0de69ea4-3b2b-484c-b6dc-edd5a2342454 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla 1 A â 42 â 491 / 2016Proceso Nr. 1-77-1-00253-2014-3Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.4.6. PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.PanevÄžysPanevÄžio apygardos teismo teisÄjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisÄjų ArtÅ«ro Ridiko ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant :prokurorei JÅ«ratei MociÅ¡kienei, nukentÄjusiajai A. S., jos atstovui advokatui Mangirdui Å ivickui, nuteistajam V.
Legislator headnote
AI generated0de69ea4-3b2b-484c-b6dc-edd5a2342454 · PanevÄžio apygardos teismas: BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ â tai iÅ¡imtinÄ teisÄjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas vadovaujantis įstatymu.
Full text
PraneÅ¡Äjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla 1 A â 42 â 491 / 2016Proceso Nr. 1-77-1-00253-2014-3Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.4.6. PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.PanevÄžysPanevÄžio apygardos teismo teisÄjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisÄjų ArtÅ«ro Ridiko ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant :prokurorei JÅ«ratei MociÅ¡kienei, nukentÄjusiajai A. S., jos atstovui advokatui Mangirdui Å ivickui, nuteistajam V.
S., jo gynÄjui advokatui Sauliui KuÄiui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio miesto apylinkÄs teismo 2015 m. lapkriÄio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 str. 2 d. laisvÄs apribojimu 1 metams, įpareigojant be bausmÄ vykdanÄios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 48 str. 7 d. V. S. paskirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keiÄianÄiose programose, kurį jis turi įvykdyti per keturis mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos.IÅ¡ V.
S. nukentÄjusiajai A. S. priteista 400 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų.IÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas NUSTATÄ:V. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužÄs 25 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, konflikto metu tyÄia sudavÄ pagaliu vienÄ smÅ«gį savo žmonai A. S. per kairÄs rankos pirÅ¡tus ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį pagaliu į nugarÄ , ne mažiau kaip du smÅ«gius delnu sudavÄ Ä¯ veido deÅ¡inÄ pusÄ, ne mažiau kaip tris kartus spyrÄ jai į deÅ¡inÄ kojÄ ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ spyrÄ nukentÄjusiajai į Å¡onÄ , taip jai padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inÄs akies vokuose, kairiame žaste, kairÄs plaÅ¡takos 4 â 5 pirÅ¡tuose, nugaros srityje, deÅ¡inÄje Å¡launyje ir deÅ¡inÄje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste, ir taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis V.
S. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkÄs teismo nuosprendį ir priimti naujÄ â iÅ¡teisinamÄ jį, nuosprendį. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepilnai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes, nebuvo paÅ¡alinti byloje esantys prieÅ¡taravimai. Cituoja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimÄ Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â, teismų praktikÄ dÄl įrodymų vertinimo kaltei pagrįsti, nekaltumo prezumpcijos principÄ ir tvirtina, jog teismas nepagrįstai rÄmÄsi iÅ¡imtinai tik nukentÄjusiosios A.
S. ir liudytojos P. B. parodymais, konstatavÄs, jog jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinÄjimo metu nesikeitÄ, buvo nuoseklÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Cituoja A. S. ir liudytojos P. B. parodymus, pabrÄždamas, kad jie nÄra nei nuoseklÅ«s, nei tikslÅ«s, kadangi neatitinka suduotų smÅ«gių skaiÄius, sužalojimų vietos, jos nuolat nurodydavo vis naujas aplinkybes dÄl nukentÄjusiosios sužalojimo aplinkybių. Apeliantas skunde teigia, kad nukentÄjusiajai A. S. nustatyti sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti karvÄs. Cituoja liudytojų J.
G., B. V., P. B. ir R. S. parodymus, kurie, anot jo, įrodo, jog karvÄs tÄ dien buvo neramios ir galÄjo sužaloti A. S. Taip pat pabrÄžia, kad specialistÄ negalÄjo konkreÄiai nurodyti A. S. sužalojimų mechanizmo dÄl per mažo sužalojimų informatyvumo, ji paaiÅ¡kino, kad sužalojimai nukentÄjusiajai galÄjo bÅ«ti padaryti 4 â 7 parų laikotarpyje. SpecialistÄ neatmetÄ galimybÄs, kad sužalojimus galÄjo pasidaryti pati nukentÄjusioji, jie galÄjo bÅ«ti padaryti tiek kumÅ¡Äiais, tiek spiriant, tiek karvÄs kanopa, ragais.
Skunde apeliantas taip pat raÅ¡o, kad byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, jog įvykio metu jis buvo neblaivus. Nurodo, kad teismas, remdamasis tik A. S. ir liudytojos P. B. parodymais, be pagrindo pripažino, kad jis įvykio metu buvo iÅ¡gÄrÄs, nes jo girtumas tikrintas nebuvo. Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ nukentÄjusioji A. S. praÅ¡o atmesti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir apylinkÄs teismo 2015-11-11 nuosprendį palikti nepakeistÄ bei iÅ¡ nuteistojo priteisti iÅ¡laidas už advokato paslaugas.
Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinÄjimo metu davÄ nuoseklius parodymus apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes. PabrÄžia, kad jos parodymus patvirtina ne tik liudytoja P. B., kuri tiesiogiai matÄ, kaip ji buvo žalojama nuteistojo, taÄiau ir liudytojų S. S. ir I. S. parodymai, kurie sutampa su jos parodymais, kadangi merginos apie įvykį sužinojo iÅ¡ nuteistojo ir jos pasakojimų. Padarytų sužalojimų kiekį bei jų padarymo bÅ«dus patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atitinka jos bei liudytojos P. B. duotus parodymus apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes.
Nurodo, kad byloje nÄra jokių kitų objektyvių duomenų, kad sužalojimai buvo padaryti kitomis aplinkybÄmis, nei ji nurodo. PabrÄžia, kad patyrusi tiek streso dÄl padarytų sužalojimų, visiÅ¡kai yra normalu tai, kad apklausiama iÅ¡kart po įvykio, negalÄjo nurodyti tikslaus sužalojimų skaiÄiaus ar detaliai jų apibÅ«dinti.Atsikirtime nukentÄjusioji nurodo, jog nuteistojo keliamÄ versijÄ , kad jÄ galÄjo sužaloti karvÄ, paneigia liudytojų P. B., B. V., R. S. ir J. G. parodymai, kadangi nÄ vienas iÅ¡ jų negalÄjo patvirtinti matÄ, kad karvÄ bÅ«tų spyrusi.
Akcentuoja, jog teismo medicinos ekspertÄ negalÄjo iÅ¡skirti sužalojimų charakteringų požymių, bÅ«dingų karvÄs spyriui, todÄl Å¡i nuteistojo versija visiÅ¡kai nepasitvirtino.NukentÄjusioji atsikirtime taip pat tvirtina, kad nuteistasis įvykio dienÄ buvo neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgÄsi neadekvaÄiai. Po įvykio iÅ¡važiavo dviraÄiu, o ne automobiliu, o tai tik patvirtina tai, kad bÅ«damas statutinis pareigÅ«nas, jis bijojo vairuoti automobilį apsvaigÄs nuo alkoholio dÄl galinÄios kilti atsakomybÄs. Tai, kad nuteistasis kitÄ rytÄ vyko į darbÄ automobiliu, o darbovietÄje niekas nenustatinÄjo jo blaivumo, nepaneigia aplinkybÄs, kad įvykio metu jis buvo neblaivus.Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti.
ProkurorÄ, nukentÄjusioji ir jos atstovas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. DÄl byloje surinktų įrodymų vertinimoEsminis klausimas, keliamas nuteistojo apeliaciniame skunde, yra susijÄs su byloje surinktų įrodymų vertinimu, t. y. V. S. ginÄija nukentÄjusiosios ir liudytojos P. B. parodymų patikimumÄ , savo abejones grindžia jų parodymų nenuoseklumu, teigia, kad nukentÄjusiosios ir liudytojos parodymai esmingai skyrÄsi, jie nebuvo nuoseklÅ«s, todÄl jo kaltÄ jais grįsti negalima.
Anot apelianto, nukentÄjusioji savo parodymus keitÄ, skirtingai prisiminÄ ir pasakojo įvykio aplinkybes, todÄl teismas juos turÄjo vertinti kritiÅ¡kai. Su Å¡iais apelianto argumentais iÅ¡ dalies galima sutikti, nes iÅ¡ tiesų tiek nukentÄjusiosios, tiek ir skunde minimos liudytojos P. B. parodymai Å¡ioje byloje nebuvo itin nuoseklÅ«s ir tikslÅ«s. TaÄiau, vis tik juos dÄl to visiÅ¡kai atmesti kaip įrodymus, kolegija neturi pagrindo. Įrodymų pripažinimo jais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str.
BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ â tai iÅ¡imtinÄ teisÄjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimas vadovaujantis įstatymu.
Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinÄjantis teismas turi iÅ¡skirtinÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nusprÄsti dÄl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkreÄioje byloje įrodinÄtinų aplinkybių.
Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga â turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginÄ visumÄ ir tik po to darant apibendrinanÄias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mÄs, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. NÄ vieni įrodymai nÄra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apie įvykio aplinkybes davÄ nuoseklius parodymus, kuriuos iÅ¡ esmÄs patvirtino ir liudytoja P. B..
TaÄiau, iÅ¡ tiesų tai nÄra taip. Protokole â pareiÅ¡kime A. S. pareiÅ¡kÄ, kad neblaivus V. S. užgauliojo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, pasiÄmÄs pagalį du kartus sudavÄ jai per pirÅ¡tus ir petį. Jai bÄgant jÄ pavijo ir delnu sudavÄ du smÅ«gius į veido sritį â deÅ¡inÄ pusÄ (1 t., 1 b. l.). Apklausta liudytoja nukentÄjusioji tvirtino, jog A. S. pagaliu kartÄ jai sudavÄ per kairÄs rankos pirÅ¡tus, kartÄ per nugarÄ , pasivijÄs delnu du kartus sudavÄ Ä¯ deÅ¡inÄ veido pusÄ ir 2 â 3 kartus jai spyrÄ, pataikydamas į deÅ¡inÄ kojÄ ir Å¡onÄ .
Pagalbos nereikÄjo, į specialistus nesikreipÄ, taÄiau sutino pirÅ¡tai, veido deÅ¡inÄje pusÄje, ties akimi, atsirado mÄlynÄ (1 t., 12 â 13 b. l.). VÄlesnių apklausų metu nukentÄjusioji parodÄ, kad V. S. kumÅ¡Äiu bei pagaliu jai sudavÄ kelis kartus, t. y. pagaliu per peÄius ir į kojas, jai spyrÄ, nes buvo mÄlynÄs ant deÅ¡inÄs kojos, o jÄ pasivijÄs â ranka sudavÄ 2 stiprius smÅ«gius į deÅ¡inÄ galvos pusÄ, smarkiai sužalojo akį, nes po to sunkiai matÄ, nuo suduotų smÅ«gių parkrito (1 t., 14 â 15 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje nukentÄjusioji parodÄ vietÄ , kurioje vyras pagaliu sudavÄ smÅ«gį per rankas, kitus smÅ«gius (1 t., 17 â 18, 19 â 20 b. l.). Pirmosios instancijos teisme A. S. tvirtino, jog prie Å¡iltnamio paimtu pagaliuku V. S. pradÄjo prieÅ¡ jÄ mosikuotis, spardÄ jai tai į vienÄ , tai į kitÄ kojÄ . Paskui pagaliu sudavÄ per kairÄs rankos pirÅ¡tus, trys pirÅ¡tai buvo sutinÄ, tos rankos nevaldÄ. Pagaliu trenkÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ , nugarÄ . KumÅ¡Äiu smogÄ Ä¯ deÅ¡inį smilkinį, po ko ji prarado sÄ monÄ.
Kai atsigavo pamatÄ, kad apeliantas spardÄ jos motinÄ . PaaiÅ¡kino, kad nuo spyrių visa deÅ¡inÄ koja buvo mÄlyna, su ranka buvo suÄmÄs kairį žastÄ , buvo nubrozdinimas, pagaliu trenkÄ per nugarÄ , nugaros kairiame Å¡one, inkstų srityje buvo mÄlynÄ, taip pat juo trenkÄ per kairÄ rankÄ , pataikydamas į pirÅ¡tus, kumÅ¡Äiu â į deÅ¡inÄ veido pusÄ, paakyje susidarÄ kraujosruva. NeskaiÄiavo kiek smÅ«gių buvo suduota (1 t., 184 â 192 b. l.). Atnaujinus ir atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, nukentÄjusioji parodÄ, kad V.
S. priÄjÄs prie Å¡iltnamio, pasiÄmÄ pagalį, skirtÄ pomidorams riÅ¡ti ir juo pradÄjo mosikuotis. Pirmas smÅ«gis buvo pagaliu jai per pirÅ¡tus. Paskui jis suÄmÄ jÄ už žasto, taip padarÄ nubrozdinimÄ . Po to, ant gatvÄs sudavÄ kumÅ¡Äiu jai į smilkinį, juto skausmÄ kojose, nes jÄ dar ir spardÄ. Daugiausia mÄlynių buvo deÅ¡inÄje kojoje. Po smÅ«gio į galvÄ pargriuvo, nieko nepamena. Atsigavusi pamatÄ, kad V. S. spardo jos motinÄ prie tvenkinio. NurodÄ, kad tikslaus smÅ«gių skaiÄiaus nepamena, todÄl praÅ¡o remtis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, taÄiau sukonkretino, jog nuteistasis sudavÄ smÅ«gį pagaliu per rankas, kumÅ¡Äiu į smilkinį, po to pagaliu į Å¡onÄ ar petį, tiksliai nepamena.
Susmuko ant kelio nuo smÅ«gio į smilkinį. Taigi, iÅ¡ to visiÅ¡kai akivaizdu, kad nukentÄjusiosios parodymai nÄra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, kaip kad nuosprendyje pripažino pirmosios instancijos teismas. Matyti, kad nukentÄjusioji savo parodymus papildydavo vis naujomis aplinkybÄmis apie jos kÅ«no sužalotas vietas, vietas, kur vyko grumtynÄs ir prieÅ¡ jÄ buvo naudojamas fizinis smurtas, galimÄ sužalojimų padarymo mechanizmÄ , jai suduotų smÅ«gių skaiÄių. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, kad ir liudytojos P. B. parodymai apie jos dukters sužalojimÄ negali bÅ«ti laikomi patikimais, nes ji juos taip pat keitÄ.
IÅ¡ bylos matyti, kad iÅ¡ pradžių P. B. matÄ, kaip V. S. pasiÄmÄ pagaliukÄ pomidorams riÅ¡ti ir sudavÄ nukentÄjusiajai juo per pirÅ¡tus, sudavÄ jai į galvos sritį, dÄl ko A. S. prarado sÄ monÄ (1 t., 29 â 30 b. l.). Akistatos metu ji tvirtino panaÅ¡iai â ji matÄ, kaip V. S. Å¡vaistÄsi su pagaliu, pataikÄ juo A. S. į rankos pirÅ¡tus, nors ir neprisiminÄ Ä¯ kurios; spyrÄ nukentÄjusiajai į kojas, paskui pataikÄ A. S. pagaliu į galvÄ , deÅ¡inÄ pusÄ, nuo ko ji susmuko (1 t., 75 â 77 b. l.).
Teisme Å¡i liudytoja parodÄ, kad V. S. kojomis daug kartų spyrÄ nukentÄjusiajai, o Å¡iai bÄgant pasivijÄs trenkÄ pagaliu į deÅ¡inÄ galvos pusÄ, dÄl ko Å¡i nugriuvo. Patikslinusi nurodÄ, jog iÅ¡ pradžių jis spyrÄ Ä¯ kojas, paskui Å¡vaistÄsi pagaliu ir sudavÄ per rankos pirÅ¡tus, pasivijÄs trenkÄ nukentÄjusiajai į galvos sritį ties smilkiniu. PabrÄžÄ, kad karvÄs nukentÄjusiajai neįspyrÄ. Pirminiuose parodymuose davÄ kitokius parodymus, kadangi tikÄjosi, jog V.
S. jos atsipraÅ¡ys, teismo nenorÄjo (1 t., 184 â 192 b. l.). Akivaizdu, kad Å¡ios liudytojos parodymai taip pat nÄra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s ir tikslÅ«s, lyginant juos su nukentÄjusiosios parodymais. Be to, vertinant Å¡ios liudytojos parodymus labai svarbu atsižvelgti į aplinkybÄ, kad ji yra nukentÄjusiosios motina, pagal bylos aplinkybes nelabai sutarianti su savo žentu V. S., todÄl savaime suprantama, labiau palaikanti savo dukrÄ . Pats nuteistasis tiek tyrimo metu, tiek teisme savo kaltÄ Ä¯vykio metu sužalojÄs sutuoktinÄ neigÄ, tvirtino jai nesudavÄs nÄ vieno smÅ«gio, o sužaloti jÄ galÄjo nerami buvusi karvÄ.
Be to, jis parodÄ Ä¯vykio dienÄ buvÄs blaivus. TaÄiau, abejoti juo ir tokiais jo parodymais verÄia jau vien tas faktas, kad iÅ¡girdÄs, kaip žmona dÄl įvykio telefonu kvieÄia policijÄ , jis sÄdo ant dviraÄio, iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, ir grįžo į juos jau iÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams. Jo pateiktas paaiÅ¡kinimas, kad jis iÅ¡važiavo apžiÅ«rÄti pasÄlių, yra visiÅ¡kai neįtikinamas, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog tiek jis, tiek jo sutuoktinÄ kaip ne kas kitas žino, kad esant teisiam nÄra ko bijoti policijos pareigÅ«nų ir nuo jų slapstytis.
Jie abu juos įvairiomis progomis ir dÄl smulkiausių nesutarimų yra kvietÄ daugybÄ kartų. Taigi apibendrinant aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ matyti, kad tiesioginių įvykio dalyvių parodymai apie A. S. padarytų sužalojimų aplinkybes yra prieÅ¡taringi, nÄra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, nuteistasis to iÅ¡ viso nepripažino.  TaÄiau, byloje be apelianto minimų nukentÄjusiosios A. S. ir liudytojos P. B. parodymų, jo paties parodymų, yra ir kiti įrodymai, į kuriuos taip pat privalu atsižvelgti.
Itin reikÅ¡minga yra specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) bei ekspertÄs S. M. paaiÅ¡kinimai teisme apie nukentÄjusiosios sužalojimus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino, kad V. S. yra kaltas tyÄia pagaliu sudavÄs vienÄ smÅ«gį sutuoktinei A. S. per kairÄs rankos pirÅ¡tus ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , po to ne mažiau kaip du smÅ«gius delnu sudavÄs nukentÄjusiajai į veido deÅ¡inÄ pusÄ, mažiau kaip tris kartus spyrÄs jai į deÅ¡inÄ kojÄ ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ spyrÄs į Å¡onÄ , taip bendrai padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukÄlusius sužalojimus : poodines kraujosruvas deÅ¡inÄs akies voke, kairiame žaste, kairÄs plaÅ¡takos 4 â 5 pirÅ¡tuose, nugaros srityje, deÅ¡inÄje Å¡launyje ir deÅ¡inÄje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste.
Å iuos sužalojimai nustatyti jau minÄtoje specialisto iÅ¡vadoje. Anot specialistÄs, sužalojimai nukentÄjusiajai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant pagaliu, kumÅ¡Äiu, įspiriant ar pan., jie padaryti ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių (1 t., 24 b. l.). Teismo medicinos ekspertÄ S. M. teisme paaiÅ¡kino, kad sužalojimai padaryti delnu ar pagaliuku briaunuotu pavirÅ¡iumi gali skirtis, gali ir nesiskirti. ParodÄ, kad negali iÅ¡skirti, kurie sužalojimai buvo padaryti kumÅ¡Äiu, o kurie įspiriant koja, taÄiau pabrÄžÄ, jog sužalojimų charakteringų požymių, bÅ«dingų karvÄs kojai, nurodyti taip pat negali, nors tokios galimybÄs dÄl kai kurių nukentÄjusiajai padarytų sužalojimų specialistÄ ir neatmetÄ.
Tai suprantama ir visiÅ¡kai realu, kad neramios karvÄs, kurias pagal įvykio aplinkybes A. S. ketino melžti, galÄjo ar ragu, ar koja padaryti kojose, Å¾Ä stuose. TaÄiau, vis tik nukentÄjusiajai labai skirtingose ir diametrialiai prieÅ¡ingose kÅ«no vietose padaryta ne vienas ar keli, o daug sužalojimų (nustatyta net 14 trauminių poveikių). Sužalojimai (arba didžioji dalis jų) anot specialistÄs, galÄjo bÅ«ti padaryti įvykio dienÄ , ko apeliantas, neigdamas įvykio dienÄ iÅ¡ viso muÅ¡Äs nukentÄjusiÄ jÄ , neneigÄ â jis tik parodÄ, kad sužaloti žmonÄ galÄjo naminis gyvulys.
Nors nukentÄjusioji ir liudytoja P. B., apklaustos kelis kartus, ir negalÄjo tiksliai pakartoti savo parodymų apie smÅ«gių skaiÄių ir vietas, į kurias jie A. S. buvo suduoti, taÄiau jos abi kategoriÅ¡kai parodÄ, kad V. S. įvykio dienÄ smurtavo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ . Apie vyro vartotÄ smurtÄ Ä¯vykio dienÄ A. S. pasipasakojo savo dukroms, kurios tai patvirtino. Be to, liudytojai B. V., J. G. parodÄ matÄ, kad nukentÄjusiosios karvÄs įvykio dienÄ iÅ¡ tikro buvo nepaklusnios, nukentÄjusioji ant jų Å¡aukÄ, taÄiau tvirtino nematÄ, kad jos bÅ«tų įspyrusios nukentÄjusiajai (1 t., 29 â 30, 31 â 32, 35 â 36, 37 â 38 b. l).
TodÄl, kategoriÅ¡kai teigti, jog tik karvÄs, bÅ«damos neramios, įspyrÄ ar kitaip sužalojo nukentÄjusiÄ jÄ , kai be apelianto niekas kitas to nematÄ ir negalÄjo patvirtinti, negalima. Nors nuteistasis parodÄ matÄs, kaip 2014-05-23 ar 2014-05-24 karvÄ spyrÄ nukentÄjusiajai į kojas, taÄiau tiksliai į kuriÄ , kokį sužalojimÄ galÄjo taip jai padaryti, nurodyti negalÄjo (1 t., 64 â 65 b. l.). Jau minÄta, kad yra tikimybÄ, jog kai kuriuos sužalojimus nukentÄjusiajai galÄjo padaryti karvÄ, taÄiau įvertinus jų kiekį, sužalojimų lokalizacijÄ , pobÅ«dį, kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, kad ir apeliantas A.
S. padarÄ sužalojimus, kurie įvertinti kaip nežymus jos sveikatos sutrikdymas. Äia kolegija pažymi, kad analogiÅ¡kais atvejais tiksliai nustatyti smÅ«gių skaiÄių ir nÄra įmanoma, ir nÄra tikslinga, nes jų skaiÄius BK 140 str. numatytų veikų kvalifikavimui lemiamos reikÅ¡mÄs neturi â pakanka įrodyti nors vienÄ nukentÄjusiajam padarytÄ sužalojimÄ , kuriuo žmogui sukeliamas skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Tokiu bÅ«du, kolegija sutinka su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, kad apeliantas kaltinime jam nurodytomis aplinkybÄmis muÅ¡damas nukentÄjusiÄ jÄ A.
S. nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį, todÄl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. DÄl V. S. girtumoNuteistasis V. S. skunde nurodo, kad jo girtumas įvykio dienÄ ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nebuvo, todÄl Å¡i aplinkybÄ nuosprendyje nurodyta nepagrįstai. Su Å¡iuo apelianto skundo argumentu teisÄjų kolegija sutinka.IÅ¡ bylos matyti, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog V. S. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio.
TaÄiau, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas konstatavo, kad V. S. atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nÄra. Tokia situacija nuosprendyje yra prieÅ¡taringa. IÅ¡ tiesų matyti, kad girtumas V. S. įvykio metu nustatytas nebuvo, jis neigÄ buvÄs neblaivus. Jo girtumas byloje įrodinÄjamas iÅ¡ esmÄs tik nukentÄjusiosios bei liudytojos P. B. parodymais. Liudytojai J. G., R. S. parodÄ, kad su apeliantu alkoholio nevartojo, o kitokių objektyvių duomenų byloje nÄra. Taigi, apelianto girtumas viena vertus nÄra neginÄijamai įrodytas.
Kita vertus, neblaivumas kaip sunkinanti aplinkybÄ gali bÅ«ti pripažįstamas tik tuomet, kai jis turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas Å¡iuo atveju taip pat nebuvo nustatyta. Tokiu bÅ«du, apeliantas yra visiÅ¡kai teisus, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje teismas visiÅ¡kai be pagrindo nurodÄ, kad jis Å¡iÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio. TaÄiau, jau minÄta, kad sunkinanÄių aplinkybių, tame tarpe â ir jo neblaivumo įvykio metu, teismas nenustatÄ, į tai neatsižvelgÄ skirdamas jam bausmÄ, todÄl kolegijos manymu, keisti dÄl Å¡ios aplinkybÄs skundžiamÄ teismo nuosprendį nÄra bÅ«tina.
Esant tokioms aplinkybÄms kolegija pripažįsta, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis iÅ¡ esmÄs yra teisÄtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nÄra. DÄl proceso iÅ¡laidųNukentÄjusioji apeliacinÄs instancijos teismui pateikÄ praÅ¡ymÄ atlyginti jai 350 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinÄs instancijos teisme. Å is jos praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies, nes procesas apeliacinÄs instancijos teisme nebuvo sudÄtingas, vyko tik du teismo posÄdžiai, itin kvalifikuota teisinÄ pagalba nukentÄjusiajai nebuvo reikalinga.
Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti suma, kolegijos vertinimu, yra nepagrįstai didelÄ, todÄl ji mažinama iki 100 Eur. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegijaNUTARÄ: Nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. S. nukentÄjusiajai A. S. 100 eurų už advokato pagalbÄ apeliaciniame procese. Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus TeisÄjai              ArtÅ«ras Ridikas             Evaldas Vanagas