2025-05-14 Nr. AB-8333-3-61-3-00551-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ir R. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ir R. G. skundą atsakovui Valstybinei kalbos inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-05-14 Nr. AB-8333-3-61-3-00551-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transrevis“ (toliau – ir Bendrovė) ir R. G. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, pašydami panaikinti Valstybinės kalbos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. sausio 6 d. nurodymą Nr. V5-2, kuriuo nustatytas įpareigojimas Bendrovės darbuotojams iki 2025 m. balandžio 10 d. išlaikyti egzaminą pagal I valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją (toliau – ir Nurodymas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-572-525/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00551-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ir R. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ir R. G. skundą atsakovui Valstybinei kalbos inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transrevis“ (toliau – ir Bendrovė) ir R. G. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, pašydami panaikinti Valstybinės kalbos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. sausio 6 d. nurodymą Nr. V5-2, kuriuo nustatytas įpareigojimas Bendrovės darbuotojams iki 2025 m. balandžio 10 d. išlaikyti egzaminą pagal I valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją (toliau – ir Nurodymas).
Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nurodymo galiojimą ir vykdymą iki bus pabaigtas šio skundo pagrindu pradėtas teisminis procesas ir įsiteisės jame priimtas galutinis procesinis sprendimas. Pareiškėjai prašymą motyvavo tuo, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Nurodymo galiojimo / vykdymo, bus padaryta žala ir apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, nes: Nurodymu iš pareiškėjų reikalaujama, kad Bendrovės darbuotojai, išvardinti Nurodyme, išlaikytų egzaminą (arba pateiktų reikiamus dokumentus) pagal I valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją iki 2025 m. balandžio 10 d.; tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjų skundą ir panaikins Nurodymą, o Nurodymas jau bus įvykdytas, skundo patenkinimas taps beprasmis, nes Nurodymas jau bus įvykdytas; Nurodymo vykdymo atgręžimas nėra įmanomas, nes įvykdžius Nurodymą, šio skundo pagrindu pradėtas procesas taps neaktualiu (išskyrus dalį, susijusią su atsakovo veiksmų neteisėtumu).
II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjų UAB „Transrevis“ ir R. G. skundą, tačiau netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad pareiškėjų prašymas yra grindžiamas prielaidomis. Pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Nurodymo galiojimo, pareiškėjams ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Prielaida, kad pareiškėjai galbūt patirs tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pareiškėjai neįrodė, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar pernelyg sudėtingas.
Teismas sprendė, kad pareiškėjams, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjai tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių ateityje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
III. Pareiškėjai UAB „Transrevis“ ir R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas jų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir prašė prašymą tenkinti – sustabdyti Nurodymo galiojimą ir vykdymą iki bus pabaigtas skundo pagrindu pradėtas teisminis procesas ir įsiteisės jame priimtas galutinis procesinis sprendimas.
Pareiškėjai nurodo, kad, nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta didelė neatitaisoma žala pareiškėjams ir jų darbuotojams: pareiškėjai arba bus priversti įvykdyti Nurodymą ir taip administracinė byla praras tikslą, arba dėl pareiškėjų bus pradėta administracinio nusižengimo teisena, kas lems sankcijų pareiškėjams skyrimą ir papildomas išlaidas dėl administracinio nusižengimo teisenos procedūros. Pareiškėjų vertinimu, byloje būtina taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes tik ją taikius pareiškėjams nebus sukelta žala.
Pareiškėjai pažymi, kad jų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, nepažeidžia nei viešojo intereso, nei atsakovo teisių ir pareigų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nurodymo galiojimą ir vykdymą iki bus pabaigtas skundo pagrindu pradėtas teisminis procesas ir įsiteisės jame priimtas galutinis procesinis sprendimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad, nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta didelė neatitaisoma žala pareiškėjams ir jų darbuotojams, nes pareiškėjai arba bus priversti įvykdyti Nurodymą ir taip administracinė byla praras tikslą, arba dėl pareiškėjų bus pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl sankcijos skyrimo, neįvykdžius Nurodymo.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.). Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėms – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Inspekcijos Nurodymą, kuriuo nustatytas įpareigojimas Bendrovės darbuotojams iki 2025 m. balandžio 10 d. išlaikyti egzaminą pagal I valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai iš esmės grindė argumentais, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Nurodymo galiojimo / vykdymo, bus padaryta žala ir apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, nes tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjų skundą ir panaikins Nurodymą, Nurodymas jau bus įvykdytas, todėl skundo patenkinimas taps beprasmis, nes Nurodymo vykdymo atgręžimas nėra įmanomas.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų argumentus, kuriais jie grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat atskirajame skunde nurodytus argumentus, pažymi, kad pareiškėjai minėtu prašymu iš esmės siekia išvengti Nurodymo vykdymo, kol vyksta teisminis ginčas, tačiau pareiškėjai prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrindė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo Nurodymo įvykdymo atveju, t. y. pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokias pasekmes jie patirs, jei įvykdys Nurodymą, kol byla nagrinėjama teisme. Taip pat pareiškėjai nepagrindė, kad jiems galbūt kilsianti žala (nuostoliai), atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo (įvykdymo), negali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjų teiginiai, kad jiems įvykdžius Nurodymą, teismo procesas iš esmės taptų beprasmis, ar, kad neįvykdžius Nurodymo jiems bus paskirta sankcija, savaime nepagrindžia, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, dėl kurių, jų teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, atskirajame skunde nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taikyti pareiškėjų nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ir R. G. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius