2023-03-08 Nr. AB-5176-3-63-3-01405-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1273-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01405-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8; 57.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), atstovaujamos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. P. ir I. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro krantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Geosmart“, V. V., P. V., A. V., T. V., V. D., I. N., G. K., V. J. (V. J.), L. T., R. B., J. R., S. G., E. P., R. B., N. L., K. L., A. K., K. K.)) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai B. P. ir I. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 13SK-300-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, ir Sprendimas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Jie yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), bendrasavininkiai. Pareiškėjui B. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1202/29806 dalys žemės sklypo ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjai I. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1068 dalys žemės sklypo ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo reglamentas buvo nustatytas Klaipėdos miesto valdybos 2000 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 577 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo” patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniais: žemės sklypas buvo suskaidytas į 20 (dvidešimt) mažesnių sklypų vilų statybai bei atitinkamą dalį infrastruktūros rekonstrukcijai ir plėtrai (gatvių ir kelių tinklui, kitoms komunikacijoms įrengti ir eksploatuoti), numatyta vilų kvartalo su nauja inžinerine infrastruktūra, gatvių bei privažiavimo tinklų statyba. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-102 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo” patvirtinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūra – sklypo teritorijos rekreacinė paskirtis pakeista į gyvenamosios, komercinės, rekreacinės, infrastruktūros ir bendrojo naudojimo želdynų teritorijas. Tokiu būdu buvo suplanuotas individualių gyvenamųjų namų kvartalas su atitinkamomis teritorijomis gyvenamųjų namų, komercinės paskirties pastato ir inžinerinės infrastruktūros, skirtos aptarnauti kvartalo teritorijoje pastatytiems gyvenamiesiems namams, statybai.

2.2. 2016 m. birželio mėnesį pareiškėjai kartu su kitais žemės sklypo bendrasavininkiais kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Geosmart“ su prašymu parengti žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus, kurių pagrindu pareiškėjams būtų sudaryta galimybė įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, t. y. išpirkti iš valstybės jų bendrai naudojamą žemės sklypo dalį. Atlikus kadastrinius matavimus, 2016 m. spalio 3 d. parengtas žemės sklypo planas, kuriame išmatuota pareiškėjų bendrai naudojama žemės sklypo dalis, plane pažymint ją indeksais „11“ ir „12“, nurodant, jog jas sudaro atitinkamai „3 569 kv. m“ ir „171 kv. m“. Pareiškėjai savo sutikimą su šio plano duomenimis patvirtino 2016 m. lapkričio 4–7 dienomis. Susipažinus su UAB „Geosmart“ parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla, paaiškėjo, jog UAB „Geosmart“ atstovai po pareiškėjų pritarimo 2016 m. spalio 3 d. parengtam žemės sklypo planui savo iniciatyva, apie tai neinformavę pareiškėjų, 2017 m. gegužės 2–18 dienomis atliko šio plano korekcijas, kurių pagrindu pareiškėjų bendrai naudojama žemės sklypo dalis, ankstesniame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „11“, be jokio pagrindo sumažinta iki „2 041 kv. m“, likusią jos dalį priskiriant naujai įbraižytoms žemės sklypo dalims indeksais „13“ ir „14“, kurių plotas nurodomas atitinkamai „1 202 kv. m“ ir „326 kv. m“.

2.3. 2016 m. lapkričio mėnesį Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-554-1032/2017, kurioje ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – ir GNSB, ir Bendrija) „Gintaro krantas“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymą „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“; pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti NŽT tęsti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį vykdymą. Susipažinus su minėtoje civilinėje byloje atsakovo pateiktais dokumentais matyti, jog be pareiškėjų sutikimo į atskirą teritoriją indeksu, pažymėta indeksu „13“ išskirta teritorija, kurioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) siekia įregistruoti nuosavybės teises į inžinerinį statinį – gatvę. Pareiškėjai prieštarauja tokiam Klaipėdos miesto savivaldybės siekiui, kadangi pareiškėjų bendrai naudojamoje žemės sklypo teritorijoje, pažymėtoje indeksu „13“, jokios gatvės nėra. Be to, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre esantys duomenys patvirtina, jog servitutas – teisė kitiems asmenims važiuoti ginčo teritorija – nėra įregistruotas. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „Geosmart“ neturėjo jokio pagrindo išskirti šios teritorijos į atskirą žemės sklypo dalį, tokiu būdu sudarydama sąlygas ateityje Nacionalinei žemės tarnybai vykdyti žemės sklypo atskyrimo procedūras.

2.4. Po suderinimo su žemės sklypo bendrasavininkiais UAB „Geosmart“ atstovai savo iniciatyva atliko šio plano korekcijas, kurioms pareiškėjai nepritaria ir apie kurias jie net nebuvo informuoti. Tai sudaro pagrindą pripažinti, jog UAB „Geosmart“ parengtas žemės sklypo planas yra parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnyje įtvirtintą principą dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto naudojimo. Pareiškėjams neišreiškus pritarimo UAB „Geosmart“ parengto žemės sklypo plano korekcijoms, atsakovas negalėjo šio plano pagrindu pakeisti žemės sklypo kadastro duomenų. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė GNSB „Gintaro krantas“ pirmininkas A. T. Prie prašymo nebuvo pridėtas įgaliojimas, patvirtinantis A. T. teisę teikti prašymus žemės sklypo bendrasavininkių vardu, todėl darytina išvada, jog minėtas prašymas yra pateiktas neįgalioto asmens. GNSB „Gintaro krantas“ nėra Žemės sklypo bendrasavininkis, todėl prašymas dėl kadastro duomenų pakeitimo yra pateiktas neįgalioto asmens.

2.5. Skundžiamas Sprendimas neatitinka ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-500 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimų. Sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl turi būti panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. GNSB „Gintaro krantas“ pirmininkas A. T. 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui prašymą priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-69 (duomenys neskelbtini), įtraukta į vietinės reikšmės kelių sąrašą, suteikiant jai kodą LM1688 ir nurodant, kad tai yra savivaldybės nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija siekė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini) gatvę, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 13SD-1404-(14.13.7.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ išsiuntė Administracijai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planą suderinti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-2533 pateikė suderintą planą ir prašė priimti sprendimą perduoti jai naudotis neatlygintinai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,1202 ha dalimi, plane pažymėta indeksu 13/1202. Skundžiamu Sprendimu buvo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys.

3.2. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 13SD-1568-(14.13.7.) kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. GNSB „Gintaro krantas“ 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 13SD-1637-(14.13.104.) buvo informuotas apie Nekilnojamo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 13SD-1636-(14.13.7.) informavo Administraciją, kad sprendimas dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), perdavimo savivaldybei neatlygintinai naudotis bus priimtas pasibaigus teisminiams ginčams, t. y. įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-106-1032/2018. NŽT teritorinis skyrius, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. Sprendimas yra teisėtas.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys V. V., T. V., G. K., S. G., E. P., N. L., K. L., A. K. atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė patenkinti pareiškėjų skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tretieji suinteresuoti asmenys pritarė pareiškėjų pozicijai ir nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pareiškėjai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Gintaro krantas“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį tenkinti; priteisti iš atsakovo NŽT patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

5.1. Ginčijamu Sprendimu buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geosmart“ matininko A. B. 2016 m. spalio 3 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio Sprendimo dalis, ir joje esantį žemės sklypo planą M 1:500. Iš 2016 m. spalio 3 d. žemės sklypo plano M 1:500 taip pat matyti, jog žemės sklypo bendraturčiai (naudotojai) šiame plane pasirašė nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. Atsakovo teritorinis padalinys – Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius – 2016 m. spalio 3 d. žemės sklypo planą M 1:500 patikrino ir suderino 2016 m. gruodžio 29 d. Po to, kai 2016 m. spalio 3 d. žemės sklypo plane M 1:500 pasirašė žemės sklypo bendraturčiai (naudotojai) ir kai šį planą jau suderino NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, kitas matininkas Ž. D. (ne žemės sklypo plano rengėjas) ėmė taisyti pasirašytą ir suderintą žemės sklypo planą. Minėti 2016 m. spalio 3 d. žemės sklypo plano M 1:500 taisymai buvo atlikti be žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir be jų žinios, tuo pažeidžiant CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas bei paneigiant žemės sklypo bendraturčių valią dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Jokie teisės aktai nesuteikia teisės matininkams nurodytu būdu keisti (taisyti) žemės sklypo savininko (naudotojo) pasirašyto ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio suderinto žemės sklypo plano. Siekiant pakeisti teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytame ir suderintame žemės sklypo plane nurodytus duomenis, būtina parengti naują žemės sklypo planą, o ne atlikti taisymus anksčiau parengtame plane. Naują žemės sklypo planą ta pačia tvarka turi pasirašyti žemės sklypo savininkas ar visi bendraturčiai (jei žemės sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise), ir jį turi patikrinti ir suderinti NŽT teritorinis padalinys.

5.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą reguliuojančių teisės aktų nuostatų, kadangi be žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir be jų žinios buvo atlikti 2016 m. spalio 3 d. žemės sklypo plano M 1:500 taisymai, tuo pažeidžiant CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas bei paneigiant žemės sklypo bendraturčių valią dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Be to, pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 21 punktą prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis turi teisę pateikti tik žemės sklypo savininkas (naudotojas) ar jo įgaliotas asmuo; šią aplinkybę turi patikrinti NŽT teritorinis padalinys, ir nustatęs, kad nėra pateiktas žemės sklypo savininko (naudotojo) ar jo įgalioto asmens prašymas, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą privalo grąžinti ją pateikusiam asmeniui (22 p.). Šiuo atveju Žemės sklypo kadastro duomenų bylą kartu su 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymu pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui pateikė tuometinis GNSB „Gintaro krantas“ pirmininkas A. T., kuris nebuvo įgaliotas veikti žemės sklypo bendraturčių vardu, todėl atsakovas Žemės sklypo kadastro duomenų bylą turėjo grąžinti A. T. ir nepriiminėti ginčijamo sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

5.3. Žemės sklypo kadastro duomenų byla ir joje esantis žemės sklypo planas buvo nepagrįstai derinti su Administracija. Neteisėti 2016 m. spalio 3 d. žemės sklypo plano M 1:500 taisymai buvo atlikti, Administracijai siekiant Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-69 įtraukta į Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, jame nurodant, jog tai yra savivaldybės nuosavybė. Administracija derino 2016 m. spalio 3 d. žemės sklypo planą M 1:500, po to, kai šį planą pasirašė žemės sklypo bendraturčiai (naudotojai) ir kai jį suderino NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius. Klaipėdos miesto savivaldybė nuosavybės teise nevaldo nei Žemės sklype esančios gatvės, nei jokių kitų statinių, taip pat nėra Žemės sklypo bendraturtė. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Jeigu asmuo teisėtai pastato statinį, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kadangi statiniai yra registruotini daiktai (CK 4.253 str.), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Administracija atsiliepime nurodė, kad skundžiamas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus Sprendimas buvo priimtas GNSB „Gintaro krantas“ prašymu. Skundžiamu sprendimu nustatyti sklypo, kurį valdo ne pareiškėjai, kadastro duomenys, sklypo ribos nebuvo keičiamos, todėl skundžiamas sprendimas pareiškėjų teisių niekaip negalėjo pažeisti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu skundą tenkino, panaikino NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 13SK-300-(14.13.111.) kaip nepagrįstą. Teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui GNSB „Gintaro krantas“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, 1 607,24 Eur (639,24 + 968) bylinėjimosi išlaidų. Kitą prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 13SK-300-(14.13.111.) teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 9 d. raštu kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kadastro matavimų. Atlikus šios gatvės kadastro matavimus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė įregistruoti šią gatvę atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvė eina per GNSB „Gintaro krantas“ nuomojamą teritoriją (150 metrų atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)). Administracija, siekdama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini) gatvę, prašė inicijuoti valstybinės žemės sklypo dalies žemės nuomos sutarties, sudarytos su GNSB „Gintaro krantas“, nutraukimą.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymu 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo buvo nutraukti prieš terminą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-69 (duomenys neskelbtini), įtraukta į vietinės reikšmės kelių sąrašą, suteikiant jai kodą LM1688 ir nurodant, kad tai yra savivaldybės nuosavybė (minėto Tarybos sprendimo priedo 1294 punktas).

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje 2017 m. rugpjūčio 8 d. gautas GNSB „Gintaro krantas“ pirmininko A. T. prašymas priimti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 13SD-1404-(14.13.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano derinimo“ išsiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planą suderinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-2533 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano suderinimo“ pateikė Nacionalinė žemės tarnybai suderintą planą ir prašė priimti sprendimą perduoti jai naudotis neatlygintinai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,1202 ha dalimi, plane pažymėta indeksu 13/1202. Skundžiamu Sprendimu buvo pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 13SD-1404-(14.13.7.) kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 13SD-1637-(14.13.104.) informavo GNSB „Gintaro krantas“ apie Nekilnojamo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 13SD-1636-(14.13.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies perdavimo neatlygintinai naudotis“ pranešė Administracijai, kad sprendimas dėl žemės sklypo dalies perdavimo savivaldybei neatlygintinai naudotis bus priimtas, pasibaigus teisminiams ginčams, t. y.

įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-106-1032/2018.

9.2. LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė GNSB „Gintaro krantas“ kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymą „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“; pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą tęsti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį vykdymą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovės GNSB „Gintaro krantas“ ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-106-1032/2018). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 11 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį nutraukimą neteisėtu; panaikino NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d.

įsakymą „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. sausio 15 d. nutartimi (toliau – ir LAT nutartis) panaikino apeliacinės instancijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui (civilinė byla Nr. e3K-3-114-403/2020). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 27 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2A-389-513/2020).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinės administracinį ginčą ir priims sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-27-386/2020 (civilinė byla Nr. e2-3621-980/2020). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės apeliacinį skundą byloje Nr. eI3-27-386/2020 (dabartinis Nr. eI3-1047-279-2022 ).

9.3. Klaipėdos miesto valdybos 2000 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 577 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo” buvo patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai: žemės sklypas buvo suskaidytas į 20 (dvidešimt) mažesnių sklypų vilų statybai bei atitinkamą dalį infrastruktūros rekonstrukcijai ir plėtrai (gatvių ir kelių tinklui, kitoms komunikacijoms įrengti ir eksploatuoti), numatyta vilų kvartalo su nauja inžinerine infrastruktūra, gatvių bei privažiavimo tinklų statyba.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-102 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo” patvirtinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūra – sklypo teritorijos rekreacinė paskirtis pakeista į gyvenamosios, komercinės, rekreacinės, infrastruktūros ir bendrojo naudojimo želdynų teritorijas. Buvo suplanuotas individualių gyvenamųjų namų kvartalas su atitinkamomis teritorijomis gyvenamųjų namų, komercinės paskirties pastato ir inžinerinės infrastruktūros, skirtos aptarnauti kvartalo teritorijoje pastatytiems gyvenamiesiems namams, statybai. 2016 m. birželio mėnesį pareiškėjai kartu su kitais žemės sklypo bendraturčiais kreipėsi į UAB „Geosmart“ su prašymu parengti Žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus, tikslu išpirkti iš valstybės jų bendrai naudojamą žemės sklypo dalį.

Kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geosmart“ A. B. 2016 m. spalio 3 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo parengtas žemės sklypo planas, kuriame išmatuota pareiškėjų ir kitų bendraturčių bendrai naudojama žemės sklypo dalis, plane pažymint ją indeksais „11“ ir „12“, nurodant, jog jas sudaro atitinkamai „3 569 kv. m“ ir „171 kv. m“. Iš 2016 m. spalio 3 d. žemės sklypo plano M 1:500 matyti, jog žemės sklypo bendraturčiai (naudotojai) šiame plane pasirašė 2016 m. lapkričio 4–18 dienomis.

Po pareiškėjų bei kitų bendraturčių pritarimo 2016 m. spalio 3 d. parengtam žemės sklypo planui, matininkas Ž. D. 2017 m. gegužės 2–18 dienomis atliko šio plano korekcijas, kurių pagrindu pareiškėjų ir kitų bendraturčių bendrai naudojama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „11“, buvo sumažinta iki „2 041 kv. m“, likusią jos dalį priskiriant naujai įbraižytoms žemės sklypo dalims indeksais „13“ ir „14“, kurių plotas nurodomas atitinkamai „1 202 kv. m.“ ir „326 kv. m“. Atlikus plano korekciją, buvo išskirta žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „13“ 1202 kv. m, kurioje Administracija siekia įregistruoti nuosavybės teises į inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini) gatvę.

9.4. Skundžiamu Sprendimu patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geosmart“ A. B. 2016 m. spalio 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nustatytas žemės sklypui, Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 13.6-4393 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos nutraukimo ir nuomos“ nustatytam servitutui (tarnaujantis daiktas) plotas – 58 m2. Pareiškėjai NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ginčija iš esmės dviem aspektais: 1) sprendimas buvo priimtas GNSB „Gintaro krantas“ pirmininko A. T. 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymo pagrindu, tačiau A. T. nebuvo įgaliotas žemės sklypo bendraturčių kreiptis su prašymu pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, 2) UAB „Geosmart“ parengtas žemės sklypo planas po suderinimo su bendraturčiais pakeistas (koreguotas), neturint jų sutikimo, t. y. be jų sutikimo į atskirą teritoriją indeksu, pažymėta indeksu „13“ išskirta teritorija, kurioje Administracija siekia įregistruoti nuosavybės teises į inžinerinį statinį – gatvę, tačiau jų bendrai naudojamoje žemės sklypo teritorijoje, pažymėtoje indeksu „13“, jokios gatvės nėra.

10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 8 straipsnio 3 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 32.1.8 punktu, 37.2 punktu, 67, 68, 69 punktais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 15.6, 53.6.5 punktais (teisės normų redakcijos galiojusios kadastrinių duomenų nustatymo metu), Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-500 (toliau – ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės), 21, 22 punktais, CK 4.262, 4.75 straipsniais.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjai B. P. ir I. B. yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Jų teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 25 d. išrašas dėl nekilnojamojo turto, įregistruoto (duomenys neskelbtini), su istorija patvirtina, kad viso žemės sklypo plotas yra 2,9806 ha, pareiškėja I. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. yra pastato savininkai, R. B. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių savininkas (nuo 2014 m. gegužės 13 d., pirkimo pardavimo sutarties pagrindu) (išrašo 4.10 ir 4.11 p.), pareiškėjas B.

P. yra pastatų ir inžinierinių statinių savininkas, taip pat žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių savininkas (nuo 2008 m. liepos 11 d., valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu) (išrašo 4.28 ir 4.38 p.). 2016 m. spalio 3 d. žemės sklypo plano M 1:500 taisymai buvo atlikti be žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir be jų žinios. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas matininkas Ž. D. patvirtino, kad kartu su prašymu pateiktoje kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas (jo pakeitimai) nebuvo suderinti su žemės sklypo bendrasavininkiais.

Teismas nusprendė, kad tai sudaro pagrindą pripažinti, jog UAB „Geosmart“ parengtas žemės sklypo planas su taisymais (toks, koks buvo pateiktas tvirtinti atsakovui) neatitinka Nuostatų 37.2 punkto reikalavimų ir yra parengtas, pažeidžiant CK 4.75 straipsnyje įtvirtintą principą dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto naudojimo. Žemės sklypo bendraturčiams neišreiškus pritarimo UAB „Geosmart“ parengto žemės sklypo plano korekcijoms, atsakovas negalėjo šio plano pagrindu pakeisti žemės sklypo kadastro duomenų.

Teismas, įvertinęs Nuostatų 67–69 punktus, kad žemės sklypas nėra paimamas visuomenės poreikiams, priėjo prie išvados, jog derinti plano be pareiškėjų ir kitų bendraturčių sutikimo atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Skundžiamas Sprendimas priimtas neįvertinus išdėstytų aplinkybių. Teismo vertinimu, tuo buvo pažeistos CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos. Apibendrindamas aptartą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, jog tais atvejais, kai žemės sklypas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tokio žemės sklypo planą turi pasirašyti visi žemės sklypo bendraturčiai (ir naudotojai, pvz., nuomininkai), ir, tik esant visų šių asmenų parašams žemės sklypo plane, NŽT teritorinis padalinys suderina žemės sklypo planą.

12. Teismas nustatė, kad prašymą pakeisti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis atsakovui NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė GNSB „Gintaro krantas“ pirmininkas A. T. (2017 m. rugpjūčio 8 d. GNSB „Gintaro krantas“ prašymas yra įrašytas kaip vienas iš skundžiamo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo pagrindų). Prie prašymo nebuvo pridėtas įgaliojimas, patvirtinantis A. T. teisę teikti prašymus Žemės sklypo bendrasavininkių vardu. Iš 2017 m. spalio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija nustatyta, kad GNSB „Gintaro krantas“ nėra Žemės sklypo bendrasavininkis. Tokį prašymą, vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-500, 22 punkto reikalavimais, privalėjo pateikti sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atsakovas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius negalėjo priimti skundžiamo Sprendimo, kuriuo pakeisti pareiškėjams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys. Skundžiamas sprendimas priimtas, pažeidžiant minėtų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 21–22 punktų nuostatas.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p. ).

14. Vertindamas byloje pareiškėjų 2020 m. lapkričio 18 d. ir 2022 m. gegužės 3 d. pateiktus prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad pareiškėjams teisines paslaugas teikė advokatė Danutė Puzirauskienė, advokatei už teisines paslaugas sumokėjo ne pareiškėjai, o trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Gintaro krantas“. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti išvadą, jog trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Gintaro krantas“ sumokėjo advokatei Danutei Puzirauskienei būtent už pareiškėjams suteiktas teisines paslaugas, todėl pareiškėjų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįsti.

15. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Gintaro krantas“ byloje 2022 m. spalio 25 d. pateikė prašymą priteisti 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas, GNSB „Gintaro krantas“ teisines paslaugas teikė advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“. Teismas, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą, vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.16, 8.19, 9 punktais. Teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens GNSB „Gintaro krantas“ prašymo dalį priteisti 1 936 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų patirtų už rašytinių paaiškinimų rengimą, pažymėjo, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už rašytinių paaiškinimų rengimą yra 639,24 Eur (1 598,10 x 0,4), kurios ir priteistinos trečiajam suinteresuotam asmeniui GNSB „Gintaro krantas“. Kita prašymo dalis priteisti 1 296,76 Eur bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimą rengimą atmesta kaip nepagrįsta. Teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens GNSB „Gintaro krantas“ prašymo dalį priteisti 968 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų patirtų už advokato pasiruošimą ir atstovavimą bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pažymėjo, kad vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už pasiruošimą ir atstovavimą bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose yra 1 037,94 Eur (1 679,30 x 0,3 (3 val.) + (1 780,50 x 0,3 (3 val.), todėl trečiojo suinteresuoto asmens GNSB „Gintaro krantas“ prašymo dalis priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų yra pagrįsta. Teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui GNSB „Gintaro krantas“ iš NŽT, atstovaujamos NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, priteisė 1 607,24 Eur (639,24 + 968) bylinėjimosi išlaidų. Kita prašymo dalis priteisti 1 296,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesta.

III. 16. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), atstovaujama Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą; netenkinus apeliacinio skundo bei palikus galioti teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas skundžiamas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, panaikinti teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos trečiojo asmens GNSB „Gintaro krantas“ naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, teismo išvados prieštaringos, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, reikšmingų teisingai išnagrinėti bylą, netinkamai išsiaiškino ir įvertino faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

16.2. Visam Žemės sklypui (tarp Žemės sklypo bendrasavininkių), atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Toks teisinis reguliavimas yra numatytas CK 4.81 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju kiekvienas Žemės sklypo bendraturtis (tarp jų ir Lietuvos Respublika) valdo tik sau priklausančias nekilnojamojo daikto (Žemės sklypo) dalis ir jokių teisių į kitų bendraturčių valdomas Žemės sklypo dalis neturi.

16.3. UAB „Geosmart“ atstovai 2017 m. gegužės 2–18 dienomis atliko plano korekcijas, kurių pagrindu tik valstybei priklausanti Žemės sklypo dalis buvo pažymėta dar keliais indeksais (pervadinta), t. y. valstybinė Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „I1“, buvo suskaidyta į tris dalis, kurios naujai pažymėtos indeksais „I1-2041 m2“, „I3-1202 m2“ ir „I4-326 m2“. Daugiau jokių kitų korekcijų, susijusių su pareiškėjams ar kitiems Žemės sklypų bendrasavininkiams priklausančiomis Žemės sklypo dalimis, nebuvo atlikta, todėl tokia Žemės sklypo plano korekcija niekaip neturėjo įtakos ir nepažeidė kitų Žemės sklypo bendraturčių teisių, pareigų ar interesų (visų bendraturčių valdomos Žemės sklypo dalys išliko nepakitusios, nepakeitusios vietų ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad visi Žemės sklypo bendraturčiai savo sutikimą su 2016 m. spalio 3 d. parengtu Žemės sklypo planu buvo patvirtinę dar 2016 m. lapkričio 4–18 dienomis, todėl su jais tikrai nebuvo jokio teisinio pagrindo ir būtinybės derinti tik valstybei priklausančios Žemės sklypo dalies pažymėjimą naujais indeksais. Šiuos teiginius vienareikšmiškai patvirtino ir 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu liudytojais apklausti UAB „Geosmart“ matininkai, tačiau teismas į minėtus argumentus visiškai neatsižvelgė.

16.4. Teismas neatkreipė dėmesį į tai, jog prašymą pakeisti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė GNSB „Gintaro krantas“ (pirmininkas A. T.), kuri šiame Žemės sklype nuosavybės teise turi du statinius: ryšių (telekomunik.) tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.33 ir 4.34 p.). Be to, 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 m. gruodžio 3 d. susitarimu pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) GNSB „Gintaro krantas“ yra išsinuomojusi dalį (0,5009 ha) Žemės sklypo (Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.20 p.). Pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 22 punktą, GNSB „Gintaro krantas“, būdamas Žemės sklypo naudotoju, turėjo teisę NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui teikti prašymą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis ir šio prašymo pagrindu galėjo būti priimtas skundžiamas Sprendimas. Taip pat GNSB „Gintaro krantas“ pirmininkas A. T. turėjo teisę 2017 m. rugpjūčio 8 d. teikti tokį prašymą, nes Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnis numato bendrijų pirmininkų įgaliojimus. Šio straipsnio 6 dalies 9 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Be to, vienas iš Žemės sklypo bendraturčių yra ir Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja institucija, todėl teisę inicijuoti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą (kaip bendraturčiai) turėjo ir atsakovas, todėl ir šiuo pagrindu galėjo būti priimtas skundžiamas Sprendimas. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 21–22 punktų nuostatas bei tuo pagrindu minėtą Sprendimą panaikino kaip nepagrįstą.

16.5. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šios bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2022 m. spalio 25 d. 10.55 val. Išnagrinėjus bylą iš esmės, 2022 m. spalio 25 d. 11.40 val. buvo gautas GNSB „Gintaro krantas“ atstovo advokato J. Elzbergo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismas savo iniciatyva atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pridėjo prie bylos trečiojo suinteresuoto asmens atstovo prašymą. Jokia proceso šalis neprašė atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės (to neprašė net pats GNSB „Gintaro krantas“ atstovas), todėl teismas neturėjo jokio pagrindo savo iniciatyva atnaujinti bylos nagrinėjimą. Teismas nesuteikė teisės proceso šalims pasisakyti, pateikti savo nuomonę dėl tokio nesavalaikio GNSB „Gintaro krantas“ atstovo pateikto prašymo pagrįstumo. Be to, teismui nebuvo pateikta jokių paaiškinimų ar reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad GNSB „Gintaro krantas“ atstovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo NŽT pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

17.1. Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus tikslas, kurio siekė atsakovas, priimdamas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą. Pareiškėjų tikslai yra kardinaliai kitokie, kreipimasis į UAB Geosmart“ prašymu parengti Žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus buvo sąlygotas siekio išsipirkti iš valstybės jų bendrai naudojamą žemės sklypo dalį.

17.2. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 13.6-2683 ginčo sklype yra panaikintas servitutas, leidžiantis kitiems asmenims (ne žemės sklypo savininkams) važiuoti ginčo žeme. Šis Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas yra galiojantis, išviešintas VĮ Registrų centre ir todėl sukuriantis teisines pasekmes tiek Žemės sklypo savininkams, tiek visoms valstybinėms institucijoms bei tretiesiems asmenims. Jei teismas tenkintų atsakovo apeliacinį skundą, būtų sukurtas pavojingas precedentas, kuris teisinėje valstybėje yra negalimas, tokiu būdu būtu įtvirtinti nuosavybės teisių pažeidimai, t. y. Žemės sklypo savininkų teisių suvaržymai, atsiradę dėl neteisėtų apelianto veiksmų.

17.3. Teismas pagrįstai konstatavo, jog prie prašymo nebuvo pridėtas įgaliojimas, patvirtinantis A. T. teisę teikti prašymus Žemės sklypo bendrasavininkių vardu. Iš 2017 m. spalio 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija nustatyta, kad GNSB „Gintaro krantas“ nėra Žemės sklypo bendrasavininkis.

17.4. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Gintaro krantas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti trečiojo suinteresuoto asmens GNSB „Gintaro krantas“ naudai iš apelianto NŽT GNSB „Gintaro krantas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

18.1. Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas nepaneigia ir nepanaikina fakto, jog nuosavybė yra valdoma bendrąja daline nuosavybe. Apeliantui, kaip institucijai įgyvendinančiai valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kt. klausimais, esant savo srities profesionalams, turėtų būti žinoma, kad bendraturčiams sutarus dėl naudojimosi sklypu tvarkos, bendrosios nuosavybės santykiai nenutrūksta. Todėl apelianto argumentas, kad nagrinėjamu atveju CK 4.75 straipsnyje įtvirtintos nuostatos neturėtų būti taikomos, yra nepagrįstas.

18.2. Teismas tinkamai nustatė, kad esamu atveju Žemės sklypas nėra paimamas visuomenės poreikiams, todėl derinti plano be pareiškėjų ir kitų bendraturčių sutikimo apeliantas neturi teisinio pagrindo. Teismas aiškiai nurodė, jog egzistuoja viena išlyga – paėmimas visuomenės poreikiams, todėl akivaizdu, kad minėti apelianto argumentai, jog Žemės sklypo kadastro duomenų suderinimas be bendraturčių sutikimo nepažeidžia jų teisių, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir yra nepagrįsti.

18.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad GNSB „Gintaro krantas“ būdamas Žemės sklypo nuomininku (2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomota dalis (0,5009 ha) sklypo, žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.20 p.) turėjo teisę teikti prašymą apeliantui dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

18.4. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. CK 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, privalo būti notarinės formos, t. y. patvirtintas notaro. Akivaizdu, kad minėtas įstatymas nesuteikia tokios juridinės galios, leidžiančios atstovauti bendrijos narių asmeninės nuosavybės teisės klausimais. Toks teisės akto išaiškinimas iš esmės paneigtų nuosavybės teisės ir jos disponavimo tvarką ir principus. Atsižvelgiant į tai, kad: (i) apelianto minimas nuomos sutarties juridinis faktas yra išregistruotas/pasibaigęs; (ii) byloje nustatyta, kad prie prašymo nebuvo pridėtas įgaliojimas, patvirtinantis A. T. teisę teikti prašymus Žemės sklypo bendrasavininkių vardu; (iii) Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nesuteikia teisės veikti Žemės sklypo savininkų vardu, apeliantas priimdamas prašymą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo pažeidė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 21–22 punktų nuostatas.

18.5. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas, reaguodamas į teismo posėdžio metu GNSB „Gintaro krantas“ atstovo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip tik įgyvendino šalių lygiateisiškumo principą. GNSB „Gintaro krantas“ atstovas tinkamai ir laiku pasinaudojo savo procesine teise ir į bylą pateikė prašymą ir įrodymus. Priešingai nei apeliantas teigia, po bylos nagrinėjimo atnaujinimo, replikos teise pasinaudojo pareiškėjų atstovė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 13SK-300-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pareiškėjai kartu su kitais žemės sklypo bendraturčiais 2016 m. birželio mėnesį kreipėsi į UAB „Geosmart“ su prašymu parengti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus, tikslu išpirkti iš valstybės jų bendrai naudojamą žemės sklypo dalį.

21. Kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geosmart“ matininko A. B. 2016 m. spalio 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei žemės sklypo planą, kuriame išmatuota pareiškėjų ir kitų bendraturčių bendrai naudojama žemės sklypo dalis. Žemės sklypo bendraturčiai (naudotojai) šiame plane pasirašė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d.

22. Po pareiškėjų bei kitų bendraturčių pritarimo 2016 m. spalio 3 d. parengtam žemės sklypo planui, UAB „Geosmart“ 2017 m. gegužės 2–18 dienomis atliko šio plano korekcijas.

23. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 13SK-300-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtinti kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geosmart“ matininko A. B. 2016 m. spalio 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad 2016 m. spalio 3 d. buvo parengtas Žemės sklypo planas, kuriame Lietuvos Respublikai priklausanti Žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksais „G06“, „K20“, „I1“ ir „I2“, nurodant, jog jas sudaro atitinkamai „1078 m2“, „1269 m2“ „3569 m2“ ir „171 m2“. Pareiškėjai ir visi kiti Žemės sklypo bendrasavininkiai savo sutikimą su šio plano duomenimis patvirtino 2016 m. lapkričio 4–18 dienomis. UAB „Geosmart“ atstovai 2017 m. gegužės 2–18 dienomis atliko Žemės sklypo plano korekcijas, kurių pagrindu tik valstybei priklausanti Žemės sklypo dalis buvo pažymėta dar keliais indeksais (pervadinta), t. y. valstybinė Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „I1“, buvo suskaidyta į tris dalis, kurios naujai pažymėtos indeksais „I1-2041 m2“, „I3-1202 m2“ ir „I4-326 m2“. Atsakovas pažymėjo, kad jokių korekcijų, susijusių su pareiškėjams ar kitiems Žemės sklypų bendraturčiams priklausančiomis Žemės sklypo dalimis, nebuvo atlikta. Kadangi, atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog visi Žemės sklypo bendraturčiai savo sutikimą su 2016 m. spalio 3 d. parengtu Žemės sklypo planu buvo patvirtinę dar 2016 m. lapkričio 4–18 dienomis, todėl su jais nebuvo jokio teisinio pagrindo ir būtinybės derinti tik valstybei priklausančios Žemės sklypo dalies pažymėjimą naujais indeksais.

25. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) 37.2. papunktyje nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypų planai sudaromi laikantis, be kita ko, šių reikalavimų: dešinėje lapo dalyje, lentelėse, įrašomi šie duomenys: žemės sklypo adresas, žemės sklypo kadastro numeris, gretimų žemės sklypų adresai arba žemės sklypų kadastro numeriai, žinios apie bendrą sklypo naudojimą, suderinimai, įmonės, atlikusios kadastrinius matavimus, antspaudas ir rekvizitai.

26. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (redakcija, galiojusi iki 2018 m. vasario 24 d.), 15.6 papunktis nustatė, kad, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, parengiamas žemės sklypo planas. Šių taisyklių 53 punkte buvo numatyta, jog, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypų planai sudaromi pagal šios metodikos reikalavimus vieningoje formoje. Taisyklių 53.6.5 papunktyje buvo numatyta, kad 5 lentelėje nurodoma žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto data ir numeris; apačioje žemės sklypo savininkas (naudotojas) pasirašo, kad sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu.

27. Ginčijamu sprendimu buvo patvirtinti kadastro duomenys nustatyti pagal UAB „Geosmart“ matininko A. B. 2016 m. spalio 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą su 2017 m. gegužės 2–18 dienomis UAB „Geosmart“ atstovų atliktais šių duomenų pakeitimais. Pagal minėtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (su pakeitimais) buvo nustatyti Žemės sklypo, kurio bendraturčiais yra ir pareiškėjai, kadastro duomenys, todėl pagal nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjai turėjo pasirašyti ne tik 2016 m. spalio 3 d. parengtame žemės sklypo plane, tačiau privalėjo būti gautas jų rašytinis sutikimas ir dėl 2017 m. gegužės 2– 18 dienomis, UAB „Geosmart“ atstovų atliktų šio plano pakeitimų.

28. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-924 redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.

29. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys apibūdina svarbius nekilnojamojo daikto tapatybės aspektus, susijusius su nekilnojamojo daikto savininko teisėmis. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi žemės sklypo savininko (naudotojo) pasirašymas žemės sklypo plane, kad sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu, yra svarbus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo procedūros etapas, užtikrinantis nekilnojamojo daikto, savininko (naudotojo) teises, todėl, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, pareiškėjų nesupažindinimas su pataisytu Žemės sklypo planu pripažintinas esminiu minėtos procedūros pažeidimu ir yra pagrindas panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).

30. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui GNSB „Gintaro krantas“ iš atsakovo NŽT priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nurodo, kad teismas neturėjo teisės savo iniciatyva atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės ir šiuo pagrindu priimti Bendrijos atstovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio 9 dalis numato, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu gautas trečiojo suinteresuoto asmens GNSB „Gintaro krantas“ advokato Jovito Elzbergo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, pridėjo prie bylos trečiojo suinteresuoto asmens atstovo prašymą ir šį prašymą dėl išlaidų atlyginimo išnagrinėjo priimdamas sprendimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti Bendrijos atstovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmestini.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

34. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo NŽT pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie atsiliepimo pridėjo atstovavimo sutartį, pagal kurią advokatei Danutei Puzirauskienei pavesta parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą; mokėjimo nurodymą, kad advokatei už teisines paslaugas 500 Eur sumokėjo GNSB „Gintaro krantas“, taip pat 2022 m. sausio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – atstovavimas pirmosios instancijos teisme, suma – 1 000 Eur. Pažymėtina, kad ta pati 2022 m. sausio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 1 buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, o mokėjimo nurodyme nurodyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 5 nepateikta, todėl darytina išvada, jog pareiškėjų pateikti dokumentai nepagrindžia jų patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas (ABTĮ 41 str. 1 d.). Be kita ko, pažymėtina, kad pareiškėjai apeliacinio skundo nepateikė, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą nevertintini pareiškėjų argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas asmuo.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Gintaro krantas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti trečiojo suinteresuoto asmens GNSB „Gintaro krantas“ naudai iš apelianto NŽT patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo kokias konkrečiai išlaidas patyrė ir nepridėjo tai pagrindžiančių įrodymų, todėl GNSB „Gintaro krantas“ prašymas atmestinas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), atstovaujamos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Egidijus Šileikis

Milda Vainienė