0dea8bab-3586-4113-9b8f-a6f4fec9bdcd · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-318-901/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05737-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.5.1; 2.3.5.3; 2.3.11; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, Agnei Baranauskaitei, Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovui E. L. ir jo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui, atsakovei K.

K., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei Vaidilutei Stalmokienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį atsakovei K. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose priimtas ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinys atsakovei K.

K., kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6312-613/2008 nustatytÄ nepilnametės dukters J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu E. L.. Taip pat ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti nepilnametės dukters atsižvelgiant į jos nuomonę bendravimo tvarkÄ su mama K. K. iki vaikui sukaks 16 metų ir priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnametės dukters iÅ¡laikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieÅ¡kovÄ uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters iÅ¡laikymo lėšas iki jos pilnametystės, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė trukdo mergaitei bendrauti su tėvu, nuteikinėja jÄ prieÅ¡ jį, taip pat netinkamai rÅ«pinasi mergaite, dėl ko bÅ«tina pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pat bÅ«tina nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ . Atsakovė K. K. su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas ilgÄ laikÄ (iki pat 2018 m.) vengė bendrauti su dukra, nors atsakovės teigimu ji tam netrukdė, todėl po ilgo laiko tarpo atsiradus tėvui dukros gyvenime J. L. dėl to labai iÅ¡gyveno. Atsakovės teigimu mergaitė pati atsisako bendrauti su tėvu, atsisako vykti pas jį, o vaiko motina negalinti įtakoti dukros valios.

Atsakovė teigia, kad ji dukros sveikata rÅ«pinasi, veda jÄ Ä¯ psichologo konsultacijas, pas kitus reikiamus gydytojus. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė, teikdama iÅ¡vadÄ palaikė ieÅ¡kovo ieÅ¡kininius reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovė su dukra bendrauja visiÅ¡kai neatsižvelgdama į tai, kad mergaitė dar yra paauglė (neseniai suėjo 14 metų), kad ji nėra suaugusi, visiÅ¡kai nekontroliuodama mergaitės elgesio. Atsakovė neturi artimo emocinio ryÅ¡io su motina, be to Å¡iuo atveju netgi motina su dukra susikeitė rolėmis, t.y. atsakovė verčia mergaitę rÅ«pintis, ginti motinÄ , o ne atvirkščiai.

IeÅ¡kovas mergaite pasirÅ«pintų geriau, užtikrintų jai tinkamas gyvenimo, mokymosi sÄ lygas, taip pat tinkamai pasirÅ«pintų mergaitės sveikata. Teismas konstatuoja: Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė yra nepilnametės dukters J. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6312-613/2008 nutraukiant jų santuokÄ sprendimu jų nepilnametės dukters J. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina.

Teismo sprendimu bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nenustatyta, nurodant, kad J. L. bus auklėjama abiejų tėvų lygiomis teisėmis bendru sutarimu. Nuo pat teismo sprendimo priėmimo iki dabar J. L. gyvena su motina. Å iuo metu jos gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise gyvenamo bÅ«sto atsakovė neturi. IeÅ¡kovas su naujÄ ja sutuoktine R. L. ir jų nepilnamečiu sÅ«numi M. L., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat su sutuoktinės dviem vaikais iÅ¡ ankstesnės santuokos D.

G. gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L. gim. (duomenys neskelbtini), gyvena ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės R. L. nuosavybės teise turimame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Å ioje byloje kilo ginčas dėl ginčo Å¡alių nepilnametės dukters J. L. gyvenamosios vietos, - ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti dukters gyvenamÄ vietÄ , nustatant Å¡iÄ su juo, o atsakovė su tuo nesutinka. IeÅ¡kovo teigimu atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. be jo žinios ir sutikimo buvo iÅ¡vežusi nepilnametę dukrÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ir atsakovas neturėjo jokio kontakto su jomis.

Be to atsakovė iki Å¡iol trukdo mergaitei bendrauti su tėvu, nuteikinėja jÄ prieÅ¡ tėvÄ . Atsakovė nesilaiko teismo nustatytos laikinos bendravimo su tėvu tvarkos net ir po to, kad jai dėl to buvo paskirta bauda. Atsakovas pažymi, kad bÅ«tina pakeisti vaiko gyvenamÄ vietÄ ir jÄ nustatyti su tėvu, nes atsakovė nesirÅ«pina vaiko sveikata, savijauta, neveda vaiko pas gydytojus, visiÅ¡kai nekontroliuoja vaiko elgesio, neugdo vaikui pareigos jausmo, leidžia viskÄ nuspręsti pačiai kaip suaugusiam asmeniui.

Dėl veikimo prieÅ¡ingai mergaitės interesams vaiko teisių tarnyba 2019 m. pradžioje net kreipėsi į teismÄ dėl vaiko iÅ¡ motinos paėmimo. Taip pat ir Å¡ioje byloje atlikus teismo psichologijos – psichiatrijos ekspertizę J. L. ekspertų pažymėta, kad jos motina daro vaikui poveikį dėl pasirinkimo su kuriuo iÅ¡ tėvų gyventi, be to J. L. nesijaučia saugi dėl įvykusio jos ir motinos rolių susikeitimo, Justei perduotos atsakomybės už motinos emocinę gerovę naÅ¡tos, taip pat sukeliamo atsakomybės ir nerimo jausmo įskaudinti motinÄ , jei dukra iÅ¡vyktų praleisti laikÄ pas tėvÄ .

IeÅ¡kovo teigimu teismui nusprendus J. L. gyvenamÄ vietÄ nustatyti su vaiko tėvu, jis užtikrintų dukrai tinkamas gyvenimo, mokymosi sÄ lygas, pasirÅ«pintų jos sveikata, be to netrukdytų nustatyta tvarka dukros motinai bendrauti su nepilnamete J. L.. Atsakovė nesutinka, kad bÅ«tų pakeista nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, nustatant jÄ su tėvu. Pažymi, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nesirÅ«pino dukra, su ja nebendravo, nors atsakovės teigimu ji tam netrukdė. Atsakovė teigia, kad ji tinkamai rÅ«pinasi dukra ir kad mergaitei su ja geriau gyventi.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė palaikė ieÅ¡kovo ieÅ¡kininius reikalavimus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ir kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norÄ , iÅ¡skyrus, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, kt.). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , taip pat panaudojant valstybės teikiamÄ paramÄ ; kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; vaiko norus ir pažiÅ«ras.

AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iÅ¡ tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikÅ¡mę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010, kt.).

Susipažinus su bylos medžiaga (vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kitų institucijų raÅ¡tais dėl J. L., pagalbos Å¡eimai planais, atsakovės buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo aktu, J. L. medicininiais dokumentais, J. L. apklausos vaiko kambaryje įraÅ¡u, 2019 m. birželio 13 d. – rugpjūčio 1 d. teismo psichologijos, teismo psichiatrijos aktu Nr. 103MS-116/2019 ir ekspertų iÅ¡vadomis ir kitais byloje esančiais dokumentais), iÅ¡klausius ieÅ¡kovo ir atsakovės paaiÅ¡kinimus, liudininkų R.

L., S. K., J. V. parodymus, įvertinus tai, kad J. L. psichologinę ir emocinę bÅ«senÄ teigiamai veikia bendravimas su tėvu ir jo Å¡eima, ypač R. L., su kuria kaip mergaitė nurodė kartais geriau sutaria nei su savo tikrais tėvais, ieÅ¡kovui turint tinkamas sÄ lygas auginti dukrÄ , pasirÅ«pinti jos mokslais, sveikata, taip pat įvertinus atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo metu (nebuvo vykdoma teismo nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, dėl ko atsakovei teismo skirta bauda (c.b.

Nr. 2VP-3135-901/2019), teisme buvo svarstomas klausimas dėl J. L. paėmimo iÅ¡ motinos, padarant iÅ¡vadÄ , kad vaiko motinai trÅ«ksta socialinių įgÅ«džių rÅ«pintis dukra, jos emocine sveikata, ugdymu (c.b. Nr. eS2-3258-838/2019), Å¡ioje byloje buvo vengiama pristatyti J. L. į ekspertizę (2019 m. balandžio 3 d. ekspertų raÅ¡tas)) bei vaiko teisių atstovės iÅ¡vadÄ teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti J. L. gyvenamÄ vietÄ ir jÄ nustatyti su mergaitės tėvu. IeÅ¡kovo Å¡eimoje mergaitei bÅ«tų suteiktas saugumo jausmas, mergaitė bÅ«tų mokoma pareigingumo, atsakomybės. Todėl visÄ nurodytÄ Ä¯vertinus yra tenkintinas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl J.

L. gyvenamosios vietos pakeitimo ir mergaitės gyvenamos vietos su tėvu nustatymo. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta, kad ieškovas E. L. iki byloje bus priimtas sprendimas bendraus su dukra J. L. sekančia tvarka:

1) kas antrÄ savaitgalį (nuo Å¡ios teismo nutarties įsiteisėjimo) nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.;

2) J. L. ligos atveju atsakovei nesirÅ«pinant J. L. sveikata, leista vaiko tėvui be atsakovės sutikimo nuvesti J. L. pas reikiamus gydytojus ir specialistus su atsakove suderintu laiku ir tvarka, po apsilankymo pas gydytojus ir kitus specialistus atsakovei suteikiant visÄ iÅ¡samiÄ su vaiko sveikata ir gydymu susijusiÄ informacijÄ ; taip pat nustatyta, kad 3) rudens atostogas J. L. praleidžia su tėvu;

4) žiemos (Kalėdų) atostogas J. L. praleidžia su tėvu;

5) žiemos atostogas J. L. praleidžia lygiomis dalimis, tiek su tėvu, tiek su motina;

6) pavasario (Velykų) atostogas J. L. praleidžia lygiomis dalimis, tiek su tėvu, tiek su motina;

7) vasaros atostogas J. L. praleidžia lygiomis dalimis su abiem tėvais (pusę atostogų su mama, kita pusę su tėvu);

8) J. L. motina įpareigojama nekliudyti J. L. tėvui prieÅ¡ tai nustatyta tvarka matytis bei bendrauti su dukra J. L. vaiko tėvo ir motinos sutartu konkrečiu laiku, perduodant vaikÄ sutartoje vietoje, suteikiant tėvui galimybę betarpiÅ¡kai, tiesiogiai, įvertinti vaiko valiÄ dėl bendravimo su tėvu;

9) uždrausta J. L. motinai be vaiko tėvo raÅ¡ytinio sutikimo iÅ¡vykti su J. L. už Lietuvos Respublikos ribų. Nutartis yra įsiteisėjusi. IeÅ¡kovo teigimu atsakovė nuolat pažeidinėjo teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. Atsakovei už minėtoje teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3135-901/2019 yra skirta bauda.

Å i nutartis yra įsiteisėjusi, apeliacinės instancijos teismui atmetus K. K. atskirÄ jį skundÄ . Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiÅ¡kai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Å ioje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti dukters bendravimo su skyrium gyvenančia motina (nustačius J. L. gyvenamÄ vietÄ su tėvu) tvarkÄ atsižvelgiant į vaiko nuomonę iki jai sukaks 16 metų: darbo dienomis - kartÄ pirmÄ ir trečiÄ savaitę antradieniais ir trečiadieniais nuo 17:00 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20.00 val.; kiekvieno mėnesio antrÄ jį ir ketvirtÄ jį savaitgalį - pasiimant vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 14:00 val. ir grÄ Å¾inant jÄ sekančiÄ dienÄ sekmadienį iki 18.00 val.

į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ ir Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grÄ Å¾inant iki 20:30 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; mamos atostogų metu, mamai informavus tėvÄ apie atostogų laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki tėvo atostogų pradžios, - iki 10 dienų iÅ¡ eilės, pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo metu užtikrinant vaiko visapusiÅ¡kÄ priežiÅ«rÄ bei socialinį ugdymÄ ; vaikui suėjus 16 metų - iki jos pilnametystės; papildomai: mamos atostogų metu, mamai informavus tėvÄ apie atostogų laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki mamos atostogų pradžios, - iki 14 dienų iÅ¡ eilės, pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; tėvų bendru susitarimu gali bÅ«ti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) mamos bendravimo su vaiku laikas.

Pažymėtina, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iÅ¡ skyrium gyvenančiu tėvu iki 18 metų, t.y. iki tada kai vaikas pasieks pilnametystės ir taps visiÅ¡kai veiksnus, todėl ir Å¡ioje byloje spręstinas klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo ne tik per motinos atostogas, bet ir dėl bendravimo darbo dienomis, savaitgaliais ir per Å¡ventes iki J. L. sulauks pilnametystės, o ne iki jai sueis 16 metų kaip kad ieÅ¡kiniu praÅ¡o ieÅ¡kovas. Be to nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ nėra atskirai nurodoma, kad pagal nustatytÄ tvarkÄ vaiko motina turi teisę bendrauti su dukra tik pagal vaiko norÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad jau yra kilę sunkumų jos tėvui bendrauti pagal laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsakovei K.

K. akcentuojant vaiko nenorÄ susitikti su tėvu ir tuo pateisinant nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymÄ . Dėl bendravimo darbo dienomis. Sprendžiant klausimÄ dėl skyrium gyvenančios motinos galimybių bendrauti ieÅ¡kovo siÅ«loma tvarka reikia atsižvelgti į abiejų tėvų gyvenamÄ sias vietas ir darbo specifikÄ , vaiko amžių, jo mokymosi įstaigÄ ir lankomus bÅ«relius ir kitus užsiėmimus, bÅ«tinybę vaikui ruoÅ¡ti pamokas, pailsėti ir pavalgyti. IeÅ¡kovas, su kuriuo teismas nusprendė nustatyti ginčo Å¡alių dukters gyvenamÄ vietÄ , su Å¡eima gyvena gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kovo teigimu apie 80 km. nuo Klaipėdos), o atsakovė gyvena Klaipėdoje.

IeÅ¡kovas dirba pagal verslo liudijimÄ (remontuoja automobilius) vietovėje, kur gyvena, o atsakovė dirba pardavėja slenkančiu grafiku pagal suminę darbo laiko apskaitÄ Klaipėdoje. Ä®vertinus gyvenamųjų ir darbo vietų atstumÄ tarp J. L. tėvų, įvertinus jų darbo specifikÄ , J. L. amžių, pripažintina, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendrauti K. K. su dukra darbo dienos (antradienio ir trečiadienio vakarai) yra priimtinos, tačiau teismo vertinimu reiktų nustatyti Å¡iek tiek kitokį bendravimo laikÄ â€“ pavėlinant vaiko grÄ Å¾inimo laikÄ ir atitinkamai pailginant bendravimo valandų skaičių, taip pat patikslinant, kad atsakovė bendraus ne „kartÄ â€œ pirmÄ ir trečiÄ savaitę antradieniais ir trečiadieniais, o kad bendraus „kiekvieno mėnesio“ <...>.

Todėl nustatytina, kad K. K. turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitę antradieniais ir trečiadieniais nuo 17:00 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 22.00 val. Dėl bendravimo savaitgaliais. IeÅ¡kovas siÅ«lo atsakovei bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrÄ jį ir ketvirtÄ jį savaitgalį - pasiimant vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 14:00 val. ir grÄ Å¾inant jÄ sekančiÄ dienÄ sekmadienį iki 18.00 val.

į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ioje byloje nekilo ginčų dėl to, ar dukra galėtų likti nakvoti pas motinÄ , ar tam bus užtikrintos tinkamos sÄ lygos, be to reikia pastebėti, kad atsakovė iki Å¡iol nuolat gyveno su dukra nuo jos gimimo. IeÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka savaitgaliais yra priimtina ir viena nakvynė savaitgalį yra pakankama, be to atsakovė tokiu atveju turėtų teisę kitų mėnesio savaičių darbo dienomis dvi dienas du vakarus iÅ¡ eilės bendrauti su dukra, taip sudarant atsakovei galimybes kuo daugiau bendrauti su dukra.

Atsakovė kažkokių pastabų ar pageidavimų dėl dukros nakvynių pas jÄ savaitgalį skaičiaus bei dėl bendravimo laiko neiÅ¡sakė. Tačiau įvertinant ieÅ¡kovo ir atsakovės gyvenamųjų vietų atstumus siekiant palaikyti motinos ir dukros ryšį teismo vertinimu reiktų nustatyti kuo ilgesnį bendravimo laikÄ , todėl Å¡is yra Å¡iek tiek ilgintinas. Nustatytina, kad K. K. turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio antrÄ jį ir ketvirtÄ jį savaitgalį - pasiimant vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grÄ Å¾inant jÄ sekančiÄ dienÄ sekmadienį iki 20.00 val.

į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl bendravimo per Å¡ventes. IeÅ¡kovas siÅ«lo atsakovei bendrauti su dukra Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ ir Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grÄ Å¾inant iki 20:30 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pažymėtina, kad abu vaiko tėvai turi lygias teises Å¡vęsti svarbiausias metų Å¡ventes su savo vaiku, todėl teismo vertinimu neatitiktų atsakovės ir jos dukros interesų galimybės Å¡vęsti Å v. Kalėdų ir Å v.

Velykų tik antrÄ sias dienas, be to nenumatant galimybių atsakovei leisti laiko su dukra ir per Motinos dienÄ bei per dukros gimtadienį (bent kas antrus metus). IeÅ¡kovo siÅ«lomas bendrauti per Å¡ventes laikas yra priimtinas. Todėl atitinkamai papildytina ieÅ¡kovo siÅ«loma atsakovei bendrauti su dukra per Å¡ventes tvarka ir nustatytina, kad atsakovė turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ , Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ ir per J. L. gimtadienį, taip pat neporiniais metais Å v.

Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ , Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ ir per Motinos dienÄ , pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grÄ Å¾inant iki 20:30 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Dėl bendravimo per motinos atostogas. IeÅ¡kovas siÅ«lo atsakovei bendrauti su dukra iki vaikui sukaks 16 metų atsakovės atostogų metu, jai informavus vaiko tėvÄ apie atostogų laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki tėvo atostogų pradžios, - iki 10 dienų iÅ¡ eilės, pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , tuo metu užtikrinant vaiko visapusiÅ¡kÄ priežiÅ«rÄ bei socialinį ugdymÄ ; vaikui suėjus 16 metų - iki jos pilnametystės; papildomai: mamos atostogų metu, mamai informavus tėvÄ apie atostogų laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki mamos atostogų pradžios, - iki 14 dienų iÅ¡ eilės, pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teismo vertinimu sieti įspėjimÄ dėl noro bendrauti per motinos atostogas su dukra laikÄ su tėvo atostogų pradžia netikslinga, be to tai įneÅ¡a neaiÅ¡kumo į bendravimo tvarkÄ , taip pat nėra pagrindo diferencijuoti bendravimo su vaiku per motinos atostogas tvarkÄ iki vaikui sukaks 16 ir 18 metų, todėl Å¡i tvarka tikslintina. Nustatytina, kad atsakovė turi teisę bendrauti su dukra atsakovės atostogų metu, informavus vaiko tėvÄ apie atostogų laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki Å¡ių atostogų pradžios, - iki 14 dienų iÅ¡ eilės, pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko tėvu sutartÄ dienÄ ir valandÄ , tuo metu užtikrinant vaiko visapusiÅ¡kÄ priežiÅ«rÄ bei socialinį ugdymÄ .

Dėl bendravimo tvarkos kitų klausimų. IeÅ¡kovas be to siÅ«lo nustatyti, kad bendru susitarimu gali bÅ«ti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) mamos bendravimo su vaiku laikas. Tokia nuostata atitinka ieÅ¡kovo ir atsakovės bei jų dukros interesus, todėl nustatytina. Atsakovė, jos atstovas ir vaiko teisių atstovė kitų pastabų dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo tvarkos nereiÅ¡kė, taip pat savo siÅ«lymų kÄ Ä¯traukti į Å¡iÄ tvarkÄ neturėjo. Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai dėl atsakovės bendravimo su skyrium gyvensiančia dukra tenkintini iÅ¡ dalies atitinkamai patikslinant ir papildant teismo aptartu bÅ«du ieÅ¡kovo siÅ«lytÄ atsakovės bendravimo su dukra tvarkÄ .

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6312-613/2008 nutraukiant E. L. ir K. K. (buvusi pavardė L.) santuokÄ sprendimu jų nepilnametės dukters J. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su motinÄ , iÅ¡ vaiko tėvo nepilnametės dukters iÅ¡laikymui priteista po 400 Lt (115,85 Eur) periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo nustačius dukros gyvenamÄ vietÄ su juo priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieÅ¡kovÄ uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters iÅ¡laikymo lėšas iki jos pilnametystės. IeÅ¡kovas teigia, kad jis visada rÅ«pinosi dukros iÅ¡laikymu, atsakovei kas mėnesį pervesdavo po 115,85 Eur dukros iÅ¡laikymui, taip pat pirkdavo daiktus, reikalingus vaiko poreikiams tenkinti.

Atsakovė pastabų dėl praÅ¡omo priteisti iÅ¡ jos iÅ¡laikymo dydžio nereiÅ¡kė. Vaiko teisių atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis nors ir mažesnis nei pusė minimalios algos, kÄ siÅ«lytina priteisti pagal teismų praktikÄ , tačiau atitinka tėvų turtinę padėtį ir turėtų bÅ«ti toks nustatytas. IeÅ¡kovas, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , Sodros duomenimis kas mėnesį gauna apie 350 Eur (atskaičius mokesčius). IeÅ¡kovas automobilių neturi, gyvena su naujÄ ja sutuoktine jų statytame name su dar trimis nepilnamečiais vaikais.

Atsakovė, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja, kas mėnesį gauna apie 470 Eur, Sodros duomenimis pastaruosius tris mėnesius iÅ¡ Å¡ios darbovietės gaudavo kelis kartus didesnes sumas, nekilnojamo turto ir automobilių neturi, gyvena savivaldybės socialiniame bÅ«ste. IÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir bÅ«tinų vaikams vystytis sÄ lygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimÄ užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems iÅ¡laikymÄ bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, kt.).

Å iuo metu minimali mėnesinė alga yra 555 Eur. Sutinkamai su teismine praktika reiktų atsižvelgti į šį dydį priteisiant periodinį iÅ¡laikymÄ vaikams. Vaikų tėvai turėtų vienodai prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo, nebent bÅ«tų bÅ«tinybė nukrypti nuo lygių dalių teikti iÅ¡laikymÄ principo. Ä®vertinus tai, kad tiek ieÅ¡kovas tiek atsakovė Å¡iuo metu yra dirbantys, atsakovė gauna didesnes pajamas, atsižvelgiant į tai, kad jų vaiko gyvenamÄ vietÄ nuspręsta nustatyti su tėvu, kuris be to turi prisidėti prie dar trijų kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, todėl sutiktina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymo dydis jų nepilnametei dukrai yra adekvataus dydžio, atitinkantis tiek tėvų turtinę padėtį, tiek vaiko interesus.

Todėl ieÅ¡kovo, su kuriuo nustatyta ginčo Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl periodinio iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės priteisimo yra tenkintinas ir priteistina iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2018 m. birželio 27 d.) iki vaiko pilnametystės. Paskirti ieÅ¡kovÄ uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters iÅ¡laikymo lėšas iki jos pilnametystės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, už reikalavimÄ dėl periodinio iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ieÅ¡kovas atleistas nuo Å¡io mokesčio mokėjimo (viso 48,60 Eur) pagal įstatymÄ . IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 383,89 Eur už ekspertizės Å¡ioje byloje atlikimÄ ir kad turėjo 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumÄ , trukmę, ieÅ¡kovo atstovo ruoÅ¡tus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laikÄ teismo vertinimu nevirÅ¡ija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinus tai, kad patenkinti praktiÅ¡kai visi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai, tik patikslinta ir papildyta ieÅ¡kovo siÅ«lyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka pripažintina, kad tenkinti visi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai. Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina viso 1258,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ atsakovės taip pat valstybės naudai priteistina 48,60 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl periodinio iÅ¡laikymo priteisimo, nuo mokėjimo kurio ieÅ¡kovas buvo atleistas pagal įstatymÄ .

IÅ¡ atsakovės taip pat valstybės naudai priteistina 16,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis). Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu atliktÄ nepilnametės J. L. apklausÄ pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga (CK 2.23 straipsnis, CPK 10 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 259 straipsnis, 263 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6312-613/2008 nustatytÄ nepilnametės dukters J.

L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant J. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ su jos tėvu E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovės K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai J. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos (2018 m. birželio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , paskiriant ieÅ¡kovÄ E. L. nepilnametės dukros iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovės K. K. bendravimo su nepilnamete dukra J. L. tvarkÄ :

1. Darbo dienomis: K. K. turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitę antradieniais ir trečiadieniais nuo 17:00 val., pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 22.00 val.

2. Savaitgaliais: K. K. turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio antrÄ jį ir ketvirtÄ jį savaitgalį - pasiimant vaikÄ Å¡eÅ¡tadienį iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grÄ Å¾inant jÄ sekančiÄ dienÄ sekmadienį iki 20.00 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

3. Per Å¡ventes: K. K. turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ , Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ ir per J. L. gimtadienį, taip pat neporiniais metais Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ , Å v. Velykų pirmÄ jÄ dienÄ ir per Motinos dienÄ , pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grÄ Å¾inant iki 20:30 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

4. Per motinos atostogas: K. K. turi teisę bendrauti su dukra atsakovės atostogų metu, informavus vaiko tėvÄ apie atostogų laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki Å¡ių atostogų pradžios, - iki 14 dienų iÅ¡ eilės, pasiimant vaikÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko tėvu sutartÄ dienÄ ir valandÄ , tuo metu užtikrinant vaiko visapusiÅ¡kÄ priežiÅ«rÄ bei socialinį ugdymÄ .

5. Bendru J. L. tėvo ir motinos susitarimu gali bÅ«ti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) mamos bendravimo su vaiku laikas. Kitose dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovui E. L. iÅ¡ atsakovės K. K. 1258,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės K. K. valstybės naudai 48,60 Eur žyminio mokesčio ir 16,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (pinigai turi bÅ«ti pervedami į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660). Å ioje byloje 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu atliktÄ nepilnamečio vaiko J. L. apklausÄ pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Laura Spalvienė