0de4eead-7841-49b9-893b-89e350e76ef7 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-13-212/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02875-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.8.5; 2.6.8.9; 3.3.1.18.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, Zinos MickevičiÅ«tės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „VL Grain“, atsakovų UAB „Vikatra”, V.

K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „VL Grain“ ieškinį atsakovams UAB „Vikatra“, V. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „VL Grain“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vikatra“ ir subsidiariai iš atsakovo V.

K. 6‘371,64 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. V. Å . atliko mokėjimo nurodymÄ , kuriuo į UAB „Vikatra“ banko sÄ skaitÄ pervedė 6‘371,64 Eur (22‘000 Lt). RaÅ¡ytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau Å¡alys sutarė, jog piniginės lėšos yra skolinamos neterminuotam laikotarpiui ir bus grÄ Å¾inamos pagal V. Å . pareikalavimÄ . V. Å . 2017 m. sausio 5 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę UAB „Vikatra“ ir pareikalavo per 30 dienų grÄ Å¾inti paskolintas pinigines lėšas bei sumokėti palÅ«kanas. 2017 m. vasario 3 d. praneÅ¡imu atsakovė informavo V. Å ., kad jokių piniginių lėšų nesiskolino ir neturi jokių piniginių prievolių jos atžvilgiu. 2017 m. kovo 6 d. V. Å . pakartotinai kreipėsi į atsakovę ir pareikalavo iki 2017 m. kovo 13 d. grÄ Å¾inti paskolintas lėšas – 6‘371,64 Eur bei padengti 200 Eur teisinėms iÅ¡laidoms. Iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos atsakovė negrÄ Å¾ino V. Å . paskolintų piniginių lėšų.

3. Mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtyje yra nurodyta abstrakti finansinės operacijos paskirtis - „papildymas“, tačiau V. Å . pažymėjo, kad Å¡alių nesiejo jokie kiti sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, o piniginės lėšos buvo pervestos kaip paskola. Piniginių lėšų pervedimo metu, V. Å . nebuvo žinoma, kad UAB „Vikatra“ nėra įregistruota VÄ® Registrų centras. Atsakovas V. K. elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes nenurodė įmonės statuso, o tik nurodė banko sÄ skaitos numerį kur reikia pervesti skolinamas pinigines lėšas.

V. Å . nebuvo UAB „Vikatra“ steigėja, todėl neturėjo ir negalėjo turėti jokios pareigos pervesti pinigines lėšas pagal steigimo aktÄ . Tarp Å¡alių susiklostė paskolos santykiai. 4. 2017 m. rugsėjo 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi V. Å . perleido savo reikalavimo teisę dėl 6‘371,64 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Vikatra“ ir subsidiariai iÅ¡ V. K.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 1‘350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės UAB „Vikatra“ naudai, 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui V.

K., ir 17,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. V. Å . pervedė į UAB „Vikatra“ sÄ skaitÄ 22‘000 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis „papildymas“. UAB „Vikatra“ įregistruota 2011 m. rugpjūčio 8 d., bendrovės akcininkas yra V. K.. UAB „Vikatra“ steigimo aktas buvo pasiraÅ¡ytas 2011 m. rugpjūčio 2 d., bendrovės įstatinis kapitalas yra 30‘000 Lt, kuris padalintas į 300 paprastųjų vardinių akcijų. UAB „Vikatra“ vienintelio akcininko sprendimu buvo patvirtinti UAB „Vikatra“ įstatai, praÅ¡ymas įregistruoti UAB „Vikatra“ Juridinių asmenų registre pateiktas 2011 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Vikatra“ apyvartos žiniaraÅ¡tyje už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. kaip įstatinis pasiraÅ¡ytas kapitalas yra apskaityta 22‘000 Lt ir 8‘001,50 Lt.

7. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad tarp V. Å . ir atsakovės UAB „Vikatra“ buvo sudaryta paskolos sutartis, todėl atsakovei nekyla pareiga nurodytÄ sumÄ pagal ieÅ¡kovės pareikalavimÄ grÄ Å¾inti. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė tokiais argumentais. Pirma, byloje esantis 2011 m. rugpjūčio 3 d. V. Å . pavedimas į UAB „Vikatra“ sÄ skaitÄ 22‘000 Lt sumai tik patvirtina, kad Å¡i suma buvo skirta įmonei, nes nurodyta mokėjimo paskirtis „papildymas“, t. y. 22‘000 Lt piniginę sumÄ ji pervedė bendrovės naudai, tačiau neįrodo, jog bendrovei buvo suteikta paskola, kuriÄ vėliau bendrovė privalėjo grÄ Å¾inti.

Teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų negalėjo padaryti iÅ¡vados, jog UAB „Vikatra“ 22‘000 Lt sumÄ pagal pareikalavimÄ V. Å . įsipareigojo grÄ Å¾inti, nėra jokio raÅ¡ytinio tokio pobÅ«džio, t. y. dėl prievolės vėlesnio įvykdymo, bendrovės patvirtinimo, po įsteigimo bendrovė Å¡ių lėšų buhalterijoje neįformino, kaip gautų paskolos sutarties pagrindu (skolintų lėšų, kurias vėliau turėjo grÄ Å¾inti).

8. Ä® bylÄ nepateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad įmonė savo kokiais tai tolesniais veiksmais patvirtino aukščiau nurodytos sumos pripažinimÄ skolintomis lėšomis, įmonė nepradėjo sumos grÄ Å¾inimo V. Å .. PrieÅ¡ingai, bendrovė, gavusi V. Å . raÅ¡ytinį pareikalavimÄ , atsisakė gautas lėšas grÄ Å¾inti, t. y. paskolos sutarties sudarymo bendrovė nepripažino. Tai, kad 22‘000 Lt suma buvo reikalinga bendrovės įkÅ«rimui (įsteigimui) ir bÅ«tent Å¡iuo tikslu - įmonės įstatinio kapitalo formavimui (arba akcininko prievolės įvykdymui) gautas lėšas bendrovė panaudojo, teismas nelaikė pakankamu argumentu pripažinti, kad ieÅ¡kovė bendrovei lėšas skolino. Teismas sprendė, jog UAB „Vikatra“, nei subsidiariai jos vadovas V. K. neturi pareigos ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 22‘000 Lt (6‘371,64 Eur), kadangi tokio pobÅ«džio skolinio įsipareigojimo bendrovė neprisiėmė.

9. UAB „Vikatra“, gavusi iÅ¡ V. Å . 22‘000 Lt sumÄ , nėra praturtėjusi be teisinio pagrindo, kadangi pati V. Å . 2011-08-03 atliko pavedimÄ bendrovės naudai, pavedime aiÅ¡kiai nurodė bendrovės UAB „Vikatra“ pavadinimÄ , atlikto pavedimo kaip sandorio ji neginčijo. Neįrodyta, kad už steigėjÄ kiti asmenys negalėtų atlikti įstatinio kapitalo reikiamos sumos ar dalies apmokėjimo, todėl teismas sprendė, jog lėšų pervedimo bendrovės naudai metu V. Å . sutiko perduoti lėšas bendrovei, kad K. Å¡eima pradėtų verslÄ , t. y. tikroji V. Å . valia ir buvo pervesti pinigines lėšas bendrovės naudai už bendrovės steigėjÄ , ir bendrovė teisėtai tas lėšas gavo.

10. IÅ¡klausęs V. Å ., trečiojo asmens L. K. paaiÅ¡kinimus, teismas sprendė, kad V. Å . pinigus skolino jos dukros L. K. Å¡eimai (L. K. ir jos tuo metu buvusiam sutuoktiniui V. K.), kad V. K. pradėtų verslÄ , įsigytų vilkikÄ , tokį sprendimÄ jie abu (sutuoktiniai K.) ir priėmė. Sutarė, kad pinigus V. Å . grÄ Å¾ins, kai Å¡eima prasigyvens, t. y. su V. Å . sutarė, kad 22‘000 Lt sumÄ grÄ Å¾ins K. Å¡eima, o ne V. K. ar bendrovė atskirai, vykdant jų asmeninę prievolę. Esant tokiai situacijai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog tarp V. Å . ir L. K. bei jos sutuoktinio V. K. susiklostė paskolos santykiai, nes pinigai buvo perduoti kurti Å¡eimos gerovę ir buvo sutarta, kad Å¡eima pinigus grÄ Å¾ins V. Å ..

11. Tai, kad pinigai buvo pervesti dar neįkurtos UAB „Vikatra“ naudai ir vėliau pinigus bendrovė priėmė, teisinės reikÅ¡mės neturi dėl aukščiau teismo nurodytų argumentų ir atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės perduoti UAB „Vikatra“ naudai pinigai, Å¡eimai davė turtinę naudÄ , nes santuokos nutraukimo byloje K. bendrÄ ja jungtinės nuosavybės teise įgytas UAB „Vikatra“ akcijas pasidalino kaip Å¡eimos turtÄ , iÅ¡spręsdami ir piniginės kompensacijos klausimÄ Å¡aliai (sutuoktinei L. K.) po santuokos nutraukimo įgijusiai mažesnės vertės turtÄ . IÅ¡ trečiojo asmens L. K. paaiÅ¡kinimo teismas sprendė, kad be V. Å . skolintų lėšų, V. K. lėšas verslui skolinosi iÅ¡ savo draugų, kuriems vėliau pinigai buvo sugrÄ Å¾inti. Tai patvirtino liudytojas J. S., nurodęs, jog K. verslÄ kÅ«rė su žmonos žinia, jos pritarimu, žino, kad V. Å . jiems verslui skolino lėšas.

12. Nors liudytoja R. S. K. tvirtino, kad ji su savo vyru taip pat prisidėjo 8‘000 Lt suma, žinojo, kad atsakovui reikėjo pinigų vilkikui įsigyti, tačiau jų bei V. Å . pinigų davimÄ vertino kaip negrÄ Å¾intinÄ paramÄ Å¡eimai. Kadangi liudytoja nedalyvavo kai K. su V. Å . tarėsi dėl 22‘000 Lt sumos, teismas sprendė, kad ji negali žinoti visų susitarimo aplinkybių, t. y. kad pinigus Å¡eimai V. Å . paskolino, kiti byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys nepatvirtino, kad 22‘000 Lt sumÄ K.i gavo kaip negrÄ Å¾intinÄ dovanÄ , tačiau iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų nustatė, jog ginčo suma buvo skirta bÅ«tent K.

Å¡eimai, o ne tik vien V. K., kuris planavo kurti verslÄ . MinėtÄ sumÄ vėliau, kai praturtės, įsipareigojo grÄ Å¾inti K. Å¡eima, t. y. V. K. ir trečiasis asmuo L. K.. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog V. Å . UAB „Vikatra“ naudai pervesta 22‘000 Lt suma yra atsakovo V. K. ir trečiojo asmens L. K. solidari Å¡eimos prievolė, kuriÄ pasidalinti jie privalėjo santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-214-223/2016.

13. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , leidžiama ginti kreditorių teises, jeigu tokios teisės buvo pažeistos, teikti praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje. Teismo vertinimu, tokia galimybė yra atsižvelgiant į tai, jog kreditorė V. Å . (po teisių perėmimo UAB „VL Grain“) nebuvo įtraukta į procesÄ dėl santuokos nutraukimo ir jame nedalyvavo, ji pareikalavo grÄ Å¾inti skolintas lėšas po santuokos nutraukimo bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Nurodė, kad nėra pasibaigęs maksimalus (naikinamasis) terminas kreditorei teikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-214-223/2016, todėl galima praÅ¡yti terminÄ atnaujinti aukščiau nurodytam praÅ¡ymui pareikÅ¡ti. Teismo nuomone, negalima iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės pretenzijų ir tokiu bÅ«du apginti jos pažeistų teisių Å¡ioje civilinėje byloje, kadangi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovui V. K. kaip papildomam skolininkui, prašė jo atžvilgiu taikyti subsidiariÄ atsakomybę, t. y. nurodydama ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , ieÅ¡kovė susiaurino atsakovo atsakomybės apimtį.

14. Teismas nesutiko su atsakovo teigimu, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje civilinėje byloje turėjo reikÅ¡ti naujÄ ieÅ¡kinį, o ne naudotis civilinio proceso kodekso 141 straipsnio nuostatomis, teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko pakeitimo. Teismas, įvertinęs proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ , kad ieÅ¡kinyje yra nurodytos aplinkybės ir argumentai, pagrindžiantys ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kinio reikalavimas buvo suformuluotas, pirmos instancijos teismas pareiÅ¡kimÄ pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ priėmė ir nagrinėjo, prieÅ¡ingai Å¡aliai buvo suteikta galimybė atsikirsti, sprendė, kad naujas ieÅ¡kinys neturėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Vikatra“ ir V. K. praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. liepos 4 d. sprendimÄ dalyje ir iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alintini nepagrįstas iÅ¡vadas ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad: „<... nagrinėjamu atveju, iÅ¡klausius V. Å ., trečiojo asmens L. K. paaiÅ¡kinimus, matyti, kad V. Å . pinigus skolino jos dukros L. K. Å¡eimai (L. K. ir jos tuo metu buvusiam sutuoktiniui V. K.), kad V. K. pradėtų verslÄ , įsigytų vilkikÄ , tokį sprendimÄ jie abu (sutuoktiniai K.) ir priėmė, sutarė, kad pinigus V. Å . grÄ Å¾ins, kai Å¡eima prasigyvens, t.y. su V. Å . sutarė, kad 22‘000 Lt sumÄ grÄ Å¾ins K. Å¡eima, o ne V.

K. ar bendrovė atskirai, vykdant jų asmeninę prievolę. Esant tokiai situacijai, teismas laiko, jog tarp V. Å . ir L. K. bei jos sutuoktinio V. K. susiklostė paskolos santykiai, nes pinigai buvo perduoti kurti Å¡eimos gerovę ir buvo sutarta, kad Å¡eima pinigus grÄ Å¾ins V. Å . Å¡eimai prasigyvenus.“ 17. Kad: „<... be V. Å . skolintų lėšų, ...> <... t. y. kad pinigus Å¡eimai V. Å . paskolino, kiti byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina, kad 22‘000 Lt sumÄ K. gavo kaip negrÄ Å¾intinÄ dovanÄ .“ „<...

Minėta, jog sumÄ vėliau, kai praturtės, įsipareigojo grÄ Å¾inti K. Å¡eima, byloje atsakovas V. K. ir trečiasis asmuo L. K.. Tokiu bÅ«du, teismo iÅ¡sakytais argumentais, laikoma, jog V. Å . UAB „Vikatra“ naudai pervesta 22‘000 Lt suma yra atsakovo V. K. ir trečiojo asmens L. K. solidari Å¡eimos prievolė, kuriÄ pasidalinti jie privalėjo santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-2l4-223/2016. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, 3K-3-58-219/2015 2015-02-18 nutartis), leidžiama ginti kreditorių teises, jeigu tokios teisės buvo pažeistos, teikti praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tokia galimybė yra atsižvelgiant į tai, jog kreditorė V. Å . (po teisių perėmimo UAB „VL Grain“) nebuvo įtraukta į procesÄ dėl santuokos nutraukimo ir jame nedalyvavo, matyti, jog ji pareikalavo grÄ Å¾inti skolintas lėšas po santuokos nutraukimo bylos iÅ¡nagrinėjimo, taip pat nėra pasibaigęs maksimalus (naikinamasis) terminas kreditorei teikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2- 214-223/2016, yra galima praÅ¡yti terminÄ atnaujinti aukščiau nurodytam praÅ¡ymui pareikÅ¡ti.

Teismo manymu, negalima iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės pretenzijų ir tokiu bÅ«du apginti jos pažeistų teisių Å¡ioje civilinėje byloje, kadangi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovui V. K. kaip papildomam skolininkui, prašė jo atžvilgiu taikyti subsidiariÄ atsakomybę, t.y. nurodydama ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dalykÄ , ieÅ¡kovė susiaurino Å¡io atsakovo atsakomybės apimtį“.

18. Nurodo, kad apeliantai sutinka su teismo rezoliucine dalimi, tačiau teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė nepagristas ir tikrovės neatitinkančias teismo išvadas dėl teismo vertinimo, kad ginčo pinigų suma buvo V. Š. skolinta L. K. šeimai. Skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti teismo motyvai ateityje gali pažeisti V. K. teises ir interesus.

19. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai įvertino ir nurodė iÅ¡vadÄ , kad tarp L. K. bei V. K., iÅ¡ vienos pusės, ir V. Å ., iÅ¡ kitos pusės, susiklostė paskolos teisiniais santykiai. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kovės nurodoma 22‘000 Lt suma į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ buvo pervesta įmonės steigėjo naudai, t. y. kaip UAB „Vikatra“ steigėjo mokama pinigų suma („papildymas“), skirta vieninteliu tikslu - įmonės įstatinio kapitalo formavimui ir, bÅ«tent, tokiu bÅ«du Å¡i pinigų suma ir buvo panaudota.

To pasėkoje 22‘000 Lt pinigų suma (papildymas) kartu su 2011 m. rugpjūčio 3 d. vieno iÅ¡ akcininkų V. K. papildomai į nurodytÄ sÄ skaitÄ pervestais 8‘000 Lt suformavo įstatinį kapitalÄ , po ko įmonė 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo įregistruota VÄ® Registrų centras tvarkomame Juridinių asmenų registre. Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinyje nurodoma 22‘000 Lt į kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ sumokėta suma (papildymas) yra sumokėta ne įmonės naudai, o sumokėta už UAB „Vikatra“ akcininkus V.

K. ir L. K., sumokant tokiu bÅ«du už juos Å¡ios įmonės įstatinio kapitalo atitinkamÄ dalį.

20. Be to, atsakovai visÄ laikÄ teigė, kad minėtas 30‘000 Lt įstatinis kapitalas buvo suformuotas ne iÅ¡ Å¡iai bendrovei paskolintų ar dovanotų pinigų, o iÅ¡ V. ir L. K. Å¡eimai Å¡ių abiejų asmenų tėvų (motinų) suteiktos neatlygintinos paramos, kuri ir buvo panaudota nurodytiems buvusiems sutuoktiniams suformuoti įstatinį kapitalÄ ir tokiu bÅ«du įsteigti UAB „Vikatra“.

21. Pažymi, kad ieÅ¡kovė niekada neteigė, kad ginčo pinigai bÅ«tų buvęs skolinti L. K. ir V. K. ir kad pastarieji bÅ«tų įsipareigoję Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovei ar kitam asmeniui grÄ Å¾inti. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad tariamai L. K. ir/ar V. K. bÅ«tų įsipareigojęs ginčo pinigus grÄ Å¾inti. Taigi nurodytos aplinkybės įrodo, kad tarp V. Å . ir L. K. bei V. K. nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.

22. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai L. ir V. K. Å¡eimÄ , UAB „Vikatra“ įstatinio kapitalo formavimo tikslu, neatlygintinai parėmė ir V. K. motina R. S. K., kuri teisme patvirtino, kad perdavė sÅ«nui V. K. 8‘000 Lt, be to, kad jos bendravimo su marčia (L. K.) metu pastaroji džiaugėsi, kad ir jos (L. K.) motina davė jų (L. ir V. K.) Å¡eimai pinigų „furai“ įsigyti. Å ių parodymų pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino, o jie sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad V. K. sako tiesÄ dėl ginčo pinigų kaip neatlygintinos paramos atsakovo V.

K. buvusiai Å¡eimai suteikimo, siekiant tikslo, kad Å¡eima nurodytu laiku galėtų baigti įsteigti įmonę ir po to, Å¡iai įmonei vadovaujant V. K. bei joje jam dirbant, Å¡eima gautų pajamas, kurios bÅ«tų naudojamos Å¡eimos poreikių tenkinimui (kaip iÅ¡ tiesų ir įvyko). Toks vertinimas bÅ«tų logiÅ¡kas ir paaiÅ¡kintų tas aplinkybes, kad V. Å . pavedimo paskirtyje nenurodė, kad tai yra paskola, o nurodė kad tai yra „papildymas“, nors vidutiniÅ¡kai atsargus bei apdairus žmogus, jeigu bÅ«tų manęs, kad skolina pinigus, tai mokėjimo paskirtyje ar kitame dokumente bÅ«tų nurodęs, kad tai yra paskola, ar bÅ«tų sudaręs atitinkamÄ raÅ¡ytinį susitarimÄ , nes, kaip ir nurodė pati V.

Å ., Å¡i pinigų suma jai buvo labai reikÅ¡minga ir didelė. Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad ieÅ¡kovė V. K., L. K. ir/ar UAB „Vikatra“ neprašė tokį ilgÄ laiko tarpÄ (Å¡eÅ¡etÄ metų) tų pinigų grÄ Å¾inti, o tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kė tik tada, kai buvę sutuoktiniai nutraukė santuokÄ ir V. Å . žinojo, kad UAB „Vikatra“ akcijos po skyrybų byloje įvykusio turto pasidalinimo atiteko vienam V. K..

23. Teismo posėdžio metu apklausta V. Å . nurodė, kad ji ne vienÄ kartÄ materialiai rėmė Å¡eimÄ , kad dukros Å¡eimai davusi gal apie 11‘000 Lt, iÅ¡ kurių didžiausia per kartÄ duoda dukros L. K. Å¡eimai pinigų suma buvo 10‘000 Lt. Nurodė, kad žinojo, jog ir dukros L. vyro V. K. motina irgi materialiai ne vienÄ kartÄ rėmė Å¡eimÄ , tačiau tokia parama buvo mažesnėmis sumomis. Taip pat jai buvo žinoma apie ilgÄ ir sunkų dukros L. K. skyrybų su V. K. procesÄ , ji lydėdavo dukrÄ Ä¯ vykusius teismo posėdžius, pati pristatė (padavė) dukros L. K. advokatui ginčo pinigų 22‘000 Lt pavedimÄ , tačiau ji neprašė skyrybų byloje įtraukti dalyvauti kreditoriumi ar pan. ir nereiÅ¡kė dėl tų pinigų pretenzijų.

24. Mano, jog labai reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, kad ieÅ¡kovės teigiamam paskolos sandoriui, 22‘000 Lt sumai, yra privaloma raÅ¡ytinė sandorio forma, o Å¡ios formos nesilaikymas ieÅ¡kovei sukelia įstatymo nustatytas pasekmes. O sandorį sudariusiai V. Å . taikytina pareigos žinoti įstatymÄ taisyklė, nustatyta CK 1. 6 straipsnyje.

25. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas Å¡ioje byloje 2018 m. birželio 1 d. nutarties 43 punkte yra nurodęs: „<... Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino vienÄ iÅ¡ paskolos elementų - paskolos dalyko perdavimÄ , tačiau neatsižvelgė į antrÄ jį - kitos Å¡alies įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti skolÄ , todėl nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamu klausimu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sumai, kaip to reikalauja teisinis reglamentavimas, raÅ¡ytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta (kas atima iÅ¡ Å¡alių teisę remtis liudytojų parodymais Å¡iam faktui įrodyti), pakartotinis bylos duomenų vertinimas turi bÅ«ti atliktas nepažeidžiant CK 1.93 straipsnio 2 dalies reikalavimų“.

26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas jau tariamÄ sutuoktinių L. K. ir V. K. įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti skolÄ , ne tik pažeidė CK 1.93 straipsnio 2 dalies reikalavimus (raÅ¡ytinė paskolos sutarties nebuvimas atima iÅ¡ Å¡alių teisę remtis liudytojų parodymais Å¡iam faktui įrodyti) ir taip pat pakartotinai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamu klausimu, tačiau tokį nepagrįstÄ vertinimÄ padarė iÅ¡ viso nesant jokių įrodymų (pagrindų), nes tokių aplinkybių nenurodė ne tik ieÅ¡kovė, tačiau ir trečiasis asmuo ar liudytojai.

27. Panevėžio apygardos teismas Å¡ioje byloje 2018 m. birželio 1 d. nutarties 40 punkte yra nurodęs, kad, siekiant atskleisti (o tai daryti reikia nepažeidžiant CK 1.93 straipsnio 2 dalies reikalavimų) Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimui reikÅ¡mingas aplinkybes - Å¡alių ketinimus ginčo lėšų pervedimo metu, tikslÄ , yra reikÅ¡minga ir tai, kad pinigus pervedusiÄ V. Å . su atsakovu V. K. siejo netiesioginės giminystės ryÅ¡iai. V. Å . dukra L. K. buvo tuometinė atsakovo V. K. sutuoktinė.

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016 m. spalio 25 d. buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-214-223/2016 dėl V. K. ir L. K. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiame sprendime konstatuota, kad 300 vnt. UAB „Vikatra“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 8‘688,60 Eur yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir tik po santuokos nutraukimo šalių susitarimu šios akcijos su kitu turtu asmeninės nuosavybės teise atiteko V. K., nurodant, kad pastarasis sumokės L.

K. 22‘500 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį bei už santuokos metu atliktus gyvenamojo namo pagerinimus. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad nutraukiant santuokÄ tarp L. K. ir atsakovo buvo iÅ¡spręstas turto (akcijų) klausimas ir Å¡alys, sudarydamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kreditorės neįtraukė į bylÄ , taip pripažindamos, kad skolinių įsipareigojimų nei bendrų nei asmeninių neturi.

Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje dalyje ir į šiuos apeliacinės instancijos teismo motyvus neatsižvelgė.

28. Nurodytų faktinių aplinkybių be teisinių argumentų visetas įrodo, kad L. K., V. K. įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus vadovaujantis iÅ¡ Å¡ių lėšų perdavimo fakto Å¡ioje byloje nėra numanomas, nes V. K. tikrai neįsipareigojo 22‘000 Lt grÄ Å¾inti V. Å ., o Å¡ių pinigų gavimo teisinis pagrindas buvo L. K. motinos suteikta neatlygintina parama L. ir V. K. jų verslo įsiteigimo tikslu.

29. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „VL Grain“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neiÅ¡tyrė ir neanalizavo teisinės situacijos, ar įmonei, iki jos įsteigimo (steigimo metu) į jos sÄ skaitÄ pervedus pinigines lėšas, tenka atsakomybė už jų grÄ Å¾inimÄ , neatskleidė civilinės bylos esmės, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ , kuris turėtų bÅ«ti panaikintas.

30. IeÅ¡kovė sutinka su teismo iÅ¡vada, jog 22‘000 Lt buvo pervesta į UAB „Vikatra“ sÄ skaitÄ kaip paskola, o ne kaip dovana, tačiau nesutinka su iÅ¡vada, jog paskola buvo suteikta fiziniams asmenims, o ne įmonei. Byloje nustatyta, kad V. K. pinigines lėšas skolinosi ne tik iÅ¡ V. Å ., tačiau ir iÅ¡ kitų asmenų, pavyzdžiui iÅ¡ J. S., kuris paskolino 12‘000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų asmeniÅ¡kai V. K., bet ne UAB „Vikatra“. V. K. pats asmeniÅ¡kai grÄ Å¾ino J. S. paskolintas lėšas. Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad kurdamas verslÄ V. K. skolinosi pinigines lėšas įvairiomis formomis - asmenine paskola ir įmonės paskola, skirta suformuoti įstatinį kapitalÄ .

31. Nors sprendime nurodoma, kad pasak liudytojo J. S., jis žinojo, kad V. Å . V. K. ir L. K. skolino lėšas verslui, tačiau liudytojas negalėjo žinoti, kad prieÅ¡ingai, nei jo atveju, V. Å . pinigines lėšas pervedė į UAB „Vikatra“ sÄ skaitÄ banke įstatinio kapitalo formavimui, todėl asmeniÅ¡kai nepažinodamas V. Å ., galimai padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad žino, kad kam pinigines lėšas skolino V. Å ., t. y. įmonei ar fiziniams asmenims.

32. Teismas neiÅ¡tyrė, kodėl dalį įmonės veiklai reikiamų lėšų V. K. skolinosi asmeniÅ¡kai kaip fizinis asmuo ir kodėl kitÄ dalį skolinosi jas gaudamas steigiamos įmonės įstatiniam kapitalui formuoti. Be to, pagal UAB „Vikatra“ steigimo metu galiojusia Akcinių bendrovių įstatymo redakcija, uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas buvo 10‘000 Lt. Vadinasi, įmonei nebuvo minimalaus poreikio skolintis 30‘000 Lt įstatiniam kapitalui formuoti. Todėl akivaizdu, kad paskola iÅ¡ esmės buvo reikalinga steigiamai UAB „Vikatra“ ne tik įstatiniam kapitalui suformuoti, bet ir įgyti apyvartinių lėšų veiklai. Vadinasi, V. K., V. Å . praÅ¡ydamas pervesti į UAB „Vikatra“ sÄ skaitÄ 22‘000 Lt suprato, kad įstatinio kapitalo lėšos bus panaudotos įmonės veikloje (visos proceso Å¡alys, taip pat ir liudininkai, teigė, kad piniginės lėšos skolinamos įmonės perkamam vilkikui įsigyti).

33. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, apie tai, kad faktiškai pinigai buvo pervesti dar neįkurtos UAB „Vikatra“ naudai ir vėliau pinigus bendrovė priėmė, ir pirmos instancijos teismo nuomone - teisinės reikšmės neturi, yra absoliučiai nepagrįsta, kadangi tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatskleidė civilinės bylos esmės.

34. Mano, kad garbaus amžiaus V. Š. valia buvo aiški - paskolinti 22‘000 Lt UAB „Vikatra“, kurios bus skirtos vilkikui įsigyti, o ne V. K. ir L. K.. Priešingu atveju, V. Š., nusprendusi pinigines lėšas skolinti savo dukters šeimai ir pinigines lėšas turėdama grynaisiais pinigais, juos tikėtinai būtų perdavusi savo dukteriai, su kuria santykiai nei buvo nutrūkę, nei buvo kokių nors objektyvių trukdžių pinigines lėšas dukteriai perduoti grynaisiais pinigais ar pavedimu.

35. Mano, jog atsakovo V. K. iÅ¡vada, kad UAB „Vikatra“ negalėjo prisiimti prievolės grÄ Å¾inti pinigines lėšas V. Å ., nes piniginių lėšų gavimo metu buvo neįsteigta, yra absoliučiai nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad po UAB „Vikatra“ įsteigimo 22‘000 Lt buvo panaudoti įmonės veikloje įsigyjant vilkikÄ , įmonė (arba pats V. K.), jeigu tai bÅ«tų dovana, pinigines lėšas privalėjo apskaityti kaip dovanÄ ir nuo Å¡ios sumos sumokėti pelno mokestį (V. K. - atitinkamai gyventojų pajamų mokestį), tačiau to niekada nepadarė ir tai yra įrodyta byloje. Be to, pinigines lėšas įmonei paskolinti prašė įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas.

36. Teismas visiškai ignoravo ir netyrė to, kad tiek Civilinis kodeksas, tiek Akcinių bendrovių įstatymas labai aiškiai numato, kad steigiami juridiniai asmenys gali sudaryti sandorius, o būtent Civiliniame kodekse yra reglamentuoti sandoriai, kurie yra sudaromi iki juridinio asmens įsteigimo. Teismas privalėjo įvertinti, kad steigiamos UAB „Vikatra“ vardu sandorius galėjo sudaryti jos vienintelis steigėjas V. K., ir būtent tai jis padarė, prašydamas, kad V. Š. paskolintų pinigų steigiamai UAB „Vikatra“.

Niekas netrukdė V. K. pasiskolinti lėšų iÅ¡ V. Å . jas gaunant asmeniÅ¡kai ir praÅ¡ant pervesti į jo asmeninę sÄ skaitÄ (iÅ¡ kurios jis pats bÅ«tų galėjęs formuoti UAB „Vikatra“ įstatinį kapitalÄ ar skolinti apyvartinėms lėšoms), tačiau akivaizdu, kad buvo papraÅ¡yta paskolinti piniginių lėšų bÅ«tent steigiamai UAB „Vikatra“, kÄ V. Å . ir padarė, taip iÅ¡reikÅ¡dama savo valiÄ skolinti lėšas juridiniam asmeniui - UAB „Vikatra“.

BÅ«tina įvertinti, kad bÅ«dama garbingo amžiaus, V. Å . tikrai nesigilino į tai ar įmonė yra jau įsteigta, nes pavedimÄ atlikęs bankas pervedė pinigus juridiniam asmeniui. Taip pat bÅ«tina įvertinti ir tai, kad steigiama UAB „Vikatra“ galėjo sudaryti tik tokius sandorius, kurie yra skirti jos, kaip juridinio asmens, interesams ir veiklai tenkinti; ir todėl steigiama UAB „Vikatra“ negalėjo sudaryti jokių kitų sandorių savo steigėjo V. K. asmeniniams interesams tenkinti. Todėl yra akivaizdu, kad jei UAB „Vikatra“ bÅ«tų laikiusi, kad lėšos yra skirtos ne jai, tai tos lėšos turėjo bÅ«ti nedelsiant pervestos atgal V.

Š. kaip nepagrįstai pervestos.

37. Kadangi po UAB „Vikatra“ įregistravimo juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Vikatra“ negrÄ Å¾ino V. Å . pervestų piniginių lėšų, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovės valdymo organas (V. K. kaip vienintelis UAB „Vikatra“ akcininkas) patvirtino paskolos sandorį bÅ«tent kaip sudarytÄ UAB „Vikatra“ vardu, ko pasekmėje ieÅ¡kinys yra tenkintinas ir piniginės lėšos priteistinos ieÅ¡kovei.

38. Apeliantės nuomone, dėl vėliau įmonės vykdytos veiklos (gautų lėšų įtraukimo į buhalterinę įmonės apskaitÄ ) ir įmonės vadovo bei akcininko veiksmų, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis CK 2.61 str. pagrindu, sandorį - paskolos sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Vikatra“ ir V. Å ., UAB „Vikatra“ patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais. Teismas, netirdamas UAB „Vikatra“ piniginių lėšų po jos įsteigimo priėmimo ir panaudojimo, priėmė neteisėta sprendimÄ , kuris, dėl Å¡ių aplinkybių naikintinas.

39. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog V. Å . pervesta pinigų suma yra atsakovo V. K. ir trečiojo asmens L. K. solidari Å¡eimos prievolė, kuriÄ pasidalinti turėjo santuokos nutraukimo byloje. IÅ¡ teisme duotų parodymų trečiojo asmens L. K. bei V. Å . bei Å¡alių vykdytų veiksmų santuokos nutraukimo byloje akivaizdu, jog visi suprato, kad turtiniai santykiai susiklostę iÅ¡ 22‘000 Lt pervedimo, yra tarp UAB „Vikatra“ ir V. Å ., todėl santuokos nutraukimo byloje, nei V. K. ir L. K., nei V. Å . jokių reikalavimų dėl to neturėjo.

40. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės pretenzijų ir tokiu bÅ«du apginti jos pažeistų teisių Å¡ioje civilinėje byloje, nes ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovui V. K. kaip papildomam skolininkui, prašė jo atžvilgiu taikyti subsidiariÄ atsakomybę, t. y. nurodydama ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dalykÄ , ieÅ¡kovė susiaurino Å¡io atsakovo atsakomybės apimtį. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ UAB „Vikatra“ ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo V.

K. priteisti 6‘371,64 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vadinasi ieškovė nurodė, kad siekia iš V. K. prisiteisti pinigines lėšas, tik tokiu atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad vis tik paskolos gavėjas yra V. K.. UAB „Vikatra“ steigimo metu galiojęs CK 2.61 straipsnio 2 dalis aiškiai numatė, kad: „Jeigu tokio sandorio vėliau įsteigto juridinio asmens organas nepatvirtina, visos pagal sandorį atsiradusios prievolės tenka sandorį sudariusiam asmeniui“.

Todėl yra visiÅ¡kai logiÅ¡ka, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų buvę nustatyta, kad UAB „Vikatra“ valdymo organas bÅ«tų nepatvirtinęs paskolos sandorio, tai atsakomybė grÄ Å¾inti skolÄ bÅ«tų tekusi steigėjui - V. K.. Nors byloje ir nėra pateikto UAB „Vikatra“ protokolo, kuriuo vienintelis steigėjas bÅ«tų patvirtinęs steigiamos UAB „Vikatra“ prievoles, tačiau akivaizdu, kad vieninteliam steigėjui ir akcininkui esant V. K. - tokia UAB „Vikatra“ sudaryta paskolos sutartis buvo patvirtinta konkliudentiniais veiksmais - apskaitant gautas pinigines lėšas UAB „Vikatra“ buhalterinėje apskaitoje ir jų nepervedant atgal V.

Å ..

41. Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį V. K. ir jį grindžia V. K., kaip akcininko subsidiariÄ ja atsakomybe už įmonės prievoles, ir nustatęs, kad V. K. kaip fizinis asmuo yra atsakingas už prievolę, turėjo teisę kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimÄ kitaip, nei nurodė ieÅ¡kovė ir ieÅ¡kinį tenkinti, tačiau nesigilino į bylos medžiagÄ ir to nepadarė, todėl priėmė neteisingÄ ir teisės aktams prieÅ¡taraujantį sprendimÄ .

42. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai V. K. ir UAB „Vikatra“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinti, o jų apeliacinį skundÄ tenkinti. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tarp V. Å . ir UAB „Vikatra“ buvo sudaryta paskolos sutartis, todėl atsakovei nekyla pareiga nurodytÄ sumÄ pagal ieÅ¡kovės pareikalavimÄ grÄ Å¾inti. IeÅ¡kinys dėl skolos ir procesinių palÅ«kanų buvo atmestas pagrįstai. Pažymi, kad 30‘000 Lt įstatinis kapitalas buvo suformuotas ne iÅ¡ Å¡iai bendrovei paskolintų ar dovanotų pinigų, o iÅ¡ V. ir L.

K. Å¡eimai Å¡ių abiejų asmenų tėvų (motinų) suteiktos neatlygintinos paramos, kuri ir buvo panaudota nurodytiems buvusiems sutuoktiniams suformuoti įstatinį kapitalÄ ir tokiu bÅ«du įsteigti UAB „Vikatra“. Be to, ieÅ¡kovė iÅ¡ viso niekada neteigė, kad ginčo pinigai bÅ«tų buvę skolinti L. K. ir V. K. ir kad pastarieji bÅ«tų įsipareigoję Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovei ar kitam asmeniui grÄ Å¾inti. V. Å . pavedimo paskirtyje nenurodė, kad tai yra paskola, o nurodė, kad tai yra „papildymas“.

Byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad atsakovai tikrai neįsipareigojo 22‘000 Lt grÄ Å¾inti V. Å ., o Å¡ių pinigų gavimo teisinis pagrindas buvo L. K. motinos suteikta neatlygintina parama L. ir V. K. jų verslo įsiteigimo tikslu.

43. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog įstatiniam kapitalui suformuoti pervesta ginčo suma buvo bendrovės priimta, apskaityta UAB „Vikatra“ buhalterinėje apskaitoje ir tokiu bÅ«du Å¡i bendrovė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino paskolos sandorį. Ä®monė negali nepriimti įstatinio kapitalo, be to, steigiama įmonė turėjo teisę gauti minėtÄ Ä¯statinį įnaÅ¡Ä ir jį teisėtai gavo. Ä®statinis kapitalo apskaitymas teisės aktais nustatyta tvarka įmonės apskaitoje tikrai nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad tokiu bÅ«du įmonė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtina tariamos paskolos įstatiniam kapitalui formuoti sandorį.

44. V. K., nei kaip įmonės direktorius, nei kaip fizinis asmuo neprašė paskolinti ginčo pinigų sumos, o tai buvo neatlygintina parama atsakovo V. K. buvusiai Å¡eimai. Be to, V. Å . nėra reiÅ¡kusi jokių reikalavimų grÄ Å¾inti jai 22‘000 Lt pinigų sumÄ ir iÅ¡ viso niekada neteigė, kad ginčo pinigai bÅ«tų buvęs skolinti L. K. ir V. K. ir kad pastarieji bÅ«tų įsipareigoję Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovei ar kitam asmeniui grÄ Å¾inti.

45. Nurodo, kad teismas yra saistomas ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, nesirėmė ieÅ¡kovė. Priimdamas sprendimÄ , teismas negali jo grįsti faktais, kuriais ieÅ¡kovė nesirėmė teikdamas reikalavimÄ .

46. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „VL Grain“ praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sutinka su teismo argumentais, jog 22‘000 Lt pervedimas yra paskolos sutartis. Å ias aplinkybes patvirtina ir liudytojas J. S.. Nesutinka su apeliantų argumentais, jog teismas pažeidė CK 1.93 straipsnio 2 dalį, nes V.

Å . yra sandorio Å¡alis, todėl teismas jÄ apklausė pagrįstai ir galėjo remtis jos teiktais parodymais. Pažymėtina, jog V. Å . visuomet tvirtino, jog pinigai buvo skolinti vilkikui įsigyti, niekada neminėjo, kad visos jos gyvenimo santaupos yra dovanojamos. Be to, pačiame mokėjimo nurodyme nebuvo nurodoma, jog tai yra dovana. Akivaizdu, jog Å¡alys sudarė nedovanojimo sandorį, o paskolos sandorį, nes prieÅ¡ingu atveju V. Å . grynuosius pinigus L. K. ir V. K. bÅ«tų tiesiog atidavusi grynaisiais pinigais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 47. Å alys Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. e2A-13-212/2019 pateikė 2019 m. sausio 10 d. pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį ir praÅ¡o jÄ patvirtinti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Å alys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d. bei CPK 595 str. nuostatos, kad jos gali baigti bylÄ taikos sutartimi; 293 str. 1 d. 5 p. nuostatos, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu Å¡alys sudarė taikos sutartį ir teismas jÄ patvirtino; 294 str. 2 d. nuostatos, kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

48. PraÅ¡ymas patvirtinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį tenkintinas.

49. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylÄ taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį ginčo Å¡alys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sÄ lygų, nustato savo teisių ir pareigų balansÄ . Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, Å¡alims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas tvirtina taikos sutartį, jei ji neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia Å¡alių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

50. Nagrinėjamu atveju Å¡alys apeliaciniame procese sudarė taikos sutartį, kuria susitarė užbaigti Å¡iÄ civilinę bylÄ . Å alys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs pateiktos taikos sutarties sÄ lygas, nustatė, kad jos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl yra pagrindas Å¡iÄ sutartį patvirtinti pagal joje iÅ¡dėstytas pagrindines Å¡alių įsipareigojimų dydį ir jų esmę atspindinčias sÄ lygas.

51. Apeliacinės instancijos teismui patvirtinant Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, panaikinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje patvirtinus taikos sutartį, ieÅ¡kovei UAB „VL Grain“ grÄ Å¾inama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (143 Eur – 25% = 107,25 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Teismo iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje siuntimu ir įteikimu sudaro 29,56 Eur (1 t, b. l. 1, 2 t., b. l. 64).

Kadangi Å¡alys nurodė kas sumokės Å¡ias iÅ¡laidas lygiomis dalimis, po 14,78 Eur priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės (CPK 79, 88, 93 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. liepos 4 d. sprendimÄ panaikinti. Patvirtinti tokio turinio taikos sutartį: „1. Å alys susitaria, kad Å¡ia sutartimi iÅ¡sprendžia tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ Å¡ioje byloje, taip pat užkerta keliÄ kilti tarp Å¡alių teisminiam ginčui ateityje, be to, Å¡ia sutartimi iÅ¡sprendžia bet kokius kitus su bylos nagrinėjimo dalyku susijusius galimus ginčus ir ateityje;

2. Atsakovas UAB „Vikatra“ sumoka IeÅ¡kovui 3‘500 Eur (trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai eurų) pinigų sumÄ , kuriÄ sumoka iki 2019 m. rugpjūčio mėn. 01 d. kas mėnesį lygiomis dalimis mokamomis įmokomis, atitinkamas pinigų sumas pervedant į IeÅ¡kovo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini);

3. IeÅ¡kovas be iÅ¡lygų ir besÄ lygiÅ¡kai atsisako visų ieÅ¡kinio bei visų bet kokių kitų turtinių pretenzijų ir/ar reikalavimų Atsakovų atžvilgiu ir įsipareigoja ateityje tokių turtinių pretenzijų ir reikalavimų Atsakovams nebereikÅ¡ti ir nereikalauti iÅ¡ jų bet kokiu pagrindu jokių piniginių sumų atlyginimo;

4. Nuo nurodytos 3‘500 Eur pinigų sumos gavimo momento Ieškovas be jokių išimčių pripažįsta, kad Atsakovai pilnai ir tinkamai įvykdė visas savo prievoles ieškovui, todėl jų atžvilgiu visi reikalavimai pasibaigė;

5. Å ios sutarties Å alys tuo pačiu susitarė ir teismo praÅ¡o ta pačia nutartimi, kuria bus patvirtinta Å¡i Taikos sutartis, panaikinti visas taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones;

6. Šalys susitarė, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims ir priešinga šalis jų neatlygina, o proceso išlaidas valstybei sumoka Ieškovas ir Atsakovas UAB „Vikatra“ lygiomis dalimis;

7. Å alys, pasiraÅ¡ydamos Taikos sutartį, pareiÅ¡kia ir patvirtina, kad atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių pretenzijų ar reikalavimų ir nereikÅ¡ jų ateityje dėl bet kokių byloje nagrinėjamų teisinių santykių ir faktinių aplinkybių, iÅ¡skyrus reikalavimus vykdyti Å¡iÄ Taikos sutartį. Å alys susitaria, kad Å¡alys bus laikomos visiÅ¡kai įvykdžiusios prievoles tada, kai Taikos sutartyje nustatyta tvarka bus visiÅ¡kai įvykdyti Å¡alių įsipareigojimai;

8. Å alys konstatuoja, kad sudaryta Taikos sutartis ir jos turinys neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų. Å alys taip pat konstatuoja, kad tarp jų nėra ginčo nei dėl Taikos sutarties sÄ lygų, nei dėl jos teisminio patvirtinimo;

9. Å alys patvirtina, jog joms žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d. bei CPK 595 str. nuostatos, kad Å alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi; 293 str. 1 d. 5 p. nuostatos, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu Å¡alys sudarė taikos sutartį ir teismas jÄ patvirtino; 294 str. 2 d. nuostatos, kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama;

10. Taikos sutartis įsigalioja po jos pasiraÅ¡ymo. Å alys iÅ¡reiÅ¡kia savo supratimÄ , kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.985 str. teismo patvirtinta Taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Kiekviena iÅ¡ Å alių turi teisę kreiptis į teismÄ dėl priverstinio Å¡ios Taikos sutarties vykdymo;

11. Ši Taikos sutartis yra sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Taikos sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė;

12. Å ia Sutartimi Å alys inter alia praÅ¡o Å¡iÄ Sutartį patvirtinti raÅ¡ytinio proceso tvarka joms nedalyvaujant. Taikos sutarties Å¡alių paraÅ¡ai: UAB „Vikatra“ direktorius V. K. (paraÅ¡as); V. K. (paraÅ¡as); UAB „VL Grain“ direktorė R. K. (paraÅ¡as)“. Civilinę bylÄ dėl skolos priteisimo pagal ieÅ¡kovės UAB „VL Grain“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Vikatra“, V. K., trečiajam asmeniui L. K., nutraukti. UAB „VL Grain“, JAK (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti 107,25 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septynis eurus 25 euro centus) žyminio mokesčio sumokėto 2018 m. rugpjūčio 6 d., mokėjimo dokumento Nr. 237, Luminor Bank AB.

Mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Priteisti iÅ¡ UAB „VL Grain“, JAK (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 14,78 Eur (keturiolika eurų 78 euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teisėjai Eigirdas Činka Birutė Jonaitienė Zina MickevičiÅ«tė