2023-02-08 Nr. AB-3440-3-65-3-00077-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-66-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00077-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos projektai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos projektai“ skundą atsakovui Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ir „Energetikos projektai“ (toliau – ir UAB „Verslo“, UAB „Energetikos projektai“, pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti atsakovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) sprendimus (pritarimus) projektinių pasiūlymų rengimo užduotims; 3) panaikinti Anykščių rajono savivaldybės administracijos sprendimus pagal 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d. prašymus pritarti projektiniams pasiūlymams (registracijos Nr. PSP-100-200612-01693; Nr. PSP-100-200612-01692; Nr. PSP-100-200612-01691; Nr. PSP-100-200612-01690; Nr. PSP-100-200612-01689, Nr. PSP-100-200612-01688; Nr. PSP-100-200618-01775; Nr. PSP-100-200612-01695; 4) priteisti UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ iš Anykščių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 200 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. vasario 17 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais, atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje eAS-223-556/2021 pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino iš dalies – panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 200 000 Eur žalos atlyginimą, ir perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo šioje dalyje priėmimo klausimą, kitą nutarties dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi priėmė nagrinėti UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ skundo reikalavimą Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės administracijos, dėl 200 000 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

3. Pareiškėjai, pagrįsdami reikalavimą atlyginti turtinę žalą, skunde nurodė, kad jie 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė veikti kartu teikiant 2 141 700 Eur (su PVM) vertės bendrą pasiūlymą perkančiosios organizacijos viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ (toliau – VšĮ „Plačiajuostis internetas“) skelbtame konkurse „Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimas (II regionas)“. Pareiškėjai šiai perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymą, apimantį tokias paslaugas: žemės sklypo parinkimą; bokštų techninių projektų parengimą ir derinimus; statybą leidžiančio dokumento išdavimą orientaciniam 60 vienetų skaičiui; žemės, reikalingos šių bokštų statybai nuomą ne mažiau kaip 25 metams arba išpirkimą. Pareiškėjai skelbtą konkursą laimėjo ir su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pasirašė Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimo (II regionas) paslaugų sutartį Nr. S4-18 (toliau – ir Paslaugų sutartis). Pareiškėjai šios sutarties 3 punktu įsipareigojo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ suteikti žemės sklypo parinkimo (suradimo, nupirkimo arba nuomos 25 metams), bokštų techninių projektų parengimo ir derinimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo paslaugas. Pareiškėjai, vykdydami Paslaugų sutartį Savivaldybės teritorijoje, pagal VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pateiktą užduotį (užsakymą) teikė sutartas paslaugas dėl planuojamų statyti 8 inžinerinių tinklų ryšių bokštų.

4. Pareiškėjai paaiškino, kad Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas išnagrinėjo Bokštų naujos statybos projektų projektinių pasiūlymų rengimo užduotis (toliau – ir Projektinių pasiūlymų rengimo užduotys) ir joms pritarė, neteikdamas jokių papildomų sąlygų, pasiūlymų ar pastabų. Pagal patvirtintas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis buvo parengti ir su visuomene suderinti bokštų statybos projektų projektiniai pasiūlymai (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai). Viešo svarstymo metu Administracija pastabų ar pasiūlymų dėl Projektinių pasiūlymų irgi nepateikė. Pareiškėjai 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d. pateikė Projektinius pasiūlymus tvirtinti Administracijai, kuri prašymus pritarti Projektiniams pasiūlymams (registracijos Nr. PSP-100-200612-01693; Nr. PSP-100-200612-01692; Nr. PSP-100-200612-01691; Nr. PSP-100-200612-01690; Nr. PSP-100-200612-01689; Nr. PSP-100-200612-01688; Nr. PSP-100-200618-01775; Nr. PSP-100-200612-01695) tenkino ir pateiktus Projektinius pasiūlymus patvirtino (jiems pritarė), nepateikdama jokių papildomų sąlygų, pasiūlymų ar pastabų.

5. Pareiškėjai teigė, kad patvirtintų bokštų statybos Projektinių pasiūlymų pagrindu buvo parengti bokštų statybos techniniai projektai, atliktos techninio projekto bendrosios ekspertizės, rekomendavusios statytojui (užsakovui) šiuos statybos techninius projektus tvirtinti. Pareiškėjai pažymėjo, kad bokštų statybos techniniai projektai buvo patvirtinti teisės aktais nustatyta tvarka, bokštų statybai konkrečiuose žemės sklypuose buvo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai, nustatytos atitinkamos prievolinės ir (arba) daiktinės teisės. Pareiškėjai 2020 m. gruodžio 31 d. Administracijai pateikė prašymus išduoti bokštų statybą leidžiančius dokumentus (registracijos Nr. SRA-100-201231-49253; Nr. SRA-100-201231-49252; Nr. SRA-100-201231-49250; Nr. SRA-100-201231-49248; Nr. SRA-100-201231-49246; Nr. SRA-100-201231-49245; Nr. SRA-100-201231-49244; Nr. SRA-100-201231-49242), tačiau Administracija 2021 m. sausio 4 d. priėmė sprendimus netenkinti prašymų išduoti bokštų statybą leidžiančius dokumentus.

6. Pareiškėjai nurodė, kad Administracijos sprendimai neišduoti statybą leidžiančių dokumentai iš esmės grindžiami tuo, jog pagal teisės aktus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bokštų statyba Savivaldybės teritorijoje negalima, nes Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1-TS-322 patvirtintame Anykščių rajono bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas) konkretūs elektroninių ryšių plėtros sprendiniai nėra suplanuoti, o Savivaldybėje galiojančiame 2006 metų specialiajame mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymo plane bokštai, kurių statybai buvo prašoma išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nepažymėti. Pareiškėjai teigė, kad atsižvelgę į Paslaugų sutarties ir viešojo pirkimo sąlygas nebegalėjo įvykdyti Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties. Pagal Paslaugų sutarties 6.2.3 ir 6.2.3.3 punktus VšĮ „Plačiajuostis internetas“ galėjo atsisakyti dalies paslaugų, jei vykdant Paslaugų sutartį atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti. Pareiškėjai, atsižvelgdami į Administracijos neteisėtus veiksmus, buvo priversti inicijuoti visų bokštų vietų Savivaldybėje atšaukimą, kurį VšĮ „Plačiajuostis internetas“ 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. R-87 patvirtino.

7. Pareiškėjai nurodė, kad Administracijos veiksmai, kai buvo patvirtinama teisė projektuoti ir statyti bokštus konkrečiose teritorijose, nenustatant jokių reikalavimų ir (arba) išankstinių sąlygų teritorijų planavimo dokumentų parengimui, o vėliau ši teisė buvo paneigta, patvirtina Administracijos ir jos atsakingų tarnautojų neteisėtus veiksmus. Pareiškėjai teigė, kad, įvertinus 8 ryšių bokštų Savivaldybės teritorijoje projektavimo kaštus, dėl neteisėtų Administracijos veiksmų jie patyrė 200 000 Eur nuostolių. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nurodytos būtinosios sąlygos Savivaldybės civilinei atsakomybei kilti.

8. Pareiškėjai, pagrįsdami patirtų nuostolių dydį, tvirtino, kad žemės sklypo parinkimo, bokšto techninio projekto parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo kaštai vienam bokštui sudarė 25 000 Eur (be PVM). Pabrėžė, kad bokštų projektavimo darbai buvo baigiamojoje stadijoje, visa esminė bokštų projektinė dokumentacija buvo parengta, buvo likusi tik formali bokštų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūra, kuriai, atsižvelgus į Administracijos oficialią poziciją viso projekto derinimo metu, nebuvo teisinių kliūčių. Be to, pareiškėjai, pagrįsdami Administracijos veiksmų neteisėtumą, tvirtino, kad kiekvienam Administracijos administraciniam sprendimui bokštų statybos projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese taikomas teisėtumo reikalavimas. Tai, pareiškėjų nuomone, reiškia, jog Administracija, priimdama sprendimus pritarti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims, parengtiems ir viešai apsvarstytiems Projektiniams pasiūlymams, privalėjo įvertinti pateiktų derinti dokumentų atitikimą teisės aktams, įskaitant ir tai, ar bokštų statyba tam tikrose vietose yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir galiojančius teisės aktus. Pareiškėjų teigimu, Administracija šios pareigos neįvykdė, dėl to pareiškėjams buvo padaryta žala.

9. Pareiškėjai, pagrįsdami priežastinį ryšį tarp Administracijos veiksmų ir atsiradusių nuostolių, teigė, kad Administracijos įgaliotam valstybės tarnautojui suderinus (pritarus) Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir Projektinius pasiūlymus, buvo sukurtos teisinės prielaidos vykdyti bokštų projektavimo darbus, įgyvendinti teises į bokštų projektavimui ir statybai reikalingą žemę ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Pareiškėjai nurodė, kad Paslaugų sutarties 6.5.3 punkte numatyta, jog mokėjimai pareiškėjams, kaip paslaugų teikėjams, už paslaugas bus atliekami visiškai įvykdžius visą pateikto užsakymo apimtį. Dėl Administracijos neteisėtų veiksmų negalint VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pateikti galutinio projektavimo rezultato – bokštų statybą leidžiančių dokumentų, pareiškėjų paslaugų teikimo kaštai nebus atlyginti, pareiškėjai neturės galimybės sukurtą produktą parduoti VšĮ „Plačiajuostis internetas“ ir atgauti patirtus bokštų projektavimo kaštus. Taip pat pareiškėjai, remdamiesi administracinių teismų praktika, turi teisę reikalauti priteisti ir įstatymu nustatyto dydžio procesines palūkanas.

10. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybė, atstovaujama Anykščių rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad Administracija 2020 metų pradžioje suderino pareiškėjų parengtas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, ir nors tai suteikė pareiškėjams teisę pradėti rengti ryšių bokštų Projektinius pasiūlymus, tačiau derinant Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis Administracija pateikė pastabas dėl dalies bokštų vietos parinkimo pagal teritorijų planavimo dokumentus. Teigė, kad pareiškėjai 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku „Bokštų viešinimas“ buvo informuoti, jog bokštai turi būti suplanuoti teritorijų planavimo dokumentais. Atsakovas pažymėjo, kad nepaisant pareiškėjų pateiktų paaiškinimą dėl galimybės statyti bokštus, atsižvelgus į Bendrąjį planą ir prašymą nestabdyti projektavimo procesų, derinant Projektinių pasiūlymų užduotis buvo numatytas poreikis atlikti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kuriais būtų numatyta bokštų statybos vieta, parengimą. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjams buvo žinoma apie poreikį parinktas bokštų vietas pagrįsti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Atsakovo nuomone, Projektinių pasiūlymų užduočių suderinimas pareiškėjams teisės ar teisėtų lūkesčių vykdyti visus projektavimo, ir tuo labiau statybos darbus, nesukėlė, nes derinimo pagrindu tėra inicijuojamas pradinis projektavimo etapas – projektinių pasiūlymų rengimas.

12. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotais aiškinimais, teigė, kad pritarimai Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d. pritarimai Projektiniams pasiūlymams tėra tarpiniai administraciniai aktai, kurie teisinių pasekmių nesukelia. Atsakovas vertino, kad tokio pobūdžio aktų neteisėtumas negali būti vertinamas CK 6.271 straipsnio nuostatų taikymo prasme, sprendžiant dėl atsakomybės už visą pareiškėjų projekto įgyvendinimą. Atsakovas teigė, kad projektinės dokumentacijos atitikties teritorijų planavimo dokumentams vertinimas yra atliekamas ne tik projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo išdavimo metu, tačiau iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo statinio projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentams (jų sprendiniams) yra vertinama ir po projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo.

13. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjų pateikti prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus bokštų statybai nebuvo tenkinti. Administracija atsisakė išduoti statybą leidžiančius dokumentus bokštų statybai, nes bokštų projektai neatitiko teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Po šių sprendimų priėmimo pareiškėjai 2020 m. spalio 14 d. elektroniniu laišku „Dėl ryšių bokštų statybos“ pateikė paaiškinimus dėl bokštų statybos atitikties teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Administracija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) išaiškinimą, 2020 m. spalio 19 d. raštu „Dėl inžinerinių statinių statybos“ pareiškėjams nurodė, kad bokštų statyba teritorijų planavimo dokumentuose nėra numatyta, ir buvo pasiūlyta inicijuoti specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjai, nepaisydami šio neigiamo atsakymo, 2020 m. gruodžio 31 d. pakartotinai pateikė prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus bokštų statybai, tačiau Administracija 2021 m. sausio 4 d. atsisakė išduoti tokius dokumentus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų 2018 m. spalio 31 d. sudaryta Paslaugų sutartis nenumatė teritorijų planavimo procedūrų, reikalingų sudaryti prielaidas bokštų statybai, atlikimo. Pareiškėjai į Paslaugų sutarties sąlygas neįtraukė vieno parengiamojo etapo – teritorijos planavimo dokumento parengimo etapo, nors ypatingųjų inžinerinių statinių statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose.

14. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjai nuostolius patyrė dėl jų pačių veiksmų, atliktų dar iki Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių ir Projektinių pasiūlymų suderinimų, nes dar iki pateikiant prašymus suderinti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis jau buvo parinkę šiems statiniams statyti žemės sklypus ir pradėję projektavimo darbų vykdymą. Atsakovas teigė, kad Administracija dar nebuvo suderinusi Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių, tačiau pareiškėjai jau buvo parengę ir suderinę su atitinkamomis institucijomis žemės sklypų topografinius planus bokštams projektuoti, parengę bokštų statybos planus. Atsakovas vertino, kad tai leidžia daryti išvadą apie pareiškėjų prisiimtą verslo riziką, kai nesant ne tik galutinių, bet ir pradinių, administracinių sprendimų, suteikiančių teisę į projekto vystymą, buvo atlikti projektavimo ir kiti parengiamieji veiksmai, dėl to pareiškėjai patyrė su tuo susijusius kaštus. Be to, pareiškėjų projektai buvo parengti nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR1.04.04:2017) nustatytos projekto rengimo tvarkos, pagal kurią pirmiausia parengiama ir patvirtinama projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir tik tada rengiami projektiniai pasiūlymai, o patvirtinus projektinius pasiūlymus – rengiamas techninis projektas. Atsakovo teigimu, pareiškėjai neįrodė CK 6.271 straipsnyje nurodytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant gali kilti Savivaldybės civilinė atsakomybė, todėl jų skundas atmestinas.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ skundą atmetė.

16. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ susitarė veikti kartu teikiant 2 141 700 Eur (su PVM) vertės bendrą pasiūlymą perkančiosios organizacijos VšĮ „Plačiajuostis internetas“ skelbtame konkurse „Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimas (II regionas)“ ir tuo tikslu 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį. UAB „Verslo“ parengto ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“ skelbtam pirkimui „Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimas (II regionas)“ pateikto pasiūlymo duomenimis, UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ pasiūlytų 60 vienetų žemės sklypų parinkimo, bokštų techninių projektų parengimo ir derinimų, statybą leidžiančio dokumento išdavimo paslaugų kaina buvo 1 815 000, 00 Eur (su PVM), 60 vienetų bokštų statybai reikalingos žemės nuomos 25 metams arba išpirkimo paslaugos kaina – 326 700,00 Eur (su PVM). UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ laimėjo paskelbtą konkursą ir 2018 m. spalio 31 d. su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pasirašė Infrastruktūros ryšio bokštams įrengimo (II regionas) paslaugų sutartį Nr. S4-18. Paslaugų sutartimi pareiškėjai įsipareigojo suteikti žemės sklypo parinkimo (suradimo, nupirkimo arba nuomos 25 metams) paslaugą, bokštų techninių projektų parengimo ir derinimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo paslaugas (3 punktas), sutarties kaina (su PVM) – 2 141 700,00 Eur (6.1 punktas). Pareiškėjai pagal Paslaugų sutartį Savivaldybės teritorijoje teikė paslaugas dėl 8 bokštų: Pakalnių ryšių bokšto P2_69, kurio adresas (duomenys neskelbtini); Levaniškių ryšių bokšto P1_44, kurio adresas (duomenys neskelbtini); Rikilių ryšių bokšto P2_71, kurio adresas (duomenys neskelbtini); Pakarklių ryšių bokšto P2_75, kurio adresas (duomenys neskelbtini); Debeikių ryšių bokšto P2_84, kurio adresas (duomenys neskelbtini); Surdaugių ryšių bokšto A_94, kurio adresas (duomenys neskelbtini); Antakalnių ryšių bokšto O1_42, kurio adresas (duomenys neskelbtini); Mačionių ryšių bokšto P1_50, kurio adresas (duomenys neskelbtini); planuojamų statyti bokštų aukštis numatytas iki 65 m; bokštai priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai, inžinierinių tinklų statinių rūšiai, ryšių (telekomunikacijų) tinklų inžinierinių statinių grupei.

17. Teismas, atsižvelgęs į ginčo šalių pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdyje bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, bylos rašytinius dokumentus, darė išvadą, kad Administracijai 2020 m. pradžioje (tiksli data nenurodyta) buvo pateiktos 8 bokštų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotys, o 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d. – Projektiniai pasiūlymai, kurių registracijos Nr. PSP-100-200612-01693; Nr. PSP-100-200612-01692; Nr. PSP-100-200612-01691; Nr. PSP-100-200612-01690; Nr. PSP-100-200612-01689, Nr. PSP-100-200612-01688; Nr. PSP-100-200618-01775; Nr. PSP-100-200612-01695.

18. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių duomenis, nustatė, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas šias užduotis pasirašė, nenurodydamas žymos „pritariu“ ir datos. Atsižvelgdamas į proceso dalyvių paaiškinimus ir į tai, jog teismui nebuvo pateikti STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punkte nurodyti rašytiniai dokumentai, kuriuose būtų išdėstyti nepritarimo Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims motyvai, teismas sprendė, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, pasirašydamas ant pateiktų Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių, išreiškė pritarimą 8 bokštų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims. Pareiškėjų 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d. pateiktiems Projektiniams pasiūlymams buvo pritarta 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d.

19. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad pritarimais Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektinių pasiūlymams buvo sukurti lūkesčiai rengti projektus, sukurtos teisinės prielaidos tolesniam bokštų projektavimo darbų (techninių projektų rengimo) vykdymui, teisių į žemę, reikalingų jų projektavimui ir statybai įgyvendinimui, ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti, teismas pažymėjo, jog teisminėje praktikoje vieningai pripažįstama, kad teisines pasekmes sukeliantis individualus teisės aktas yra statybos leidimas, t. y. specialia tvarka kompetentingo subjekto konkrečiam subjektui išduotas dokumentas, kurio išdavimo procedūra susideda iš keleto etapų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020).

20. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, t. y. dėl teisiškai reikšmingas pasekmes sukeliančio individualaus teisės akto, savivaldybės administracija, vykdydama pareigą patikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, tuo pačiu atlieka ir parengiamųjų, procedūrinio pobūdžio sprendimų, įskaitant ir pritarimų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams, atitiktį teisės aktų reikalavimams.

21. Teismas vertino, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, gavęs pareiškėjų pateiktas 8 bokštų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir Projektinius pasiūlymus, buvo įpareigotas atlikti STR 1.04.04:2017 13 priedo 12 punkte ir STR 1.04.04:2017 67 punkte nurodytus vertinimus ir padaryti išvadą, ar ypatingų statinių – 8 ryšių bokštų – statyba pareiškėjų parinktose Savivaldybės teritorijos vietose pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus yra galima ar ne, ir pritarti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams arba motyvuotai nepritarti.

22. Teismas nurodė, kad proceso dalyviai nekėlė ginčo dėl aplinkybių, jog Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialusis planas, kuriame būtų išdėstyti elektroninių ryšių infrastruktūrai priklausantys bokštai ir stiebai, priskiriami ypatingiems statiniams, Savivaldybėje nėra patvirtintas, o Savivaldybės teritorijoje galiojančiame Tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. TS-277 patvirtintame UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje specialiajame plane pareiškėjų projektuotų 8 bokštų vietos nenumatytos. Teismas sprendė, kad Savivaldybėje galiojančio Bendrojo plano Aiškinamojo rašto sprendinių dalyje „Telekomunikacijos ir ryšiai“ išdėstytos bendro pobūdžio nuostatos, nustatančios, kad siekiama išlaikyti bei plėsti esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą, pagal poreikį ruošiant infrastruktūros plėtros schemas naujiems statiniams, Bendrojo plano sprendiniai neriboja naujų infrastruktūros objektų, nenumatytų sprendiniuose, planavimo, jei tam susidaro poreikis. Bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinyje nurodyta, kad pavieniai ypatingi inžinieriniai statiniai – 30 m ir aukštesni (ryšio, stebėjimo, radiolokacijos, elektros energijos perdavimo, apžvalgos bokštai, technologiniai statiniai ir kt.) formuojant žemės sklypą ar jo neformuojant, esant poreikiui, gali būti planuojami teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą (Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – Elektroninių ryšių įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), STR 1.04.04:2017, Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo19 d. įsakymu Nr. 3-306(1.5 E)/D1-632, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 nuostatas), bylos faktines aplinkybes ir proceso dalyvių paaiškinimus, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams pritarė, nesilaikydamas Bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinio sprendiniams, Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 2.98.11 punktų nuostatų.

24. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 11 d., ir 2020 m. gruodžio 31 d. Administracijai pateikė prašymus išduoti bokštų statybą leidžiančius dokumentus. Administracija 2020 m. spalio 23 d. ir 2021 m. sausio 4 d. priėmė sprendimus atmesti prašymus išduoti bokštų statybą leidžiančius dokumentus. Administracijos sprendimai, kuriais buvo atmesti prašymai išduoti 8 bokštų statybą leidžiančius dokumentus, nustatyta tvarka nenuginčyti. Bylos duomenimis, Administracija 2021 m. sausio 4 d. sprendimus atmesti pareiškėjų prašymus išduoti bokštų statybą leidžiančius dokumentus grindė Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostata, kad vienas iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų yra teritorijų planavimo dokumentai, bei aplinkybėmis, kad Bendrojo plano Aiškinamajame rašte konkretūs elektroninių ryšių plėtros sprendiniai nėra suprojektuoti, o UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio bazinių stočių išdėstymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje specialiajame plane pareiškėjų prašymuose išduoti statybą leidžiančius dokumentus nurodyti bokštai nepažymėti.

25. Teismas vertino, kad Administracijos sprendimai netenkinti pareiškėjų 2020 m. gruodžio 31 d. pateiktų prašymų išduoti 8 statybą leidžiančius dokumentus statyti bokštų statybai yra motyvuoti ir pagrįsti Bendrojo plano Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinio sprendiniais, Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 2.98.11 punktų nuostatomis.

26. Teismas neturėjo pagrindo Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pritarimų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams CK 6.271 straipsnio 3 dalies taikymo prasme vertinti kaip Savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, tiesiogiai dariusių įtaką pareiškėjų teisėms ir interesams, sukėlusių pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad pareiškėjams bus išduoti 8 bokštų statybą leidžiantys dokumentai.

27. Teismas pažymėjo, kad STR 1.04.04:2017 13 priedo 12 punktas įpareigoja vietos savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją), gavus projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertinti, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima. Administracijos pateiktas Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. (14)-D8-2998 „Dėl nuomonės pateikimo“ leido teismui daryti išvadą, kad Administracijai buvo žinoma, jog pagal sisteminį Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalių, 50 straipsnio 4 ir 5 dalių, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 2.98.11 punktų aiškinimą ypatingųjų inžinierinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, statyba galima tada, kai šių statinių statyba numatyta kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Išanalizavęs byloje pateiktas Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis teismas nustatė, kad bokštų (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų rengimo užduočių 3-iose dalyse „Projektinių pasiūlymų sudėtis“ yra įrašyti reikalavimai bokštų statybos vietos parinkimą pagrįsti teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. Be to, byloje pateikta informacija apie susirašinėjimą tarp UAB „Energetikos projektai“ ir Administracijos patvirtina, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas prieš visuomenės informavimo apie parengtus 8 bokštų projektinius pasiūlymus procedūrą 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku prašė UAB „Energetikos projektai“ pateikti teritorijų planavimo dokumentą, patvirtinantį galimybę projektuoti kiekvieną statinį.

28. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, jog pareiškėjai privalėjo suprasti, kad Administracija kelia reikalavimą projektuojant bokštus laikytis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Tokią išvadą patvirtina ir UAB „Energetikos projektai“ adresuotas Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 6 d. raštas Nr. (14)-D8(E)-1724, kuriame pateikta nuomonė, jog sistemiškai aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 5 dalies nuostatas ypatingųjų inžinierinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, statyba yra galima, kai jų statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyta Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pozicija neprieštaravo 2020 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-1724 pateiktai Aplinkos ministerijos nuomonei.

29. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjams buvo žinoma apie keliamą reikalavimą bokštų statybos vietų parinkimą pagrįsti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Teismas sprendė, jog pareiškėjai, turėdami suprasti, kad ypatingųjų inžinierinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, kuriems priskiriami ir 8 ryšių bokštai, statyba galima, kai jų statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, turėdami tikslą pasiekti galutinį rezultatą – gauti 8 bokštų statybos leidimus, rengė Projektinius pasiūlymus, atliko kitus darbus.

30. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai privalėjo įvertinti projekto „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“ svarbą ir sudarydami Paslaugų sutartį, kuria prisiėmė įsipareigojimus suteikti žemės sklypo parinkimo (suradimo, nupirkimo arba nuomos 25 metams), bokštų techninių projektų parengimo ir derinimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo paslaugas, bei tikėdamiesi už šias suteiktas paslaugas gauti piniginį atlygį, elgdamiesi apdairiai bei rūpestingai, turėjo būti susipažinę su teisiniu reguliavimu, reglamentuojančiu jų veiklą Paslaugų sutartyje nurodytose srityse, teisės aktų, įskaitant ir galiojančių Savivaldybėje, nustatytais reikalavimais, reglamentuojančiais ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų ryšių bokštų projektavimą ir statybą. Taigi, pareiškėjai privalėjo žinoti Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 117.3.5, 208.3.5, 2.98.11 punktų nuostatas, Savivaldybės teritorijoje taikomo Bendrojo plano bei jo Inžinerinės infrastruktūros plėtros brėžinio sprendinius bei suprasti, kad, nesant Bendrajame plane įtvirtintų konkrečių elektroninių ryšių plėtros sprendinių, 8 bokštų statyba galima tik tuo atveju, jeigu Savivaldybėje galiotų nustatyta tvarka patvirtintas Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialusis planas.

31. Teismas darė išvadą, kad nors ir padarius prielaidą, jog Administracijos pritarimai Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams gali būti CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme vertintini kaip neteisėti Administracijos aktai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog tarp šių Administracijos veiksmų ir pareiškėjų nurodytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. kad šie pritarimai buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis, todėl pareiškėjų skundą dėl turtinės žalos atlyginimo bei išvestinį reikalavimą dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 32. Pareiškėjai UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjai, aptarę bylai aktualias faktines aplinkybes, nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog Administracija atliko neteisėtus veiksmus, kad šie neteisėti veiksmai lėmė tolimesnius pareiškėjų veiksmus, turėjusius įtakos žalos atsiradimui. Vis dėlto teismas, pareiškėjų įsitikinimu, nepagrįstai, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog tarp šių Administracijos veiksmų ir pareiškėjų nurodytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. kad šie pritarimai buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis.

34. Pareiškėjai teigia, kad Administracija (Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius (įgaliotas valstybės tarnautojas), patvirtindama Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims, kartu nenurodydama papildomų reikalavimų, patvirtino, kad bokštų statyba nurodomose vietose yra galima tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal galiojančius teisės aktus. Vadovaujantis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimis buvo parengti Projektiniai pasiūlymai, jie suderinti su visuomene, įskaitant ir su Administracija. Tęsdama procedūras ir patvirtindama bokštų statybos projektų Projektinius pasiūlymus, kartu nenurodydama papildomų reikalavimų, Administracija dar kartą patvirtino, kad bokštų statyba nurodomose vietose yra galima tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal galiojančius teisės aktus. Tokiu būdu pareiškėjams buvo sukurtos teisinės prielaidos tolesniam bokštų projektavimo darbų (techninių projektų rengimo) vykdymui, teisių į žemę, reikalingų bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui, ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Pareiškėjų tvirtinimu, nurodytos faktinės aplinkybės įrodo ir patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir jų padarinių – pareiškėjams sukeltos žalos.

35. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu Projektinių pasiūlymų rengimo užduotys būtų netvirtintos ir/arba jau jose būtų aiškiai nustatyta jų tvirtinimo sąlyga – pareiga parengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, pareiškėjai nebūtų tęsę statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrų ir nebūtų parengę bokštų statybos techninių projektų, t. y. nebūtų patyrę jų rengimo kaštų, lygių šių projektų vertei.

36. Pareiškėjai mano, kad turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą reikalauti iš Savivaldybės jų patirtos (žalos) nuostolių atlyginimą. Nagrinėjamu atveju Administracijos neteisėtais aktais, veiksmais (neveikimu) (jų visuma) pareiškėjams padaryta 200 000 Eur dydžio žala (nuostoliai), kuri apskaičiuoti įvertinus bokštų (8 vnt.) projektavimo kaštus (8 x 25 000 Eur).

37. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad jiems vykdant bokštų projektavimo darbus visoje Lietuvos teritorijose, t. y. skirtingose savivaldybės, pareiškėjai jau ne kartą buvo susidūrę su analogiška savivaldybių bendrųjų planų nuostata, kurią teismas sprendime vertino kaip abstrakčią ir šiuo atveju nereiškiančią teisės projektuoti ir statyti bokštus, nerengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumento, tačiau kitose savivaldybėse statybą leidžiantys dokumentai bokštų statybai išduoti pareiškėjams nerengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumento.

38. Pareiškėjų teigimu, teismo vertinta aplinkybė – byloje pateikta informacija apie susirašinėjimą tarp UAB „Energetikos projektai“ ir Administracija, taip pat negali būti vertinama kaip aplinkybė, galinti eliminuoti priežastinį ryšį ir atsakovo atsakomybę. Byloje teismas nustatė, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas prieš visuomenės informavimo apie parengtus 8 bokštų projektinius pasiūlymus, t. y. 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku prašė UAB „Energetikos projektai“ pateikti teritorijų planavimo dokumentą, patvirtinantį galimybę projektuoti kiekvieną statinį. Taigi šis klausimas buvo keliamas iki Projektinių pasiūlymų suderinimo su Administracija. Tačiau nepaisant šio klausimo, Administracija Projektinius pasiūlymus suderino, nenustatydama sąlygos dėl privalomo specialiojo planavimo dokumento rengimo. Pareiškėjų nuomone, teismas negalėjo ignoruoti šių faktinių aplinkybių ir paties teismo pripažintų pagrįstomis aplinkybių, suponuojančių atsakovo pareigą atlyginti pareiškėjų reikalaujamą žalą.

39. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybė, atstovaujama Anykščių rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

40. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai nutyli faktą, jog iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo atitiktis teritorijų planavimo dokumentams (jų sprendiniams) yra vertinama ir vėlesniuose etapuose nei projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo metu. STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.8 ir 1.18 punktuose yra aiškiai numatyta, kad prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracija privalo įvertinti, ar projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir gali atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu tokie trūkumai yra nustatomi. Taigi, priešingai nei teigė pareiškėjai, projektinės dokumentacijos įvertinimas teritorijų planavimo dokumentų atžvilgiu yra atliekamas ne tik projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo išdavimo metu.

41. Atsakovas teigia, kad pareiškėjų patirti nuostoliai kilo dėl pačių pareiškėjų veiksmų, atliktų dar iki Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių ir Projektinių pasiūlymų suderinimų. Pareiškėjai dar iki pateikiant prašymus suderinti numatomų statyti statinių Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis jau buvo parinkę šiems statiniams statyti žemės sklypus ir pradėję projektavimo darbų vykdymą. Administracija dar nebuvo atlikusi projektinių pasiūlymų rengimo užduočių suderinimų, o pareiškėjai jau buvo parengę ir suderinę su derinančiomis institucijomis žemės sklypų topografinius planus bokštams projektuoti, o ant topografinių planų jau buvo parengę ir bokštų statybos planus. Todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjai prisiėmė verslo riziką, kai nesant ne tik galutinių, bet ir pradinių, administracinių sprendimų, suteikiančių teisę į projekto vystymą, atliko projektavimo ir kitus parengiamuosius veiksmus bei patyrė su tuo susijusius kaštus. Atsakovo nuomone, jis negali būti atsakingas už pareiškėjų nurodomų nuostolių atlyginimą, nes juos lėmė ne atitinkamų administracinių aktų priėmimas.

42. Atsakovas pažymi, kad UAB „Energetikos projektai“ atstovas dar 2020 m. kovo 16 d. el. laišku buvo informuotas apie poreikį tokio pobūdžio objektus (bokštai) suplanuoti teritorijų planavimo dokumentais. UAB „Energetikos projektai“ atstovas pateikė savo paaiškinimą dėl bokštų statybos galimybių pagal Anykščių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjams buvo žinoma apie poreikį parinktas bokštų vietas pagrįsti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai, teikdami prašymus išduoti bokštų statybos leidimus, sąmoningai siekė suklaidinti Administraciją ir pažeisdami Teritorijų planavimo, Elektroninių ryšių įstatymų nuostatas, projektavo bokštus nesant parengto teritorijų planavimo dokumento, nors apie tokį poreikį buvo informuoti.

43. Atsakovas teigia nenurodęs pareiškėjams, kad Projektiniuose pasiūlymuose pateiktų bokštų statyba Savivaldybės teritorijoje yra negalima, tačiau nustatė sprendinių įgyvendinimo trūkumus – bokštų išdėstymui nėra parengto Elektroninių ryšių infrastruktūros vystymo specialiojo plano, kuris yra būtinas pageidaujant projektuoti ypatingus inžinerinius statinius. Atsakovas tvirtina, kad aktais ir pritarimais nebuvo pareiškėjams suteikti teisėti lūkesčiai, kad parengti Projektiniai pasiūlymai atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, ir juo labiau nebuvo suteikta teisės vykdyti statybos darbus.

44. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjų atskirąjį skundą, konstatavo, kad aktai ir pritarimai tėra tarpinio pobūdžio dokumentai, kurie patys savaime nesukelia teisinių pasekmių. Kadangi tokie aktai pagal LVAT suformuotą praktiką nesukelia jokių teisėtų lūkesčių bei negali būti administracinės bylos dalyku, atsakovo teigimu, nėra pagrindo vertinti jų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio nuostatų taikymo prasme dėl atsakomybės už visą pareiškėjų projektų įgyvendinimą.

45. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai neginčija Administracijos 2021 m. sausio 4 d. priimtų sprendimų dėl atsisakymų išduoti bokštų statybos leidimus, todėl pastarieji sprendimai yra laikytini priimtais teisėtai. Atsakovo teigimu, ši aplinkybė reiškia, kad turi būti sprendžiama ne dėl atsakovo, o dėl bokštų projektus rengusių asmenų atsakomybės.

46. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jų tariamai patirtos žalos faktą ir dydį. Pareiškėjai nei skunde, nei apeliaciniame skunde neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei žalos dydžio. Pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių faktą, kad dėl aktų ir pritarimų priėmimo jie patyrė žalą. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų dėl konkretaus žalos dydžio nustatymo.

47. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjų nurodytos tariamos teisinės pasekmės yra nulemtos pačių pareiškėjų veiksmų ir prisiimtos rizikos, todėl priežastinis ryšys tarp skunde nurodomų aktų ir pareiškėjų tariamai patirtos žalos neegzistuoja. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjams buvo žinoma apie tai, jos jų pasirinktose vietose bokštų statyba, neparengus atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų, nėra galima. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjams negalėjo būti sukurtos teisinės prielaidos bokštų projektavimo darbų vykdymui, teisių į žemę, reikalingų bokštų projektavimui ir statybai įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Pareiškėjų pasirinktas elgesio modelis nebuvo pakankamai rūpestingas, pareiškėjai galėjo numatyti galimas pasekmes ir kitaip elgdamiesi išvengti galimų nuostolių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjai UAB „Verslo“ ir UAB „Energetikos projektai“ kildina iš galimai neteisėtų Anykščių rajono savivaldybės administracijos ir jos tarnautojų veiksmų, atlyginimo priteisimo.

49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, kad Administracijos pritarimai pareiškėjų parengtiems Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams gali būti CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme vertintini kaip neteisėti Administracijos aktai, tačiau tarp šių Administracijos veiksmų ir pareiškėjų nurodytos žalos nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kad šie atsakovo pritarimai buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis, todėl pareiškėjų skundą dėl turtinės žalos atlyginimo bei išvestinį reikalavimą dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

50. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Administracija, pritardama Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams, kartu nenurodydama papildomų reikalavimų, patvirtino, kad bokštų statyba nurodomose vietose yra galima tiek pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, tiek ir pagal galiojančius teisės aktus. Tokiu būdu pareiškėjams buvo sukurtos teisinės prielaidos tolesniam bokštų projektavimo darbų (techninių projektų rengimo) vykdymui, teisių į žemę, reikalingų bokštų projektavimui ir statybai, įgyvendinimui ir su tuo susijusioms išlaidoms patirti. Pareiškėjų teigimu, nurodytos faktinės aplinkybės įrodo ir patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir jų padarinių – pareiškėjams sukeltos žalos.

51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

52. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nekeliamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų Administracijos neteisėtų veiksmų, pritariant pareiškėjų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nenustatytu tiesioginiu priežastiniu ryšiu tarp Administracijos neteisėtų veiksmų ir jų padarinių – pareiškėjams sukeltos žalos.

53. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su reikalavimu atlyginti nuostolius, patirtus rengiant Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir Projektinius pasiūlymus, pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti.

54. CK 6.271 straipsnio nuostatų taikymo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįstas atsakovo ir teismo vertinimas, jog, jeigu pritarimas projektiniams pasiūlymams tėra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesuteikiantis teisės vykdyti statybos darbus ir negalintis būti administracinės bylos dalyku, jo (ne)teisėtumas negali būti vertinamas CK 6.271 straipsnio nuostatų taikymo prasme. Teisėjų kolegijos nuomone, toks aiškinimas neatitinka CK 6.271 straipsnio nuostatų tikslo, nes CK 6.271 straipsnis žalos atsiradimą sieja su bet kokiais aktais ar veiksmais, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. ne tik su tais valdžios institucijų neteisėtais aktais, kurie gali būti ginčo teisme objektu.

55. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Priežastinio ryšio nustatymo procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non (būtina sąlyga) testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, kt.). Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis.

Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Kartu pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo atveju yra tas, jog šiuo atveju nėra veiksmo, dėl kurio galėtų būti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkrečių neigiamų padarinių atžvilgiu, todėl nėra ir faktinio priežastinio ryšio. Tačiau teisine prasme pripažįstama, kad priežastinis ryšys yra, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti.

Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

56. Vertinant, ar tarp nustatytų Administracijos neteisėtų veiksmų pritariant pareiškėjų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymas bei pareiškėjų nurodomų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, pažymėtina, kad, pareiškėjų teigimu, jeigu Projektinių pasiūlymų rengimo užduotys būtų netvirtintos ir/arba jose būtų aiškiai nustatyta jų tvirtinimo sąlyga – pareiga parengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, pareiškėjai nebebūtų tęsę statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrų ir nebūtų patyrę su bokštų statybos techninių projektų rengimu susijusių išlaidų. Teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjų teiginių pažymi, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas UAB „Energetikos projektai“, dar prieš Administracijai pritariant pareiškėjų pateiktiems Projektiniams pasiūlymams, su 2020 m. kovo 30 d. paklausimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl bendrųjų planų sprendimų, į kurį atsakydama Aplinkos ministerija 2020 m. balandžio 6 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad ypatingųjų inžinerinių statinių, aukštesnių kaip 30 m, statyba galima, kai šių statinių statyba numatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Aplinkos ministerija taip pat nurodė, kad neturi tikslių duomenų apie savivaldybių bendrųjų planų sprendinius, nevertina konkrečių situacijų ir siūlo dėl inžinerinių tinklų bokštų statybos galimybių kreiptis į savivaldybės administracijas, kurių atsakingi specialistai, įvertinę galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, pagal kompetenciją priims sprendimus dėl statybos proceso galimybių (statybą leidžiančių dokumentų išdavimo) (I t., b. l. 132–133). Byloje taip pat yra pateiktas susirašinėjimas tarp UAB „Energetikos projektai“ ir Administracijos, iš kurio matyti, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja prieš visuomenės informavimo apie parengtus 8 bokštų projektinius pasiūlymus procedūrą 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku prašė pareiškėją pateikti teritorijų planavimo dokumentą, patvirtinantį galimybę projektuoti tokio tipo infrastruktūrą.

57. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodė, kad jie bokštų projektavimo darbus vykdė visoje Lietuvos teritorijoje. Teigė, kad skirtingose savivaldybėse jau ne kartą buvo susidūrę su analogiška savivaldybių bendrųjų planų nuostata, tačiau kitose savivaldybėse statybą leidžiantys dokumentai bokštų statybai buvo išduoti, nerengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumento.

58. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjams buvo žinoma apie tai, jog pagal galiojančius teisės aktus bokštų statyba pasirinktose vietose, neparengus atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų, nėra galima. Nepaisant to, pareiškėjai tęsė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą ir dar iki pateikiant prašymus suderinti numatomų statyti statinių Projektinių pasiūlymų rengimo užduotis jau buvo parinkę šiems statiniams statyti žemės sklypus ir pradėję projektavimo darbų vykdymą; Administracijai dar neatlikus Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių suderinimų pareiškėjai jau buvo parengę ir suderinę su derinančiomis institucijomis žemės sklypų topografinius planus bokštams projektuoti, o ant topografinių planų jau buvo parengę ir bokštų statybos planus. Šiuo atveju aplinkybė, kad Administracija, pritardama pareiškėjų Projektinių pasiūlymų rengimo užduotims ir Projektiniams pasiūlymams, atliko neteisėtus veiksmus, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su pareiškėjų nurodomais patirtais nuostoliais. Taip pat šie nustatyti neteisėti veiksmai nėra pakankama pareiškėjo įvardytos žalos atsiradimo priežastis, nes pareiškėjai, žinodami apie reikalavimą parengti teritorijų planavimo dokumentą, nors ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad, jeigu atsakovas būtų nustatęs pareigą parengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, pareiškėjai nebebūtų tęsę statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrų, vis vien prisiėmė verslo riziką ir atliko projektavimo bei kitus parengiamuosius veiksmus bei patyrė su tuo susijusius kaštus, tikėdamiesi, jog statybą leidžiantys dokumentai jiems bus išduoti ir nerengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumento.

59. Pasisakydama dėl pareiškėjų prašomų priteisti nuotolių, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai, pagrįsdami patirtų nuostolių dydį, tvirtino, kad žemės sklypo parinkimo, bokšto techninio projekto parengimo, derinimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo kaštai vienam bokštui sudarė 25 000 Eur (be PVM). Kadangi pareiškėjai prašo nuostolius atlyginti už 8 ryšių bokštų projektavimo kaštus, dėl neteisėtų Administracijos veiksmų pareiškėjai nurodo patyrę 200 000 Eur nuostolių. Teisėjų kolegija pastebi, kad be pareiškėjų paaiškinimų byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kokią žalą jie patyrė konkrečių projektavimo etapų įgyvendinimo metu (ypač po atsakovo neteisėtų veiksmų), taip pat nepateikta įrodymų apie apmokėjimą už atliktus projektavimo darbus, todėl pareiškėjai neįrodė prašomos priteisti žalos fakto ir dydžio. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pateikti įrodymų dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio bei įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 ir kt.).

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

61. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, konstatuotina, kad jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

62. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjų apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šio prašymo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; kt.).

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; kt.).

64. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, bei į tai, kad teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, jog atsakovas neturi pakankamai vidinių žmogiškųjų resursų rengti procesinius dokumentus ir atstovauti atsakovui Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės administracijos, šioje administracinėje byloje, sprendžia, kad atsakovas nepagrindė ir teismas nenustatė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti atsakovą teisme šiuo atveju buvo būtinas. Todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos projektai“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė