pat metu atsakovei prašant antstolio susilaikyti nuo individualios įmonės turto areštų. Šalys byloje taip pat neginčijo ir tokios aplinkybės, kad ir po vekselio pasirašymo atsakovė UAB „Entafarma“ toliau tiekė prekes ieškovo individualiai įmonei ir kad įmonės veikla nebuvo suvaržyta dėl buvusio jos įsiskolinimo.

10. Remdamasis sprendime cituojama kasacinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad vekselio iÅ¡davimo pagrindu pripažįstant įvykusį skolos perkėlimÄ (novacijÄ pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį), laikytina, jog ieÅ¡kovo įsipareigojimų vykdymo neįtakoja jo individualios įmonės bankrotas, kadangi fizinio asmens prievolės savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia; teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimÄ individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iÅ¡ sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku kaip fiziniu asmeniu, bei negavus Å¡io reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės iÅ¡lieka. Teismas konstatavo, kad ir nagrinėjamos bylos atveju iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas pagal vekselį bei jo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Ä¯statymams neprieÅ¡tarauja.

11. Pasisakydamas dėl vekselio sudarymo galimai suklydus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovai savo suklydimo esmės aiÅ¡kiai neapibrėžia, o suklydimo aplinkybes bei priežastis aiÅ¡kina prieÅ¡taringai. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovais, kad jie vekselio iÅ¡davimo metu galėjo tikėtis, jog UAB „Entafarma“ jiems perduos vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , t. y. paskolins pinigus. Patys ieÅ¡kovai neginčijo, kad individuali įmonė, t. y. neribotos atsakomybės juridinis asmuo, už kurio skolas atsako jos savininkas, jau buvo skolinga atsakovei UAB „Entafarma“ vekselyje nurodytÄ sumÄ , todėl ieÅ¡kovai dėl prievolės dalyko negalėjo suklysti.

Nors ieÅ¡kovai teigia suklydę ir dėl to, kad jie galvojo, jog atsakovė nesieks iÅ¡ieÅ¡koti skolos du kartus, teismas tokių argumentų taip pat nevertino kaip suklydimo dėl faktų, buvusių sandorio sudarymo metu. Å iame kontekste teismas aktualia pripažino dar ir tokiÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovai savo teisių negynė beveik 9 metus, todėl nesutiko su ieÅ¡kovais, jog sandorio aplinkybės jiems buvo neaiÅ¡kios ir dėl jo sudarymo jie klydo.

12. Kaip nepagrįstus teismas atmetė ir tokius argumentus, kad vekselis buvo pasiraÅ¡ytas dėl atsakovės UAB „Entafarama“ ieÅ¡kovams daromo ekonominio spaudimo bei grasinimų iÅ¡kelti individualiai įmonei bankroto bylÄ . Ä®monei nevykdant sutartinių įsipareigojimų kreditorė turėjo teisę kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, be to, pats įmonės savininkas, esant įmonės nemokumui, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl įmonės bankroto. Todėl nurodyti atsakovės ketinimai dėl skolos iÅ¡siieÅ¡kojimo nėra realus grasinimas ar ekonominis spaudimas, dėl kurio sandoris galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Ä®vertinęs dar ir tai, kad individualios įmonės savininkas pagal įstatymÄ atsako už jam priklausančios įmonės skolas, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo iÅ¡duotas vekselis nesukÅ«rė naujos aiÅ¡kiai neproporcingos ar neprotingos prievolės. Kitokio neteisėto ar neleistino atsakovo spaudimo teismas nenustatė, juolab kad IÄ® „R. L. vaistinė“ turėjo ir kitų kreditorių, o dėl bankroto įmonei iÅ¡kėlimo 2013 m. kovo 12 d. į teismÄ kreipėsi pats įmonės savininkas.

13. Kadangi ieÅ¡kovai savarankiÅ¡kų pagrindų, dėl kurių turėtų bÅ«ti panaikintas vykdomasis įraÅ¡as, nenurodė, šį reikalavimÄ pareikÅ¡dami kaip iÅ¡vestinį iÅ¡ pagrindinio reikalavimo dėl vekselio pripažinimo nesudarytu, o jo teismas netenkino, atitinkamai, buvo atmestas ir iÅ¡vestinis ieÅ¡kinio reikalavimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 14. IeÅ¡kovai G. V. L. ir R. S. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra Å¡aliÅ¡kas, grindžiamas tik atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais, o teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. 14.2. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, susitarimas dėl skolos perkėlimo nebuvo realizuotas, nes:

1) atsakovė vaistinei panaikino nuolaidas, vaistus tiekė nereguliariai, įmonės veikla buvo visiÅ¡kai suvaržyta, taigi galima teigti, kad atsakovė privedė ieÅ¡kovo individualiÄ Ä¯monę prie bankroto;

2) atsakovė pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vekselį ir nors vėliau iÅ¡ieÅ¡kojimÄ sustabdė, tačiau iÅ¡kėlus vaistinei bankroto bylÄ buvo dvi skolos – vaistinės pagal finansinės atskaitomybės dokumentus ir ieÅ¡kovų pagal vekselį, o tai patvirtina, kad skola perkelta nebuvo;

3) bankroto byla vaistinei buvo iškelta dėl skolos atsakovei – UAB „Entafarma“ buvo pagrindinė kreditorė, skola jai buvo didesnė nei nurodyta vekselyje;

4) buvo iškelta ne fizinio asmens, o individualios įmonės bankroto byla. 14.3. Teismo išvada, kad vekselio išdavimo pagrindu pripažįstamas skolos perkėlimas – novacija, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, bylos medžiagoje pateiktiems įrodymams ir CK 6.141 straipsniui:

1) prievolės pagal vekselį reikalavimo dalykas ir įvykdymo būdas iš esmės nesiskiria;

2) BIĮ „R. L. vaistinė“ nebuvo atleista nuo prievolės vykdymo;

3) be atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų, kuris nedalyvavo vekselio pasiraÅ¡ymo metu, bylos medžiagoje nėra jokių užuominų apie novacijÄ . 14.4. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, suformuota taisykle, vekselis laikytinas paprastu raÅ¡ytiniu įrodymu, todėl, esant ginčui dėl vekselio įvykdymo, turėjo bÅ«ti taikomos CK 6.70 straipsnio 2 dalies ir 6.875 straipsnio 3 dalies normos. 14.5. Byla nepagrįstai perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 12 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 7 dalimi, byla pagal analogijÄ privalėjo bÅ«ti nagrinėjama bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme.

15. Atsakovė UAB „Entafarma“ atsiliepime į ieÅ¡kovų G. V. L. ir R. S. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 15.1. Å ios bylos teismingumo klausimas buvo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-62-790/2020. Aplinkybe dėl teismingumo ieÅ¡kovai nesirėmė bylÄ nagrinėjant teisme, todėl Å¡ia aplinkybe negali grįsti apeliacinio skundo (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Be to, FABÄ® 12 straipsnio 3 dalis negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai ir nenumato galimybės nagrinėti bankrutuojančių fizinių asmenų pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių fizinio asmens bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme. 15.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-7-100-469/2019 faktinės aplinkybės visiÅ¡kai skiriasi nuo Å¡ios bylos faktinių aplinkybių, nes minėtoje byloje kasacinis teismas sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių vekselio, nerealizuoto Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka (toliau – Ä®PVÄ®), teisinę reikÅ¡mę ir iÅ¡ tokio vekselio kildinamų reikalavimų tenkinimo, aiÅ¡kinimo bei taikymo; dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl Å¡ių teisės klausimų suvienodinimo; dėl įrodinėjimo taisyklių, kai Ä®PVÄ® nustatytas nerealizuoto vekselio pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas kildinamas iÅ¡ paskolos teisinių santykių, aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Nagrinėjamoje byloje vekselis buvo realizuotas, pateiktas vykdyti antstoliui Ä®PVÄ® nustatyta tvarka, o vekselio pagrindu notarės iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kuris eilę metų vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų turto. 15.3. Bylos medžiaga ir pačių ieÅ¡kovų elgesys po vekselio pasiraÅ¡ymo patvirtina, kad ieÅ¡kovai ir atsakovė 2010 m. lapkričio mėnesį susitarė, jog:

1) R. S. L. perims vaistinės įsipareigojimus atsakovei;

2) už R. S. L. įsipareigojimų vykdymÄ atsakovei laiduos G. V. L.;

3) atsakovė toliau tieks prekes vaistinei;

4) ieÅ¡kovams priklausantis nekilnojamasis turtas bus areÅ¡tuotas atsakovės naudai, o ieÅ¡kovai stengsis laisvu pardavimu realizuoti jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir, jį pardavę, atsiskaityti su visais savo kreditoriais, įskaitant atsakovę. Taigi, vekseliu buvo įtvirtinta asmeninė R. S. L. prievolė atsakovei. PrieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovai, teismo padaryta iÅ¡vada apie įvykusiÄ novacijÄ yra pagrįsta ne tik atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais, bet ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie patvirtina atsakovės ir apeliantų susitarimo dėl novacijos faktÄ . 15.4.

Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, iÅ¡ieÅ¡kojusi skolÄ iÅ¡ vaistinės, jos sumokėjimo reikalauja dar ir iÅ¡ ieÅ¡kovų. Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendime dėl vaistinės pabaigos yra konstatuota, kad likęs nepadengtas atsakovės reikalavimas yra 55 723,38 Eur. Todėl nepriklausomai nuo to, ar, ieÅ¡kovams iÅ¡davus vekselį, įvyko novacija, ieÅ¡kovai turi pareigÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę atsakovei, kuri nėra įvykdyta ir nėra pasibaigusi.

16. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland branch) atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalį dėl vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiu atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , juolab kad ieÅ¡kovai vykdomÄ jį įraÅ¡Ä prašė pripažinti negaliojančiu tik kaip galimai netesėto vekselio teisinę pasekmę, jokių savarankiÅ¡kų vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiu pagrindų savo ieÅ¡kinyje nenurodę.

Todėl Å¡ios skundžiamo teismo sprendimo dalies nėra pagrindo nei keisti, nei naikinti. 16.2. Dėl kitos sprendimo dalies, t. y. dėl ieÅ¡kovų reikalavimo paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį pripažinti nesudarytu / negaliojančiu, draudikas palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui, kartu pareikÅ¡damas, kad neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų teisingumu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacijos ribų 17.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas. Atitinkamai apeliacine tvarka nagrinėjamos ribas apibrėžia apeliacinio skundo turinys ir įstatyme tiesiogiai įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti, ar nėra absoliučių teismo sprendimų pagrindų (CPK 320 straipsnis).

18. Å ioje byloje pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl vekselio pripažinimo nesudarytu (pagrindinis reikalavimas) ir jo pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o pripažinimo negaliojančiu (iÅ¡vestinis reikalavimas). Apeliantai vekselio pasiraÅ¡ymÄ (iÅ¡davimÄ ) grindė atsakovės UAB „Entafarma“ darytu ekonominiu spaudimu ir grasinimu kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos IÄ® „R. L. vaistinė“ iÅ¡kėlimo (CK 1.91 straipsnis), esminiu suklydimu, nesupratus vekselio iÅ¡davimo teisinių pasekmių (CK 1.90 straipsnis), bei CK 6.875 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įrodinėdami vekselio nesudarymÄ neperdavus paskolos dalyko, t. y. jo iÅ¡davimÄ neegzistuojančios prievolės pagrindu.

19. Pirmosios instancijos teismas apeliantų ieÅ¡kinį atmetė nenustatęs nei pagrindo pripažinti ginčijamÄ vekselį negaliojančiu pagal ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir teisės normas, nei pagrindo pripažinti šį vekselį nesudarytu. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, apeliantai jame kelia netinkamai iÅ¡spręsto bylos teismingumo ir byloje esančių įrodymų netinkamo įvertinimo klausimus, pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad apeliantų prievolė atsakovei iÅ¡duoto vekselio pagrindu Å¡ioje byloje nebuvo paneigta. Teisėjų kolegija dėl tokių apeliacinio skundo argumentų ir pasisako. Dėl bylos teismingumo 20. Apeliaciniame skunde apeliantai tvirtina, kad, vadovaujantis FABÄ® 12 straipsnio 3 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalimi, byla pagal analogijÄ privalėjo bÅ«ti nagrinėjama bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme.

21. Kaip teisingai pažymima ir atsakovės UAB „Entafarma“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Å¡io konkretaus ginčo teismingumo klausimas jau yra iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-62-790/2020, kuri buvo priimta iÅ¡nagrinėjus atsakovės UAB „Entafarma“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties Å¡iÄ civilinę bylÄ perduoti nagrinėti TelÅ¡ių apylinkės teismui.

22. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 6 dalis, 338 straipsnis).

23. Vadinasi, tiek minėtas procesinio teismo sprendimo privalomumo principas, tiek ir CPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatos lemia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl Å¡io ginčo nagrinėjimo konkrečiame teisme yra privalomi ir apeliantams, ir patiems teismams. Be to, įstatymų leidėjo valia, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bylos perdavimo nagrinėti konkrečiam teismui, toje byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys negali bÅ«ti naikinami tuo pagrindu, kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ pažeisdamas teismingumo taisykles (CPK 35 straipsnio 2 dalis).

Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo ne tame teisme, kuris turėjo šį ginÄÄ nagrinėti, viena vertus, nėra pagrįsti, kita vertus, ir teisiÅ¡kai neaktualÅ«s. Dėl apeliantų asmeninės prievolės atsakovei atsiradimo 24. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad vekselio iÅ¡davimu įvyko įmonės skolos jiems perkėlimas (novacija) (CK 6.115, 6.141 straipsniai), teigdami, kad susitarimas su atsakove dėl vaistinės skolos jiems perkėlimo nebuvo realizuotas, nes BIÄ® „R.

L. vaistinė“ faktiÅ¡kai nebuvo atleista nuo jos prievolės atsakovei vykdymo – egzistavo dvi skolos (vaistinės pagal finansinės atskaitomybės dokumentus ir jų pagal vekselį). Taip pat tvirtina, kad jokių duomenų (įrodymų) apie įvykusiÄ novacijÄ , iÅ¡skyrus atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimus, byloje nėra. Teisėjų kolegija ir su tokiais apeliantų argumentais negali sutikti.

25. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is vykdytų savo pareigÄ (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda ne tik iÅ¡ sandorių, bet ir iÅ¡ kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Neabejotina, kad prievolės gali atsirasti ir iÅ¡ vekselio. CK 1.105 straipsnyje vekselis apibrėžiamas kaip vertybinis popierius – dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui.

26. Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis – vertybinis popierius, kuris iÅ¡raÅ¡omas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali bÅ«ti įsakomasis arba paprastasis. Nurodyto straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sÄ lygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įraÅ¡ytÄ sumÄ . Taigi, paprastojo vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra abstraktus vienaÅ¡alis sandoris, įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ vekselio davėjo mokėjimo pareigÄ , kuri yra vekselio turėtojo reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas.

27. Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų Å¡io vertybinio popieriaus naudojimÄ civilinėje apyvartoje: jis gali bÅ«ti iÅ¡duodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).

28. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iÅ¡ sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siÅ«lymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismÄ dėl prievolės vykdymo, negali bÅ«ti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).

29. Taigi vekselių, kaip prievolių užtikrinimo priemonės, naudojimas, prieÅ¡ingai nei savo procesiniuose dokumentuose tvirtina apeliantai, pats savaime neprieÅ¡tarauja įstatymui, o kreditoriaus reikalavimas pateikti bÅ«tinas jo interesus užtikrinančias bei verslo rizikÄ minimalizuojančias užtikrinimo priemones, antraip (tokių nepateikus) atsisakyti finansuoti įsiskolinusios įmonės veiklÄ ir be iÅ¡ankstino apmokėjimo jai neteikti prekių, negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas kreditoriaus veikimas. Todėl ir tokie apeliantų procesinių dokumentų teiginiai, kad pagal ginčijamÄ vekselį jų asmeninei prievolei už vaistinės skolas atsirasti objektyviai negalėjo bÅ«ti jokio kito teisėto pagrindo, iÅ¡skyrus paskolos sutartį, kuri Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo sudaryta, nes atsakovė neperdavė jiems paskolos dalyko, aiÅ¡kiai stokoja pagrįstumo.

30. Kaip yra nustatyta byloje, apeliantas R. S. L. buvo BIÄ® „R. L. vaistinė“ savininkas, apeliantė G. V. L. – Å¡ios vaistinės direktorė. IndividualiÄ Ä¯monę su atsakove UAB „Entafarma“ siejo prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai pagal Å¡alių sudarytÄ 2010 m. vasario 1 d. prekių pardavimo kreditan sutartį Nr. V-201002-61 (sutarties terminas iki 2011 m. sausio 31 d., su automatiniu pratęsimu, jeigu nė viena iÅ¡ Å¡alių neinformuoja kitos apie norÄ nepratęsti sutarties, sutarties 9.1 punktas).

Apeliantai savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2010 m. lapkričio 1 d. su UAB „Entafarma“ suderinta BIÄ® „R. L. vaistinė“ skola už pateiktas prekes pasiekė 178 178,80 Lt (51 604,15 Eur). Apeliantas R. S. L. asmeniÅ¡kai 2010 m. lapkričio 23 d. atsakovei UAB „Entafarma“ iÅ¡davė paprastÄ jį vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo 2010 m. gruodžio 23 d. (t. y. po mėnesio) sumokėti 178 000 Lt (51 552,36 Eur). Å iame vekselyje kaip laiduotoja pasirašė ir apeliantė G. V.

L..

31. Taigi, ginčijamo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ individuali įmonė jau buvo skolinga atsakovei 178 000 Lt sumÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovė garantavo, jog vekselio iÅ¡raÅ¡ymas tebus formalumas, pinigus ji perves vaistinės skolai padengti, o skolingi liks ieÅ¡kovai. Atsižvelgiant į tai, kad pati vaistinė neturėjo jokio nekilnojamojo turto, visas apeliantų vekselio iÅ¡davimo metu turėtas nekilnojamas turtas buvo įkeistas pačių apeliantų kreditoriams AB SEB bankui ir kredito unijai „Germanto lobis“, apeliantai dirbo vaistinėje ir gavo tik su darbo santykiais susijusias pajamas, akivaizdu, kad per vienÄ mėnesį apeliantai nebÅ«tų turėję galimybių sumokėti atsakovei vekselyje nurodytÄ sumÄ .

Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovei, kaip verslininkei, nebuvo jokio ekonomine logika pagrįsto tikslo skolinti apeliantams sumÄ , kurios dydis atitiko jau buvusiÄ vaistinės skolÄ , vadinasi, ir paskolos suteikimas negalėjo tapti ginčijamo vekselio iÅ¡davimo pagrindu.

32. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantais, kad Å¡alių susitarimas dėl apeliantų asmeninio įsipareigojimo už įmonės skolas, prisiimant asmeninę pareigÄ atlyginti vekselio pasiraÅ¡ymo momentu susidariusių skolÄ už vaistus, nebuvo sudarytas ir / arba faktiÅ¡kai nebuvo įgyvendintas. PrieÅ¡ingai, vekselio iÅ¡davimo faktas yra nustatytas, o apeliantai suprato, kÄ jie ir patys nurodė savo ieÅ¡kinyje, kad vaistinės skolos po vekselio iÅ¡davimo nelieka, o atsakovei skolingi pagal vekselį tampa apeliantai.

Taip pat apeliantai neneigia, kad ir po vekselio iÅ¡davimo atsakovė toliau tiekė vaistinei prekes, už jas vaistinė pagal galimybes atsiskaitydavo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp BIÄ® „R. L. vaistinė“ ir atsakovės UAB „Entafarma“ 2012 m. vasario 1 d. buvo sudaryta nauja prekių pardavimo kreditan sutartis Nr. V-2012-038, kurios sÄ lygos (su nežymiais pasikeitimais) iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos buvusios sutarties sÄ lygoms (pavyzdžiui, vietoje minimalios 400 Lt be PVM užsakymo kainos susitarta dėl 500 Lt be PVM kainos, taip pat vietoje 0,05 proc. delspinigių susitarta dėl mažesnio delspinigių tarifo taikymo – 0,04 proc., numatyta, kad delspinigiai mokami tik atsakovei to pareikalavus; sutarties 6.2 punktas).

33. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, kylančius iÅ¡ vekselio, kaip susitarimÄ dėl novacijos, kai abiejų Å¡alių valia buvo sukurta nauja apeliantų prievolė (įvyko novacija). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepaneigia. CK 6.115 straipsnyje nustatyta, kad trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. Pagal Å¡iÄ normÄ skola perkeliama kreditoriui sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu – naujuoju skolininku, kuris perima skolininko skolÄ , o kreditorių ir pradinį skolininkÄ siejanti prievolė baigiasi.

Skolos perkėlimui (lot. cessio debitis) skolininko sutikimo nereikia, iÅ¡skyrus sutarties ar įstatymo nustatytas iÅ¡imtis. Toks skolos perkėlimo bÅ«das kartu yra ir novacija (CK 6.141 straipsnis), t. y. esamos prievolės pasibaigimas dėl naujos prievolės sukÅ«rimo, o nauja prievolė, esant novacijai, gali reikÅ¡ti ir skolininko pakeitimÄ nauju. Tokiu atveju pradinė prievolė iÅ¡lieka, tik prievolės pasyvioji Å¡alis – skolininkas – pakeičiama kitu asmeniu, skolÄ pagal prievolę perkeliant trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui.

Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 straipsniai), tačiau jos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

34. Nagrinėjamu atveju susitarimo dėl apeliantų besÄ lyginio įsipareigojimo atsakovei sudarymÄ ir tokios sutarties (susitarimo) realizavimÄ patvirtina ne tik iÅ¡duotas vekselis, bet ir atsakovės atlikti teisiniai veiksmai, suėjus jo apmokėjimo terminui, taip pat jos veiksmai apelianto individualios įmonės bankroto procese.

35. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pagal vekselį 2011 m. sausio 3 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, kurio pagrindu antstolio V. Drungilo kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0047/11/00051 dėl skolos ir palÅ«kanų iÅ¡ apeliantų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Antstoliui adresuoto 2011 m. sausio 14 d. elektroninio laiÅ¡ko turinys patvirtina, kad atsakovė UAB „Entafarma“ prašė antstolio: (1) areÅ¡tuoti tik fiziniams asmenims, t. y. R. S. L. ir G. V. L. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (nesvarbu, kad jis yra įkeistas hipotekos kreditoriui); (2) jokiu bÅ«du neareÅ¡tuoti minėtų fizinių asmenų atsiskaitomųjų sÄ skaitų; (3) nepradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų, kol nebus iÅ¡ieÅ¡kota pagrindinė skola; (4) antstoliui priklausantį užmokestį už vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡koti vėliau, kai bus realizuotas turtas arba kitu bÅ«du bus pabaigtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas; (5) bet kokiu su skolininkų turtinių teisių apribojimu susijusiu klausimu pasitarti su iÅ¡ieÅ¡kotoja arba jos atstovu.

IÅ¡ antstolio V. Drungilo 2019 m. rugsėjo 6 d. parengtos pažymos matyti, kad antstolis areÅ¡tavo tik apeliantams priklausantį ir kitiems asmenims jau įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o apeliantų banko sÄ skaitose esančios lėšos areÅ¡tuotos nebuvo. IÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymu buvo taikytas vykdymo veiksmų atidėjimas iki 2013 m. balandžio 10 d., ir tik gavus praÅ¡ymÄ vykdymo veiksmus atnaujinti pritaikytas areÅ¡tas skolininkų sÄ skaitoms. Tačiau 2013 m. balandžio 14 d. vėl gautas iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymas vykdymo veiksmus atidėti bei panaikinti skolininkų sÄ skaitoms taikytus areÅ¡tus, Å¡ios praÅ¡ymas patenkintas, areÅ¡tai panaikinti.

36. IÅ¡ atsakovės su pirmosios instancijos teismui su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateiktų įrodymų – elektroninio susiraÅ¡inėjimo, vykusio dar iki bankroto bylos vaistinei iÅ¡kėlimo (2012 m. rugpjūčio 28 d., 2012 m. rugpjūčio 29 d., 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. lapkričio 30 d., 2013 m. sausio 21 d.), taip pat nustatyta, kad apeliantas R. S. L. siekė parduoti turtÄ ir atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Buvo parduodamos apeliantams nuosavybės teise priklausančios ir kredito unijai „Germanto lobis“ įkeistos 374,39 kv. m. komercinės prekybinės paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), apeliantas R. S. L. taip pat siÅ«lė atsakovei perimti Å¡ias patalpas už kainÄ , padengiančiÄ vaistinės skolÄ UAB „Entafarma“ bei jo įsipareigojimus kredito unijai už įkeistÄ turtÄ .

37. Kaip buvo minėta pirmiau, Å iaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-734-154/2013 IÄ® „R. L. vaistinė“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Å io teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi bankroto byloje buvo patvirtintas ir UAB „Entafarma“ 198 794,71 Lt (174 408,58 Lt skola ir 24 386,13 Lt delspinigiai) kreditorinis reikalavimas. Kaip matyti iÅ¡ individualios įmonės bankroto administratorei UAB „Vorulis“ adresuoto atsakovės 2013 m. balandžio 18 d. praÅ¡ymo įtraukti jÄ Ä¯ vaistinės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , atsakovė Å¡iame praÅ¡yme aiÅ¡kiai nurodė, kad jai 198 794,71 Lt sumÄ yra skolingas vaistinės savininkas R. S. L. (bet ne bankrutavusi įmonė), Å¡iÄ skolÄ patvirtina 2010 m. lapkričio 23 d. vekselis ir jo pagrindu 2011 m. sausio 3 d. padarytas vykdomasis įraÅ¡as, pagal kurį antstolio V. Drungilo kontoroje yra užvesta vykdomoji byla.

BÅ«tent tokio turinio praÅ¡ymo į įmonės bankroto bylÄ pateikimas taip pat teikia pagrindÄ nesutikti su apeliantų apeliacinio skundo argumentais, kad susitarimas dėl vaistinės skolos jiems perkėlimo nebuvo nei sudarytas, nei faktiÅ¡kai įgyvendintas.

38. Dar daugiau, 2013 m. rugpjūčio 6 d. atsakovės ir apeliantės G. V. L., kuri į vaistinės bankroto bylÄ buvo įtraukta bendraatsakove, sudaryto susitarimo, pagal kurį apeliantė įsipareigojo atsisakyti savo 39 340 Lt kreditorinio reikalavimo civilinėje byloje Nr. B2-734-154/2013, o atsakovė įsipareigojo nereikÅ¡ti apeliantei jokių pretenzijų, kylančių dėl 2012 m. balandžio 11 d., 2012 m. balandžio 17 d., 2012 m. gegužės 28 d., 2013 m. vasario 7 d. ir 2013 m. vasario 14 d. iÅ¡ vaistinės kasos apeliantei atliktų mokėjimų 152 600 Lt sumai teisėtumo ir pagrįstumo, preambulės (A) dalyje taip pat yra aiÅ¡kiai nurodoma, kad apeliantė G. V. L. 2010 m. lapkričio 23 d. paprastuoju vekseliu laidavo bÅ«tent už apelianto R. S. L. 178 000 Lt prievolę atsakovei, kitaip tariant, laidavo ne už vaistinės skolÄ .

39. Å iaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-203-569/2015 pripažinta, kad bankrutavusi IÄ® „R. L. vaistinė“ pasibaigė, o jos bankroto byloje patvirtintas, tačiau nepatenkintas kreditorinis reikalavimas atsakovei UAB „Entafarma“ sudaro 55 723,38 Eur sumÄ (48 660,67 Eur kreditorinis reikalavimas be delspinigių ir 7 062,71 Eur delspinigiai).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, atsižvelgiant ir į tai, kad patys apeliantai iÅ¡ vekselio jiems atsiradusios prievolės itin ilgÄ laikÄ (net 9 metus) neginčijo, o jÄ Ä—mė neigti tik tada, kai atsakovė negavo savo reikalavimų įmonės savininkui bei jo laiduotojai patenkinimo įmonės bankroto byloje, teikia pagrindÄ pritarti atsakovės ir pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl ginčijamu vekseliu įtvirtinto Å¡alių susitarimo tikslo – Å¡iuo vekseliu Å¡alys siekė perkelti vaistinės skolÄ jos savininkui. Sutiktina ir su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad vekselio iÅ¡davimas buvo žymiai platesnių bylos Å¡alių susitarimų rezultatas. Å alių veiksmai iki vekselio iÅ¡davimo ir po to pakankamai aiÅ¡kiai patvirtina Å¡alių valiÄ , t. y. pradinės skolininkės (BIÄ® „R. L. vaistinė“) pakeitimÄ naujais skolininkais.

41. Å iame kontekste pažymėtina, kad net ir pripažinus, jog novacija neįvyko, tai visgi nepaneigtų apeliantų asmeninės prievolės atsakovei buvimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017, priimtoje sprendžiant Å¡ios bylos apeliantams kito jų kreditoriaus – AB SEB banko – pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, negrÄ Å¾inus visos skolos skolininkui priklausančios individualios įmonės bankroto proceso metu (nepakakus individualios įmonės turto skolai grÄ Å¾inti) ir individualiÄ Ä¯monę dėl bankroto likvidavus, jau yra pasisakyta, kad tokioje situacijoje įmonės savininko skola nepasibaigia.

CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Nei CK, nei ĮBĮ, nei kituose įstatymuose nėra nustatyta, kad pasibaigia individualios įmonės savininko prievolės, kurias jis asmeniškai prisiėmė, po jo įmonės likvidavimo dėl bankroto. Individualios įmonės likvidavimas dėl bankroto nereiškia ir nėra prilyginamas įmonės savininko bankrotui ir jo prievolių dėl bankroto pasibaigimui.

Individualios įmonės savininko – fizinio asmens – prievolės, kurias jis prisiėmė kaip fizinis asmuo, bankroto procedÅ«rų bÅ«du pasibaigia FABÄ® nustatyta tvarka, pagal kuriÄ iÅ¡keliama bankroto byla nemokiam fiziniam asmeniui, atsiskaitoma su jo kreditoriais, atliekamos kitos fizinio asmens bankroto byloje procedÅ«ros ir tik tuomet fizinio asmens prievolės pasibaigia dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017).

42. Apibendrinant argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai, nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kitokio skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimo nesuponuoja ir apeliantų apeliacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų. Å iuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus faktų), bet konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas Å¡ias su taikytina teisės norma.

Todėl konkrečioje byloje suformuluotos taisyklės ir iÅ¡aiÅ¡kinimai precedentinę reikÅ¡mę turi tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas aukÅ¡tesnės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

43. Apeliantų nurodomos kasacinio teismo bylos Nr. e3K-7-100-469/2019 faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos faktinių aplinkybių. Nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vekselio, nerealizuoto Ä®PVÄ® nustatyta tvarka, teisinę reikÅ¡mę ir iÅ¡ jo kildinamų reikalavimų tenkinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo bei kasacinio teismo praktikos dėl Å¡ių teisės klausimų suvienodinimo, taip pat dėl įrodinėjimo taisyklių, kai Ä®PVÄ® nustatytas nerealizuoto vekselio pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas kildinamas iÅ¡ paskolos teisinių santykių, aiÅ¡kinimo ir taikymo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje vekselis buvo realizuotas Ä®VPÄ® nustatyta tvarka, jo pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, pagal šį įraÅ¡Ä pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas.

44. Atmestini kaip nepagrįsti (vien subjektyvia apeliantų nuomone grindžiami) ir apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamÄ teismo sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas. Vien to, kad Å¡alių ginčo iÅ¡nagrinėjimo rezultatas netenkina apeliantų (yra jiems nepalankus), nenurodžius jokių konkrečių teismo Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžiančių aplinkybių, nepakanka tokiam faktui konstatuoti. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , įvertino abiejų Å¡alių argumentus ir įrodymus dėl vekselio iÅ¡davimo aplinkybių bei Å¡io sandorio tikslų, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovės pozicija yra labiau tikėtina, negu apeliantų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 45. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). IÅ¡ teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijusių byloje dalyvaujančių asmenų duomenis apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pateikė tik trečiasis asmuo „AIG Europe Limited“, nurodydamas, kad patyrė 690 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tai patvirtina advokatų profesinės bendrijos „Lexem“ 2021 m. sausio 25 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija LEX Nr. 10617 ir trečiojo asmens „AIG Europe Limited“ pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2021 m. sausio 29 d. atliktas mokėjimo pavedimas. Nors praÅ¡yme suteiktų paslaugų pobÅ«dis įvardijamas abstrakčiai (praneÅ¡imų administravimas), tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad Å¡ios advokatų profesinės bendrijos advokatė Laura Augytė-Kamarauskienė trečiojo asmens vardu parengė ir pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , taigi teisinių paslaugų suteikimo faktas ir pobÅ«dis nustatytas.

46. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8.11 punktais, trečiojo asmens praÅ¡omos priteisti 690 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus galimo priteisti dydžio (1 891,24 Eur), todėl Å¡ios faktiÅ¡kai patirtos iÅ¡laidos iÅ¡ apeliantų priteistinos trečiajam asmeniui lygiomis dalimis.

47. Kaip nurodyta pirmiau, TelÅ¡ių apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1792-971/2019 apeliantams R. S. L. ir G. V. L. iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Taigi, nors apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo metu apeliantai yra bankrutuojantys fiziniai asmenys, žyminis mokestis valstybei iÅ¡ apeliantų nepriteisiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų R. S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland branch) (juridinio asmens kodas FI24885827) 690 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Dalia Kačinskienė Vilija Mikuckienė Vytautas Zelianka