Legislator Case Law & Legislation
0dedada5-0e60-4867-830a-dfdb00aa6e50 AI generated

0dedada5-0e60-4867-830a-dfdb00aa6e50 · Alytaus apylinkės teismas

Case Number 0dedada5-0e60-4867-830a-dfdb00aa6e50
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-335-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00029-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.18.10; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 6 d.Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Agnė Vyliaudaitė,iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. V. pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , kurioje T.

Legislator headnote

AI generated

0dedada5-0e60-4867-830a-dfdb00aa6e50 · Alytaus apylinkės teismas: Vykdydamas veiklÄ , asmens, tvarkančio apskaitÄ nesamdė, pats tvarkė apskaitÄ . Vykdomos individualios veiklos 2015 m. gegužės 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpio finansinių dokumentų, kuriuos FNTT raÅ¡tu prašė pateikti, pateikti negali, nes jų neiÅ¡saugojo. 2016 m. VMI vykdė veiklos mokestinį tyrimÄ , praÅ¡omus dokumentus už 2015-2016 m. buvo pristatęs specialistui, juos vėliau atsiėmė, tačiau kur jie Å¡iuo metu pasakyti negali, nes nežino, dokumentai buvo saugomi autoserviso patalpose, tačiau Å¡iuo metu jų ten nėra, nežino kas juos galėjo paimti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-335-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00029-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.18.10; 2.12.1.1; 2.12.1.3. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 6 d.Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Agnė Vyliaudaitė,iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. V. pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , kurioje T.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), teistas vienÄ kartÄ , teistumas iÅ¡nykęs,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.Teismas n u s t a t ė:T. S. apgaulingai tvarkė T. S., asmens vykdančio individualiÄ veiklÄ , buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: jis laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., vykdydamas individualiÄ veiklÄ pagal pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ 2010 m. rugsėjo 1 d., veikdamas vieninga tyčia, siekdamas iÅ¡kreipti vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , reikalingÄ apskaičiuojant mokėtinus mokesčius, samdydamas darbuotojus, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 3 dalį „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ nuostatas buhalterinę apskaitÄ privalėdamas tvarkyti taikydamas dvejybinį įraÅ¡Ä , 10 straipsnį „Apskaitos tvarkymas“ 8 dalies nuostatas „gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitÄ , be Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“, pagal 11 straipsnio 1 dalį „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumÄ â€œ, nuostatas bÅ«damas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumÄ , tyčia po VSDFV Alytaus skyriaus raginimų 2016 m. gegužės 11 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. kovo 20 d. pateikti apskaitos dokumentus, jų nepateikė, reikalingos apskaitos netvarkė, tuo pažeisdamas:Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d.

Nr. IX-574):- 6 straipnio “Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 3 dalį „Ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įraÅ¡o bÅ«dÄ .“;- 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“;- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį „ Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ nuostatų reikalavimus, nes tyčia netvarkė buhalterinės apskaitos, Å«kinių įvykių neregistravo apskaitos registruose;Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. vasario 17 įsakymu Nr.1K-040 (pakeitimas Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2010 m. gegužės 24 d.

įsakymo Nr.1-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (iÅ¡skyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“:- 2 punktÄ : gyventojai, tvarkydami buhalterinę apskaitÄ , taiko paprastÄ jį įraÅ¡Ä . Jei gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , taiko dvejybinį įraÅ¡Ä , jis gali nepildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalo ... jei iÅ¡ jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis, nes nepildė apskaitos registrų;- 3 punktÄ :

Gyventojas privalo pildyti atskirus pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalus pagal visas vykdomas individualios veiklos rūšis, nes nepildė pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalų;- 7 punktÄ : gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir iÅ¡laidos, apskaitos registrus – pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose nustatytÄ laikÄ â€“ ne mažiau kaip 10 metų,nes tyčia neiÅ¡saugojo Å¡ių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir sÄ skaitų faktÅ«rų: (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 33 dokumentų, jas nenustatytomis aplinkybėmis prarasdamas;- 8 punktÄ , 9 punktÄ : besiverčiantis individualia veikla privalo iÅ¡raÅ¡yti ir iÅ¡duoti prekių arba paslaugų pirkėjams vienÄ iÅ¡ Å¡ių taisyklių 8.2–8.4 punktuose nurodytų apskaitos dokumentų (sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ , PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ ar kasos aparato kvitÄ ).- 41 punktÄ :

Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių iÅ¡laidų dokumentų duomenys į Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ Ä¯raÅ¡omi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos, nes nepildė pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalų;Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų (galiojanti redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) „Pinigų priėmimo ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų naudojimo, iÅ¡raÅ¡ymo ir apskaitos taisyklių“- 4 punktÄ : kvitai naudojami klientams atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba perkant iÅ¡ asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais;- 5 punktÄ : kvitai iÅ¡raÅ¡omi Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus.

Kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys bÅ«tų vienodi ir aiÅ¡kiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka Å«kio subjekto darbuotojui, iÅ¡raÅ¡iusiam kvitÄ , o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui);- 7 punktÄ : visuose kvituose turi bÅ«ti nurodyti jų serija ir eilės numeris. Kvito serija ir numeris turi bÅ«ti formuojami taip: 7.1. numeris sudaromas didėjančia seka;7.2. numeris turi bÅ«ti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri Å«kio subjektų pasirinkimu gali bÅ«ti sudaroma iÅ¡ raidinių simbolių arba skaitmenų; 7.3.

Å«kio subjektai privalo užtikrinti kvito numerio, paremto serija, unikalumÄ , t. y. skirtinguose kvituose negali bÅ«ti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).;- 9 punktÄ : Ūkio subjektai, naudojantys kvitus kiekinei naudojamų kvitų blankų apskaitai tvarkyti, turi pildyti Pinigų priėmimo ir/arba iÅ¡mokėjimo kvitų blankų apskaitos knygÄ ;- 22 punktÄ :. Ūkio subjektai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tinkamÄ kvitų blankų naudojimÄ , pagal kvitus iÅ¡mokėtų pinigų ar gautų įplaukų ir sugadintų bei grÄ Å¾intų kvitų blankų apskaitÄ ,Nes T.

S. nevedė Pinigų priėmimo ir/arba iÅ¡mokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos, tyčia neiÅ¡saugojo Å¡ių pinigų priėmimo kvitų: (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso 51 dokumento, juos nenustatytomis aplinkybėmis prarasdamas.Be to jis, siekdamas nuslėpti gautas pajamas ir taip vengdamas įmokų VSDFV iÅ¡skaitymo, asmenims kuriems buvo teikiamos transporto priemonių remonto paslaugos nurodė pinigus už suteiktas paslaugas pervesti į ne jo vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ , o nurodydamas V.

S. priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB bankas.Dėl Å¡ių pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2015-05-01 iki 2017-04-30 T. S. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Å iais veiksmais T. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ .Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. S. visiÅ¡kai pripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ bei dėl nusikalstamos veikos padarymo parodė, kad maždaug nuo 2010 metų vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ automobilių remontÄ .

Yra iÅ¡sinuomojęs patalpas – garaÅ¾Ä , adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra registruotas VMI mokesčių mokėtoju, taip pat iki 2017 m. gegužės mėn. samdė darbuotojus, iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio samdė tris darbuotojus, vėliau 2 darbuotojus, Å¡iuo metu samdomų darbuotojų neturi, dirba vienas. Vėliausiai samdė P. Å ., N. S.. VSDFV deklaravo priskaičiuotÄ darbo užmokestį, mokėtinus mokesčius, tačiau nuo 2015 m. pradžios, tiksliau nepamena, įmokų nemokėjo, kadangi neturėjo pakankamai lėšų.

Jo mėnesinis uždarbis nebuvo pastovus – vienÄ mėnesį gaudavo 2000 eurų pajamų, o bÅ«davo mėnesių, kad gaudavo iki 1500 eurų pajamų. KiekvienÄ mėnesį mokėdavo nuomÄ už patalpas 600,00 Eur, po 500,00 – 600,00 Eur darbuotojams atlyginimus, patirdavo kitų iÅ¡laidų, t.y., veikla buvo beveik nepelninga. Už suteiktas remonto paslaugas klientai atsiskaito grynais pinigais, labai retais atvejais pavedimu į banko sÄ skaitÄ . Atlyginimus darbuotojams mokėjo grynais pinigais, nuomos mokestį taip pat mokėjo grynais pinigais.

Vykdydamas veiklÄ , asmens, tvarkančio apskaitÄ nesamdė, pats tvarkė apskaitÄ . Vykdomos individualios veiklos 2015 m. gegužės 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpio finansinių dokumentų, kuriuos FNTT raÅ¡tu prašė pateikti, pateikti negali, nes jų neiÅ¡saugojo. 2016 m. VMI vykdė veiklos mokestinį tyrimÄ , praÅ¡omus dokumentus už 2015-2016 m. buvo pristatęs specialistui, juos vėliau atsiėmė, tačiau kur jie Å¡iuo metu pasakyti negali, nes nežino, dokumentai buvo saugomi autoserviso patalpose, tačiau Å¡iuo metu jų ten nėra, nežino kas juos galėjo paimti.

Maždaug nuo 2015 m. VSDFV įmokų savanoriÅ¡kai nemoka, nes neturi pakankamai pajamų, visi gauti pinigai naudojami įmonės veikloje, reikalingi pragyvenimui. Nuo 2015 m. vasaros, tiksliau datos neprisimena, antstolis kiekvienÄ mėnesį nuo gaunamo darbo užmokesčio nuskaičiuoja pinigus ir dengia įsiskolinimÄ VSDFV. Pradėjus vykdyti veiklÄ pagal pažymÄ , veiklos apskaitÄ tvarkė, tačiau dėl finansinių sunkumų teko atsisakyti buhalterės paslaugų, manė, kad sugebės pats. Jis stengėsi pateikti reikalingas ataskaitas VMI ir VSDFV, teikdavo PVM deklaracijas kol buvo PVM mokėtojas, teikdavo ataskaitas VSDFV apie dirbančius asmenis, iÅ¡mokėtus darbo užmokesčius, taip pat VMI teikdavo ataskaitas apie savo pajamas ir mokėtinus mokesčius.

VMI teiktos PVM deklaracijos bei individualios veiklos pajamų deklaracijos už laikotarpį nuo 2015 m. pradžios iki 2017 metų 1-3 mėn. yra preliminarios, t.y., sumos, nurodytos deklaracijose apskaičiuotos apytiksliai, nes nepildė suvestinių registrų, nevedė grynų pinigų apskaitos ir tikslių sumų nebuvo suskaičiavęs. Žinojo, kad privalo tvarkyti veiklos apskaitÄ arba samdyti asmenį, kuris apskaitÄ tvarkytų už jį. Apskaičiuotų mokesčių nuo 2015 m. nemokėjo nei VMI, nei VSDFV, nes neturėjo pakankamai pajamų iÅ¡ vykdomos individualios veiklos.

Jo banko sÄ skaitos areÅ¡tuotos, dėl to iÅ¡raÅ¡ydamas PVM sÄ skaitas ir sÄ skaitas klientams, kurie pageidavo už suteiktas paslaugas atsiskaityti pavedimu per bankÄ , nurodydavo sutuoktinės V. S. banko sÄ skaitos numerį, nes jei pavedimas bÅ«tų atliktas į jo sÄ skaitÄ â€“ pinigai bÅ«tų nuraÅ¡yti mokestinių skolų dengimui. Banko pavedimu atsiskaitydavo vos keli klientai, atsiskaitymas vyko grynais pinigais. Jis gavęs grynus pinigus, iÅ¡raÅ¡ydavo pinigų priėmimo kvitus, tačiau nepildė Individualios veiklos Pajamų ir iÅ¡laidų žurnalo, pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos nevedė, nors žinojo, kad tokie dokumentai yra privalomi pildyti.

Vykdant veiklÄ jis pats užsakydavo automobilių remontui reikalingas detales, tiekėjai pristatydavo užsakytas prekes autoserviso adresu. Atsiskaitoma už patiektas detales buvo grynais pinigais pasiraÅ¡ant tiekėjo pateikiamuose dokumentuose – sÄ skaitoje ir pinigų priėmimo kvite. Dokumentus pasiraÅ¡ydavo jis arba jo darbuotojai. Už detales sumokėdavo klientų avansu duotais pinigais arba sumokėdavo vėliau, gavęs iÅ¡ klientų apmokėjimÄ už atliktas paslaugas, kur bÅ«davo įskaičiuota ir suma, sumokėta už reikalingas detales.

Realiai jo pajamas sudarė tik pinigai, gauti už atliktus remonto darbus, detales jis klientų pageidavimu nupirkdavo pats, o jie vėliau jam sumokėdavo pinigus (t. 4, b. l. 79-89). Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ be jo visiÅ¡ko prisipažinimo įrodyta ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga:2017 m. gruodžio 20 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. S. Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kurioje nurodyta, kad „nustatyti ar T. S. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d., tiksliai Å¡iomis datomis turėjo piniginių lėšų sumokėti nesumokėtas įmokas Valstybiniam socialiniam draudimui ir Privalomam sveikatos draudimui nustatyti negalima dėl Å¡ių priežasčių:T.

S. nevedė grynųjų pinigų apskaitos, neiÅ¡saugojo pinigų priėmimo kvitų. IÅ¡ viso turėjo bÅ«ti suraÅ¡yta 119-ka pinigų priėmimo kvitų. Tačiau pateiktuose tyrimui dokumentuose rasta suraÅ¡ytas tik 51-as pinigų priėmimo kvitas. 68-ių pinigų priėmimo kvitų, tame tarpe 51-o tiriamojo laikotarpio pinigų priėmimo kvito, tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra. Dėl to nustatyti grynųjų pinigų apyvartÄ ir likutį laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d. negalima.T.

S. jam priklausančiose 10-tyje atsiskaitomųjų ir mokėjimo kortelių sÄ skaitų visiÅ¡kai nevykdė finansinių operacijų, jose visiÅ¡kai nebuvo piniginių lėšų likučio, tame tarpe ir laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d.T. S. savo atsiskaitomųjų sÄ skaitų piniginių lėšų gavimui pavedimais per bankus nenaudojo. Pinigines lėšas T. S., suraÅ¡ydamas pardavimo PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras ir pardavimo sÄ skaitas faktÅ«ras nukreipdavo į - atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), kurios savininkas (T.

S. naudotų atsiskaitomųjų sÄ skaitų sÄ raÅ¡e Å¡ios atsiskaitomosios sÄ skaitos nėra) pagal FNTT prie LR VRM CIS duomenų bazės informacijÄ nerastas ir savo žmonos (iÅ¡situokė (duomenys neskelbtini)) V. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke. Papildomai gavus V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡us, jose esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad gautos piniginės lėšos T.

S. individualios veiklos buvo galimai iÅ¡gryninamos kortele 7863 arba panaudojamos įvairiems pirkiniams, mokėjimams už degalus, prekes ir paslaugas (Å¡ioje atsiskaitomoje sÄ skaitoje buvo gaunamos pajamos ne vien tik iÅ¡ T. S. individualios veiklos, tačiau galimai ir V. S. asmeninės lėšos bei vykdomi asmeniniai mokėjimai). Piniginių lėšų apyvarta laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Å¡ioje atsiskaitomoje sÄ skaitoje buvo: likutis 2017 m. kovo 20 d.- 3,04 Eur, pajamų negauta, iÅ¡laidų nebuvo, likutis 2017 m. kovo 30 d. - 3,04 Eur.“Taip pat, atlikus T.

S. vykdomos individualios veiklos 2015 m. gegužės 1 d.– 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpio Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ nustatyta, kad T. S. vykdydamas individualiÄ veiklÄ nesilaikė:Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):6 straipsnio: Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 3 d. „Ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įraÅ¡o bÅ«dÄ .“;12 straipsnio: Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 d.

„Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“;16 straipsnio: Apskaitos registrai 1 d.‚ Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ nuostatų reikalavimų;Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.1K-040 (pakeitimas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. gegužės 24d.

įsakymo Nr.1-166 redakcija) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (iÅ¡skyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus) buhalterinės apskaitos taisyklių“:2 punkto: gyventojai, tvarkydami buhalterinę apskaitÄ , taiko paprastÄ jį įraÅ¡Ä . Jei gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , taiko dvejybinį įraÅ¡Ä , jis gali nepildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalo ... jei iÅ¡ jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis.;3 punkto:

Gyventojas privalo pildyti atskirus pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalus pagal visas vykdomas individualios veiklos rūšis; 7 punkto: gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir iÅ¡laidos, apskaitos registrus – pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose nustatytÄ laikÄ â€“ ne mažiau kaip 10 metų;8 punkto, 9 punkto: besiverčiantis individualia veikla... privalo iÅ¡raÅ¡yti ir iÅ¡duoti prekių arba paslaugų pirkėjams vienÄ iÅ¡ Å¡ių taisyklių 8.2–8.4 punktuose nurodytų apskaitos dokumentų (sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ , PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ ar kasos aparato kvitÄ ).41 punkto:

Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių iÅ¡laidų dokumentų duomenys į Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ Ä¯raÅ¡omi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos;Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų (galiojanti redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) „Pinigų priėmimo ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų naudojimo, iÅ¡raÅ¡ymo ir apskaitos taisyklių“4 punkto: Kvitai naudojami klientams atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba perkant iÅ¡ asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais;5 punkto: kvitai iÅ¡raÅ¡omi Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus.

Kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys bÅ«tų vienodi ir aiÅ¡kiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka Å«kio subjekto darbuotojui, iÅ¡raÅ¡iusiam kvitÄ , o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui);7 punkto: visuose kvituose turi bÅ«ti nurodyti jų serija ir eilės numeris. Kvito serija ir numeris turi bÅ«ti formuojami taip: 7.1. numeris sudaromas didėjančia seka; 7.2. numeris turi bÅ«ti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri Å«kio subjektų pasirinkimu gali bÅ«ti sudaroma iÅ¡ raidinių simbolių arba skaitmenų; 7.3.

Å«kio subjektai privalo užtikrinti kvito numerio, paremto serija, unikalumÄ , t. y. skirtinguose kvituose negali bÅ«ti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).;9 punkto: Ūkio subjektai, naudojantys kvitus kiekinei naudojamų kvitų blankų apskaitai tvarkyti, turi pildyti Pinigų priėmimo ir/arba iÅ¡mokėjimo kvitų blankų apskaitos knygÄ ;22 punkto: Ūkio subjektai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tinkamÄ kvitų blankų naudojimÄ , pagal kvitus iÅ¡mokėtų pinigų ar gautų įplaukų ir sugadintų bei grÄ Å¾intų kvitų blankų apskaitÄ , nes T.

S. visiÅ¡kai nevedė buhalterinės apskaitos, nesudarė apskaitos registrų, nevedė pajamų ir iÅ¡laidų žurnalų, neiÅ¡saugojo 33-ų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų ir 51-o pinigų priėmimo kvito, tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ Ä¯rašė į Metines pajamų mokesčio deklaracijas, dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti T. S. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros (t. 2, b.l. 118-161). Liudytojas N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo 2011-2012 m., tiksliai datos neprisimena, dirbo pas T.

S., kuris vykdė individualiÄ veiklÄ . Jo darbo pobÅ«dis buvo automobilių iÅ¡rinkėjas/surinkėjas, autoÅ¡altkalvis, t. y., jo veikla buvo automobilių remontas. Jo darbo vieta (duomenys neskelbtini). Å iuo metu dirba savarankiÅ¡kai – įsigijęs verslo liudijimÄ . Pas T. S. nuo 2015 m. dirbdavo trise, kartu dirbo ir T. S.. Automobilių remontas buvo T. S. verslas – jis bendraudavo su klientais, derindavo paslaugų kainas, terminus, taip pat klientai su juo atsiskaitydavo už suteiktas paslaugas. Jis vykdė T.

S. nurodymus, t.y., jis nurodydavo kÄ reikėtų remontuoti, kokiu bÅ«du, kokiais terminais. Reikiamas remontui detales pirkdavo arba pats T. S. arba klientas, jis atsarginių detalių neieÅ¡kodavo ir nepirkdavo, o tik jas taisydavo arba pakeisdavo sugedusias naujomis. Klientai už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo su T. S., jis negali pasakyti ar bÅ«davo iÅ¡duodami pinigų sumokėjimÄ patvirtinantys dokumentai, ar bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos – dokumentų iÅ¡raÅ¡ymu ir buhalterinės apskaitos tvarkymu rÅ«pinosi pats T.

S.. Jis garaže nėra matęs jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nes nesidomėjo, tačiau negali tvirtinti, kad tokių dokumentų garaže nebuvo. Darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais porÄ kartų per mėnesį, darbo užmokestį iÅ¡mokėdavo T. S.. Kiek prisimena, lyg pasiraÅ¡ydavo apie gautÄ darbo užmokestį kažkokiuose dokumentuose, tačiau neprisimena kokiuose. Darbo užmokestis buvo apie 390,00 – 500,00 Eur atskaičius mokesčius, priklausomai nuo klientų ir darbų kiekio.

Darbo užmokestį mokėjo laiku, reguliariai, atsiskaitė pilnai už darbÄ . 2017 m. pradžioje sužinojo, kad T. S. nemoka VSDFV mokesčių nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, jis nurodė, kad mokesčių nemoka, nes neturi pinigų. Dėl to jis su kolega nusprendė dirbti savarankiÅ¡kai ir T. S. jį atleido iÅ¡ darbo, Å¡iuo metu dirba su verslo liudijimu tame pačiame garaže, jis pats ieÅ¡ko klientų ir atlieka jiems paslaugas. 2017 m. birželio mėnesį įsigijo verslo liudijimÄ ir pradėjo dirbti savarankiÅ¡kai tose pačiose patalpose.

Su T. S. sutarė, kad jam mokės dalį nuomos mokesčio, mokėdavo 30,00-50,00 Eue per mėnesį, kiek T. S. mokėjo nuomos mokesčio nežino. Dirbant pas T. S. detales, reikalingas vykdyti automobilių remontÄ užsakydavo T. S. iÅ¡ kelių įmonių, detales pristatydavo tiekėjas į autoserviso patalpas. Atgabentas detales priimdavo tas, kuris bÅ«davo laisvesnis, T. S. ne visada bÅ«davo. Asmuo, kuris priimdavo detales iÅ¡ tiekėjo pasiraÅ¡ydavo sÄ skaitÄ ir sumokėdavo grynus pinigus. Grynus pinigus už detales palikdavo T.

S.. Kartais, jei pinigų nebūdavo palikta, už detales nemokėdavo. Pasirašytus dokumentus atiduodavo T. S.. Pinigus detalėms visada duodavo T. S., užsakydamas detales, žinodavo kiek reikės už jas sumokėti. Gauti iš T. S. pinigai detalėms nebuvo niekaip apskaitomi, nei jis, nei T. S. nepildydavo jokių dokumentų, taip pat niekur nefiksuodavo pinigų perdavimo. Negali pasakyti, ar 2017 m. kovo 20-30 d. laikotarpiu buvo gavęs iš T. S. grynų pinigų detalėms (t. 1, b.l. 69-73).Liudytojas P. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug 2013 m., tiksliau datos neprisimena, pradėjo dirbti pagal darbo sutartį pas T.

S.. Jo pareigos buvo automechanikas, darbo vieta buvo ir yra Å¡iuo metu Kęstučio g. 89, Prienai. Å iuo metu dirba savarankiÅ¡kai tÄ patį darbÄ pagal verslo liudijimÄ , kadangi T. S. susidÅ«rė su finansiniais sunkumais. T. S. jam darbo užmokestį mokėjo, atsiskaitė pilnai. Darbo užmokestis per mėnesį nebuvo pastovus, gaudavo priklausomai nuo užsakymų ir padarytų darbų, svyravo nuo 350,00 Eur iki 500,00 Eur. AtlyginimÄ gaudavo grynais pinigais, iÅ¡mokėdavo T. S., jokio dokumento apie tai, kad pinigus gavo nepasiraÅ¡ydavo.

Pas T. S. nuo 2015 metų dirbdavo trise, kartu dirbo T. S. ir N. S.. Automobilių remontas buvo T. S. verslas – jis bendraudavo su klientais, derindavo paslaugų kainas, terminus, taip pat klientai su juo atsiskaitydavo už suteiktas paslaugas. Jo funkcija buvo vykdyti T. S. nurodymus, jis nurodydavo kÄ reikėtų remontuoti, kokiu bÅ«du, kokiais terminais. Reikiamas remontui detales pirkdavo arba pats T. S. arba klientas, jis pats atsarginių detalių neieÅ¡kodavo ir nepirkdavo, o tik jas taisydavo arba pakeisdavo sugedusias naujomis.

Kadangi klientai už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo su T. S., tai jis negali pasakyti ar bÅ«davo iÅ¡duodami pinigų sumokėjimÄ patvirtinantys dokumentai, ar bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos – dokumentų iÅ¡raÅ¡ymu ir buhalterinės apskaitos tvarkymu rÅ«pinosi pats T. S.. Kiek jis žino, tai klientai už suteiktas paslaugas mokėdavo grynais pinigais. Jis negali pasakyti ar T. S. veiklos buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi garažo patalpose, nes niekada nesidomėjo, tiesiog dirbo savo darbÄ .

Darbo patalpose yra atskira patalpa, kuri atliko T. S. kabineto funkcijÄ , ten jis bendraudavo su klientais, į minėtÄ patalpÄ jis kartais užeidavo, ji buvo labai netvarkinga, joje buvo laikoma daug įvairių T. S. daiktų, tačiau, negali tvirtinti, kad tokių dokumentų garaže nebuvo, tai buvo T. S. kompetencija. Pas T. S. dirbo apie 4 metus iki 2017 m. birželio mėn. 2017 m. kovo mėn., tiksliai datos neprisimena, gavo praneÅ¡imÄ Ä¯ savo elektroninį paÅ¡tÄ iÅ¡ VSDFV, kad už jį darbdavys nesumokėjo mokesčių, T.

S. žadėjo įsiskolinimÄ sumokėti. Nuo 2017 m. birželio mėn. įgijo verslo liudijimÄ ir pradėjo dirbti savarankiÅ¡kai tose pačiose patalpose. Iki (duomenys neskelbtini) dirbo T. S., t.y. gaudavo iÅ¡ jo nurodymus, darbo užmokestį, pasiraÅ¡ydavo dokumentuose tiekėjams atvežus detales, reikalingas automobilių remontui. Detales, reikalingas vykdyti automobilių remontÄ užsakydavo T. S. iÅ¡ kelių įmonių, detales pristatydavo tiekėjas į autoserviso patalpas. Atgabentas detales priimdavo T.

S. arba N. S.. Jei jų nebÅ«davo, tada detales priimdavo jis, pasiraÅ¡ydavo sÄ skaitose, taip pat sumokėdavo grynais pinigais pasiraÅ¡ydamas kasos dokumente. Pinigus, reikalingus sumokėti už detales palikdavo T. S.. PasiraÅ¡ytus dokumentus atiduodavo T. S.. Pinigus detalėms visada duodavo T. S., jis, užsakydamas detales, žinodavo kiek reikės už jas sumokėti. Gauti iÅ¡ T. S. pinigai detalėms nebuvo niekaip apskaitomi, nei jis, nei T. S. nepildydavo jokių dokumentų, taip pat niekur nebuvo fiksuojamas toks pinigų perdavimas, tai negali pasakyti, ar 2017 m. kovo 20-30 d. laikotarpiu buvo gavęs iÅ¡ T.

S. grynų pinigų detalėms (b.t. 1, b.l. 65-68).2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 7 d. T. S.biÅ¡siųsti reikalavimai pateikti veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus. 2017 m. liepos 26 d. gautas atsakymas, kad T. S. dokumentų nepateiks, nes nėra jų iÅ¡saugojęs (t. 1, b.l. 74-76).2017 m. rugsėjo 15 d. atlikus kratÄ T. S. veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 2015 m. sausio 1 d.– 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpio T. S. veiklos dalis pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (t. 1, b.l. 97-100).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo T.

S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta.Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T.

S. visiÅ¡kai pripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad vykdydamas individualiÄ veiklÄ , pats tvarkydamas įmonės apskaitÄ , jÄ tvarkė apgaulingai. Ä®monės buhalterinės apskaitos apgaulingas tvarkymas užfiksuotas (duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. S. Å«kinės finansinės veiklos tyrimų rezultatų.Prokuroras siÅ«lo baudžiamÄ jÄ bylÄ užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ baudžiamajame įstatyme gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, teismas konstatuoja, kad T.

S. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieÅ¡taravo, sutiko su siÅ«lomomis bausmės rūšimis ir jų dydžiu, prašė sumažinti baudÄ , dėl sunkios finansinės padėties paskirtÄ baudÄ leisti sumokėti per 12 mėnesių ( t. 4, b. l. 123-125). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę.

Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.).Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius T. S. – kaltinamasis teistas, teistumas iÅ¡nykęs (t. 4, b. l. 96-97), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 4, b. l. 126-127), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas, dirba (t. 4, b. l. 117).

Å ių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokuroro siÅ«lomÄ bausmės rūšį – 120 MGL baudÄ . Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. S. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. S. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius, arba per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį.

Kaltinamasis prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, jos mokėjimÄ atidėti 12 mėnesių. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo praÅ¡ymÄ , skiria ilgesnį terminÄ baudai sumokėti.Kaltinamajam T. S. kardomoji priemonė nepaskirta.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. S. individualios veiklos dokumentai, saugomi FNTT Kauno apygardos skyriuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, grÄ Å¾inami T. S. – BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (4519,20 Eur) baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. paskirti galutinę 80 MGL (3012,80 Eur) baudÄ . Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T.

S. individualios veiklos dokumentus, saugomus FNTT Kauno apygardos skyriuje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, grÄ Å¾inti T. S..Ä®teikti kaltinamajam T. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä , iÅ¡siunčiant jį registruotu laiÅ¡ku.IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam T. S. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.T. S. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                   Agnė Vyliaudaitė