2019-03-27 Nr. AB-7773-3-61-3-01475-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-641-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01475-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir VĮ „Regitra“, atsakovas) 2017 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (11.9)-24-1227 „Dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjai vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones.

2. Pareiškėja paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą įgijo 1988–1989 metais, o pametė 2013 m. balandžio mėnesį. Iki to laiko nepertraukiamai važinėjo automobiliu – turėdama seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą – galbūt dėl šios priežasties jo išdavimo faktas šiuo metu nėra užfiksuotas VĮ „Regitra“ kompiuterinėse sistemose.

3. Pareiškėjos nuomone, teisės aktai neatima teisės vairuotojo pažymėjimo turėjimo ir išdavimo fakto įrodinėti kitais įrodymais. Pareiškėjos teigimu, nuo 1996 metų ji buvo įsteigusi personalinę įmonę, kurioje dirbdama faktiškai vairavo lengvąjį automobilį. Visi duomenys buvo vedami personalinės įmonės apskaitoje.

4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (7.2) SI-42420 yra nurodyta, kad apdraustųjų A. A. personalinėje įmonėje nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. nebuvo, todėl yra akivaizdu, kad tik ji tuo metu vairavo automobilį. Faktą, kad pareiškėjai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, patvirtina tai, jog ji savo vardu pirko automobilį (duomenys neskelbtini), draudė savo civilinę atsakomybę. Be to, pareiškėja nėra bausta tuo pagrindu, kad vairavo automobilį neturėdama tam teisės, nors buvo patekusi į keletą eismo įvykių. Taip pat pareiškėja nurodė, kad 2012 m. lapkričio 19 d. jai buvo išduota Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kuri išduodama tik pateikus anksčiau išduotą vairuotojo pažymėjimą.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos (byloje nurodoma ir Biuras) (toliau – ir Kelių policijos tarnyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) archyve nėra duomenų apie pareiškėjos vairuotojo pažymėjimo išdavimo datą, nes gaisre sudegė dalis asmens duomenų. Tiems vairuotojams, kurių duomenų nesunaikino gaisras, VĮ „Regitra“ išdavė naujus pažymėjimus.

6. Pareiškėjos nuomone, VĮ „Regitra“ jos prašymo netenkino formaliai ir nepagrįstai, nes pirminių dokumentų nėra išlikę dėl duomenų valdytojo ir saugotojo nepakankamo atsargumo apsaugant dokumentus, juose fiksuotą informaciją nuo gaisro daromos žalos. Be to, VĮ „Regitra” nepagrįstai formaliai vertino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 punkto reikalavimus, kadangi sprendžiant klausimą dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo (vietoj buvusių išduotų seno pavyzdžio pažymėjimų), kai duomenys yra prarasti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, reikšmingi ir vertintini kiti duomenys.

7. Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. (1.22)-24-654 kreipėsi į Kelių policijos tarnybą, prašydamas suteikti informaciją, ar pareiškėjai 1989–1990 metais buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. ABT862970 ir nuo kada, kokių kategorijų transporto priemones gali vairuoti pareiškėja. Kelių policijos tarnyba 2017 m. kovo 2 d. rašte Nr. 30-S-9927 paaiškino, kad duomenų apie pareiškėjai išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. ABT862970 neturi. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre (toliau – ir Vairuotojų registras) įrašų apie pareiškėjos turėtą teisę vairuoti transporto priemones nėra, o iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų negalima identifikuoti privalomų vairuotojo pažymėjimo duomenų, išduoti pareiškėjai naują vairuotojo pažymėjimą nėra teisinio pagrindo.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių policijos tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Kelių policijos tarnybos archyve gaisro metu sudegė dalis asmens duomenų, tarp kurių buvo vairuotojų pažymėjimų išdavimo žurnalai, vairuotojų kortelės. Archyve yra išlikę vairuotojų pažymėjimų išdavimo žurnalai nuo 1990 metų, visos vairuotojų kortelės buvo sunaikintos gaisro arba inventorizacijos metu, todėl duomenų apie pareiškėjai 1988–1989 metais išduotą vairuotojo pažymėjimą nėra.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjos A. A. skundą atmetė.

12. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (2012 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. XI-1943 redakcija) (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-121 patvirtintais Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Taisyklėmis, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė:

12.1. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad jai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti, nustatęs, kad tokio juridinio fakto nustatymas pareiškėjai nesukurs teisinių pasekmių ir ji turi teisę dėl prarasto pažymėjimo kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

12.2. Pareiškėja 2017 m. sausio 25 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu (toliau – ir Prašymas) išduoti jai vairuotojo pažymėjimą.

12.3. VĮ „Regitra“, išnagrinėjusi Prašymą, įvertinusi Kelių policijos tarnybos 2017 m. kovo 2 d. raštą Nr. 30-S-9927, kuriame nurodyta, kad Kelių policijos tarnyba duomenų apie pareiškėjai išduotą vairuotojo pažymėjimą neturi, 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (11.9)-24-1227 „Dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo“ atsisakė išduoti pareiškėjai vairuotojo pažymėjimą.

13. Teismas, atsižvelgdamas į Taisyklių 9 ir 16 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad iš pateiktų dokumentų negalima identifikuoti privalomų vairuotojo pažymėjimo duomenų, nurodytų Nuostatų 16 punkte. Duomenys apie vairuotojo pažymėjimo numerį bei turėtą kategoriją, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra pakankami vairuotojo pažymėjimui išduoti. Priežastys, dėl kurių, pareiškėjos teigimu, Kelių policijos tarnyboje (biure) buvo prarasti duomenys (gaisras ir pan.), nesudaro pagrindo kitaip vertinti šią situaciją.

14. Atsižvelgdamas į vairuotojo pažymėjimo, kaip teisę vairuoti patvirtinančio dokumento, svarbą ir reikšmę, užtikrinant eismo saugumą (Įstatymo 2 straipsnio 83 dalis, 10 straipsnio 5 dalies 2 ir 5 punktai), į tai, kad vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas asmenims, griežtai atitinkantiems teisės aktų nustatytas sąlygas, teismas padarė išvadą, kad pagal Taisyklių 16 punktą vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas asmenims, kai nėra jokių abejonių dėl duomenų pakankamumo identifikuoti teisės vairuoti motorines transporto priemones turėjimą. Teismo vertinimu, rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas ne tik patikrino duomenis Vairuotojų registre, pateikė užklausą dėl duomenų Kelių policijos tarnybai, kaip tai nustatyta Taisyklių 13 ir 16 punktuose, tačiau taip pat vertino pareiškėjos pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti jį pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

III. 15. Pareiškėja A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16. Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas nesiėmė priemonių pašalinti teisinio reguliavimo spragos. Galiojantis teisinis reguliavimas visiškai neaptaria tokių atvejų, kai susiklosto nenugalimos jėgos aplinkybės (šiuo atveju – gaisras archyve), bet ir keičiantis teisiniam reguliavimui neužtikrinamas duomenų ir informacijos tęstinumas.

16.2. Dėl įstatymų leidėjo ir viešojo administravimo subjektų neveikimo teisinio reguliavimo srityje, nepakankamo atidumo imantis priemonių išsaugoti ar sudaryti sąlygas atkurti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių prarastus duomenis pareiškėja negali įgyvendinti savo teisėtų interesų. Toks teisinis reguliavimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

16.3. Teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar pareiškėjai apskritai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, nors šios išimtinės bylos aplinkybėmis turėjo tai daryti, nes tai sudaro pagrindą kitaip vertinti situaciją.

16.4. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės formaliai taikė teisės aktus ir registro įrašus (jų nebuvimą), o ne sprendė klausimą iš esmės, kad iš tiesų pareiškėjai, remiantis netiesioginiais įrodymais, vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas. Teismas taip pat turėjo nagrinėti ir aplinkybes, ar pakanka duomenų nustatyti, kad pareiškėjai vairuotojo pažymėjimas apskritai buvo išduotas.

17. Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas teigia, kad susidariusi situacija atsirado dėl pačios pareiškėjos kaltų veiksmų (neveikimo), taip pat pateikia nuorodas į teisės aktus, nustatančius vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir keitimo tvarką, ir teigia, jog negaliojančio vairuotojo pažymėjimo naudojimas iki 2013 metų, po to kreipimasis po trejų metų (2016 metais) dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo (keitimo) rodo jos neatsakingumą įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas.

19. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjos pateikta eismo įvykio deklaracija yra neįskaitoma, todėl negali būti vertinama. Patenkinus pareiškėjos prašymą būtų konstatuotas, teisės aktų, reglamentuojančių vairuotojo pažymėjimų išdavimą ir keitimą deklaratyvumas ir pareiškėjos nelygybė prieš kitus šių konkrečių teisinių santykių subjektus, kurie rūpestingai naudojasi savo teisėmis bei tinkamai įgyvendina savo pareigas.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių policijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad duomenų apie pareiškėjai išduotą vairuotojo pažymėjimą neturi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Bylos ginčo esminis dalykas – atsakovo VĮ „Regitra“ 2017 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. (11.9)-24-1227, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai A. A. vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę jai vairuoti B kategorijos transporto priemones, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja byloje taip pat yra pareiškusi reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjai vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones.

22. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nustatęs, kad VĮ „Regitra“ tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos.

23. Byloje nustatyta, kad VĮ „Regitra“, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. sausio 25 d. prašymą, įvertinusi Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. kovo 2 d. raštą Nr. 30-S-9927, Sprendimu atsisakė išduoti jai vairuotojo pažymėjimą. Atsakovo Sprendime nurodyta, kad Vairuotojų registre nėra duomenų, jog pareiškėjai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, o iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nėra glimybės nustatyti vairuotojo pažymėjimo numerio, kada buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kas išdavė vairuotojo pažymėjimą, kokios ir kada buvo suteiktos kategorijos, suteikiančios teisę vairuoti transporto priemones, Klaipėdos AVPK taip pat neturi duomenų apie pareiškėjai išduotą vairuotojo pažymėjimą.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendime nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, dėl kurių pareiškėjos prašyme išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai apie tai, jog jai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. ABT862970, pripažinti nepagrįstais, nėra įvertintos priežastys, dėl kurių Klaipėdos AVPK neturi duomenų apie pareiškėjai išduotą vairuotojo pažymėjimą, taip pat nenurodytos teisės aktų normos, kuriomis vadovaujantis atsisakyta išduoti vairuotojo pažymėjimą.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Nuostatų 16 punkto reikalavimus, pareiškėjos pateiktus teismui ir atsakovui rašytinius dokumentus kuriais ji įrodinėja aplinkybę, kad jai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, padarė išvadą, jog iš pareiškėjos pateiktų dokumentų negalima identifikuoti privalomų vairuotojo pažymėjimo duomenų, nustatytų Nuostatų 16 punkte. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, priežastys, dėl kurių, pareiškėjos teigimu, Klaipėdos AVPK buvo prarasti duomenys (gaisras ir pan.), nesudaro pagrindo kitaip vertinti šią situaciją.

26. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes viena iš svarbiausių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių yra ta, kad Klaipėdos AVPK atsakovui nurodė, jog negali pateikti duomenų apie tai, ar pareiškėjai 1988 metais buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas dėl to, kad 1988 metų vairuotojų pažymėjimų išdavimo kortelės buvo sunaikintos. Pagal pateiktą Klaipėdos AVPK informaciją tokie duomenys yra prarasti ir pareiškėja nėra už tai atsakinga. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Klaipėdos AVPK atsakymą į užklausimą, nurodydami, kad duomenų apie pareiškėjai išduotą vairuotojo pažymėjimą nėra. Atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK pateiktą informaciją apie sunaikintus duomenis, vertinti, kad nėra duomenų apie pareiškėjai išduotą pažymėjimą, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas neišnagrinėjo ir neįvertino aplinkybių, susijusių Vairuotojų registro duomenimis, t. y. dėl kokių priežasčių nėra įrašo Vairuotojų registre (ar dėl to, kad pareiškėjai nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, ar dėl kitų priežasčių).

27. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir VĮ „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

28. Pagal Nuostatų 16 punktą, vairuotojo pažymėjimo duomenys yra: išdavimo (dokumento išrašymo) data; galiojimo pabaigos data; vairuotojo pažymėjimą išdavusios įstaigos pavadinimas, valstybė; vairuotojo pažymėjimo numeris; transporto priemonių, kurias vairuotojo pažymėjimo savininkas turi teisę vairuoti, kategorijos, jų pirmo suteikimo data bei galiojimo pabaigos data (jei nustatyta); teisės aktuose, reglamentuojančiuose vairuotojo pažymėjimų išdavimą bei keitimą, numatyta papildoma informacija, kurios reikia pažymėjimui tvarkyti, arba su kelių eismo saugumu susijusi informacija: vairuotojui taikomų apribojimų vairuojant transporto priemonę dėl medicininių priežasčių kodai; transporto priemonės pritaikymo kodai; vairuotojo pažymėjimo administravimo dalykų kodai; vairuotojo pažymėjimo įteikimo data.

29. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai: baigiasi arba jau pasibaigė ankstesnio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas (1 p.); ankstesnis vairuotojo pažymėjimas buvo prarastas (pamestas, pavogtas ir pan.) (2 p.); vairuotojo pažymėjimas susidėvėjęs ar buvo sugadintas (3 p.); pasikeitė vairuotojo pažymėjime įrašomi duomenys (4 p.); pasikeitė vairuotojo sveikatos būklė (5 p.); pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vairuoti kitos (-ų) kategorijos (-ų) motorines transporto priemones arba siekia įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones pirmą kartą (6 p.); pareiškėjas pageidauja pasikeisti seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą į naujo pavyzdžio (7 p.); pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vietoj išduoto kitoje valstybėje (8 p.); pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vietoj sunaikinto (9 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo dėl to, kad jai išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo prarastas.

30. Taisyklių 16 punktas (redakcija, galiojusi pareiškėjos prašymo padavimo metu) nustatė, kad jei vairuotojo pažymėjimas ar vairuotojo kortelė nepateikiami ir duomenų apie vairuotojo pažymėjimo išdavimą pareiškėjui nėra Vairuotojų registre, įgaliotasis darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi raštu dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo į jį išdavusią policijos įstaigą. Policijos įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įgaliotojo darbuotojo paklausimo gavimo dienos pateikia turimą informaciją apie pareiškėjui išduotą vairuotojo pažymėjimą. Įvertinęs iš policijos įstaigos gautą informaciją, įgaliotasis darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atsakymo iš policijos įstaigos gavimo dienos priima sprendimą išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą ir per 3 darbo dienas nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją raštu, kartu išsiųsdamas sprendimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka.

31. Nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs iš Klaipėdos AVPK informaciją apie tai, kad nėra galimybės pateikti konkrečių duomenų apie tai, ar pareiškėjai buvo išduotas pažymėjimas, ar nebuvo išduotas pažymėjimas, nenagrinėjo ir nevertino susiklosčiusios situacijos, nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų ir nesiėmė priemonių, kad būtų išsiaiškintos ir patikrintos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog jai 1988–1999 metais buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. ABT862970, suteikiantis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Pažymėtina, kad atsakovas visiškai nevertino pareiškėjos įrodymų ir tuo aspektu, ar pareiškėjai iš viso buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, Sprendime apsiribota tuo, jog iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nėra glimybės nustatyti vairuotojo pažymėjimo numerio, kada buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kas išdavė vairuotojo pažymėjimą, kokios ir kada buvo suteiktos kategorijos, suteikiančios teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nėra išvados, ar įvertinus pareiškėjos pateiktus įrodymus buvo nustatyta, jog pareiškėjai buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, ar nebuvo, ar buvo išduotas, tačiau tik nėra galimybės nustatyti tam tikrų konkrečių duomenų.

32. Pažymėtina, kad pareiškėja prašymą grindė tuo, jog 2011 m. spalio 16 d. eismo įvykio deklaracijoje pareigūnas N. G. įrašė vairuotojo pažymėjimo numerį nuo pažymėjimo originalo, pareigūnas J. K. 2002 m. rugsėjo 20 d. nutarimu nubaudė pareiškėją už greičio viršijimą, bet pareiškėja nebuvo nubausta už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę. Atsakovas nagrinėjamu atveju apsiribojo formaliu pareiškėjos prašymo išnagrinėjimu, nesilaikė gero administravimo principo, kuris apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Atsakovas nagrinėjamu atveju nevertino ir netikrino pareiškėjos pateiktos informacijos, administracinės procedūros metu nesudarė galimybių pareiškėjai pateikti papildomų įrodymų, be to, kaip savo srities profesionalas, nesuteikė pareiškėjai informacijos, kokiu būdu pareiškėja galėtų įgyvendinti teisę gauti vairuotojo pažymėjimą tuo atveju, jei jai jis buvo išduotas, bet yra prarastas.

33. Šiuo aspektu akcentuotina viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų, pareiga padėti, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekiant kuo tiksliau nustatyti ir (ar) atkurti visas esmines ir reikšmingas aplinkybes, kurios būtinos sąžiningo ir nesiekiančio piktnaudžiauti teise asmens teisei įgyvendinti. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Su šiuo principu taip pat yra siejamas ir administracinių paslaugų prieinamumo užtikrinimas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas privalo konsultuoti pareiškėją, kaip inicijuoti procesą reikiamu klausimu, taip pat suteikti informaciją, padedančią privačiam asmeniui rasti veiksmingiausius tikslo siekimo būdus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015).

34. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs (žr., pvz., 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015), jog administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes atsakovas neišnagrinėjo ir nenustatė reikšmingų pareiškėjos prašymui išspręsti aplinkybių, Sprendime nėra duomenų apie faktinių aplinkybių tyrimą, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas panaikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. sausio 25 d. prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ 2017 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (11.9)-24-1227 „Dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo“ ir įpareigoti atsakovą valstybės įmonę „Regitra“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. A. 2017 m. sausio 25 d. prašymą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė