0ddef87e-60c1-406e-9d75-b91521264d54 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-202-881/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35625-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.1.7.4; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 5 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad prokurorės V. G. 2012 m. birželio 11 d. rezoliucija ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00391-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Ikiteisminio tyrimo atlikimui bylos medžiaga 2012 m. birželio 11 d. Apylinkės prokuratÅ«ros raÅ¡tu Nr.1.10-8779 buvo iÅ¡siųsta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3-ajam policijos komisariatui, nustatant ikiteisminio tyrimo terminÄ iki 2012 m. rugpjūčio 11 d.

PraneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovui buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 27 d., kuriame buvo nurodoma, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis aktas ieÅ¡kovui buvo suraÅ¡ytas 2014 m. kovo 24 d., įteiktas 2014 m. kovo 28 d. ikiteisminio tyrimo bylÄ perdavus Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas reabilitaciniais pagrindais kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

IeÅ¡kovas laiko, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, o jį atliekant buvo nesilaikyta įstatymų nustatytų ir apibrėžtų ikiteisminio tyrimo atlikimui taikomų reikalavimų; ikiteisminį tyrimÄ turėjusi kontroliuoti ir jam vadovauti Apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokurorė V. G. savo pareigas tinkamai vadovauti ikiteisminiam tyrimui vykdė aplaidžiai, nerÅ«pestingai ir neatidžiai. Dėl to ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ valstybės, atsakingos už valstybės institucijų ir pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus.

IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turinio prokurorė galėjo nustatyti, kad Å¡io protokolo netikslumai atsirado dėl klaidos, o ne siekio suklastoti dokumentÄ , nes jame įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys neturi teisinės reikÅ¡mės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, todėl tokia veika negalėjo bÅ«ti vertinama kaip pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu.

Prokurorės turimi duomenys nebuvo pakankami ikiteisminiam tyrimui ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėti. Pagal sunkumo laipsnį BK 300 straipsnis yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo bÅ«ti baigtas per 6 mėnesius. Prokurorės V. G. rezoliucija 2012 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas nustatytas iki 2012 m. rugpjūčio 11 d., tačiau iki Å¡io termino ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas ar pratęstas. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovui įteiktas pasibaigus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės nustatytiems terminams, po ko, neatnaujinus termino, jokie procesiniai veiksmai negalėjo bÅ«ti atliekami.

Pirmasis praÅ¡ymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ prokurorės buvo pateiktas tik 2012 m. gruodžio 6 d. Ikiteisminis tyrimas užtruko nepateisinamai ilgÄ laiko tarpÄ , t. y. net 3,5 karto virÅ¡ijo Baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnyje nustatytÄ tokio nusikaltimo ikiteisminio tyrimo terminÄ . Net suraÅ¡ydama kaltinamÄ jį aktÄ prokurorė dėl savo nerÅ«pestingumo ir atidumo stokos nurodė klaidingus asmenų, kviestinų į teismo posėdį adresus, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtÄ baudžiamosios bylos Nr. 1-151-170/2014 teko atidėti.

Å iais veiksmais ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala, nes pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , 2012 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK raÅ¡tu Nr. 10-14-S-16653 Lietuvos advokatÅ«rai buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl įtarimo advokatui A. B. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-00391-12 pareiÅ¡kimo. Lietuvos advokatÅ«ros 2013 m. gegužės 28 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie ieÅ¡kovo laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ advokatų sÄ raÅ¡o svarstymo vietÄ ir laikÄ . Vilniaus apskrities VPK 2014 m. vasario 26 d. sprendimu dėl A.

B. leidimo laikyti (neÅ¡ioti) ginklus ir ginklo paėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo paimtas savigynos tikslais įsigytas Å¡aunamasis ginklas. IeÅ¡kovui Lietuvos advokatÅ«ros 2014 m. birželio 5 d. raÅ¡tu buvo vėl praneÅ¡ta apie laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o svarstymo vietÄ ir laikÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-27162-859/2014 svarstant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , susijusį su ieÅ¡kovo nepilnamečiais vaikais, dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo buvo priimtas labai nepalankus procesinis sprendimas, ateityje sukėlęs ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ .

2. Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieÅ¡kinį prašė atmesti. Atsiliepimuose į ieÅ¡kinį atsakovo atstovai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai ir esant tam nustatytam pagrindui, ieÅ¡kovas nenurodė konkrečių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų. Pernelyg ilgÄ ikiteisminio tyrimo trukmę ieÅ¡kovas grindžia ne konkrečiais terminų pažeidimais, o subjektyvia nuomone, jog procesas galėjo bÅ«ti atliktas per ženkliai trumpesnį laikotarpį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės V. G. 2012 m. birželio 11 d. rezoliucija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00391-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr.1.10-8779 bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo atlikimui išsiųsta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3-ajam policijos komisariatui.

PraneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovui įteiktas 2012 m. lapkričio 27 d., minėtame nutarime nurodyta, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas A. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2014 m. kovo 24 d., įteiktas ieÅ¡kovui 2014 m. kovo 28 d. Ikiteisminio tyrimo bylÄ perdavus Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu ieÅ¡kovas A.

B. buvo išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje požymių.

5. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieÅ¡kovo atžvilgiu teisėtumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar buvo objektyvÅ«s ir pakankami duomenys, kurių pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas. AktualÅ«s yra tie duomenys, kuriais disponuojama sprendimo priėmimo metu, o vėlesnis, t. y. po sprendimo priėmimo tų duomenų pasikeitimas, nereiÅ¡kia neatidaus ir nerÅ«pestingo atitinkamÄ sprendimÄ priėmusio subjekto elgesio. Ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir su tuo susijusių procesinių veiksmų atlikimui nebÅ«tina turėti surinktus visus įrodymus, pagrindžiančius įariamojo kaltę, o pakanka kad tokie duomenys apie asmens padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nebÅ«tų aiÅ¡kiai neteisingi.

Vėliau tie duomenys patikrinami ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas turint informacijÄ , kad ieÅ¡kovas pagamino netikrÄ dokumentÄ , jį laikė bei panaudojo, t. y. kad jis 2012 m. gegužės 7 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, bÅ«damas akcininkės, turinčios 50 proc. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, atstovu pagal įgaliojimÄ , atspausdino dar neįvykusio 2012 m. gegužės 9 d. visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ bei jame pasirašė, tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ , kurį iÅ¡siuntė registruotu paÅ¡tu kitam bendrovės akcininkui, tokiu bÅ«du pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ panaudojo.

SprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ priėmusiai prokurorei 2012 m. birželio 7 d. buvo pateiktas K. S. pareiÅ¡kimas bei pareiÅ¡kime nurodytas kaip suklastotas dokumentas – A. B. pasiraÅ¡ytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, taip pat jo iÅ¡siuntimÄ registruotu paÅ¡tu patvirtinantys dokumentai. Taigi teismas sprendė, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui – pareiÅ¡kimui apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėjimo ir jo vykdymo teisėtumas konstatuotas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartyje Nr. ITS-255-118/2013. Be to, baudžiamÄ jį procesÄ užbaigusiame teismo procesiniame sprendime – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d, iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nėra konstatuota ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro neteisėtų veiksmų, ikiteisminio tyrimo proceso pažeidimų.

6. Dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo proceso teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pagrindÄ pratęsti ikiteisminio tyrimo terminus, o aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas galėjo bÅ«ti atliktas greičiau, grindžia tik savo subjektyvia nuomone. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ , vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiÅ¡kėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui.

Asmuo, kuriam yra praneÅ¡ta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali praÅ¡yti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimÄ , jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (BPK 176 straipsnio 3 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas neskundė prokuroro procesinių veiksmų, pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminÄ . IeÅ¡kovas taip pat nenurodė konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo, kurie pažeidė ieÅ¡kovo teisę į bylos tyrimÄ per kuo įmanomai trumpesnį laikÄ .

Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, bÅ«tent ieÅ¡kovas privalo įrodyti aplinkybes, suponuojančias pagrindÄ ikiteisminio tyrimo proceso trukmę laikyti pernelyg ilga. Proceso trukmės vertinimÄ kaip pernelyg ilgos, lemia ne konkretus laikotarpis, o bylos sudėtingumas ir apimtis, Å¡alių elgesys. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-1541-170/2014 medžiagos matyti, kad per visÄ ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo reguliariai atliekami įvairÅ«s procesiniai veiksmai: apklausiami liudytojai, iÅ¡reikalaujami dokumentai.

IeÅ¡kovas nenurodė ir neįrodė konkrečių ikiteisminio tyrimo procesinių terminų pažeidimų. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 1-1541-170/2014 matyti, kad ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo įtakos ir paties ieÅ¡kovo veiksmai, neatvykstant nustatytu laiku į apklausÄ .

7. Dėl prokurorės padarytos dalyvaujančių byloje asmenų adresų klaidos, teismas sprendė, jog iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-1541-170/2014 medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo nurodyta klaida neturėjo įtakos bylos nagrinėjimo teisme trukmei, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pertraukų priežastimi. Bylos nagrinėjimas 2014 m. birželio 3 d. buvo atidėtas dėl to, jog nukentėjusysis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ turėti atstovÄ ; 2014 m. liepos 3 d. paskelbta pertrauka poilsiui, 2014 m. liepos 29 d. paskelbta pertrauka baigiamosioms kalboms pasiruoÅ¡ti.

8. Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad jo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kt. sÄ lygojo ne paties ikiteisminio tyrimo pradėjimas, bet jo metu atlikti neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti valstybės civilinę atsakomybę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovas A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 9.1.

Pirmos instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , galimai neįvertino to fakto, jog neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų veiksmai ikiteisminiame tyrime pasireiÅ¡kė jų pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu, nes nebuvo tinkamai įvertinta pirminė informacija. Prokurorė V. G., gavusi pareiÅ¡kimÄ su praÅ¡ymu pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nepatikrino jo pagrįstumo ir teisėtumo, nors turėjo pareigÄ tai padaryti, o iÅ¡ karto nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kurio pradėjimui nebuvo jokio teisinio pagrindo.

BaudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukia tik tokios veikos, kurios daro esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. 9.2. Priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ ir atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pirmos instancijos teismas, galimai, netinkamai vertino Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje A. B. iÅ¡teisinimo pagrindÄ , kuris ypač svarbu vertinant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai tinkamÄ atlikimÄ . Teismas, minėtame nuosprendyje pripažinęs, jog A.

B. veiksmais nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies, požymių, tokį savo procesinį sprendimÄ grindė tuo, jog BK 300 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad A. B., įraÅ¡ydamas tikrovės neatitinkančius duomenis (datÄ ir ,,pakartotinis“) į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ , bÅ«tų veikęs tyčia (BK 15 straipsnis), nes jis veikė kaip vieno iÅ¡ akcininko atstovas, tiesioginio suinteresuotumo neturėjo, priimtas susirinkime nutarimas rodo, kad protokolas su netiksliais duomenimis nesukėlė ir negalėjo sukelti kitam akcininkui kokių nors pasekmių.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad kaltinamasis į protokolÄ Ä¯rašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl neatidumo ir ne tuo tikslu, kad suklastotÄ dokumentÄ pateiktų K. S., todėl byloje neįrodyta, kad jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir todėl jis iÅ¡teisintinas. 9.3. Kartu su K. S. 2012 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kimu, adresuotu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«rai, kurio pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr.

24. Å iame protokole, jį įdėmiai skaitant, pastebimas akivaizdus jo turinyje nurodomų teiginių prieÅ¡taringumas ir to negalėjo nepastebėti ikiteisminį tyrimÄ pradėjusi prokurorė. Protokolo pavadinime nurodoma, jog jis yra visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo, kuris įvyko 2012 m. gegužės 9 d., protokolas Nr.

24. Protokolo skyriuje ,,Informacija apie susirinkimÄ â€œ nurodoma, kad apie susirinkimÄ akcininkams praneÅ¡ta <...> paskelbiant apie susirinkimo vietÄ laikÄ ir jo darbotvarkę 2012 m. balandžio 6 d. dienraÅ¡tyje ,,Lietuvos rytas“. K. S. gi savo pareiÅ¡kime prokuratÅ«rai nurodė, jog apie 2012 m. gegužės 9 d. turėjusį vykti akcininkų susirinkimÄ jis perskaitė 2012 m. gegužės 2 d. dienraÅ¡tyje ,,Lietuvos rytas“. Prokurorė, spręsdama klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, neabejotinai šį prieÅ¡taravimÄ turėjo pastebėti ir pasidomėti, į kokį gi akcininkų susirinkimÄ buvo kviečiama 2012 m. balandžio 6 d. skelbimu dienraÅ¡tyje ,,Lietuvos rytas“ ir į kokį skelbimu 2012 m. gegužės 2 d. dienraÅ¡tyje ,,Lietuvos rytas“.

Å iai aplinkybei tik reikėjo paimti sulyginti 2012 m. balandžio 6 d. ir 2012 m. gegužės 2 d. dienraÅ¡tyje ,,Lietuvos rytas“ paskelbtus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skelbimus. Atidžiai ir rÅ«pestingai vykdydama savo pareigas prokurorė neabejotinai bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinusi, jog jai pateiktas neva 2012 m. gegužės 2 d. pakartotinis visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas iÅ¡ tiesų yra eilinio 2012 m. balandžio 30 d. įvykusio akcininkų susirinkimo protokolas, apie kurio suÅ¡aukimÄ buvo skelbiama 2012 m. balandžio 6 d. dienraÅ¡tyje.

Tai, kad prokurorei buvo pateiktas ne pakartotinio 2012 m. gegužės 9 d. įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, o 2012 m. balandžio 30 d. įvykusio eilinio akcininkų susirinkimo protokolas liudija ir pačiame protokolo skyriuje ,,Informacija apie susirinkÄ â€œ esantis kitas įraÅ¡as, kuriame nurodoma, jog: ,,...Kadangi į eilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ neatvyko antrasis akcininkas K. S., iÅ¡ jo negautas praÅ¡ymas svarstyti darbotvarkės klausimus jam nedalyvaujant, o taip pat iÅ¡ jo nebuvo gauta biuletenių balsavimo raÅ¡tu darbotvarkės klausimais, tad susirinkimas negali įvykti nes nėra kvorumo.

Dėl Å¡ios priežasties nutarta suÅ¡aukti pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ , apie kurio laikÄ bei vietÄ turi bÅ«ti paskelbiama bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.“ Akivaizdu, kad turėjusi bÅ«ti rÅ«pestinga ir atidi, prokurorė ne tik kad aukščiau minėto įraÅ¡o nevertino, kaip nevertino ir fakto, kokiu bÅ«du K. S. prokuratÅ«rai pateiktas protokolas pažeidė jo teises ir iÅ¡ viso, ar sukėlė Å¡iam asmeniui ar valstybei kokius nors teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius, kad bent bÅ«tų teisinis pagrindas manyti, jog A.

B. buvo įvykdyta veika, atsakomybę už kuriÄ numato BK 300 straipsnio 1 dalis. 9.4. BPK 166 straipsnio 1 dalis numato ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindus. Vienas iÅ¡ kurių, – gavus asmens skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ . Tokiu atveju prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aukščiau minėtos normos teisinis reglamentavimas leidžia teigti, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , turi įsitikinti, kad jame nurodyti faktai nekelia abejonių, jog yra įvykdyta pavojinga nusikalstama veika, atsakomybę už kuriÄ numato BK ir tik tuo įsitikinęs gali pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Nagrinėjamu atveju prokurorė Å¡ios savo prievolės neįvykdė. Ikiteisminį tyrimÄ pradėjusi prokurorė nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestingai vykdydama savo pareigas ir dėl jos aplaidžių veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Be to, nepagrįstai ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas per ilgai. Nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 m. birželio 11 d., praneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovui buvo įteiktas tik 2012 m. lapkričio 27 d., o iki tol jokie procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime visiÅ¡kai nebuvo atliekami. Pirmasis praÅ¡ymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ , buvo pateiktas tik 2012 m. gruodžio 6 d. Ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo 2 mėnesiams bÅ«tinybė buvo motyvuojama tuo, jog bÅ«tina gauti įtariamÄ jį A.

B. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , apklausti liudytojÄ O. S., reikalui esant atlikti kitus bÅ«tinus procesinius veiksmus. Kitas praÅ¡ymas ikiteisminio termino pratęsimui prokurorės buvo pateiktas 2013 m. vasario 4 d., ir motyvuojamas tuo, jog bÅ«tina sulaukti iÅ¡ teismo sprendimų dėl įtariamojo A. B. skundo, iÅ¡nagrinėti prokuratÅ«roje gautÄ A. B. skundÄ , pareikÅ¡ti įtarimÄ O. S. ir jÄ apklausti įtariamÄ ja, esant reikalui atlikti kitus bÅ«tinus proceso veiksmus. Dar vienas praÅ¡ymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ buvo pateiktas 2013 m. balandžio 8 d., o motyvuojamas bÅ«tinybe pareikÅ¡ti įtarimÄ O.

S. ir jÄ apklausti įtariamÄ ja, papildomai apklausti įtariamÄ jį A. B., esant reikalui atlikti kitus bÅ«tinus proceso veiksmus. Tačiau po Å¡io ikiteisminio tyrimo terminio pratęsimo O. S. nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai; taip pat nebuvo papildomai apklaustas ieÅ¡kovas. Tad pratęsimas buvo formalus, o per jį jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Dar vienas praÅ¡ymas pratęsti ikiteisminio tyrimo, kuris jau truko 12 mėn., terminÄ dar 2 mėn. buvo pateiktas 2013 m. birželio 6 d. Jis buvo motyvuojamas ta pačia, bÅ«tinybe pareikÅ¡ti įtarimÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei O.

S., surinkti jÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ , reikalui esant atlikti akistatas tarp nukentėjusiojo ir įtariamųjų bei kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su galutinio procesinio sprendimo priėmimu. Ir Å¡iuo atveju joks įtarimas O. S. nebuvo pareikÅ¡tas. PraÅ¡ymas pratęsti ikiteisminio tyrimo, kuris jau truko 14 mėn., terminÄ dar 2 mėn. buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio 9 d., motyvuojant bÅ«tinybe pareikÅ¡ti įtarimÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei O. S., surinkti jÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ , reikalui esant atlikti akistatas tarp nukentėjusiojo ir įtariamųjų, papildomai apklausti įtariamÄ jį A.

B.. Ir Å¡iuo atveju, kaip ir iki tol, nei įtarimas O. S., nei O. S. ir A. B. akistata su K. S. ar papildoma A. B. apklausa nebuvo vykdomos. Kitas prokurorės praÅ¡ymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ , kuris jau truko 16 mėn. buvo pateiktas 2013 m. spalio 9 d., motyvuojant bÅ«tinybe pareikÅ¡ti įtarimÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei O. S., surinkti jÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ , reikalui esant atlikti akistatas tarp nukentėjusiojo ir įtariamųjų, papildomai apklausti įtariamÄ jį A.

B., ir Å¡iuo atveju jokie procesiniai veiksmai, dėl kurių buvo pratęstas ikiteisminio tyrimo terminas, nebuvo atliekami. Dar vienas prokurorės praÅ¡ymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ , kuris jau truko 18 mėn., buvo pateiktas 2013 m. gruodžio 6 d., motyvuojant bÅ«tinybe apklausti kaip liudytojÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorę O. S., reikalui esant atlikti akistatas tarp nukentėjusiojo ir įtariamųjų, papildomai apklausti įtariamÄ jį A. B. bei atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su galutinio procesinio sprendimo priėmimu.

AnalogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ prokurorė pateikė ir 2014 m. sausio 6 d. 2014 m. vasario 5 d. prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ , kuris jau truko 20 mėn., motyvuodama, jog bÅ«tina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su galutinio procesinio sprendimo priėmimu. Paskutinis prokurorės praÅ¡ymas pratęsti ikiteisminį tyrimÄ , kuris jau truko 21 mėn., buvo pateiktas 2014 m. kovo 6 d., motyvuojant bÅ«tinybe suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ , jį įteikti A. B. ir bylÄ perduoti į teismÄ .

Nurodyti ikiteisminio tyrimo pratęsimo pagrindai, kurie praÅ¡ant pratęsti ikiteisminį tyrimÄ buvo ne kartÄ kartojami, o ikiteisminio tyrimo pratęsimo laikotarpiu neatlikti, liudija, jog nesudėtingoje, ir mažos apimties, t. y. vieno epizodo, byloje dėl neva dokumento (visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuris nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių K. S. ar valstybei) klastojimo, dėl ikiteisminio tyrimo kontrolę privalėjusios tinkamai vykdyti prokurorės aplaidžių veiksmų, ikiteisminis tyrimas byloje užtruko daugiau nei 21 mėn., t. y. 3,5 karto daugiau, nei tokio nusikaltimo ikiteisminio tyrimo atlikimui yra nustatyta BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Visų Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

10. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393- 378/2015; EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Nr. 31247/96; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Nr. 37124/10). Europos žmogaus teisių teismas yra pasisakęs, kad įtarimo padarius nusikaltimÄ pagrįstumas yra ne tokio pat lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu (EŽTT 1994 m. spalio 28 d. sprendimas). 10.2.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bendrosios atidumo, rÅ«pestingumo profesinės pareigos nepakankamÄ vykdymÄ baudžiamojo proceso metu. Tačiau sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, nurodytų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę. Civilinę bylÄ dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie prieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr. pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). 10.3. Apeliantas nurodė, kad priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ ir atmesdamas apelianto ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas, galimai, netinkamai vertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje nurodytÄ A.

B. iÅ¡teisinimo pagrindÄ , kuris ypač svarbus vertinant ikiteisminio tylimo pareigÅ«nų ir prokuroro pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai tinkamÄ atlikimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiÅ¡kia, kad tyrimo metu visi prokuratÅ«ros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant Å¡alyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamÄ tvarkÄ .

Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje bÅ«tina teisėta veikla. Ji negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamÄ ja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai iÅ¡teisintas, savaime nereiÅ¡kia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo paÅ¡alinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimÄ .

Taigi gali bÅ«ti atvejų, kai iÅ¡nagrinėjus pagrįstÄ Ä¯tarimÄ teisme, asmuo nėra nuteisiamas paÅ¡alinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikÅ¡tų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamÄ jį procesÄ , kuriame turi bÅ«ti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžiÄ Å¡io proceso eigÄ . 10.4. Pirmosios instancijos teismas dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo proceso pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pagrindÄ pratęsti ikiteisminio tyrimo terminus, o aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas galėjo bÅ«ti atliktas, greičiau grindžia tik savo subjektyvia nuomone.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. I-1541-170/2014 medžiagos matyti, kad per visÄ ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvo reguliariai atliekami įvairÅ«s procesiniai veiksmai: apklausiami liudytojai, iÅ¡reikalaujami dokumentai. IeÅ¡kovas nenurodė ir neįrodė konkrečių ikiteisminio tyrimo procesinių terminų pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo įtakos ir paties ieÅ¡kovo veiksmai, neatvykstant nustatytu laiku į apklausÄ . Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad jo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kt. sÄ lygojo ne paties ikiteisminio tyrimo pradėjimas, bet jo metu atlikti neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, todėl pagrindo konstatuoti valstybės civilinę atsakomybę nėra.

Todėl, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos fakto, neįvardijo ir nepagrindė jos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų ir konkrečių aplinkybių. Be to, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka ir priežastiniam ryšiui tarp įvardytų kaip neteisėtų pareigūnų veiksmų bei reikalaujamos neturtinės žalos dydžiui pagrįsti.

11. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės atstovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neturi įrodinėti, jog dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. IeÅ¡kovas neįrodė, kad buvo padaryti neteisėti veiksmai, todėl teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. 11.2. Teismas skundžiamÄ sprendimÄ , dėl ieÅ¡kovo manymu, neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui – pareiÅ¡kimui apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (pareiÅ¡kėjas pateikė ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ , taip pat jo iÅ¡siuntimÄ registruotu paÅ¡tu patvirtinančius dokumentus); ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėjimo ir jo vykdymo teisėtumas konstatuotas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartyje Nr. ITS-255-118/2013; baudžiamÄ jį procesÄ užbaigusiame teismo procesiniame sprendime – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡teisinamajame nuosprendyje – nėra konstatuota ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro neteisėtų veiksmų, ikiteisminio tyrimo proceso pažeidimų. 11.3.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieÅ¡kovo atžvilgiu teisėtumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar buvo objektyvÅ«s ir pakankami duomenys, kurių pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas; aktualÅ«s yra tie duomenys, kuriais disponuojama sprendimo priėmimo metu, o vėlesnis, t. y. po sprendimo priėmimo, tų duomenų pasikeitimas, nereiÅ¡kia neatidaus ir nerÅ«pestingo atitinkamÄ sprendimÄ priėmusio subjekto elgesio. Taigi, skirtingai nei nurodo apeliantas, teismas vertino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmus ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijoje ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai vykdymo aspektu.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl nepakankamai atidaus ir rÅ«pestingo pareigÅ«nų veiksmų, o dėl to, kad apeliantas atspausdino ir pasirašė dar neįvykusio 2012 m. gegužės 9 d. visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ , kurį iÅ¡siuntė registruotu paÅ¡tu bendrovės akcininkui. Neatsakingas ir lengvabÅ«diÅ¡kai nerÅ«pestingas ieÅ¡kovo elgesys suteikė pagrindÄ baudžiamajam persekiojimui pradėti. BPK 168 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 4 d.) nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Å iuo atveju to nebuvo nustatyta, todėl prokuroras pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ negalėjo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes egzistavusios aplinkybės nesudarė jam galimybės pasielgti kitaip, nei jis pasielgė.

BaudžiamÄ jį procesÄ reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos, o BPK 168 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstyta teisės norma yra imperatyvi. Taigi, pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys apie asmens galimai padalytÄ nusikalstamÄ veikÄ nebuvo aiÅ¡kiai neteisingi, kas bÅ«tų pagrindu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (BPK 168 straipsnio 1 dalis), o tai reiÅ¡kia, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai, o nurodymas apeliaciniame skunde, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , galimai netinkamai vertino apelianto iÅ¡teisinimo pagrindÄ , kuris, jo nuomone, ypač svarbus vertinant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai tinkamÄ atlikimÄ , yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. 11.4.

PraneÅ¡imas apie įtarimÄ apeliantui buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 27 d., o ikiteisminis tyrimas baigėsi 2014 m. vasario 5 d., t. y. ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko 14 mėnesių ir 9 dienas, o ne 21 mėnesį. Tik Å¡is laikotarpis pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ yra aktualus vertinant ikiteisminio tyrimo trukmę (EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Nr. 55479/00). Tai, kad ikiteisminio tyrimo pratęsimo pagrindai, kurie praÅ¡ant pratęsti ikiteisminį tyrimÄ buvo ne kartÄ kartojami, o ikiteisminio tyrimo pratęsimo laikotarpiu neatlikti, skirtingai, nei nurodo apeliantas, savaime neliudija, kad ikiteisminio tyrimo trukmė buvo per ilga.

Apeliantas nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminas bÅ«tų per ilgas ar tam tikrÄ laikotarpį veiksmai iÅ¡vis nebuvo atliekami. Tik tokiu atveju pagal esamÄ teismų praktikÄ galima konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). IeÅ¡kovui kyla pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovas to nepadarė, todėl teismas pagrįstai nepripažino, kad ikiteisminio tyrimo trukmė buvo per ilga. Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad ieÅ¡kovas nenurodė konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo, kurie pažeidė ieÅ¡kovo teisę į bylos tyrimÄ per kuo įmanomai trumpesnį laikÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

13. Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, jog jo atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, be to, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepateisinamai ilgÄ laikÄ , vėliau apeliantas buvo iÅ¡teisintas, taigi jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti valstybė.

14. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros ir teismo veiksmais, atlyginimÄ reglamentuoja ir specialus 2002 m. gegužės 21 d. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai ( CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai ( CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė ( CK 6.248 straipsnis).

15. Teisė į žalos atlyginimÄ asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli.

16. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės civilinė atsakomybė yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

17. Taigi ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; kokiu pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiÅ«riu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-169/2007; kt.).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai iÅ¡teisintas, savaime nereiÅ¡kia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo paÅ¡alinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimÄ (e. g.

L. v. the Czech Republic, no. 57404/08, judgment of 20 June 2013). Taigi gali bÅ«ti atvejų, kai, iÅ¡nagrinėjus pagrįstÄ Ä¯tarimÄ teisme, asmuo nėra nuteisiamas paÅ¡alinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikÅ¡tų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamÄ jį procesÄ , kuriame turi bÅ«ti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžiÄ Å¡io proceso eigÄ .

20. Nagrinėjamoje byloje apeliantas tvirtina, jog prokurorė, inicijavusi ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ , gavusi pareiÅ¡kimÄ su praÅ¡ymu pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nepatikrino jo pagrįstumo ir teisėtumo, nors turėjo pareigÄ tai padaryti, o iÅ¡ karto nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kurio pradėjimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, tokiu bÅ«du prokurorė pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

21. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės V. G. 2012 m. birželio 11 d. rezoliucija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-2-00391-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), apelianto A. B. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas K. S. 2012 m. birželio 5 d. pareiÅ¡kimo, kuriuo buvo praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ advokato A. B. atžvilgiu, pagrindu.

22. BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus asmens skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors apeliantas tvirtina, jog iÅ¡ pareiÅ¡kimo, kuriuo praneÅ¡ta apie galimai atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir dokumento, kurio klastojimu buvo kaltinamas apeliantas, turinio buvo akivaizdžiai matyti, jog visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuris buvo iÅ¡siųstas K. S., iÅ¡ tiesų, yra 2012 m. balandžio 30 d. įvykusio eilinio akcininkų susirinkimo protokolas, apie kurio suÅ¡aukimÄ buvo skelbiama 2012 m. balandžio 6 d. dienraÅ¡tyje ,,Lietuvos rytas“, bet ne 2012 m. gegužės 9 d. turėjusio įvykti pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolas, ir tai tėra raÅ¡ymo apsirikimas, teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiai iÅ¡vadai daryti nėra pagrindo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad siekdama įsitikinti, kokius teisinius padarinius pareiÅ¡kėjui (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkui) sukels jam atsiųstas ir apelianto A. B. sudarytas bei pasiraÅ¡ytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 9 d. visuotinio pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 24, o taip pat, siekdama įvertinti Å¡io dokumento sudarymo aplinkybes, prokurorė privalėjo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, o bÅ«tent: apklausti liudytoju UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkÄ K.

S., apklausti liudytoju dokumento sudarytojÄ A. B., apklausti liudytoja O. S., kurios interesam,ms atstovavo advokatas A. B., iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiuose dienraščiuose ir kada buvo skelbiama apie vyksiančius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ visuotinius akcininkų susirinkimus ir kt. BÅ«tent Å¡iuos procesinius veiksmus ir atliko ikiteisminį tyrimÄ vykdantys pareigÅ«nai po to, kai prokurorė iÅ¡nagrinėjo K. S. pareiÅ¡kimÄ , jį tenkino, nutarė pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir tyrimÄ pavedė atlikti VPK Vilniaus m. 3-ajam policijos komisariatui.

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, jog baudžiamasis persekiojimas apelianto atžvilgiu buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Be to, EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įtarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje).

Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

23. Minėta, jog apeliantas taip pat teigia, kad ikiteisminis tyrimas užtruko pernelyg ilgai, ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęsiamas formaliai ir daug kartų, nesant tam jokio pagrindo ar būtinumo.

24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1.10-8779 bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo atlikimui išsiųsta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3-ajam policijos komisariatui. 2012 m. liepos 17 d. byloje buvo pateikti daiktiniai įrodymai (vokas; 2012 m. balandžio 30 d. akcininkų susirinkimo protokolas su priedais; 2012 m. gegužės 9 d. akcininkų susirinkimo protokolas; kt.). 2012 m. liepos 19 d. buvo atlikta liudytojo K.

S. apklausa. TÄ pačiÄ dienÄ jis pripažintas nukentėjusiuoju. 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo atlikta paÅ¡to siuntų paieÅ¡ka, tÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡siųstas užklausimas AB ,,Lietuvos paÅ¡tas“ dėl informacijos apie dokumentų įteikimÄ pateikimo, 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo gauta AB ,,Lietuvos paÅ¡tas“ informacija, kuriÄ 2012 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu buvo praÅ¡oma patikslinti. Patikslinta informacija iÅ¡ AB ,,Lietuvos paÅ¡tas“ buvo gauta 2012 m. rugsėjo 13 d. 2012 m. rugsėjo 3 d. raÅ¡tu Nr. 10-14-S-11624 buvo kreiptasi į Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariatÄ dėl liudytojos I.

K. apklausos. Su pakartotiniu praÅ¡ymu dėl minėtos liudytojos apklausos į Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariatÄ buvo kreiptasi 2012 m. lapkričio 7 d. Liudytoja I. K. apklausta 2012 m. lapkričio 13 d. 2012 m. lapkričio 27 d. K. S. pateikė daiktinius įrodymus, kurių apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡Å¡ifravus kompaktinių diskų įraÅ¡us, buvo suraÅ¡ytas 2012 m. gruodžio 10 d. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ apeliantui buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 27 d., minėtame nutarime nurodyta, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas A.

B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. 2012 m. gruodžio 13 d. priimtas nutarimas apklausti O. S., kaip liudytojÄ apie savo pačios padarytÄ nusikaltimÄ . O. S. buvo apklausta 2012 m. gruodžio 17 d. 2013 m. sausio 25 d. buvo papildomai apklaustas K. S., kuris pateikė naujus daiktinius įrodymus. 2013 m. balandžio 16 d. buvo apklausta liudytoja T. D.. 2013 m. spalio 11 d. buvo nuspręsta pakartotinai apklausti liudytojÄ O. S., suderinus su advokatu, liudytojos apklausa įvyko 2013 m. lapkričio 27 d.

Papildoma liudytojos apklausa buvo numatyta 2013 m. gruodžio 12 d., tačiau dėl liudytojos nedarbingumo, apklausa buvo atlikta 2013 m. sausio 9 d. 2013 m. balandžio 8 d. buvo atlikta įtariamojo A. B. apklausa. 2013 m. spalio 14 d. buvo atlikta pakartotinė A. B. apklausa. Kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas 2014 m. kovo 24 d., įteiktas apeliantui 2014 m. kovo 28 d. Ikiteisminio tyrimo bylÄ perdavus Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu A. B. buvo iÅ¡teisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai buvo pakankamai intensyvÅ«s, todėl nėra pagrindo konstatuoji, jog ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu užtruko pernelyg ilgai. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pratęsimo pagrindai, kurie praÅ¡ant pratęsti ikiteisminį tyrimÄ buvo ne kartÄ kartojami, o ikiteisminio tyrimo pratęsimo laikotarpiu neatlikti, skirtingai nei nurodo apeliantas, savaime neliudija, kad ikiteisminio tyrimo trukmė buvo per ilga.

Juolab kad pats apeliantas yra advokatas, todėl jam yra gerai žinomos procesinės galimybės kreiptis į ikiteisminį tyrimÄ atliekančius pareigÅ«nus ir praÅ¡yti imtis neatidėliotinų tyrimo veiksmų, o manydamas, kad tyrimui nėra pagrindo ar jis užsitęsė pernelyg ilgai, turėjo praÅ¡yti nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl nepagrįstai ilgos tyrimo trukmės, kaip tai numato BPK 215 straipsnis.

25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, kt.).

26. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

27. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

28. Apeliantas 2019 m. vasario 5 d. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad jis papildo apeliacinį skundÄ naujais teisiniais argumentais. Kadangi apeliacinis skundas gali bÅ«ti paduotas per trisdeÅ¡imt dienų (CPK 307 straipsnio 1 dalis), visi apeliacinio skundu papildymai ir patikslinimai taip pat gali bÅ«ti paduodami per trisdeÅ¡imt dienų. Atsižvelgiant į tai, kad raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriais iÅ¡ esmės papildomas apeliacinis skundas, buvo pateikti daugiau nei po vienerių metų, teisėjų kolegija juos atsisako priimti ir grÄ Å¾ina apeliantui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsisakyti priimti ir grÄ Å¾inti apeliantui 2019 m. vasario 5 d. pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Teisėjai Vilija Mikuckienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė