0def90ef-bfcc-4db7-975e-3b1cbec50f11 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                     Administracinė byla Nr. I-1593-473/2012 Proceso Nr. 3-61-3-00232-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. V., atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų atstovui Česlovui Jociui, atsakovo Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu ir patikslintu skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų priteisti 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 1-2) ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010-12-08 nutarimu Nr. 28-1072 jam skirta nuobauda - papeikimas, už tai, kad 2010-12-03 rytinio patikrinimo metu jis buvo be skiriamojo ženklo ir taip pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 p. Teigia, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, nes 2010-12-03 rytinio pasivaikščiojimo metu turėjo su savimi ženklÄ pakabintÄ ant virvutės prie drabužių, tačiau jis buvo pasislinkęs už striukės užsegimo, todėl nesimatė.

Mano, kad teisės aktų jis nepažeidė, nes Vilniaus pataisos namų administracija, iÅ¡duodama skiriamÄ jį ženklÄ nepasirÅ«pina, kad jį bÅ«tų įmanoma prisegti ant drabužių, o ne neÅ¡ioti ant virvutės, dėl ko jis kartais pasislepia po drabužiais. Teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad atvykęs į įstaigÄ gavo identifikacinę kortelę, apsisiuvo oda ir neÅ¡iojo pakabinęs ant virvutės, laikydamasis nustatytos tvarkos. Patvirtino, kad 2010-12-03 paaiÅ¡kinime pataisos namų administracijai teisingai nurodė buvusias faktines aplinkybes, bet mano, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, nes ženklas buvo nepatogus neÅ¡ioti.

Nurodo, kad dabar yra galimybė įsigyti pakabinamų plastikinių kortelės įdėklų, bet nuobaudos jam paskirimo metų jų nebuvo. Skundų kalėjimo administracijai nerašė, nes iki jo nubaudimo nesusipratimų nekildavo – kiekvienas nuteistasis korteles neÅ¡iojo jiems patogiu bÅ«du. Teigė, kad dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos patyrė neturtinę žalÄ , nes jam nebuvo suteiktas papildomas pasimatymas, negalėjo pasimatyti su žmona ir dukra.Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 32-33) nurodė ir teismo posėdyje jų atstovas paaiÅ¡kino, kad 2010-12-03 pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nas L. Mackevičius surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo, kad apie 9 val. rytinio patikrinimo metu pastebėjo, kad nuteistasis P. V. neturi skiriamojo ženklo. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes ir surinktÄ dokumentinę medžiagÄ pataisos namų direktorius 2010-12-08 nutarimu Nr. 28-7072 pareiÅ¡kėjui paskyrė nuobaudÄ - papeikimÄ .

Skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodo kitokias įvykio aplinkybes nei savo raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime pataisos namų administracijai. Skunde teigia, kad skiriamasis ženklas buvo virÅ¡utinėje striukės pusėje ir dalis jo buvo gerai matoma. Tuo tarpu 2010-12-03 raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime nurodo, kad ženklas buvo po striuke, ir todėl nebuvo matomas. Neneigia padaręs pažeidimÄ ir pasižada kitÄ kartÄ bÅ«ti atidesnis. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepaaiÅ¡kina kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryÅ¡io tarp tariamos žalos ir pataisos namų administracijos veiksmų.

Pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam P. V. žalos nepadarė, nes įvykio aplinkybės buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos, už pareiÅ¡kėjo padarytÄ pažeidimÄ jam paskirta adekvati nuobauda. Jokie suvaržymai pareiÅ¡kėjui nebuvo taikomi, jis buvo paprastoje grupėje ir jam buvo garantuotas vienas ilgas pasimatymas kas tris mėnesius, ir vienas trumpas pasimatymas. Skambučiai nebuvo uždrausti. Papildomų pasimatymų skyrimas yra pataisos namų direktoriaus prerogatyva, pareiÅ¡kėjui buvo paskirta nuobauda, todėl papildomų pasimatymų negavo.

Teismo posėdyje pataisos namų atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ nuteistųjų nereikalaujama apsiÅ«ti ar prisegti ženklus prie drabužių, leidžiama juos neÅ¡ioti pakabintus, nuteistiesiems patogiu bÅ«du, su sÄ lyga, kad ženklas bÅ«tų neÅ¡iojamas ant virÅ¡utinių rÅ«bų ir visÄ laikÄ gerai matomas pareigÅ«nams.Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 38-39) nurodė, jog nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ nustatyta, kad 2010-12-03 apie 9 val., rytinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas buvo be skiriamojo ženklo, tokiu savo elgesiu jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. nustatytÄ pareigÄ nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 p. nustatytÄ taisyklę neÅ¡ioti kairėje krÅ«tinės pusėje prie drabužių prisegtÄ pataisos įstaigos administracijos iÅ¡duotÄ kortelę su fotonuotrauka, įraÅ¡ytu vardu ir pavarde.

Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktÄ dokumentinę medžiagÄ bei vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 str., Vilniaus pataisos namų direktorius 2010-10-08 nutarimu Nr. 28-1072 teisėtai pareiÅ¡kėjui skyrė nuobaudÄ (papeikimÄ ). Kalėjimų departamentas, kaip centrinė vieÅ¡ojo administravimo institucija, į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakė laiku ir iÅ¡samiai, šį atsakymÄ pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarkÄ , tad 2011-01-11 sprendimas Nr. 2S-80 atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str.

įtvirtintus reikalavimus ir nėra pagrindo jo naikinti. Reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių objektyvių, tai patvirtinančių įrodymų. Ä®statymo nustatyti pasimatymai ir skambučiai pareiÅ¡kėjui buvo suteikti, o papildomų pasimatymų ir skambučių skyrimas ar neskyrimas yra pataisos namų direktoriaus prerogatyva. Nei Kalėjimų departamentas, nei Vilniaus pataisos namai pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala jam nebuvo padaryta.Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vadosVilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-12-08 nutarimu Nr. 28-7072, vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 142 str., pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda – papeikimas, už LR bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 p. reikalavimų pažeidimÄ , nustačius, kad 2010-12-03 apie 9.00 val. rytinio patikrinimo metu jis buvo be skiriamojo ženklo (asmens identifikacinės kortelės) (b. l. 34, 41, 49).PareiÅ¡kėjas 2011-01-24 kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino 2011-02-14 (b. l. 1-2, 13), praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010-12-08 nutarimÄ Nr. 28-1072, Å¡iuo nutarimu jam skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011-01-11 raÅ¡tÄ Nr. 25-80, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjo skundas dėl nuobaudos skyrimo, ir iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų priteisti 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-03-17 nutartimi nutarė pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patikslintÄ skundÄ dalyje dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimus laikyti nepaduotais, nes pareiÅ¡kėjas nepaÅ¡alino teismo 2011-02-21 nutartyje nustatyto skundo trÅ«kumo – nesumokėjo žyminio mokesčio, o teismas netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atleisti nuo žyminio mokesčio (b. l. 23-24, 16-17). Taigi Å¡ioje byloje yra priimtas ir nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas argumentuoja neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais. Teigia, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010-12-08 nutarimu Nr. 28-1072 nuobauda – papeikimas už Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 p. reikalavimo pažeidimÄ , jam paskirta nepagrįstai, nes patikrinimo metu identifikacinę kortelę jis turėjo, tik jį buvo pasislinkusi už drabužių. Vilniaus pataisos namų administracija, iÅ¡duodama kortelę nepasirÅ«pino, kad jÄ bÅ«tų įmanoma patogiai neÅ¡ioti taip, kad bÅ«tų matomi asmens duomenys.

Dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos, pareiÅ¡kėjui nebuvo suteiktas papildomas pasimatymas, negalėjo pasimatyti su Å¡eima, dėl to patyrė neturtinę žalÄ .Teismas, spręsdamas neturtinės žalos padarymo pareiÅ¡kėjui klausimÄ Ä¯vertina byloje surinktus įrodymus ir pasisako dėl atsakovo veiksmų teisėtumo. LR bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 str. 1 d. nustatyta pareiga nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau ? Taisyklės) 73.1 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo neÅ¡ioti kairėje pusėje prie drabužių prisegtÄ pataisos įstaigos administracijos iÅ¡duotÄ kortelę su fotonuotrauka, įraÅ¡ytu vardu ir pavarde.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nas 2010-12-03 tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 43-1605 dėl drausmės pažeidimo informavo, kad 2010-12-03 apie 9 val. rytinio patikrinimo metu nuteistasis P. V. nebuvo prisisegęs skiriamojo ženklo prie virÅ¡utinio drabužio (b. l. 36, 42, 50).

PareiÅ¡kėjas 2010-12-03 raÅ¡ytiniame pasiaiÅ¡kinime pataisos namų administracijai nurodė, kad 2010-12-03 rytinio patikrinimo metu apie 9 val. ryto, apsivilkęs ir užsisegęs striukę, nepastebėjo, kad po striuke yra asmens skiriamasis ženklas, kuris turėjo bÅ«ti virÅ¡utinėje pusėje. Nurodė, jog kitÄ kartÄ bus atidesnis (b. l. 35, 43, 48).Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo 2012-02-17 pažymoje apie iÅ¡duodamas korteles nurodoma, kad nuteistÄ jį pirmÄ kartÄ paskyrus į bÅ«rį bei gyvenamÄ jÄ patalpÄ , jam iÅ¡duodama kortelė su fotonuotrauka, įraÅ¡ytu vardu ir pavarde bei laikiklis kortelei.

IÅ¡duodamos dvi laminuotos bei dvi nelaminuotos kortelės, kurios yra klijuojamos ant nuteistojo spintelės bei miegamųjų vietų. Apie kortelės gavimÄ nuteistasis pasiraÅ¡o „Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje“. Bausmės atlikimo metu, nuteistÄ jį perkeliant iÅ¡ bÅ«rio į kitÄ bÅ«rį, o taip pat keičiant nuteistajam miegamÄ jÄ vietÄ yra pagaminama nauja kortelė, kuriÄ nuteistajam įteikia bÅ«rio virÅ¡ininkas (b. l. 165). PareiÅ¡kėjas neneigė, kad kortelę su asmens duomenims gavo.

Kortelės gavimÄ pareiÅ¡kėjas patvirtino savo paraÅ¡u 2010-04-19 (b. l. 164). Teismo posėdžio metu teismui atsakovo pateiktos pavyzdinė laminuota asmens identifikacinė kortelė ir pakabinamas plastikinis kortelės įdėklas su virvute (b. l. 166, 167).PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl negalimumo neÅ¡iotis skiriamÄ jį ženklÄ (identifikacinę kortelę su asmens duomenimis) tokiu bÅ«du, kad jis bÅ«tų gerai matomas, paneigti byloje esančiais raÅ¡ytiniai įrodymais ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais.

Teismui apžiÅ«rėjus minkÅ¡tu plastiku laminuotÄ kortelę, nustatyta, kad jÄ galima prisisegti ar prisiÅ«ti prie rÅ«bų, arba, padarius skylutę, pakabinti ant virvutės. Kortelės tvirtinimo ir neÅ¡iojimo bÅ«dÄ pareiÅ¡kėjas pasirinko savo nuožiÅ«ra – kortelę apsisiuvo oda ir neÅ¡iojo pakabinęs ant virvutės. Dėl negalėjimo pasikabinti ar pritvirtinti kortelės, pareiÅ¡kėjas nesiskundė. Pataisos namų administracija taip pat nereiÅ¡kė pretenzijų dėl pareiÅ¡kėjo pasirinkto kortelės neÅ¡iojimo bÅ«do.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo neÅ¡iojamos identifikacinės kortelės duomenų matomumo patikrinimo metu. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčija, kad kortelės nesimatė, nes ji buvo pasislinkusi už striukės užsegimo, ir patikrinimo metu kortelę iÅ¡ po striukės iÅ¡traukė. Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2010-12-03, 9 val., patikrinimo metu, pareiÅ¡kėjas nesilaikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkte nustatyto reikalavimo neÅ¡ioti identifikacinę kortelę taip, kad bÅ«tų matomi jo asmens duomenys (fotonuotrauka, vardas ir pavardė), todėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-12-08 nutarimu Nr. 28-7072, vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 142 str., pareiÅ¡kėjui pagrįstai paskirta nuobauda – papeikimas, už LR bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 p. reikalavimų pažeidimÄ .LR bausmių vykdymo kodekso 94 str. 1 d. numatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų.

Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato Å¡io Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Pagal BVK 73 str. 2 p., paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per tris mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas priklauso paprastajai nuteistųjų grupei (b. l. 168-172). Teismo posėdyje Vilniaus pataisos namų atstovas patvirtino ir pareiÅ¡kėjas neginčijo, kad pareiÅ¡kėjo teisė į pagal 73 str. 2 p. įstatymo garantuojamus vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ per tris mėnesius nebuvo suvaržyta.

Vadovaujantis BVK 94 str. 7 d., nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka bÅ«dami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryÅ¡iams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no nutarimu gali bÅ«ti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2011-11-17 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ dėl papildomo trumpalaikio pasimatymo suteikimo.

Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2011-11-24 raÅ¡tu Nr. 42-1-565, (b. l. 121) atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo elgesį pataisos namuose, į tai, kad kreipimosi metu jis turėjo 11 galiojančių nuobaudų, praÅ¡yme iÅ¡dėstytus motyvus bei tai, kad papildomas trumpalaikis pasimatymas pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas 2011-10-18, o 2011 m. gruodžio mėnesį jam priklausys eilinis trumpalaikis pasimatymas, papildomo trumpalaikio pasimatymo jam nesuteikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų apskundęs šį raÅ¡tÄ .

Kaip matyti iÅ¡ BVK 97 str. 4 d. normos turinio, joje nustatyta pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens teisė, o ne pareiga, skirti ar neskirti nuteistiesiems papildomų pasimatymų, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo metu, požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ , praÅ¡yme iÅ¡dėstytus motyvus, kitų tarnybų nuomonę. Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi metu pareiÅ¡kėjas turėjo 11 galiojančių nuobaudų (b. l. 135-156), pareiÅ¡kėjo charakteristikÄ ir kitas nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2011-11-24 sprendimu pagrįstai pareiÅ¡kėjui nesuteikė papildomo trumpalaikio pasimatymo.LR civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki. Be to, bÅ«tina atsižvelgti į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tokiai žalai atlyginti bÅ«tina nustatyti ir sÄ lygų visumÄ : pareigÅ«nų veikos neteisėtumo faktÄ , konkrečiÄ Å¾alÄ (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pareigÅ«nų neteisėtos veikos (CK 6.246-6.249 str.).

LR civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Vadovaujantis paminėtomis įstatymo nuostatomis, nenustačius pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, t. y. atsakovų neteisėtos veikos, dėl kurios pareiÅ¡kėjui galėjo atsirasti žala, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, taigi nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.)Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.,n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                         Violeta Balčytienė