0def8d64-299c-4558-95ee-fa22f32c43ab · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1132-1095/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22987-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6 PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 18 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Neringa Girnytė, sekretoriaujant Daliai BardiÅ¡auskienei, Evelinai Urbonaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, kaltinamajam R. G. ir jo gynėjui advokatui Arnoldui Å ukaičiui, laiduotoja sutikusiai bÅ«ti S. D., nukentėjusiesiems E. B., E. S. ir jų atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Norvegijoje automechaniku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė : R. G. 2019 m. birželio 2 d. apie 09.50 val. vieÅ¡oje vietoje, Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, prie Vakarinės ir Klaipėdos gatvių sankryžos, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusiuosius E. S. ir E. B., demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, kai kerÅ¡taudamas dėl, jo nuomone, automobilio OPEL ASTRA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), rizikingo vairavimo kelyje Å iauliai–Panevėžys, Panevėžyje, Vakarinės ir Klaipėdos gatvių sankryžoje, Å¡alia buvusių žmonių ir kitų eismo dalyvių akivaizdoje naudojo prieÅ¡ automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusį E. S. fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: atidaręs sankryžoje stovinčio automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekines kairės pusės duris, spyrė sėdinčiam automobilyje E. S. į kairį petį, sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ bei du smÅ«gius į pakaušį, padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ apatinėje lÅ«poje, pakauÅ¡io minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ â€“ nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Po to, pripuolęs prie įvykį mačiusio ir iÅ¡ automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡lipusio E. B., ketinusio jį sudrausminti žodžiu, sudavė jam kumščiu penkis smÅ«gius į veidÄ , padarydamas E. B. poodines kraujosruvas kaktoje ir deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės trečio krÅ«minio danties kraÅ¡to lūžį su kraujosruva aplinkinėse dantenose – nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis R. G. teismo posėdyje dėl pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, jog 2019 m. birželio 2 d. važiavo su Å¡eima ir 2 vaikais į kapines.

Sukdamas į kairę link Panevėžio, pastebėjo dideliu greičiu nuo Naujamiesčio pusės atvažiuojančius du automobilius. B. kaltinamojo nematė, nes vairavo labai greitai ir labai mažai matė. Jau pasukęs į kairę, privalėjo staigiai stabdyti, kad praleistų į dešinę pusę dideliu greičiu sukantį BMW automobilį. Iš paskos važiavęs OPEL automobilis pasukti nebespėjo, matėsi, kad važiuoja kartu lenktyniaudami. Jau važiuodamas pagrindiniu keliu priekyje matė, kad BMW, lenkdamas įžūliai, nepraleisdamas priešais važiuojančių automobilių, nulėkė link Panevėžio.

Tuo metu aplenkė OPEL automobilis, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , matydamas priekyje atvažiuojančiÄ transporto priemonę, matėsi, kad stengiasi pasivyti BMW. Jam aplenkus, važiavo iÅ¡ paskos tol, kol privažiavo ta pačia kryptimi važiavusį sunkvežimį, tada OPEL vairuotojas bandė aplenkti sunkvežimį. Lenkdamas jį, OPEL vairuotojas pamatė, kad prieÅ¡ais atvažiuojantis automobilis jam nepasitrauks ir kad nesugebės aplenkti, norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, stabdė, norėdamas sugrįžti į savo eismo juostÄ už sunkvežimio, kai tuo metu ten važiavo kaltinamasis.

Kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, suko į kelkraÅ¡tį ir staigiai stabdė. OPEL vairuotojas pakartojo lenkimÄ ir dideliu greičiu nuvažiavo link Panevėžio. Ä®tarė, kad vairuotojai galėjo bÅ«ti pavartoję alkoholio ar narkotikų, nes nesuvokiama, kaip taip galima rizikuoti savo ir kitų gyvybėmis. Buvo labai iÅ¡sigandęs ir susijaudinęs dėl Å¡ių automobilių įžūlaus vairavimo. Nors nesitikėjo, pamatė Å¡iuos automobilius stovinčius prie Å¡viesoforo, esančio prie prekybos centro RYO, laukiančius leistino Å¡viesoforo signalo.

Nuo pavojingo vairavimo iki sustojimo prie Å¡viesoforo praėjo gal 2 min., gal daugiau. Per tÄ laikÄ galvojo apie tai, kad kai buvo jaunas, tokių galingų automobilių nebuvo, o dabar kai atsirado, jaunimas nevengia virÅ¡yti greičio ir agresyviai vairuoja. Vairuoja (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m., turi visas profesionalo kategorijas, gali puikai įvertinti kitų vairavimÄ . Tuo metu dar buvo iÅ¡sigandęs, susijaudinęs ir supykęs, ne pirmÄ kartÄ matė, kaip jaunimas agresyviai vairuoja. Norėdamas įsitikinti, ar vairuotojai neapsvaigę, ėjo pažiÅ«rėti, kad toliau važiuodami miestu nepadarytų eismo įvykio, kurio metu galėjo nukentėti nekalti žmonės. Tuo pačiu norėjo juos sudrausminti.

Vis dar bÅ«damas streso bÅ«senoje, pradarė OPEL dureles ir tikrino, ar neblaivÅ«s, bÅ«tų užuodęs iÅ¡ kvapo. Už vairo sėdėjęs asmuo buvo dvigubai jaunesnis už kaltinamÄ jį, garsiai jo paklausė, kodėl taip įžūliai vairuoja. Tai buvo retorinis klausimas, vairuotojas puikiai jį girdėjo, gal nespėjo atsakyti, tačiau iÅ¡ vairuotojo suprato, kad jis nieko nepadarė, tada spontaniÅ¡kai spyrė jam koja į kairį petį, ir dar kartÄ paklausęs, kodėl taip vairuoja, trenkė jam į veidÄ .

Pokalbis truko kelias sekundes. Tada iÅ¡ BMW automobilio iÅ¡lipo ir ėjo link kaltinamojo piktai nusiteikęs ir kažkÄ agresyviai kalbėdamas BMW vairuotojas. Tada priėjo prie BMW vairuotojo bei paklausė to paties, t. y. kodėl taip įžūliai vairuoja, ir trenkė į žando sritį, kur tiksliai nepamena, tada dar kartÄ paklausė to paties, tačiau abu vairuotojai neigė savo tokį vairavimÄ . Kiek kartų jiems trenkė, neatsimena, kiek atsimena, po du kartus abiem, bet neneigia, kad smÅ«gių galėjo bÅ«ti ir daugiau.

Po smÅ«gių, BMW vairuotojas pasakė, kad skambina policijai. Kaltinamasis atsakė, kad skambintų, nuėjo ir iÅ¡važiavo. Niekas nebÅ«tų pasikeitę po spyrio, norėjo nubausti tam tikra prasme, kitas irgi vairavo, jie lenktyniavo vienas su kitu. Abu nukentėjusieji vienodai buvo kalti ir nusipelnę to. Suvokęs, kas įvyko, labai gailėjosi, nes nežinojo, kokios laukia pasekmės. Gailisi ir, jei susiklostytų panaÅ¡ios aplinkybės, skambintų policijai. Kaltinamojo automobilyje buvo vaikai 9 ir 3 m. amžiaus, tačiau jie įvykio nematė, nes įvykio metu žiÅ«rėjo filmukus per DVD grotuvÄ .

Anksčiau nėra buvę panaÅ¡ių įvykių. Vairuotojų atsakymai buvo tokie: „kÄ Äia nusiÅ¡neki“, „ko čia nori“ ir panaÅ¡iai, o veido iÅ¡raiÅ¡ka rodė, kad jie nieko nepadarė. BMW vairuotojas prieÅ¡ suduodant smÅ«gį ta patį atsakė kaip ir OPEL vairuotojas: „kÄ Äia nusiÅ¡neki“. Ä®vykio metu buvo blaivus, po įvykio praėjus 8–10 val. vartojo alkoholį. Nežino, kodėl pats neiÅ¡kvietė policijos, žmona galėjo iÅ¡kviesti policijÄ . IÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, nes nemanė, kad jie kvies policijÄ .

NeprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų perduotas pagal laidavimÄ , sutinku su tuo. Su seserimi S. D. santykiai labai geri, jos dukra yra kaltinamojo krikÅ¡to dukra, gyvena netoli vienas nuo kito, kai bÅ«na Lietuvoje, visada kontaktuoja, kai bÅ«na užsienyje, susiskambina, domisi vienas kitu. Daugiau laiko praleidžia užsienyje, dabar grįžta dažniau dėl posėdžių, o taip kas du mėnesius. Sesuo yra vyresnė už kaltinamÄ jį, ji apie įvykį sužinojo iÅ¡ kaltinamojo, pasakė tÄ pačiÄ diena po valandos, nes gerai sutaria.

Sesuo gudriu neiÅ¡vadino. Sesuo sakė, kad durnas, jog taip pasielgė, sakė, kad reikėjo kviesti policijÄ . Mano, kad sesuo teisingai pasakė. Su seserimi kartu augo vienoje Å¡eimoje, sesuo taip nedarytų, sesuo bÅ«tų sulaikiusi kaltinamÄ jį, tikrai sulaikytų nuo daugiau spontaniÅ¡kų veiksmų, ir jos pagalbos net nebereikėtų, pats suvokia, kad taip nereikėjo daryti. Å itas įvykis buvo kaip vakcina nuo tokių įvykių, reikia valdytis, kviesti policijÄ ir pačiam nesikiÅ¡ti. Skambino nukentėjusiesiems, į pirmÄ skambutį atsakė E., trumpai pabendravo, o E. iÅ¡ viso neatsiliepė, vėliau vėl skambino abiem daug kartų, nei vienas neatsiliepė, rašė žinutę, siÅ«lė darbÄ surasti Norvegijoje, darė viskÄ , kad atlyginti žalÄ darbais, o ne pinigais.

Atsiprašė nukentėjusiųjų, žinojo jų norÄ gauti pinigų, E. B. norėjo 2000 Eur, o E. S. – 1000 Eur. Siekė sumažinti sumas, bet B. pasakė tai darantis iÅ¡ principo. Å iandien atlygino tiek, kiek leidžia galimybės. Mano, kad tiek, kiek sumokėjo, užtektų, jog asmenims jau atlygino žalÄ . Pripažįsta ir jaučia kaltę, bet nesugalvojo spontaniÅ¡kai pasimuÅ¡ti, todėl nemano, kad nukentėjusieji verti didesnių pinigų. Jei teismas priteis daugiau, įsipareigoja atlyginti daugiau.

Turi automobilį, namÄ , kreditų neturi, iÅ¡laiko žmonÄ , kuri nedirba, ir du vaikus, dirba Norvegijoje, pajamos apie 10000–20000 kronų į mėnesį, priklauso nuo to, kiek darbo bÅ«na. Kai bÅ«na darbo, dirba, kai darbo sumažėja, tada iÅ¡leidžia nemokamų atostogų. Dirba apie 7 mėn. per metus, o 5 mėn. nedirba ir už juos nieko negauna. Jokių kitokių pajamų negauna. Kaltinamojo laiduotoja sutikusi bÅ«ti S. D. teismo posėdyje nurodė, kad praÅ¡ymÄ dėl laidavimo palaiko, brolį visÄ gyvenimÄ palaikys, bet kas susiję su Å¡iuo įvykiu, jo nepalaiko.

Siekia sugrÄ Å¾inti brolį į doros keliÄ , daug kalbėjo ta tema, pasakė jam, kad pasielgė kvailai, turėjo kviesti policijÄ , muÅ¡tynės nieko gero neduoda, dabar kenčia visa Å¡eima. Brolio pirmi žodžiai buvo: „sese, prisidirbau“. Brolis papasakojo, kaip viskas buvo, kad gailisi, labai nervinosi, naktimis nemiegojo. Važiavo, ramino brolio Å¡eimÄ , nes labai artimai bendrauja, kartu vakarieniauja, vaikai bendrauja, vieni kitiems padeda. Mano, kad brolis tikrai daugiau taip nepadarys, su juo nuo vaikystės labai artimai bendrauja.

Kadangi yra pametinukai, gimtadieniai buvo Å¡venčiami kartu, kartu eidavo į mokyklÄ , draugai bÅ«davo bendri. Dirba UAB „Deliuvis“ draudimo vadybininke ir dar dviejose darbovietėse. Be vieno administracinio nusižengimo, kai pagal eismo taisykles buvau pripažinta kalta, nėra turėjusi daugiau įvykių. Finansinės galimybės nėra geros, yra iÅ¡situokusi, viena augina tris dukras, dėl to dirba 3 darbuose, kad pagerintų savo dukrų kasdienybę. Užstato negalėtų sau leisti mokėti.

Viena dukra pilnametė ir gyvena savarankiÅ¡kai, dvi yra nepilnametės ir gyvena su kartu. Kiek supranta, turi bendravimo dovanÄ , visada randa kalbÄ su klientais, o su broliu tikrai ras ir galės jį atvesti į doros keliÄ , bet ir jis pats viskÄ suprato, daug kalbėjosi, visada pasikalba, kad nesinervintų, kad viskas bus gerai, anksčiau tokių įvykių nebuvo, jam buvo Å¡okas, važiavo su Å¡eima, dėl jų gyvybės jis buvo labai iÅ¡sigandęs. Dar dabar tas jaudulys kaltinamajam nėra praėjęs, jau 5 mėnesiai praėjo, kai susitinka ar susiskambina, visada apkalba šį įvyki, kad jis neteisingai pasielgė, nes jam tai rÅ«pi, nes neteisingai pasielgė, kad galėjo iÅ¡vengti, visa Å¡eima kenčia.

Brolis yra vienas maitintojas Å¡eimoje, jis yra Å¡eimos žmogus, jo automobilis nėra brangus, Å¡eima tikrai nėra pertekusi pinigais, jis maždaug 5 mėn. bÅ«na namuose ir pajamų negauna, dirba autoserviso darbuotoju, bÅ«na, kad nėra darbo, kai nėra klientų. Civilinis ieÅ¡kovas E. B. teismo posėdyje nurodė, kad atlyginta dalis neturtinės žalos (350 Eur) ir visa turtinė žala (62 Eur). ŽalÄ patyrė, nes sužalojo protinį dantį, 2 savaites negalėjo normaliai valgyti, dėl sumuÅ¡imų buvo sunku Å¡nekėti, miegoti, jautė diskomfortÄ bendraudamas su bendradarbiais, draugais, nes pusė veido srities buvo iÅ¡tinę, turėjo važinėti pas gydytojus, odontologus.

Nuėjo rauti danties tik praėjusiÄ savaitę todėl, kad reikėjo laukti eilėje, norėjo pasikonsultuoti su specialistais, kad pasakytų, ar tikrai reikia rauti, dėl to konsultavosi su 4 gydytojais, be to, finansinė padėtis nėra pati geriausia. IÅ¡rovus dantį, dar savaitę negalėjo normaliai valgyti, skaudėjo. BÅ«klė fiziÅ¡kai visiÅ¡kai susitvarkė panaÅ¡iai po mėnesio, po danties rovimo vis dar pÅ«liuoja, skauda. Turėjo iÅ¡ darbo iÅ¡sipraÅ¡yti, nes reikėjo vykti pas gydytojus.

KiekvienÄ kartÄ atsisėdęs į automobilį užsirakina duris, nes gali vėl taip atsitikti, nes kai pamatė pro veidrodėlį, kaip atidaro dureles ir be pauzės pamatė spyrį iÅ¡ kojos, iki Å¡iol užsirakina automobilyje dėl saugumo jausmo. Kadangi kaltinamasis gailisi ir pasižada daugiau taip nedaryti, jis turėtų sumokėti dar 1400 Eur. Draugas labai nemaloniai pasijautė ir pats viskÄ pamatęs pasijautė nemaloniai, kad pats nukentėjo. Civilinis ieÅ¡kovas E. S. teismo posėdyje nurodė, kad patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 1000 Eur.

Dalis žalos (200 Eur) atlyginta, liko 800 Eur atlyginti. ŽalÄ sudaro sugaiÅ¡tas laikas, pažeminimas, visi žiÅ«rėjo, matė įvykį, apie tai buvo internete, laikraÅ¡tyje raÅ¡yta, visi draugai klausinėjo, ar čia jam taip įvyko, lÅ«pa buvo prakirsta, negalėjo nieko karÅ¡to ir gazuoto gerti, skaudėdavo, randas likęs visam gyvenimui ant lÅ«pos, veidas subjaurotas. Važiuojant automobiliu nesaugiai jaučiasi, kai sustoja prie sankryžos, per veidrodėlį žiÅ«ri. Nemato savo kaltės, gaudamas smÅ«gį nesuprato, už kÄ gavo, kaltinamasis pradarė maÅ¡inos dureles, paklausė „kaip tu lenki“ ir smÅ«gis buvo, buvo baudžiamas be pagrindo.

Tai turi įtakos neturtinei žalai. PirmÄ kartÄ mato Lietuvoje, kad pradarius dureles pradėtų daužyti iÅ¡ karto. Po smÅ«gių buvo sutrikęs, vairuoti galėjo, servetėles pasiėmęs kraujÄ valėsi. Vairuotojo pažymėjimÄ Ä¯gijo 2016 m. gruodį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Kaltinamajam R. G. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo R. G. visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2019 m. birželio 2 d. apie 09.50 val. jam priklausančiu automobiliu OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Panevėžyje, Klaipėdos gatve link miesto centro. Važiuojant Klaipėdos gatve ir užsidegus draudžiamajam šviesoforo signalui sustojo prie Vakarinės–Klaipėdos gatvių sankryžos. Netrukus pro kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad iš gale stovinčios transporto priemonės CHRYSLER, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) skubiu žingsniu ateina nepažįstamas vyriÅ¡kis apie 40 m. amžiaus, vidutinio kÅ«no sudėjimo, juodos spalvos trumpai kirptais plaukais. Priėjęs prie jo automobilio vyriÅ¡kis atidarė dureles ir pasakęs „kaip tu lenki“ spyrė vienÄ kartÄ , pataikydamas į kairį petį, bei sudavė kairės rankos kumščiu tris smÅ«gius: vienas smÅ«gis buvo suduotas į veidÄ , du smÅ«giai į pakaušį. Tai pamatęs automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs jo draugas E. B., kuris taip pat stovėjo sustojęs prie tos pačios sankryžos, ėjo link jo.

VyriÅ¡kis E. B. kumščiu sudavė apie keturis smÅ«gius į veidÄ . Jis iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo. Tada vyriÅ¡kis sėdo į automobilį ir nuvažiavo Klaipėdos gatve link centro. E. B. pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu. Po įvykio jis kreipėsi į VÅ¡Ä® Respublikinę Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyta apatinės lÅ«pos muÅ¡ta žaizda. Po apžiÅ«ros buvo iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai. Jis su E. B. kiekvienas savo automobiliais prieÅ¡ įvykį važiavo iÅ¡ Panevėžio r., Naujamiesčio mst., į Panevėžio miestÄ .

Ä®važiuojant į Å iaulių keliÄ BerčiÅ«nų gyvenvietėje iÅ¡ kelio, vedančio į Naujamiesčio mst., matė automobilį CHRYSLER, kuris į Å iaulių keliÄ Ä¯suko iÅ¡ BerčiÅ«nų gyvenvietės. Jis aplenkė automobilį CHRYSLER už BerčiÅ«nų gyvenvietės, todėl įtaria, kad jo aplenkimas galėjo supykdyti automobilio CHRYSLER vairuotojÄ . Jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nesijaučia dėl to kaltas. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo iÅ¡gÄ sdintas ir pažemintas.

Jam padaryta neturtinė žala, kuri pinigine išraiška yra 1000 Eur (1 t., b. l. 83–86, 95–98). Nukentėjusysis E. S. yra pareiškęs civilinį ieškinį 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 99). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 586/2019 (05) nurodyta, kad E. S. padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, pakaušio minkštųjų audinių sumušimas. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių.

E. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 43). Nukentėjusysis E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 2 d. apie 09.50 val. jam priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iÅ¡ Panevėžio r., Naujamiesčio mst., į Panevėžio miestÄ . Taip pat automobiliu OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo jo draugas E. S.. Važiuojant Klaipėdos gatve link centro pusės ties prekybos centru RYO užsidegus draudžiamajam Å¡viesoforo signalui, sustojo prie Vakarinės–Klaipėdos gatvių sankryžos.

Sėdint automobilyje, pro kairės pusės Å¡oninio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad prie gale stovinčios jo draugo transporto priemonės prieina vyriÅ¡kis, kuris atsidaro automobilio vairuotojo dureles ir spiria jo draugui. Jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir einant prie E. automobilio pastebėjo, kad tas pats vyriÅ¡kis suduoda E. ne mažiau du kartus į galvÄ . Jam pasakius „kÄ jis čia daro“, vyriÅ¡kis pasakė, kad jis irgi nori. Pasakęs tokius žodžius, vyras iÅ¡ karto sudavė jam vienÄ smÅ«gį kairės rankos kumščiu į deÅ¡inį smilkinį, po to dar kelis smÅ«gius rankos kumščiu į veidÄ .

Sudavęs smÅ«gius vyriÅ¡kis atsisėdo į automobilį CHRYSLER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo už E. automobilio, ir nuvažiavo. Å iais savo veiksmais vyriÅ¡kis sukėlė fizinį skausmÄ . VÅ¡Ä® Panevėžio Respublikinės ligoninės Priėmimo skyriuje jam buvo nustatytas deÅ¡inės veido pusės sumuÅ¡imas, vieno danties lūžimas. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, po smÅ«gių patino apie deÅ¡inę akį, atsirado mėlynės. Jam apie dvi savaites valgant, klabant skaudėjo deÅ¡inį žandikaulį.

Jis nesuprato, dėl ko ir už kÄ jam buvo suduoti smÅ«giai. Jam smÅ«gių sudavimu, skausmo sukėlimu ir sužalojimu padaryta neturtinė žala, kuri pinigine iÅ¡raiÅ¡ka yra 2000 Eur, kadangi jis patyrė iÅ¡gÄ stį, Å¡okÄ , kad buvo sumuÅ¡tas dienos metu gatvėje, iki Å¡iol važiuodamas automobiliu, bijo, kad tai nepasikartotų, todėl užsirakina visas automobilio duris (1 t., b. l. 104–107, 116–119). Nukentėjusysis E. B. yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 120).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 585/2019 (05) nurodyta, kad E. B. padarytos kraujosruvos kaktoje ir deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės trečio krÅ«minio danties kraÅ¡to lūžis su kraujosruva aplinkinėse dantenose. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių. E. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 51). 2019 m. birželio 2 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole su priedais nurodyta, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, Klaipėdos–Vakarinės gatvių sankryžoje. Minėta sankryža yra reguliuojama Å¡viesoforu, prieÅ¡ sankryÅ¾Ä iÅ¡ vakarinės pusės yra įrengta vaizdo kamera, gatvė susideda iÅ¡ keturių eismo juostų. Pačioje gatvėje ir sankryžoje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 20–24). 2019 m. birželio 13 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iÅ¡ V.

P. paimtas miesto vaizdo kamerų vaizdo įraÅ¡as (1 t., b. l. 28–30, 35). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«ros objektas – vaizdo įraÅ¡as (CD diskelyje), pateiktas 2019 m. birželio 13 d. operatoriaus V. P.. Atsidarius diskelyje esantį 2019 m. birželio 2 d. įraÅ¡Ä â€žvairuotojų konfliktas“, matosi nuo vakarų pusės filmuojama Klaipėdos–Vakarinės gatvių sankryža. Klaipėdos gatvės deÅ¡inėje pusėje, antroje eismo juostoje, atvažiavęs nuo vakarų pusės, ties Å¡viesoforu (dega raudonas signalas), sustoja automobilis BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis BMW), už jo sustoja automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis OPEL ASTRA). Automobiliuose sėdinčių asmenų nesimato. 10-tÄ Ä¯raÅ¡o sekundę nuo vakarų pusės antra Klaipėdos g. eismo juosta atbėga vyras tamsiu džemperiu, tamsiomis kelnėmis, užsidėjęs akinius nuo saulės (bylos duomenys pakankami patvirtinti, kad vaizde matomas R. G.), kuris pribėgęs prie automobilio OPEL ASTRA vairuotojo (priekinių kairės pusės) durų jas staigiai atidaro ir kairę rankÄ padėjęs ant atidarytų durų virÅ¡aus, deÅ¡ine koja spiria į automobilio vidų, nesimato, kur pataiko.

Tada pasilenkia ir kaire ranka smÅ«giuoja tris kartus į automobilio vidų, nesimato, kur pataiko. Tuo metu iÅ¡ automobilio BMW iÅ¡lipa vairuotojas: jaunuolis tamsiais bridžais, raudonais, trumpomis rankovėmis marÅ¡kinėliais (bylos duomenimis nustatyta, kad tai E. B.), kuris eina link R. G.. Tuo metu R. G. atsitiesia ir skubiu žingsniu eina link E. B.. R. G. ir E. B. susitinka tarp automobilių BMW ir OPEL ASTRA. R. G. kaire ranka smÅ«giuoja du kartus E. B., pataikydamas į veidÄ , į deÅ¡inės kojos keliu smÅ«giuoja E. B.

į smakrÄ , nesimato, ar pataiko, kaire ranka smÅ«giuoja tris smÅ«gius E. B., pataikydamas į veidÄ ir nueina pro automobilio OPEL ASTRA kairę pusę į vakarus. Tuo metu yra 35-ta sekundė nuo įraÅ¡o pradžios. 41-Ä jÄ Ä¯raÅ¡o sekundę E. B. laiko rankoje pieÅ¡ save telefonÄ , kita ranka liečia telefonÄ ir prideda jį prie ausies. 56-Ä jÄ Ä¯raÅ¡o sekundę aplenkęs iÅ¡ kairės pusės stovinčius automobilius OPEL ASTRA ir BMW, pro juos trečia eismo juosta pravažiuoja automobilis CHRYSLER ir nuvažiuoja Klaipėdos gatve į rytus. 1 min. 7 s. nuo įraÅ¡o pradžios E. B., laikydamas telefonÄ prie ausies, prieina prie automobilio OPEL ASTRA vairuotojo durų, jas atidaro, pasilenkia į salono pusę, atsitiesia. 3 min. 30 s. nuo įraÅ¡o pradžios E. B., uždaręs automobilio OPEL ASTRA vairuotojo duris, nueina prie automobilio BMW, sėda į vairuotojo vietÄ ir abu automobiliai pasuka sankryžoje į deÅ¡inę.

IÅ¡ automobilio OPEL ASTRA viso vaizdo įraÅ¡o metu niekas neiÅ¡lipo. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 3 min. 50 s. (1 t., b. l. 31–34). BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai, vienas iÅ¡ kurių yra įžūlus elgesys, kuris ir yra inkriminuojamas kaltinamajam Å¡iuo atveju. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kaltinamajame akte E. S. neteisingas pavardės rašymas, neteisingai nurodytas E. B. vardas ir automobilio OPEL ASTRA valst. Nr. netikslus nurodymas laikytini rašybos klaidomis, kurios ištaisytinos, tačiau tai nekeičia kaltinimo esmės. Nukentėjusiųjų, paties kaltinamojo parodymai ir vaizdo įraše, padarytame Klaipėdos–Vakarinės gatvių sankryžoje, užfiksuoti duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje (vienoje iš Panevėžio gatvių) kaltinime nurodytu metu R.

G. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius E. S. ir E. B.. Toks vairuotojo elgesys, kai jis, iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio, Å¡alia buvusių žmonių ir kitų eismo dalyvių akivaizdoje gatvėje smurtauja prieÅ¡ kitus eismo dalyvius, neabejotinai laikytinas įžūliu elgesiu. Vertinama situacija peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojinga ne tik konflikto dalyviams, bet ir aplinkai ar aplinkiniams, nes viskas vyko gatvėje, kurioje vyko eismas. Atlikęs aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Abiem nukentėjusiesiems dėl kaltinamojo veiksmų buvo padaryti sužalojimai, kurie pagal specialistų iÅ¡vadas vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 43, 51), o pagal teismų praktikÄ , kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367-511/2018). Todėl kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Nors motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje požymiai, tačiau Å¡iuo atveju kaltinamasis nurodė, kad vieÅ¡oje vietoje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius dėl to, jog jie prieÅ¡ tai, jo nuomone, rizikingai vairavo kelyje. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ne)buvimo pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra konstatuojama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal teismų praktikÄ visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau Å¡i sÄ lyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt.

VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiÅ¡ki. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).

Nors kaltinamajame akte nurodyta, jog yra lengvinanti aplinkybė, kad R. G. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, teisme prokurorė prašė nepripažinti Å¡ios kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo, nes nėra visiÅ¡ko kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, trÅ«ksta savikritiÅ¡kumo, gailėjimasis atsirado tik tada, kai suprato pasekmes, kad kenčia artimieji, Å¡eima, kad padarė blogai jiems. Å ioje byloje nustatyta, kad nors kaltinamasis iÅ¡ karto po smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusiuosius iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, jis nuo pat pirmosios apklausos, įvykusios kitÄ dienÄ po įvykio, momento davė teisingus parodymus, patvirtindamas esminius jo padarytos veikos faktus, teisingai papasakodamas svarbiausius veikos bruožus, t. y. nurodydamas smurto panaudojimo aplinkybes, smÅ«gių kiekį ir jų sudavimo aplinkybes, kiek Å¡ias aplinkybes atsiminė dėl įvykio metu buvusio susijaudinimo.

Å ių savo parodymų kaltinamasis nekeitė viso proceso metu, tai patvirtino ir teisme duodamas parodymus. Tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duodamas parodymus nurodė smurto vartojimo priežastį, t. y., jo manymu, rizikingÄ nukentėjusiųjų vairavimÄ kelyje prieÅ¡ įvykį, nereiÅ¡kia, jog kaltinamajam trÅ«ksta savikritiÅ¡kumo dėl savo veiksmų. 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. apklausų protokoluose nurodyta, kad kaltinamasis labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Teisme kaltinamasis taip pat nurodė, kad po įvykio suprato, kad pasielgė neteisingai, kad gailisi dėl to ir, jeigu susiklostytų panašios aplinkybės, skambintų policijai. Tai, kad kaltinamasis supranta pasielgęs neteisingai ir dėl to gailisi, patvirtino ir teismo posėdyje apklausta kaltinamojo laiduotoja sutikusi būti jo sesuo S. D., su kuria, jų abiejų teigimu, jie artimai bendrauja. Aplinkybė, kad kaltinamajam gaila ir dėl to, jog dėl šio įvykio tiek finansiškai, tiek ir morališkai kenčia jis pats ir jo šeima, taip pat nekeičia situacijos teisinio vertinimo.

Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl nukentėjusiųjų gydymo turėtas iÅ¡laidas (1 t., b. l. 78). Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad skambino nukentėjusiesiems, jog susitartų dėl žalos atlyginimo, siekdamas atlyginti žalÄ kitais bÅ«dais, o ne pinigais, siÅ«lė jiems surasti darbÄ Norvegijoje, taip pat siekė sumažinti jų praÅ¡omas sumas, o to nepavykus padaryti, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo atlygino E. B. patirtÄ turtinę žalÄ ir dalį kiekvieno iÅ¡ nukentėjusiųjų praÅ¡ytos neturtinės žalos:

E. B. – 350 Eur, o E. S. – 200 Eur, kartu įsipareigodamas atlyginti daugiau, jeigu teismas priteistų daugiau. Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamasis nuo pat proceso pradžios prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, todėl pripažintina, kad Å¡iuo atveju egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). R. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (1 t., b. l. 131), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 130), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, iÅ¡laiko Å¡eimÄ (sutuoktinę ir du nepilnamečius vaikus), jokios neigiamai kaltinamÄ jį charakterizuojančios informacijos byloje nėra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja sutikusi bÅ«ti jo sesuo S. D. nurodė, kad anksčiau nėra buvę panaÅ¡ių įvykių. Kaip jau minėta, R. G. atlygino visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , dalį kiekvieno iÅ¡ nukentėjusiųjų praÅ¡ytos neturtinės žalos: E. B. – 350 Eur, o E. S. – 200 Eur, kartu įsipareigodamas atlyginti daugiau, jeigu teismas priteistų daugiau. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iÅ¡ esmės gali bÅ«ti vertinama kaip atsitiktinio pobÅ«džio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iÅ¡ savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Jau anksčiau sprendžiant dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ne)pripažinimo buvo aptarta tai, kad kaltinamasis, nurodęs, kas lėmė nusikalstamÄ jo elgesį, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, tvirtino susiklosčiusioje situacijoje pasielgęs neteisingai, nuoÅ¡irdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamojo prisipažinimas ar gailėjimasis yra tik deklaratyvus ir iÅ¡reikÅ¡tas tik siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sÄ lygas, kurioms esant nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnyje nėra įtvirtinta amžiaus riba, nuo kurios kaltinamieji dėl savo brandumo nebegalėtų bÅ«ti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismų praktikoje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleidžiami įvairaus amžiaus asmenys (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-768/2017).

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo laiduotoja siekia bÅ«ti paskirta metais už kaltinamÄ jį vyresnė jo sesuo S. D. (1 t., b. l. 197–198), kuri, kaip paaiÅ¡kino, su broliu nuo vaikystės labai artimai bendrauja, yra iÅ¡situokusi, turi tris dukras, iÅ¡ kurių dvi yra nepilnametės. Siekdama savo Å¡eimos gerovės, dirba 3 darbuose, viena iÅ¡ darboviečių – UAB „Deliuvis“, kurioje nuo 2007 m. dirba draudimo vadybininke, Å¡io darbdavio charakterizuojama kaip kokybiÅ¡kai ir operatyviai atliekanti savo pareigas, kruopÅ¡ti, pareiginga, komunikabili, tolerantiÅ¡ka, paslaugi, kultÅ«ringa, Å¡eimyniÅ¡ka, draugiÅ¡ka kolegoms, mandagi su klientais, per visÄ laiko nėra padariusi darbo drausmės pažeidimų (1 t., b. l. 199).

Ji neteista (1 t., b. l. 200), per paskutinius 5 metus vienÄ kartÄ bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (bauda sumokėta). S. D. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad: brolį visÄ gyvenimÄ palaikys, bet kas susiję su Å¡iuo įvykiu, jo nepalaiko; siekia sugrÄ Å¾inti brolį į doros keliÄ , juolab, kad ir jis pats viskÄ suprato; daug kalbėjo ta tema, pasakė jam, kad pasielgė kvailai, turėjo kviesti policijÄ , muÅ¡tynės nieko gero neduoda, dabar kenčia visa Å¡eima; pats brolis pasipasakojo, kaip viskas buvo, kad gailisi, labai nervinosi, naktimis nemiegojo, ramino brolio Å¡eimÄ , nes labai artimai bendrauja, kartu vakarieniauja, vaikai bendrauja, vieni kitiems padeda; anksčiau tokių įvykių nebuvo ir, mano, kad brolis tikrai daugiau taip nepadarys.

Atsižvelgęs į pačios S. D. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, jÄ apibÅ«dinančius duomenis (neteista, administracine tvarka bausta vienÄ kartÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , rÅ«pinasi dukromis, neigiamai vertina kaltinamojo veikÄ , darbdavio charakterizuojama teigiamai, neigiamai asmenį apibÅ«dinančių duomenų byloje nėra), teismas konstatuoja, kad S. D. reputacija ir asmeninės savybės yra tinkamos tam, jog ji bÅ«tų paskirta kito asmens laiduotoja. Kaltinamasis ir S. D. patvirtino, kad jie, kaip brolis ir sesuo, artimai bendrauja nuo vaikystės, tuo metu, kai kaltinamasis bÅ«na Lietuvoje, kartu vakarieniauja, vaikai bendrauja, vieni kitiems padeda, o kai kaltinamasis bÅ«na iÅ¡vykęs dirbti į NorvegijÄ , susiskambina.

Toks ilgalaikis ir iÅ¡ esmės nuo aplinkybių (kaltinamojo darbo užsienyje) nepriklausantis nepertraukiamas jų bendravimas patvirtina, kad jų ryÅ¡ys yra nuolatinio pobÅ«džio ir tikrai pakankamai artimas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, S. D. ir paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimus dėl jų tarpusavio santykių, teismas konstatuoja, kad S. D. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris turi autoritetÄ kaltinamajam, kuris ir pats labai gailisi dėl to, kas įvyko, bei yra linkęs taisytis. Todėl konstatuotina, kad sesuo, su kuria kaltinamojo santykiai geri, pakankamai artimi, turi realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos S. D. atsakomybei ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukiant. Ä®vertinus laiduotojos nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties (iÅ¡situokusi, daug dirba, kad iÅ¡laikytų dukras), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.

Å iuo atveju nustatomas vidutinio ilgio, t. y. 2 metų, laidavimo terminas. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti teisingÄ pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į ankščiau paminėtas aplinkybes, įskaitant ir tai, jog kaltinamasis dirba, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, R.

G. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Kadangi kaltinamasis turi atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , nukentėjusiųjų turėtas atstovavimo iÅ¡laidas, nustatytinas minimalus įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydis – 5 MGL (250 Eur), įpareigojant kaltinamÄ jį Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėti per 3 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusieji E. S. ir E. B.

Å¡ioje byloje yra pareiÅ¡kę civilinius ieÅ¡kinius patirtai neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieÅ¡kovas E. S. teismo posėdyje nurodė, kad patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 1000 Eur, kadangi dalis žalos (200 Eur) atlyginta, liko 800 Eur atlyginti. Nors civilinis ieÅ¡kovas E. B. Å¡ioje byloje buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismo posėdyje nurodė, kad atlyginta dalis neturtinės žalos (350 Eur) ir kaltinamasis dar turėtų jam sumokėti 1400 Eur, t. y. neturtinės žalos sumÄ sumažino iki 1750 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Šioje byloje nustatyta, kad E. S. dėl kaltinamojo viešoje vietoje prieš jį panaudoto smurto padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, pakaušio minkštųjų audinių sumušimas.

Dėl to E. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai sukėlė jam fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 43). E. S. teismo posėdyje nurodė, kad patirtÄ neturtinę žalÄ sudaro sugaiÅ¡tas laikas, pažeminimas dėl vieÅ¡oje vietoje be pagrindo patirto smurto, apie įvykį buvo praneÅ¡ta žiniasklaidoje, draugai klausinėjo apie įvykį, dėl patirtų sužalojimų jautė skausmÄ , nepatogumus, važiuodamas automobiliu, jaučiasi nesaugiai. Å ioje byloje taip pat nustatyta, kad E. B. dėl kaltinamojo vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ jį panaudoto smurto padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje ir deÅ¡iniame skruoste, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės trečio krÅ«minio danties kraÅ¡to lūžis su kraujosruva aplinkinėse dantenose.

Dėl to E. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 51). E. B. teismo posėdyje nurodė, kad žalÄ patyrė, nes sužalojo protinį dantį, kurį turėjo iÅ¡rauti, 2 savaites po įvykio negalėjo normaliai valgyti, dėl sumuÅ¡imų buvo sunku Å¡nekėti, miegoti, jautė diskomfortÄ bendraudamas su bendradarbiais, draugais, nes pusė veido srities buvo iÅ¡tinę, turėjo iÅ¡sipraÅ¡yti iÅ¡ darbo ir važinėti pas gydytojus; bÅ«klė fiziÅ¡kai visiÅ¡kai susitvarkė panaÅ¡iai po mėnesio; po to iÅ¡rovus dantį, dar savaitę negalėjo normaliai valgyti, skaudėjo; kiekvienÄ kartÄ atsisėdęs į automobilį užsirakina duris dėl saugumo.

Ä®vertinus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir pačių civilinių ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų (vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ juos netikėtai ir įžūliai panaudoto smurto) patyrė pažeminimÄ ir dvasinį sukrėtimÄ , jautė skausmÄ ir diskomfortÄ dėl patirtų sužalojimų, kol veide buvo matomi sužalojimai, turėjo nepatogumų bendraudami su žmonėmis. Dėl Å¡io įvykio, nukentėjusiesiems iÅ¡liko tam tikra baimė dėl savo pačių saugumo kelyje.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad E. B. sveikata buvo sutrikdyta labiau, jo veide buvo kraujosruvos, turėjo lankytis pas gydytojus dėl danties, kuris vėliau buvo iÅ¡rautas, t. y. E. B. patyrė daugiau nepatogumų negu E. S.. Atsižvelgęs į nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobÅ«dį, mastÄ ir dėl to jų patirtus nepatogumus, iÅ¡gyvenimus bei fizines kančias, įvertinęs sužalojimų gydymo trukmę, taip pat formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies.

Be neturtinės žalos, kuriÄ kaltinamasis jau yra atlyginęs nukentėjusiesiems, nukentėjusiajam E. S. dar priteistini 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o E. B. – 650 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal BPK 105 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas ir iÅ¡ kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Abiem nukentėjusiesiems Å¡ioje byloje atstovavo advokatė Kristina Rutkauskienė, kuri prieÅ¡ teismo posėdį susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo 2 val. 7 min. trukusiame 2019 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pateikė įrodymus (čekius) apie E. B. patirtÄ turtinę žalÄ , ir, kaip paaiÅ¡kino, buvo parengusi patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, tačiau jo nepateikė, nes E. B. patirta turtinė žala buvo atlyginta prieÅ¡ teismo posėdį.

Ä®vertinęs bylos apimtį, tai, kad kaltinamasis Å¡ioje byloje pripažino savo kaltę, kad civiliniai ieÅ¡kiniai buvo pateikti dar ikiteisminio tyrimo metu, kad abiem nukentėjusiesiems atstovavo ta pati advokatė, į advokatės darbo ir laiko sÄ naudas, teismas sprendžia, jog už atstovės paslaugas praÅ¡oma priteisti 500 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga Å¡io proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokatės atliktam darbui, todėl Å¡i suma mažinama iki teisingos ir protingos sumos – 300 Eur, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo kiekvienam nukentėjusiajam po 150 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 158–160) – iki Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. G., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos S. D. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

IÅ¡aiÅ¡kinti R. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , Å¡ioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai S. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 3 (trijų) mėnesių terminÄ Ä¯mokai sumokėti.

R. G. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nukentėjusiojo E. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ R. G. nukentėjusiojo E. S. naudai priteisti 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ nukentėjusiojo E. S. civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ R.

G. nukentėjusiojo E. B. naudai priteisti 650 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ nukentėjusiojo E. B. civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ R. G. nukentėjusiesiems E. B. ir E. S. po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) jų turėtų atstovavimo iÅ¡laidų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismÄ .

Teisėja Neringa Girnytė