Legislator Case Law & Legislation
0de69ea4-3b2b-484c-b6dc-edd5a2342454 AI generated

0de69ea4-3b2b-484c-b6dc-edd5a2342454 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 0de69ea4-3b2b-484c-b6dc-edd5a2342454
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla 1 A – 42 – 491 / 2016Proceso Nr. 1-77-1-00253-2014-3Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.4.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant :prokurorei Jūratei Mociškienei, nukentėjusiajai A. S., jos atstovui advokatui Mangirdui Šivickui, nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

0de69ea4-3b2b-484c-b6dc-edd5a2342454 · Panevėžio apygardos teismas: BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ â€“ tai iÅ¡imtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla 1 A – 42 – 491 / 2016Proceso Nr. 1-77-1-00253-2014-3Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.4.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant :prokurorei Jūratei Mociškienei, nukentėjusiajai A. S., jos atstovui advokatui Mangirdui Šivickui, nuteistajam V.

S., jo gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 48 str. 7 d. V. S. paskirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis turi įvykdyti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.IÅ¡ V.

S. nukentėjusiajai A. S. priteista 400 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas NUSTATĖ:V. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 25 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė pagaliu vienÄ smÅ«gį savo žmonai A. S. per kairės rankos pirÅ¡tus ir ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį pagaliu į nugarÄ , ne mažiau kaip du smÅ«gius delnu sudavė į veido deÅ¡inę pusę, ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į deÅ¡inę kojÄ ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ spyrė nukentėjusiajai į Å¡onÄ , taip jai padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, kairiame žaste, kairės plaÅ¡takos 4 – 5 pirÅ¡tuose, nugaros srityje, deÅ¡inėje Å¡launyje ir deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste, ir taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

S. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį, nuosprendį. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepilnai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, nebuvo paÅ¡alinti byloje esantys prieÅ¡taravimai. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimÄ Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ, teismų praktikÄ dėl įrodymų vertinimo kaltei pagrįsti, nekaltumo prezumpcijos principÄ ir tvirtina, jog teismas nepagrįstai rėmėsi iÅ¡imtinai tik nukentėjusiosios A.

S. ir liudytojos P. B. parodymais, konstatavęs, jog jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nesikeitė, buvo nuoseklūs ir aiškūs. Cituoja A. S. ir liudytojos P. B. parodymus, pabrėždamas, kad jie nėra nei nuoseklūs, nei tikslūs, kadangi neatitinka suduotų smūgių skaičius, sužalojimų vietos, jos nuolat nurodydavo vis naujas aplinkybes dėl nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybių. Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiajai A. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti karvės. Cituoja liudytojų J.

G., B. V., P. B. ir R. S. parodymus, kurie, anot jo, įrodo, jog karvės tÄ dien buvo neramios ir galėjo sužaloti A. S. Taip pat pabrėžia, kad specialistė negalėjo konkrečiai nurodyti A. S. sužalojimų mechanizmo dėl per mažo sužalojimų informatyvumo, ji paaiÅ¡kino, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padaryti 4 – 7 parų laikotarpyje. Specialistė neatmetė galimybės, kad sužalojimus galėjo pasidaryti pati nukentėjusioji, jie galėjo bÅ«ti padaryti tiek kumščiais, tiek spiriant, tiek karvės kanopa, ragais.

Skunde apeliantas taip pat raÅ¡o, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog įvykio metu jis buvo neblaivus. Nurodo, kad teismas, remdamasis tik A. S. ir liudytojos P. B. parodymais, be pagrindo pripažino, kad jis įvykio metu buvo iÅ¡gėręs, nes jo girtumas tikrintas nebuvo. Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji A. S. praÅ¡o atmesti nuteistojo apeliacinį skundÄ ir apylinkės teismo 2015-11-11 nuosprendį palikti nepakeistÄ bei iÅ¡ nuteistojo priteisti iÅ¡laidas už advokato paslaugas.

Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Pabrėžia, kad jos parodymus patvirtina ne tik liudytoja P. B., kuri tiesiogiai matė, kaip ji buvo žalojama nuteistojo, tačiau ir liudytojų S. S. ir I. S. parodymai, kurie sutampa su jos parodymais, kadangi merginos apie įvykį sužinojo iš nuteistojo ir jos pasakojimų. Padarytų sužalojimų kiekį bei jų padarymo būdus patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atitinka jos bei liudytojos P. B. duotus parodymus apie sužalojimų atsiradimo aplinkybes.

Nurodo, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad sužalojimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, nei ji nurodo. Pabrėžia, kad patyrusi tiek streso dėl padarytų sužalojimų, visiÅ¡kai yra normalu tai, kad apklausiama iÅ¡kart po įvykio, negalėjo nurodyti tikslaus sužalojimų skaičiaus ar detaliai jų apibÅ«dinti.Atsikirtime nukentėjusioji nurodo, jog nuteistojo keliamÄ versijÄ , kad jÄ galėjo sužaloti karvė, paneigia liudytojų P. B., B. V., R. S. ir J. G. parodymai, kadangi nė vienas iÅ¡ jų negalėjo patvirtinti matę, kad karvė bÅ«tų spyrusi.

Akcentuoja, jog teismo medicinos ekspertė negalėjo iÅ¡skirti sužalojimų charakteringų požymių, bÅ«dingų karvės spyriui, todėl Å¡i nuteistojo versija visiÅ¡kai nepasitvirtino.Nukentėjusioji atsikirtime taip pat tvirtina, kad nuteistasis įvykio dienÄ buvo neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai. Po įvykio iÅ¡važiavo dviračiu, o ne automobiliu, o tai tik patvirtina tai, kad bÅ«damas statutinis pareigÅ«nas, jis bijojo vairuoti automobilį apsvaigęs nuo alkoholio dėl galinčios kilti atsakomybės. Tai, kad nuteistasis kitÄ rytÄ vyko į darbÄ automobiliu, o darbovietėje niekas nenustatinėjo jo blaivumo, nepaneigia aplinkybės, kad įvykio metu jis buvo neblaivus.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimoEsminis klausimas, keliamas nuteistojo apeliaciniame skunde, yra susijęs su byloje surinktų įrodymų vertinimu, t. y. V. S. ginčija nukentėjusiosios ir liudytojos P. B. parodymų patikimumÄ , savo abejones grindžia jų parodymų nenuoseklumu, teigia, kad nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai esmingai skyrėsi, jie nebuvo nuoseklÅ«s, todėl jo kaltę jais grįsti negalima.

Anot apelianto, nukentėjusioji savo parodymus keitė, skirtingai prisiminė ir pasakojo įvykio aplinkybes, todėl teismas juos turėjo vertinti kritiškai. Su šiais apelianto argumentais iš dalies galima sutikti, nes iš tiesų tiek nukentėjusiosios, tiek ir skunde minimos liudytojos P. B. parodymai šioje byloje nebuvo itin nuoseklūs ir tikslūs. Tačiau, vis tik juos dėl to visiškai atmesti kaip įrodymus, kolegija neturi pagrindo. Įrodymų pripažinimo jais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str.

BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ â€“ tai iÅ¡imtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apie įvykio aplinkybes davė nuoseklius parodymus, kuriuos iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytoja P. B..

Tačiau, iÅ¡ tiesų tai nėra taip. Protokole – pareiÅ¡kime A. S. pareiÅ¡kė, kad neblaivus V. S. užgauliojo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, pasiėmęs pagalį du kartus sudavė jai per pirÅ¡tus ir petį. Jai bėgant jÄ pavijo ir delnu sudavė du smÅ«gius į veido sritį – deÅ¡inę pusę (1 t., 1 b. l.). Apklausta liudytoja nukentėjusioji tvirtino, jog A. S. pagaliu kartÄ jai sudavė per kairės rankos pirÅ¡tus, kartÄ per nugarÄ , pasivijęs delnu du kartus sudavė į deÅ¡inę veido pusę ir 2 – 3 kartus jai spyrė, pataikydamas į deÅ¡inę kojÄ ir Å¡onÄ .

Pagalbos nereikėjo, į specialistus nesikreipė, tačiau sutino pirÅ¡tai, veido deÅ¡inėje pusėje, ties akimi, atsirado mėlynė (1 t., 12 – 13 b. l.). Vėlesnių apklausų metu nukentėjusioji parodė, kad V. S. kumščiu bei pagaliu jai sudavė kelis kartus, t. y. pagaliu per pečius ir į kojas, jai spyrė, nes buvo mėlynės ant deÅ¡inės kojos, o jÄ pasivijęs – ranka sudavė 2 stiprius smÅ«gius į deÅ¡inę galvos pusę, smarkiai sužalojo akį, nes po to sunkiai matė, nuo suduotų smÅ«gių parkrito (1 t., 14 – 15 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusioji parodė vietÄ , kurioje vyras pagaliu sudavė smÅ«gį per rankas, kitus smÅ«gius (1 t., 17 – 18, 19 – 20 b. l.). Pirmosios instancijos teisme A. S. tvirtino, jog prie Å¡iltnamio paimtu pagaliuku V. S. pradėjo prieÅ¡ jÄ mosikuotis, spardė jai tai į vienÄ , tai į kitÄ kojÄ . Paskui pagaliu sudavė per kairės rankos pirÅ¡tus, trys pirÅ¡tai buvo sutinę, tos rankos nevaldė. Pagaliu trenkė į kairį Å¡onÄ , nugarÄ . Kumščiu smogė į deÅ¡inį smilkinį, po ko ji prarado sÄ monę.

Kai atsigavo pamatė, kad apeliantas spardė jos motinÄ . PaaiÅ¡kino, kad nuo spyrių visa deÅ¡inė koja buvo mėlyna, su ranka buvo suėmęs kairį žastÄ , buvo nubrozdinimas, pagaliu trenkė per nugarÄ , nugaros kairiame Å¡one, inkstų srityje buvo mėlynė, taip pat juo trenkė per kairę rankÄ , pataikydamas į pirÅ¡tus, kumščiu – į deÅ¡inę veido pusę, paakyje susidarė kraujosruva. Neskaičiavo kiek smÅ«gių buvo suduota (1 t., 184 – 192 b. l.). Atnaujinus ir atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji parodė, kad V.

S. priėjęs prie Å¡iltnamio, pasiėmė pagalį, skirtÄ pomidorams riÅ¡ti ir juo pradėjo mosikuotis. Pirmas smÅ«gis buvo pagaliu jai per pirÅ¡tus. Paskui jis suėmė jÄ už žasto, taip padarė nubrozdinimÄ . Po to, ant gatvės sudavė kumščiu jai į smilkinį, juto skausmÄ kojose, nes jÄ dar ir spardė. Daugiausia mėlynių buvo deÅ¡inėje kojoje. Po smÅ«gio į galvÄ pargriuvo, nieko nepamena. Atsigavusi pamatė, kad V. S. spardo jos motinÄ prie tvenkinio. Nurodė, kad tikslaus smÅ«gių skaičiaus nepamena, todėl praÅ¡o remtis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, tačiau sukonkretino, jog nuteistasis sudavė smÅ«gį pagaliu per rankas, kumščiu į smilkinį, po to pagaliu į Å¡onÄ ar petį, tiksliai nepamena.

Susmuko ant kelio nuo smÅ«gio į smilkinį. Taigi, iÅ¡ to visiÅ¡kai akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymai nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, kaip kad nuosprendyje pripažino pirmosios instancijos teismas. Matyti, kad nukentėjusioji savo parodymus papildydavo vis naujomis aplinkybėmis apie jos kÅ«no sužalotas vietas, vietas, kur vyko grumtynės ir prieÅ¡ jÄ buvo naudojamas fizinis smurtas, galimÄ sužalojimų padarymo mechanizmÄ , jai suduotų smÅ«gių skaičių. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, kad ir liudytojos P. B. parodymai apie jos dukters sužalojimÄ negali bÅ«ti laikomi patikimais, nes ji juos taip pat keitė.

IÅ¡ bylos matyti, kad iÅ¡ pradžių P. B. matė, kaip V. S. pasiėmė pagaliukÄ pomidorams riÅ¡ti ir sudavė nukentėjusiajai juo per pirÅ¡tus, sudavė jai į galvos sritį, dėl ko A. S. prarado sÄ monę (1 t., 29 – 30 b. l.). Akistatos metu ji tvirtino panaÅ¡iai – ji matė, kaip V. S. Å¡vaistėsi su pagaliu, pataikė juo A. S. į rankos pirÅ¡tus, nors ir neprisiminė į kurios; spyrė nukentėjusiajai į kojas, paskui pataikė A. S. pagaliu į galvÄ , deÅ¡inę pusę, nuo ko ji susmuko (1 t., 75 – 77 b. l.).

Teisme ši liudytoja parodė, kad V. S. kojomis daug kartų spyrė nukentėjusiajai, o šiai bėgant pasivijęs trenkė pagaliu į dešinę galvos pusę, dėl ko ši nugriuvo. Patikslinusi nurodė, jog iš pradžių jis spyrė į kojas, paskui švaistėsi pagaliu ir sudavė per rankos pirštus, pasivijęs trenkė nukentėjusiajai į galvos sritį ties smilkiniu. Pabrėžė, kad karvės nukentėjusiajai neįspyrė. Pirminiuose parodymuose davė kitokius parodymus, kadangi tikėjosi, jog V.

S. jos atsipraÅ¡ys, teismo nenorėjo (1 t., 184 – 192 b. l.). Akivaizdu, kad Å¡ios liudytojos parodymai taip pat nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s ir tikslÅ«s, lyginant juos su nukentėjusiosios parodymais. Be to, vertinant Å¡ios liudytojos parodymus labai svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad ji yra nukentėjusiosios motina, pagal bylos aplinkybes nelabai sutarianti su savo žentu V. S., todėl savaime suprantama, labiau palaikanti savo dukrÄ . Pats nuteistasis tiek tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę įvykio metu sužalojęs sutuoktinę neigė, tvirtino jai nesudavęs nė vieno smÅ«gio, o sužaloti jÄ galėjo nerami buvusi karvė.

Be to, jis parodė įvykio dienÄ buvęs blaivus. Tačiau, abejoti juo ir tokiais jo parodymais verčia jau vien tas faktas, kad iÅ¡girdęs, kaip žmona dėl įvykio telefonu kviečia policijÄ , jis sėdo ant dviračio, iÅ¡važiavo iÅ¡ namų, ir grįžo į juos jau iÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams. Jo pateiktas paaiÅ¡kinimas, kad jis iÅ¡važiavo apžiÅ«rėti pasėlių, yra visiÅ¡kai neįtikinamas, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog tiek jis, tiek jo sutuoktinė kaip ne kas kitas žino, kad esant teisiam nėra ko bijoti policijos pareigÅ«nų ir nuo jų slapstytis.

Jie abu juos įvairiomis progomis ir dėl smulkiausių nesutarimų yra kvietę daugybę kartų. Taigi apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ matyti, kad tiesioginių įvykio dalyvių parodymai apie A. S. padarytų sužalojimų aplinkybes yra prieÅ¡taringi, nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, nuteistasis to iÅ¡ viso nepripažino.  Tačiau, byloje be apelianto minimų nukentėjusiosios A. S. ir liudytojos P. B. parodymų, jo paties parodymų, yra ir kiti įrodymai, į kuriuos taip pat privalu atsižvelgti.

Itin reikÅ¡minga yra specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) bei ekspertės S. M. paaiÅ¡kinimai teisme apie nukentėjusiosios sužalojimus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pripažino, kad V. S. yra kaltas tyčia pagaliu sudavęs vienÄ smÅ«gį sutuoktinei A. S. per kairės rankos pirÅ¡tus ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , po to ne mažiau kaip du smÅ«gius delnu sudavęs nukentėjusiajai į veido deÅ¡inę pusę, mažiau kaip tris kartus spyręs jai į deÅ¡inę kojÄ ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ spyręs į Å¡onÄ , taip bendrai padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus : poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies voke, kairiame žaste, kairės plaÅ¡takos 4 – 5 pirÅ¡tuose, nugaros srityje, deÅ¡inėje Å¡launyje ir deÅ¡inėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairiame žaste.

Šiuos sužalojimai nustatyti jau minėtoje specialisto išvadoje. Anot specialistės, sužalojimai nukentėjusiajai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant pagaliu, kumščiu, įspiriant ar pan., jie padaryti ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių (1 t., 24 b. l.). Teismo medicinos ekspertė S. M. teisme paaiškino, kad sužalojimai padaryti delnu ar pagaliuku briaunuotu paviršiumi gali skirtis, gali ir nesiskirti. Parodė, kad negali išskirti, kurie sužalojimai buvo padaryti kumščiu, o kurie įspiriant koja, tačiau pabrėžė, jog sužalojimų charakteringų požymių, būdingų karvės kojai, nurodyti taip pat negali, nors tokios galimybės dėl kai kurių nukentėjusiajai padarytų sužalojimų specialistė ir neatmetė.

Tai suprantama ir visiÅ¡kai realu, kad neramios karvės, kurias pagal įvykio aplinkybes A. S. ketino melžti, galėjo ar ragu, ar koja padaryti kojose, Å¾Ä stuose. Tačiau, vis tik nukentėjusiajai labai skirtingose ir diametrialiai prieÅ¡ingose kÅ«no vietose padaryta ne vienas ar keli, o daug sužalojimų (nustatyta net 14 trauminių poveikių). Sužalojimai (arba didžioji dalis jų) anot specialistės, galėjo bÅ«ti padaryti įvykio dienÄ , ko apeliantas, neigdamas įvykio dienÄ iÅ¡ viso mušęs nukentėjusiÄ jÄ , neneigė – jis tik parodė, kad sužaloti žmonÄ galėjo naminis gyvulys.

Nors nukentėjusioji ir liudytoja P. B., apklaustos kelis kartus, ir negalėjo tiksliai pakartoti savo parodymų apie smÅ«gių skaičių ir vietas, į kurias jie A. S. buvo suduoti, tačiau jos abi kategoriÅ¡kai parodė, kad V. S. įvykio dienÄ smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Apie vyro vartotÄ smurtÄ Ä¯vykio dienÄ A. S. pasipasakojo savo dukroms, kurios tai patvirtino. Be to, liudytojai B. V., J. G. parodė matę, kad nukentėjusiosios karvės įvykio dienÄ iÅ¡ tikro buvo nepaklusnios, nukentėjusioji ant jų Å¡aukė, tačiau tvirtino nematę, kad jos bÅ«tų įspyrusios nukentėjusiajai (1 t., 29 – 30, 31 – 32, 35 – 36, 37 – 38 b. l).

Todėl, kategoriÅ¡kai teigti, jog tik karvės, bÅ«damos neramios, įspyrė ar kitaip sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , kai be apelianto niekas kitas to nematė ir negalėjo patvirtinti, negalima. Nors nuteistasis parodė matęs, kaip 2014-05-23 ar 2014-05-24 karvė spyrė nukentėjusiajai į kojas, tačiau tiksliai į kuriÄ , kokį sužalojimÄ galėjo taip jai padaryti, nurodyti negalėjo (1 t., 64 – 65 b. l.). Jau minėta, kad yra tikimybė, jog kai kuriuos sužalojimus nukentėjusiajai galėjo padaryti karvė, tačiau įvertinus jų kiekį, sužalojimų lokalizacijÄ , pobÅ«dį, kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ir apeliantas A.

S. padarė sužalojimus, kurie įvertinti kaip nežymus jos sveikatos sutrikdymas. Čia kolegija pažymi, kad analogiÅ¡kais atvejais tiksliai nustatyti smÅ«gių skaičių ir nėra įmanoma, ir nėra tikslinga, nes jų skaičius BK 140 str. numatytų veikų kvalifikavimui lemiamos reikÅ¡mės neturi – pakanka įrodyti nors vienÄ nukentėjusiajam padarytÄ sužalojimÄ , kuriuo žmogui sukeliamas skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Tokiu bÅ«du, kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad apeliantas kaltinime jam nurodytomis aplinkybėmis muÅ¡damas nukentėjusiÄ jÄ A.

S. nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. Dėl V. S. girtumoNuteistasis V. S. skunde nurodo, kad jo girtumas įvykio dienÄ ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nebuvo, todėl Å¡i aplinkybė nuosprendyje nurodyta nepagrįstai. Su Å¡iuo apelianto skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka.IÅ¡ bylos matyti, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog V. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Tačiau, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas konstatavo, kad V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tokia situacija nuosprendyje yra prieštaringa. Iš tiesų matyti, kad girtumas V. S. įvykio metu nustatytas nebuvo, jis neigė buvęs neblaivus. Jo girtumas byloje įrodinėjamas iš esmės tik nukentėjusiosios bei liudytojos P. B. parodymais. Liudytojai J. G., R. S. parodė, kad su apeliantu alkoholio nevartojo, o kitokių objektyvių duomenų byloje nėra. Taigi, apelianto girtumas viena vertus nėra neginčijamai įrodytas.

Kita vertus, neblaivumas kaip sunkinanti aplinkybė gali bÅ«ti pripažįstamas tik tuomet, kai jis turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas Å¡iuo atveju taip pat nebuvo nustatyta. Tokiu bÅ«du, apeliantas yra visiÅ¡kai teisus, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje teismas visiÅ¡kai be pagrindo nurodė, kad jis Å¡iÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau, jau minėta, kad sunkinančių aplinkybių, tame tarpe – ir jo neblaivumo įvykio metu, teismas nenustatė, į tai neatsižvelgė skirdamas jam bausmę, todėl kolegijos manymu, keisti dėl Å¡ios aplinkybės skundžiamÄ teismo nuosprendį nėra bÅ«tina.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Dėl proceso iÅ¡laidųNukentėjusioji apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jai 350 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Å is jos praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies, nes procesas apeliacinės instancijos teisme nebuvo sudėtingas, vyko tik du teismo posėdžiai, itin kvalifikuota teisinė pagalba nukentėjusiajai nebuvo reikalinga.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti suma, kolegijos vertinimu, yra nepagrįstai didelė, todėl ji mažinama iki 100 Eur. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegijaNUTARĖ: Nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. S. nukentėjusiajai A. S. 100 eurų už advokato pagalbÄ apeliaciniame procese. Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus Teisėjai              ArtÅ«ras Ridikas             Evaldas Vanagas