2020-01-22 Nr. AB-1455-3-61-3-01531-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5332-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01531-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „RVM Investments“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) sprendimą – 2019 m. balandžio 11 d. atsakymą Nr. (7.1) 46-MPD-4674 ir per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovą įpareigoti perskaičiuoti pareiškėjui taikomą pelno mokestį, sudarius 2015 m. kovo 13 d. statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo dalies nuomos teisių) pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. 2577 bei apskaičiuojant mokesčių mokėtojo UAB „RVM Investments“ pajamas ir pelno mokestį, taikant 100 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „RVM Investments“ pagal 2006 m. gegužės 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/2006-624 įgijo nuomos teises į 0,7033 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2005 m. lapkričio 10 d. lizingo / finansinės nuomos sutartį Nr. LT025068 įgijo administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 1 120,44 kv. m, ir priklausinius, adresas (duomenys neskelbtini). UAB „RVM Investments“ 2015 m. kovo 13 d. sudarė statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo dalies nuomos teisių) pirkimo–pardavimo sutartį reg.

Nr. 2577 (toliau – Sutartis), adresu (duomenys neskelbtini), su UAB „Kauno saulėtekis“. Pagal 2015 m. lapkričio 19 d. priėmimo–perdavimo aktą buvo perduota nuosavybės teisė į daiktus – statinius, kartu perleidžiant projektuotojo teises, kaip nurodyta sutartimi – perleidžiant suderintus priešprojektinius būsimo statinio pasiūlymus, sklypo detaliojo plano dokumentaciją ir iš to kylančias teises bei pareigas, bei visą kitą susijusią dokumentaciją. Pareiškėjas nuo 2006 m. iki pardavimo 2015 m. vykdė šio vienintelio įsigyto turto projektavimo –siekiant rekonstruoti seną statinį ir sklypo teritorijos detaliojo plano rengimo darbus, jokios kitos veiklos įmonė nevykdė.

Prieš pradedant projektą, buvo atlikti skaičiavimai, įvertinti mokėtini mokesčiai ir kitos svarbios aplinkybės, parengti verslo planai, numatytos gautinos pajamos, kadangi buvo numatyta didelė projekto vertė. Projekto vykdymo eigoje buvo inicijuotas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 30 straipsnio pakeitimas, kur po 2014 m. pritaikytas 30 proc. ribojimas dėl atskaitomų mokestinių nuostolių. Skaičiuojant pagal minėto įstatymo pakeitimo pelno mokestį pareiškėjui atsirado didesnė mokestinė prievolė, nei pradėjus projekto vykdymą.

Vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu, minėtas įstatymo pakeitimas ir jo taikymas pareiškėjui laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Nepagrįstai pareiškėjui pritaikytas ribojimas 30 procentų neleidžiant apskaityti nuostolių, taikant pilna apimtimi visą 100 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų. Pareiškėjui tokio pakeisto pelno mokesčio skaičiavimo pagrindu kilo papildoma pareiga mokėti 24 449,72 Eur mokesčio. Tai buvo vienintelis investicinis objektas, kuris priklausė pareiškėjui. Teisinio reguliavimo pakeitimas laikytinas neteisėtu pareiškėjo atžvilgiu, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinio reguliavimo, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams.

Pareiškėjui neproporcingai ir neteisėtai buvo apribota galimybė traukti apskaičiuojant nuostolius ir viso 162 998 Eur patirtų projekto vykdymo kaštų. Apmokestinamasis pelnas neatėmus nuostolių sudarė 1 241 306 Eur, atėmus nuostolius 70 proc. suma sudarė 372 391,80 Eur, nuo ko ir skaičiuojamas pelno mokestis, kas sudarė 55 859 Eur. Taikius pagrįstus 100 proc. sumą atimant patirtus nuostolius, apmokestinamasis pelnas sudarytų 209 394 Eur (1 241 306 – 1 031 912 Eur) ir pelno mokestis būtų 31 409 Eur.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nepagrįstai apskaičiavus pritaikytas reikalavimas 24 449,72 Eur sumai papildomo pelno mokesčio. Minėto dydžio pelno mokestis pareiškėjo ir buvo sumokėtas atsakovui. Pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. skundu kreipėsi į atsakovą ikiteismine tvarka, tačiau tik 2019 m. balandžio 15 d. gavo 2019 m. balandžio 11 d. atsakymą Nr. (7.1) 46-MPD-4674, kad atsakovas neperskaičiuos atitinkamai priskaičiuoto mokesčio ir kad atsisako tai atlikti remiantis sprendime išdėstytais motyvais, kurie, pareiškėjo nuomone, yra neišsamūs ir nepagrįsti. Atsakovas atsisakė atlikti veiksmus – perskaičiuoti mokestį, kas yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo kilo ginčas. Atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjui taikomą pelno mokestį, įvykdžius šį sandorį, taikant ne 70, o 100 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

4. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog investicinio projekto įgyvendinimą dėl administracinio pastato rekonstrukcijos ir žemės sklypo detaliojo plano rengimo adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo nuo 2006 metų, todėl jam pelno mokestis už 2015 metų mokestinį laikotarpį turi būti apskaitomas pagal iki 2014 m. rugsėjo 23 d. galiojusia Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. taikant 100 procentų pareiškėjo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

Pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) su skundu, kuriuo prašė perskaičiuoti pareiškėjo pelno mokestį už 2015 metų mokestinį laikotarpį taikant ne 70 procentų, o 100 procentų jo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. VMI pareiškėjo skundą persiuntė pagal kompetenciją Vilniaus AVMI. Vilniaus AVMI išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (78.1) 46-MPD-4674 informavo, kad perskaičiuoti pareiškėjos pelno mokestį už 2015 metų mokestinį laikotarpį nėra pagrindo, nes pagal 2001 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30 straipsnio 4 dalies nuostatas 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma didesnė nei 70 procentų (iki 100 procentų) mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno gali būti tik tuo atveju, kai vieneto apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant PMĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 procentų mokesčio tarifą (t. y. taikoma tik tiems vienetams (išskyrus pelno nesiekiančius), kurių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, jeigu jie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų).

PMĮ 30 straipsnio 4 dalyje (2014 m. rugsėjo 23 d. PMĮ redakcija) nustatyta, kad mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Šioje dalyje nurodytų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

PMĮ 5 straipsnio (2013 m. gruodžio 12 d. PMĮ redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje. PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos:

1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai;

2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų). Iš pareiškėjo Vilniaus AVMI pateiktos Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir valstybės įmonei Registrų centrui pateikto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį matyti, kad pareiškėjas 2015 metais gavo 3 450 000 Eur pajamų, t. y. daugiau kaip 300 000 Eur pajamų. Pareiškėjas pateiktoje Vilniaus AVMI Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 metų mokestinį laikotarpį teisingai apskaičiavo 372 392 Eur apmokestinamojo pelno ir 55 859 Eur mokėtino pelno mokesčio. Vilniaus AVMI, atsakydama į pareiškėjo skundą, teisingai taikė įstatymų nuostatas ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVMI 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (7.1) 46-MPD-4674 teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. kreipėsi į VMI su skundu, kuriuo prašė perskaičiuoti pareiškėjo pelno mokestį už 2015 m. mokestinį laikotarpį taikant ne 70 proc., o 100 proc. pareiškėjo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. VMI šį pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiuntė atsakovui. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (7.1) 46-MPD-4674 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė pareiškėjui, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatas 2014 ir vėlesnių mokestinių laikotarpių perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma didesnė nei 70 procentų (iki 100 procentų) mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno gali būti tik tuo atveju, kai vieneto apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant PMĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 procentų mokesčio tarifą (t. y. taikoma tik tiems vienetams (išskyrus pelno nesiekiančius), kurių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, jeigu jie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų). Todėl perskaičiuoti pelno mokesčio nėra pagrindo.

9. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktos atsakovui Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir valstybės įmonės Registrų centro pateikto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį matyti, kad pareiškėjas 2015 m. gavo 345 000 Eur pajamų (daugiau nei 300 000 Eur). Atsakovui pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 m. mokestinį laikotarpį pareiškėjas tinkamai apskaičiavo 372 392 Eur apmokestinamojo pelno ir 55 859 Eur mokėtino pelno mokesčio. Todėl pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą, kadangi atsakovas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo pelno mokestį už 2015 m. mokestinį laikotarpį. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. PMĮ 30 straipsnio 4 dalies nuostatas 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma didesnė nei 70 proc. (iki 100 proc.) mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno gali būti tik tuo atveju, kai vieneto apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant PMĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 proc. mokesčio tarifą (t. y. taikoma tik tiems vienetams (išskyrus pelno nesiekiančius), kurių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, jeigu jie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų).

10. Pareiškėjas nurodo, kad investicinio projekto įgyvendinimą dėl administracinio pastato rekonstrukcijos ir žemės sklypo detaliojo plano rengimo (duomenys neskelbtini), pradėjo nuo 2006 m., todėl jo pelno mokestis už 2015 m. mokestinį laikotarpį turi būti apskaitomas pagal iki 2014 m. rugsėjo 23 d. galiojusia PMĮ 30 straipsnio nustatyta tvarka, taikant 100 proc. pareiškėjo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. PMĮ 30 straipsnio 4 dalyje (2014 m. rugsėjo 23 d. redakcija) nustatyta, kad mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansinių įstaigų), galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Šioje dalyje nurodytų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 proc. mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas tinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

III. 12. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „RVM Investments“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit), taigi neleidžiama reikalauti, kad teisinių santykių dalyviai laikytųsi elgesio taisyklių, kurių jiems darant atitinkamą veiką nebuvo, nes nebuvo įmanoma žinoti būsimųjų reikalavimų; pareiškėjo teigimu, jeigu „pilietinės teisės sampratos pagrindu“ pripažįstama ne įstatymo, o teisės viršenybė, įstatymas negali galioti atgaline tvarka net tada, kai tai numatyta pačiame tame įstatyme, nes įstatymų leidėjo valią varžo ne jo priimti įstatymai, o didesnės už juos vertybės – pagrindinės žmogaus teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas „Dėl teisės normų, reguliuojančių mokesčių santykius, galiojimo atgaline tvarka“, byla Nr. 11/05). Projektą pareiškėjas pradėjo dar 2006 m. – bei verslo planas ir kainos investiciniai kaštai nustatyti pagal tuo metu galiojusias taisykles. Derybos ir kaina su objekto potencialiu pirkėju buvo sulygta dar nuo 2009 m., o 2014 m. pakeitus teisinį reguliavimą pareiškėjui nepagrįstai kilo papildomos Pelno mokesčio įstatyme numatytos prievolės.

12.2. Vilniaus AVMI turėjo perskaičiuoti pareiškėjui taikomą pelno mokestį, įvykdžius šį sandorį, taikant ne 70, o 100 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad kitos įmonės, vykdančios veiklą toliau tokiais panašiais atvejais, išdėsto ir paskirsto nuostolius būsimuose laikotarpiuose, kas vėlgi neatitinka protingumo ir šalių – verslo dalyvių lygiateisiškumo principų. Atsakovas taip pat pripažino, kad kitaip duomenų deklaruoti, kaip tik tokiu būdu, pareiškėjui galimybės nebuvo dėl šabloninės mokesčių deklaravimo sistemos egzistavimo – deklaruojant taip pat norėtų pareiškėjas, tiesiog jo mokestinė deklaracija būtų traktuojama kaip nepateikta.

12.3. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsniu, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo sustabdymo.

12.4. Teismas tinkamai nemotyvavo sprendimu padarytų išvadų, ar nepasisakė dėl pareiškėjo atstovo pateiktų argumentų dėl Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų pažeidimo. Teismo išvada, kad atsakovas tinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra neteisinga ir nemotyvuota.

13. Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovas nurodo, kad teismas išnagrinėjęs administracinę bylą įvertino visas bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė įstatymų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

15. BUAB „RVM Investments“ atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P. 2019 m. spalio 23 d. pateikė prašymą dėl pradėto apeliacinio proceso nutraukimo, prašydamas nutraukti pradėtą apeliacinį procesą ir palikti nenagrinėtu 2019 m. rugpjūčio 14 d. apeliacinį skundą; panaikinti advokato padėjėjui T. P., buvusiam įmonės vadovui R. V. M. prieigą prie elektroninės bylos; skirti baudą R. V. M. ir advokato padėjėjui T. P. už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

16. BUAB „RVM Investments“ atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. įsiteisėjusia nutartimi UAB „RVM Investments“ iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“, jos įgaliotas asmuo P. P. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. kovo 28 d. nutartimi palikus nepakeistą minėtą nutartį. Civiliniame procese dėl UAB „RVM Investments“ bankroto bylos iškėlimo įmonę atstovavo E. M. ir partnerių advokatų kontora, kurioje dirba ir advokato padėjėjas T.

P., todėl šiai advokatų kontorai ir joje dirbantiems advokatams apie bankroto procesą yra žinoma. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Taigi nuo 2019 m. kovo 28 d. buvę UAB „RVM Investments“ valdymo organai neteko įgaliojimų atstovauti įmonę, nuo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos visus įgaliojimus atstovauti įmonę turi bankroto administratorius. Juridinių asmenų registre nuo 2019 m. balandžio 2 d. yra įregistruoti visi su įmonės statuso pasikeitimu, valdymo organų įgaliojimų netekimu susiję duomenys. 2019 m. gegužės 20 d. pranešimu E. M. ir partnerių advokatų kontora buvo informuota, kad bankroto administratorius toliau nebevykdys su paminėta advokatų kontora pasirašytos teisinių paslaugų sutarties ir vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu šios sutartys laikomos pasibaigusiomis, taigi nuo 2019 m. gegužės 20 d.

E. M. ir partnerių advokatų kontoroje dirbantys advokatai, tarp jų ir advokato padėjėjas T. P., nebeturi įgaliojimų atstovauti BUAB „RVM Investments“. 2019 m. gegužės 20 d. pranešimo E. M. ir partnerių advokatų kontorai pagrindu buvo panaikinta prieiga advokato padėjėjui T. P. prie BUAB „RVM Investments“ bankroto bylos nuo 2019 m. birželio 3 d. Pažymi, kad tiek buvęs BUAB „RVM Investments“ vadovas R. V. M., tiek ir advokato padėjėjas T. P. slėpė nuo teismo faktą, kad procese jau nebeturi įgaliojimų atstovauti įmonę, taigi akivaizdžiai piktnaudžiavo administraciniu procesu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas skundą palieką nenagrinėtą, jeigu skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pažymi ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2019 m. birželio 17 d. nutartimi yra patvirtintas 24 449,72 Eur VMI kreditorinis reikalavimas BUAB „RVM Investments“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (7.1) 46-MPD-4674 teisėtumo.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. kreipėsi į VMI su skundu, kuriuo prašė perskaičiuoti pareiškėjo pelno mokestį už 2015 m. mokestinį laikotarpį taikant ne 70 proc., o 100 proc. pareiškėjo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. skunde nurodė, kad UAB „RVM Investments“ pagal 2006 m. gegužės 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/2006-624 įgijo nuomos teises į 0,7033 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2005 m. lapkričio 10 d. lizingo / finansinės nuomos sutartį Nr. LT025068 įgijo administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 1 120,44 kv. m, ir priklausinius, adresas (duomenys neskelbtini).

UAB „RVM Investments“ 2015 m. kovo 13 d. sudarė statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo dalies nuomos teisių) pirkimo–pardavimo sutartį reg. Nr. 2577, adresu (duomenys neskelbtini), su UAB „Kauno saulėtekis“. Pagal 2015 m. lapkričio 19 d. priėmimo–perdavimo aktą buvo perduota nuosavybės teisė į daiktus – statinius, kartu perleidžiant projektuotojo teises, kaip nurodyta sutartimi – perleidžiant suderintus priešprojektinius būsimo statinio pasiūlymus, sklypo detaliojo plano dokumentaciją ir iš to kylančias teises bei pareigas, bei visą kitą susijusią dokumentaciją.

Pareiškėjas nuo 2006 m. iki pardavimo 2015 m. vykdė šio vienintelio įsigyto turto projektavimo ir detaliojo plano rengimo darbus, jokios kitos veiklos įmonė nevykdė. Prieš pradedant projektą, buvo atlikti skaičiavimai, įvertinti mokėtini mokesčiai ir kitos svarbios aplinkybės, parengti verslo planai, numatytos gautinos pajamos, kadangi buvo numatyta didelė projekto vertė. Tačiau projekto vykdymo eigoje buvo inicijuotas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio pakeitimas, kur po 2014 m. pritaikytas 30 proc. ribojimas dėl atskaitomų mokestinių nuostolių.

Skaičiuojant pagal minėto įstatymo pakeitimo pelno mokestį pareiškėjui atsirado didesnė mokestinė prievolė, nei pradėjus projekto vykdymą. Pareiškėjui tokio pakeisto pelno mokesčio skaičiavimo pagrindu kilo papildoma pareiga mokėti 24 449,72 Eur mokesčio. Tai buvo vienintelis investicinis objektas, kuris priklausė pareiškėjui. Teisinio reguliavimo pakeitimas laikytinas neteisėtu pareiškėjo atžvilgiu, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinio reguliavimo, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams.

19. VMI šį pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiuntė atsakovui. Vilniaus AVMI, atsakydama į pareiškėjo skundą, skundžiamu 2019 m. balandžio 11 d. atsakymu Nr. (7.1) 46-MPD-4674 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatas 2014 ir vėlesnių mokestinių laikotarpių perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma didesnė nei 70 procentų (iki 100 procentų) mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno gali būti tik tuo atveju, kai vieneto apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant PMĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 procentų mokesčio tarifą (t. y. taikoma tik tiems vienetams (išskyrus pelno nesiekiančius), kurių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, jeigu jie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų). Todėl perskaičiuoti pelno mokesčio nėra pagrindo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad atsakovas tinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas iš pareiškėjo pateiktos atsakovui Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir valstybės įmonės Registrų centro pateikto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gavo 345 000 Eur pajamų (daugiau nei 300 000 Eur). Teismas nurodė, kad atsakovui pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 m. mokestinį laikotarpį pareiškėjas tinkamai apskaičiavo 372 392 Eur apmokestinamojo pelno ir 55 859 Eur mokėtino pelno mokesčio, todėl pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą, kadangi atsakovas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo pelno mokestį už 2015 m. mokestinį laikotarpį.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį pasirašė UAB „RVM Investments“ atstovas direktorius R. M.

22. Pareiškėjas BUAB „RVM Investments“ atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P. 2019 m. spalio 23 d. padavė prašymą dėl pradėto apeliacinio proceso nutraukimo, prašydamas nutraukti pradėtą apeliacinį procesą ir palikti nenagrinėtu 2019 m. rugpjūčio 14 d. apeliacinį skundą; panaikinti advokato padėjėjui T. P., buvusiam įmonės vadovui R. V. M. prieigą prie elektroninės bylos; skirti baudą R. V. M. ir advokato padėjėjui T. P. už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

23. BUAB „RVM Investments“ atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. įsiteisėjusia nutartimi UAB „RVM Investments“ iškelta bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“, jos įgaliotas asmuo P. P. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. kovo 28 d. nutartimi palikus nepakeistą minėtą nutartį. Civiliniame procese dėl UAB „RVM Investments“ bankroto bylos iškėlimo įmonę atstovavo E. M. ir partnerių advokatų kontora, kurioje dirba ir advokato padėjėjas T.

P., todėl šiai advokatų kontorai ir joje dirbantiems advokatams apie bankroto procesą yra žinoma. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Taigi nuo 2019 m. kovo 28 d. buvę UAB „RVM Investments“ valdymo organai neteko įgaliojimų atstovauti įmonę, nuo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos visus įgaliojimus atstovauti įmonę turi bankroto administratorius. Juridinių asmenų registre nuo 2019 m. balandžio 2 d. yra įregistruoti visi su įmonės statuso pasikeitimu, valdymo organų įgaliojimų netekimu susiję duomenys. 2019 m. gegužės 20 d. pranešimu E. M. ir partnerių advokatų kontora buvo informuota, kad bankroto administratorius toliau nebevykdys su paminėta advokatų kontora pasirašytos teisinių paslaugų sutarties ir vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu šios sutartys laikomos pasibaigusiomis, taigi nuo 2019 m. gegužės 20 d.

E. M. ir partnerių advokatų kontoroje dirbantys advokatai, tarp jų ir advokato padėjėjas T. P., nebeturi įgaliojimų atstovauti BUAB „RVM Investments“. 2019 m. gegužės 20 d. pranešimo E. M. ir partnerių advokatų kontorai pagrindu buvo panaikinta prieiga advokato padėjėjui T. P. prie BUAB „RVM Investments“ bankroto bylos nuo 2019 m. birželio 3 d. Pažymi, kad tiek buvęs BUAB „RVM Investments“ vadovas R. V. M., tiek ir advokato padėjėjas T. P. slėpė nuo teismo faktą, kad procese jau nebeturi įgaliojimų atstovauti įmonę, taigi akivaizdžiai piktnaudžiavo administraciniu procesu.

Kadangi 2019 m. rugpjūčio 14 d. apeliacinį skundą padavė neturintis įmonės vadovo įgaliojimų R. V. M., prašo apeliacinį procesą nutraukti. Pažymi ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2019 m. birželio 17 d. nutartimi yra patvirtintas 24 449,72 Eur VMI kreditorinis reikalavimas BUAB „RVM Investments“ bankroto byloje.

24. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 8 dalį, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

25. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo BUAB „RVM Investments“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. paduotą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo panaikinimo pasirašė UAB „RVM Investments“ atstovas direktorius R. M.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2118-852/2019, UAB „RVM Investments“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“. Minėta teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. kovo 28 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-533-781/2019, palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį. UAB „Tamtamas“ 2019 m. kovo 28 d. įgaliojimu įgaliojo P. P. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bendrovės vardu atlikti visus juridinius veiksmus, susijusius su UAB „RVM Investments“ administravimu. BUAB „RVM Investments“ atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P. 2019 m. balandžio 23 d. atstovavimo sutartimi advokatui A. J. pavedė atstovauti BUAB „RVM Investments“ visuose ginčuose, visose institucijose ir visų instancijų teismuose.

27. BUAB „RVM Investments“ atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P. 2019 m. gegužės 20 d. pranešimu informavo E. M. ir partnerių advokatų kontorą, kad bankroto administratorius toliau nebevykdys su paminėta advokatų kontora pasirašytos teisinių paslaugų sutarties, tarp jų su advokatu E. M. ir advokatu padėjėju T. P., ir vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu šios sutartys laikomos pasibaigusiomis.

28. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tuo metu, kai 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo paduotas apeliacinis skundas, kurį pasirašė UAB „RVM Investments“ atstovas direktorius R. M., jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“.

29. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Vadovaujantis to paties įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punktu, administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme.

30. Taigi bylos įrodymai patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. apeliacinį skundą padavė neturintis įmonės vadovo įgaliojimų R. M., taip pat ir teisės atstovauti BUAB „RVM Investments“. Teisės atstovauti BUAB „RVM Investments“ neteko ir E. M. ir partnerių advokatų kontora, tarp jų advokato padėjėjas T. P., administratoriui pranešus, kad bankroto administratorius toliau nebevykdys su paminėta advokatų kontora pasirašytos teisinių paslaugų sutarties.

31. BUAB „RVM Investments“ vardu R. M. pasirašytas apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo panaikinimo negalėjo būti priimtas, nes buvo paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo. Paaiškėjus, kad BUAB „RVM Investments“ apeliacinis skundas buvo nepagrįstai priimtas nagrinėti, kadangi buvo paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, apeliacinis procesas pagal apeliacinį skundą turi būti nutrauktas.

32. Pareiškėjas BUAB „RVM Investments“ atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P. taip pat prašė ABTĮ 83 straipsnio nustatyta tvarka skirti baudą R. M. ir advokato padėjėjui T. P. už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

33. Teisėjų kolegija pastebi, jog asmeniui, kuris nesąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą, įstatymas numato galimybę skirti baudas. Vadovaujantis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nekvestionavo advokato padėjėjo T. P. teisės pasirašyti procesinius dokumentus pareiškėjo vardu, o pareiškėjo BUAB „RVM Investments“ įgaliotas atstovas nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (prašė nutraukti pradėtą apeliacinį procesą), paaiškėjus, kad apeliacinis skundas paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo R. M., dėl ko apeliacinis procesas nutrauktas, nevertina pareiškėjo BUAB „RVM Investments“ atstovaujamo bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P. prašymo skirti R. M. ir advokato padėjėjui T. P. baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 8 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nutraukti apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RVM Investments“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė