0ddfd8a4-eaa6-4e6c-a82a-557cdb59a513 · Kauno apygardos teismas

? Bylos Nr. 1S-197-317/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-0-00015-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.2.; 2.12.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro T. BuÅ¡kevičiaus skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. vasario 11 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-235-448/2019 perduota prokurorui, n u s t a t ė :

1. Alytaus apylinkės teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje A. G., K. Å . ir R. T. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2018 m. birželio 2 d. apie 23 val. 45 min., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose adresu (duomenys neskelbtini), atskirame lokaliniame sektoriuje, iÅ¡pjovę grotas ir iÅ¡ardę lubų konstrukcijÄ bei iÅ¡laužę dalį sienos, įsibrovė į palėpę, nenustatytu daiktu tyčia sudaužė dvi mobiliojo ryÅ¡io blokavimo antenas, kurių viena nepataisomai sugadinta, kita – dingusi, nupjovė kabelius, sugadino jungtis ir maitinimo blokÄ , pažeidė maitinimo ir valdymo kabelius bei sugadino judesio daviklį, dėl to mobiliojo ryÅ¡io blokavimo sistema sugedo, tokiu bÅ«du savo veiksmais sugadino svetimÄ turtÄ bei padarė (duomenys neskelbtini) pataisos namams 1 660,12 Eur su PVM turtinę žalÄ .

2. Teismas, bylos parengimo nagrinėti metu susipažinęs su byla ir prokuroro suraÅ¡ytu kaltinamuoju aktu, 2019 m. vasario 11 d. nutartimi perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio, 254 straipsnio 3 dalies pagrindais procesiniams pažeidimams paÅ¡alinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto numatytų reikalavimų, kadangi inkriminuojama nusikalstama veika apraÅ¡yta ir kaltinimai suformuluoti neapibrėžtai, netiksliai, neaiÅ¡kiai ir klaidžiai, o esminiai BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 218 straipsnio 1 dalies, BPK 220 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimai trukdo teismui priimti teisėtÄ ir įrodymais pagrįstÄ nuosprendį.

3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras T. BuÅ¡kevičius skunde apygardos teismui praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-448/2019 ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl turi bÅ«ti panaikinta. Prokuroro vertinimu, kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnio reikalavimus.

4. Prokuroro nuomone, iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio nėra aiÅ¡ku, kokių BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinka kaltinamasis aktas ir kodėl jų negalima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Prokuroras teigia, kad kaltinamajame akte yra nurodytos visos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nusikalstamų veikų sudėties požymiai, nurodyti konkrečiame BK straipsnyje, ir pažymi, kad kaltinamajame akte nėra bÅ«tina detaliai apraÅ¡yti visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti tiesÄ byloje, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus. Pažymėtina tai, jog kokius kaltinimus pateikti kaltinamiesiems pabaigus ikiteisminį tyrimÄ , sprendžia bÅ«tent prokuroras ir tik jo kompetencijai priklauso kaltinamajame akte nurodyti, kaip, valstybės kaltintojo nuomone, turėtų bÅ«ti kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmai. Tuo tarpu teismas, rengdamasis nagrinėti bylÄ , turėtų tik patikrinti, ar prokuroro suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas atitinka esminius Å¡iam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, bet ne svarstyti klausimus, dėl kurių sprendimai gali bÅ«ti priimami tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ , tai yra, kokius konkrečius atliko veiksmus kiekvienas kaltinamasis ar kaltininkams inkriminuojamos veikos yra teisingai kvalifikuotos ir ar atitinka visus konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius.

5. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nutartyje nepagrįstai vertino bylos duomenis, nors tai darytina tik nagrinėjant bylÄ teisme įrodymų tyrimo metu ir tuo pačiu pažymi, kad prokuroro pareiga surinkti galimus duomenis ir juos pateikti teismui, kuriais grindžiamas kaltinimas Dėl į bylÄ nepateiktų vaizdo įrašų, skundo autorius teigia, kad proceso veiksmų buvo imtasi. Jo vertinimu, tik prokuroras sprendžia, kokiais duomenimis bus grindžiamas kaltinimas. Prokuroro vertinimu, nepagrįstas skundo argumentas dėl BPK pažeidimo nesupažindinus kaltinamųjų su byla ir neįteikus jiems kaltinamojo akto, nes apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo supažindintas įtariamasis K.

Å . ir kitų įtariamųjų gynėjai, todėl BPK 218 str. reikalavimai nepažeisti. 2019 m. sausio 28 d. suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, byla perduota teismui ir buvo suraÅ¡yti raÅ¡tai dėl kaltinamųjų aktų įteikimo kaltinamiesiems. RaÅ¡tai teismui pateikti prie bylos. Kaltinamasis K. Å . yra suimtas, kiti kaltinamieji atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, todėl teismui neturėjo kilti abejonių, jog kaltinamieji aktai nebus įteikti kaltinamiesiems ir tokiu bÅ«du pažeistas BPK 220 str. 4 d. reikalavimas, pažeista kaltinamo asmens teisė gauti kaltinamojo akto nuoraÅ¡Ä , o tuo pačiu - ir jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Be to, prokuroras ir teisiamojo posėdžio metu turi teisę pateikti pažymas apie kaltinamojo akto įteikimÄ .

6. Prokuroras nesutinka ir su nutarties iÅ¡vada, jog esant duomenų, kad kaltinamasis K. Å . yra įraÅ¡ytas į sveikatos priežiÅ«ros centro psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitÄ , prokuroro pareiga buvo spręsti dėl proceso veiksmų, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kaltinamais galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose, ar jam nereikėtų specialaus gydymo, ir argumentuotai nepaaiÅ¡kino, kodėl Å¡is klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas, grÄ Å¾inus bylÄ prokurorui, o ne teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas negali bÅ«ti tik pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikta teismui. Be to, prokuroras nurodo, kad baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu praÅ¡yti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 str.). iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis (BPK 256 str. 1 d.), taip pat pateikti praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę ar į lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ (BPK 256 str. 1, 2 d.).

Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vienÄ galimybę prokurorui aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡aiÅ¡kėjusias naujas aplinkybes, tikslinti kaltinimus.

7. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.

8. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Å iame straipsnyje iÅ¡dėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir iÅ¡samus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ veikÄ , dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iÅ¡ dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011).

Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintÄ kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepcijÄ , kaltinamasis aktas neturi bÅ«ti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos apraÅ¡ymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame iÅ¡dėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl bÅ«tent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Å iame akte neturi bÅ«ti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi ar 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylÄ prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams bei esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, kurių negalima iÅ¡taisyti teisme, bei, kurie trukdo teismui nagrinėti bylÄ 9.

SkundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, Å¡ioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trÅ«kumų, kurių negalima iÅ¡taisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylÄ . Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatyti kaltinamojo akto trÅ«kumai trukdo bylÄ nagrinėti teisme, ir, kodėl įvardijamų trÅ«kumų negalima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjančiame teisme, kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylÄ .

Alytaus apylinkės teismas savo sprendimÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti prokurorui grindė tuo, kad apraÅ¡ant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nenurodyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta, nenurodyta, jog mobiliojo ryÅ¡io blokavimo sistemos dalys (toliau – MRBS) buvo sumontuotos palėpės vėdinimo patalpoje. Nutartyje konstatuota, jog kaltinime tik nurodoma, jog grotos buvo iÅ¡pjautos, tačiau neaiÅ¡ku, kur Å¡ios grotos buvo uždėtos, nors iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jos buvo ant lubų.

Kaltinime formuluojama, kad grotos buvo „išpjautos“. Jeigu grotos, kaip nurodyta kaltinime, buvo „išpjautos“, vadinasi, kažkur įvykio vietoje turėjo būti rasta šių išpjautų grotų dalis, tačiau iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad grotų metalo juostos buvo nupjautos ir užlenktos į viršų link lubų. Iš pateikto kaltinimo teismui nėra aiški sugadinto judesio daviklio buvimo vieta nusikalstamos veikos metu. Nutartyje teigiama, jog iš bylos duomenų matyti, kad buvo sugadintas ir ant į palėpę vedančios laiptinės vakarinės sienos buvęs judesio daviklis, ir palėpėje buvęs judesio daviklis Nr. 5, ir daviklis Nr.

6. Todėl teismui neaišku, dėl kurio judesio daviklio pateikti kaltinimai kaltinamiesiems ir kur tas daviklis buvo įtvirtintas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks kaltinimas yra nekonkretus ir pažeidžia kaltinamųjų teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

10. Su Å¡iais skundžiamos nutarties argumentais skundÄ nagrinėjantis teismas nesutinka, nes iÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad apraÅ¡ant kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra detaliai įvardyti konkretÅ«s baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamųjų veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas, t. y. jame iÅ¡dėstytos visos bÅ«tinos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ .

Taip pat kaltinamajame akte yra pateiktas veikų, kurių padarymu kaltinami kaltinamieji, kvalifikavimas, nurodant BK straipsnį ir jo dalį. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte aiÅ¡kiai nurodyta, kur ir kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika ir kokie dėl tokių veiksmų atsirado padariniai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesutinka su prokuroro pateiktu A. G., K. Å . ir R. T. inkriminuojamos veikos apraÅ¡ymu, teigdamas, kad jis nepakankamai detalus ir aiÅ¡kus, nepagrindžia bÅ«tinybės bylÄ perduoti prokurorui.

11. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali iÅ¡eiti iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjantis bylÄ teismas taip pat privalo bÅ«ti aktyvus, t. y. neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, laikydamasis BPK 255 straipsnio ir BPK 256 straipsnio reikalavimų, nustatyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.

Todėl pirmosios instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes paÅ¡alinti tam tikrus byloje esančius trÅ«kumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo formuoti iÅ¡vadÄ apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto suraÅ¡ymÄ . Kaip paminėta aukščiau, teismas bylÄ prokurorui gali grÄ Å¾inti tik tada, kai suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, be to, Å¡io pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme ir jis trukdo bylÄ nagrinėti teisme.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ suponuoja ir teismo pareigÄ iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamojoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®tvirtintas aktyvaus teismo modelis reiÅ¡kia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

12. Kaip esminius ikiteisminio tyrimo trÅ«kumus, kurių teismas negalėtų paÅ¡alinti nagrinėjant bylÄ teisme, teisėja nurodė netinkamai iÅ¡spęstÄ padarytos turtinės žalos apskaičiavimo klausimÄ , kaltinamajame akte nurodant bendrÄ Å¾alÄ , neiÅ¡skiriant objektų, dėl kurių sugadinimo Å¡i žala atsirado, vertės. Baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio teismas negalėtų nagrinėti bylos iÅ¡ esmės, įvardijo tai, kad liudytoju nebuvo apklaustas E. V., galimos nusikalstamos veikos metu atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę su kaltinamaisiais ir, kad prokuroras nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kaltinamojo K. Å . galimybės suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ar jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose, bei jo pakaltinamumo.

13. BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį Å¡io Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytÄ proceso veiksmÄ . Jeigu Å¡ių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimÄ , teismas gali pavesti Å¡iuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimÄ prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iÅ¡kviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat iÅ¡reikalauti kitus įrodymus.

Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad neatlikus papildomų tyrimo veiksmų ir nepaÅ¡alinus byloje esančių prieÅ¡taravimų, negalima priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio, tačiau, atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ ir teisinį reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes paÅ¡alinti tam tikrus byloje esančius trÅ«kumus ar neaiÅ¡kumus. Taigi, įstatymas suteikia pakankamai plačias galimybes pirmosios instancijos teismui bÅ«ti aktyviam, siekiant iÅ¡tirti visas baudžiamojoje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl nekyla jokių abejonių, jog aukščiau paminėti klausimai ir neaiÅ¡kumai, iÅ¡kilę pirmosios instancijos teismui, gali bÅ«ti iÅ¡spręsti teisme, negrÄ Å¾inus bylos prokurorui.

14. Kaip ikiteisminio tyrimo metu padarytus proceso pažeidimus apylinkės teismas įvardija eilę kilusių neaiÅ¡kumų. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad įvykyje dalyvavusių pareigÅ«nų P. K., E. P., V. J. tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymo laikas 2018 m. birželio 2 d., nors pagal bylos duomenis įvykis truko iki 2018 m. 3 d., todėl neaiÅ¡ku, kaip jis galėjo bÅ«ti registruotas atbuline data. Nutartyje atkreipiamas dėmesys ir į pareigÅ«nų E. P. ir P. K. tarnybinių praneÅ¡imų dėl specialiųjų priemonių panaudojimo identiÅ¡kumÄ , netgi su tomis pačiomis skyrybos klaidomis, dėl ko teismas iÅ¡kėlė klausimÄ dėl tarnybinių praneÅ¡imų suraÅ¡ymo aplinkybių atitikimo faktinėms aplinkybėms.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog prokuroras turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybę dėl vaizdo stebėjimo kamerų 17 bÅ«rio nuteistųjų koridoriuje ir 5-o bei 21-o vaizdo registratorių vaizdo įrašų pateikimo, nes pagal bylos duomenis, nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių reikalaujami vaizdo įraÅ¡ai nebuvo iÅ¡saugoti. Å ių teismo argumentų turinys akivaizdžiai parodo, jog tai yra jau byloje surinktų, tačiau teisme neiÅ¡tirtų duomenų vertinimas, o ne argumentai dėl konkrečių įrodymų trÅ«kumo, kuriuos galėtų pateikti tik prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimÄ , todėl Å¡iame kontekste nėra pagrindo spręsti dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Nepakankamai pagrįstos ir teismo iÅ¡vados dėl BPK 218 straipsnio 1 dalies, 3 dalies reikalavimų pažeidimo, nesant byloje duomenų, kad kaltinamieji nebuvo informuoti apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ , ir BPK 220 straipsnio 4 dalies reikalavimo pažeidimo, nesant duomenų, kad iki bylos perdavimo teismui, kaltinamiesiems pasiraÅ¡ytinai nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis, laiko, kad Å¡ie baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimai apylinkės teismo buvo įvertinti formaliai, neįsitikinus, jog tokie pažeidimai iÅ¡ tikrųjų buvo padaryti.

Byloje esantys duomenys (t. 3 b. l. 159-169) patvirtina, kad 2019-01-07 Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras, vadovaudamasis LR BPK 218 straipsnio 4 dalimi, pavedė (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriui supažindinti proceso dalyvius su ikiteisminio tyrimo medžiaga iki 2019-01-14. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos specialistas per IBPS sistemÄ suformavo paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ protokolus, kuriuose nurodyta, jog R. T. bei A. G. nepageidauja susipažinti su bylos medžiaga.

Sutiktina su teismo padaryta iÅ¡vada, jog dėl to, kad nėra ant protokolų įtariamųjų parašų, negalima spręsti apie tai, jog jiems buvo praneÅ¡ta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ ir jie atsisakė susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau apie tai, ar kaltinami asmenys nebuvo informuoti apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ ir, ar jie tikrai atsisakė susipažinti su bylos medžiaga, galima įsitikinti teisminio nagrinėjimo metu. Jei įtariamiesiems R. T. bei A. G. tyrimo metu nebuvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ ir, jeigu jie neatsisakė supažindinti su bylos medžiaga, bei, jei jiems nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas, laikytina LR BPK 218 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimų pažeidimu, nes supažindinimo su ikiteisminio tyrimo baigimu tikslas yra informuoti kaltinamÄ jį, jo gynėjÄ ir kitus proceso dalyvius apie tokiÄ teisę bei pateikti praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ .

Kaltinamojo akto neįteikimas kaltinamiems asmenims laikytinas BPK 220 straipsnio reikalavimų pažeidimų. Tačiau apylinkės teismas tiesiogiai neįsitikino, jog tokie įstatymų pažeidimai egzistuoja realiai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog Å¡ių įtariamųjų gynėjams buvo praneÅ¡ta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ ir jie buvo supažindinti su bylos medžiaga. Jiems buvo žinoma apie BPK 218 straipsnyje numatytÄ jų ginamųjų teisę susipažinti su bylos medžiaga bei teisę pateikti praÅ¡ymus, apie kÄ jie turėjo galimybę bei pareigÄ praneÅ¡ti ginamiesiems bei padėti jiems įgyvendinti procesines teises.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas, pripažindamas galimus BPK 218 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies ir BPK 220 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimus, konstatuoja, jog Å¡ie pažeidimai nelaikytini esminiais, trukdančiais teismui iÅ¡ esmės nagrinėti bylÄ teisme bei įgyvendinti BPK 22 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas kaltinamųjų teises, nes teisė susipažinti su bylos medžiaga, pateikti praÅ¡ymus, teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, gauti kaltinamojo akto nuoraÅ¡Ä , nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti įgyvendinta ir perdavus bylÄ teismui.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje nėra padarytų esminių proceso pažeidimų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylÄ teisme, o apylinkės teismo nutartyje aptariamų trÅ«kumų, jei tokie egzistuoja, nebÅ«tų galima iÅ¡taisyti teisme. Visi skundžiamoje nutartyje nurodyti trÅ«kumai, jei jie egzistuoja realiai, gali ir turi bÅ«ti paÅ¡alinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.

Nagrinėjamu atveju bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko užsitęstų bei bÅ«tų nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas. Todėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-235-448/2019, perduota prokurorui, naikintina ir byla grÄ Å¾inama tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. vasario 11 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-235-448/2019 perduota prokurorui, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.  Teisėjas Algirdas Jaliniauskas