0dde0254-e8fd-4847-95da-c7e2b9e943cf · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-219-522/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03539-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1 (S) VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Širvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dariui Šneideriui, kaltinamajam I.

F. ir jo gynėjui advokatui R. M., nukentėjusiajam D. M., vertėjai G. B., civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui E. B., civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui I. V., kaltinamojo laiduotojai T. F., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: I. F., (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : I. F. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. 2019 m. sausio 25 d., apie 09.50 val., I.

F., vairuodamas automobilį Ford Transit Conect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Vilnius-Panevėžys, 39 km, Å irvintų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punktÄ , neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis, t. y. kelyje nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo ir atsitrenkė į priekyje jo, pirmoje juostoje važiavusio automobilio Volvo V 40, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Volvo V 40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. M. sveikata: padaryta muštinė žaizda pakaušio dešinėje su pakauškaulio išorinės plokštelės pažeidimu ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Kaltinamasis I. F. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2019 m. sausio 25 d., apie 9.50 val. ryte, važiavo keliu Vilnius-Panevėžys, link Ukmergės, ir ties galimai 39 km įvyko eismo įvykis.

Jis vairavo įmonei priklausantį automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelias buvo tuščias, automobilių nebuvo. Paskui jo dėmesys kažkur nukrypo. Jis prieÅ¡ais save pamatė juodÄ dėmę ir smÅ«gio iÅ¡vengti negalėjo. Buvo toks įspÅ«dis, kad jis atsitrenkė į stovintį automobilį. SmÅ«gis buvo labai stiprus. Kito automobilio greitis turėjo bÅ«ti labai nedidelis. Sutinka, kad jis padarė KET pažeidimus. Jis neturėjo pareigÅ«nams kito paaiÅ¡kinimo kaip tik tai, kad užmigo.

Per 40 metų tai buvo pirmas toks įvykis. RÅ«ko nebuvo, viskas gerai matėsi, eismas buvo neintensyvus. Labai gailisi dėl įvykio. Nukentėjusiojo atsiprašė. Nurodė, kad darbo reikalais daug važinėja - per mėnesį apie 6 000 km. Laiduotoja siÅ«loma T. F. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su sutuoktiniu kaltinamuoju I. F. gyvena kartu 17 metų. Å eimoje viskas gerai. Sutuoktinis visada vairuoja atsargiai, jÄ nuveÅ¾Ä Ä¯ darbÄ ir parveža. Nurodė, kad sutuoktinis jos klauso. Ji gali daryti jam įtakÄ .

Sutuoktinis išgyvena dėl eismo įvykio. Užtikrino, kad daugiau tai nepasikartos. Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 25 d., apie 9.30 val. savo automobiliu Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Vilnius-Panevėžys iš Vilniaus Rygos kryptimi, pirma (dešine) eismo juosta, 85-90 km/val. greičiu. Važiavo kartu su šuniuku, kuris buvo gale automobilio. Kaip supranta, jau buvo pravažiavęs kavinę „Alinava“, kur persiavė, pavedžiojo šunį ir nuvažiavo tolyn Rygos kryptimi; pavažiavęs apie 15 min., patyrė eismo įvykį.

SusidÅ«rimo smÅ«gio nepamena, nes turbÅ«t iÅ¡ karto prarado sÄ monę. Kai atsipeikėjo, prie savęs pamatė policijos pareigÅ«nus ir žmones su specialia apranga (kelių transporto tarnybos) ir medikus. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai padėjo jam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. PažiÅ«rėjęs į savo automobilį, pamatė, kad jis labai sugadintas – visa galinė dalis sumaitota. Pastebėjo, kad yra ir jo automobilio stabdymo žymės. Pamatė, kad jo automobilis buvo atsitrenkęs į skiriamosios juostos atitvarÄ ir apsisukus vėl nulėkęs ant važiuojamosios dalies antros juostos ir sustojęs. Jį nuvedė į greitosios medicinos pagalbos automobilį, ten imobilizavo kaklÄ .

Kad jam kraujuoja iÅ¡ galvos, nepajuto, jam apie tai pasakė greitosios pagalbos medikai. Jie jį nuvežė į Å irvintų ligoninę. Ten jam paėmė kraujo mėginį dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Jam po apžiÅ«ros nustatė galvos žaizdÄ , galvos sumuÅ¡imÄ , buvo paguldytas į priėmimo skyriaus stebėjimo palatÄ . TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ ligoninės buvo iÅ¡leistas. Apie 20 val. atvyko į Å irvintų rajono policijos komisariatÄ ir iÅ¡ automobilio pasiėmė savo asmeninius daiktus.

Jau rinkdamas savo daiktus, pajuto, kad jam skauda kairę rankÄ nuo rieÅ¡o iki alkÅ«nės. Apie tai jis sakė medikams, bet nežino, ar fiksavo. Kai jį tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ ligoninės iÅ¡leido, jis, pasiėmęs savo asmeninius daiktus, iÅ¡važiavo namo į BaltarusijÄ . Namuose jautėsi blogai, kairė ranka pradėjo tinti, pradėjo pykinti, todėl 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi į ligoninę Minske. Ten jam nustatė kairės rankos alkÅ«nkaulio ylinės ataugos vidinį lūžį, galvos smegenų sukrėtimÄ , muÅ¡tinę pakauÅ¡io srities žaizdÄ .

Apie asmenį, kuris savo automobiliu atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galÄ , nieko nežino, jis prie jo priėjęs nebuvo, su juo nekalbėjo (1 t., b. l. 43-44). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato (toliau – Å irvintų rajono policijos komisariatas) vyriausiosios tyrėjos A. D. 2019 m. kovo 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad Å irvintų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03539-19 pagal BK 281 straispnio1 dalį, dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas žmogus.

Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad apie eismo įvykį, įvykusį 2019 m. sausio 25 d. Širvintų r., Jauniūnų sen., kelyje Vilnius-Panevėžys 39 km, pranešė A. V.. 2019 m. kovo 6 d. paskambinus telefonu A. V., šis paaiškino, kad yra vilnietis ir yra išvykęs, bet nurodė, kad jis 2019 m. sausio 25 d. ryte važiavo į Vilnių ir apie pusę kilometro į priekį atstumu, savo eismo juostoje pamatė besisukantį automobilį. Prieš jį dar važiavo du automobiliai, bet jie pristabdę pravažiavo, o jis pats sustojo.

Å alikelėje paliko automobilį ir eidamas pasižiÅ«rėti, kas atsitiko, iÅ¡ karto iÅ¡kvietė į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nus ir medikus. Vienas automobilis stovėjo toliau, o kitas Volvo markės automobilis, Baltarusijos valstybiniais numeriais, apsisukęs. Priėjęs arčiau pamatė, kad Volvo automobilyje yra vienas vyras, kuris lyg buvo be sÄ monės, bet kai arčiau priėjo pamatė, kad jis atsigavo. IÅ¡ jo reakcijos A. V. suprato, kad žmogus nesuprato, kas atsitiko. Baltarusijos pilietis nurodė jam, kad nieko nepamena.

Kito automobilio vairuotojas vaikščiojo prie savo automobilio, iš pradžių net nepriėjo prie jų, bet po kiek laiko priėjo ir nurodė, kad greičiausiai užmigo ir nepastebėjo priešais save važiuojančio automobilio, į kurį atsitrenkė. A. V. nurodė, kad paties susidūrimo nematė, tik priekyje pastebėjo besisukantį automobilį. Su abiem vairuotojais kalbėjo, bet nežino, ar nors vienas patyrė sužalojimus, kadangi greitai atvažiavo pareigūnai ir A. V. iš įvykio vietos išvažiavo (1 t., b. l. 37).

Liudytojas Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 25 d., apie 10 val. iÅ¡ Vilniaus OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Å irvintų r., JauniÅ«nų sen., kelyje Vilnius- Panevėžys 39 km įvyko eismo įvykis. Nuvykus į nurodytÄ vietÄ rado du apgadintus automobilius Volvo V 40, valstybinių numerių nepamena, kadangi valstybiniai numeriai Baltarusijos Respublikos, kuris buvo antroje juostoje prie atitvaro ir buvo visiÅ¡kai apgadintas, ir Ford Transit, valst. Nr. nepamena, numeriai lietuviÅ¡ki, kuris buvo toliau pirmoje eismo juostoje nuvažiavęs į kelkraÅ¡tį.

Ford Transit vairavo I., pavardės nepamena, iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Pirminiais duomenimis jis atsitrenkė į priekyje jo, pirmoje juostoje važiavusio Volvo vairuojamo D. M. automobilio galinę dalį. Jiems priėjus prie jo pamatė, kad jis sėdi savo automobilyje už vairo kruvina galva, bet buvo su sÄ mone. Paklausus, kas atsitiko, jis nurodyti negalėjo, dar nesiorientavo situacijoje. Abiem vairuotojams buvo nustatyti 0,00 promilių blaivumas. Greitai į vietÄ atvažiavo medikai ir D. M. iÅ¡sivežė su savimi apžiÅ«rai į Vilniaus RVUL.

Kitas vairuotojas nesusižalojo. Jis nurodė, kad greičiausiai užmigo už vairo ir atsitrenkė į kitÄ automobilį. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , dokumentus, nuvažiavo forminti įvykio į Å irvintų rajono policijos komisariatÄ . Komisariate Ford Transit vairuotojas parašė paaiÅ¡kinimÄ dėl eismo įvykio, apžiÅ«rėjus jo automobilį pakvitavimu grÄ Å¾ino jį saugojimui. IÅ¡vykus namo Ford Transit vairuotojui, jis toliau formino bylos dokumentus. Apie 20 val. pas jį į komisariatÄ atvyko Volvo vairuotojas D.

M. su subintuota galva ir pasakė, kad nori iš automobilio pasiimti asmeninius daiktus ir kad jį paleido bei jis nori grįžti namo. Jis leido jam nueiti pasiimti daiktus ir pats su E. J. nuėjo su juo kartu prie Volvo automobilio. Nei viena jo ranka nebuvo imobilizuota. Jis pats iš automobilio rinkosi daiktus. Kadangi automobilis buvo stipriai sugadintas ir visas automobilio galas suspaustas, jis iš pradžių iš galo įvairius daiktus perdėjo į priekį, o po to tik juos išsiėmė. Jis prie savo automobilio buvo ilgai, dar atvažiavo kažkokia moteris su kitu automobiliu.

Pasibaigus pamainai, toliau su juo buvo tyrėjas N. J.. Kol D. M. tvarkėsi daiktus savo automobilyje, jis nesiskundė dėl sveikatos (1 t., b. l. 107-108). 2019 m. sausio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros atlikimo vieta yra Užublendžių k., Jauniūnų sen., Širvintų r. sav., Širvintų r., kelias Vilnius-Panevėžys 38,700 km, tiesus horizantalus ruožas, asfaltas sausas. Automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi viduryje kelio, tarp dviejų eismo juostų, priekiu į Vilniaus pusę.

Nuo Volvo priekinės ašies iki plačios ištisinės linijos 2,00 m, nuo galinės 3,00 m. Nuo Volvo galinės ašies iki Ford Transit Conect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės ašies, kuris stovi dešinėje kelio pusėje kelkraštyje, 120,00 m. Nuo Ford Transit Conect galinės ašies iki kelkraščio 2,00 m, priekinės ašies iki kelkraščio 1,90 m. Nuo galinės ašies iki kelio ženklo Nr. 620 „Kilometru ženklas“ 180,00 km. Atvykus, automobiliai nebuvo judinti. Volvo automobilio padangos slydimo pėdsakas matosi pirmoje eismo juostoje atstumu nuo automobilio Volvo galinės ašies iki slydimo pabaigos 28,00 m.

Slydimo ilgis 3,70 m. Nuo siauros brūkšninės linijos Nr. 1.5 iki slydimo pabaigos 1,00 m, nuo pradžios 1,700 m. Nuo automobilio Volvo priekinės ašies iki Volvo padangos slydimo žymės pradžios, kuri randasi antroje juostoje 24,00 m. Nuo slydimo pradžios iki plačios ištisinės linijos Nr. 1.2,-4,00 m. Nuo slydimo galo iki plačios ištisinės linijos Nr. 1.2-1,00 m. Padarytos fotonuotraukos. Sudaryta eismo įvykio schema (1 t., b. l. 22-32). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D.

M. nustatyta muštinė žaizda pakaušio dešinėje su pakauškaulio išorinės plokštelės pažeidimu, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2019 m. sausio 25 d. Neatmetama galimybė, kad D. M. nustatyti sužalojimai, galėjo būti padaryti ir vienmomentiškai, užduotyje nurodytomis autotraumos metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 66-67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 74). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. F. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 146). 2019 m. kovo 29 d. rašte D. M. nurodė, kad apgadintas automobilis Volvo V40, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo šeimos bendras turtas, jis yra užregistruotas jo sutuoktinės vardu, jiems būnant santuokoje (1 t., b. l. 96-97).

VĮ „Regitra“ registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio Ford Transit Conect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34). Automobilio valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (1 t., b. l.

35) Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ (pažeidimus) ir jo padarinius, priežastinį ryšį tarp jų. Kaltinamajam nagrinėjamu atveju inkriminuojami KET 9 ir 126 punktų pažeidimai.

KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, t. y. kaltinamasis pažeidė KET 126 punkto reikalavimus.

Kaltinamasis tai pripažino. Kaltinamajam inkriminuoto KET 9 punkto reikalavimo pažeidimo teismas neaptaria, nes paminėtame punkte nurodytas reikalavimų visetas sudaro bendro pobÅ«džio normÄ , o kaltinime esant ir specialioms normoms, bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma, todėl Å¡is punktas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinamas kaip perteklinis. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitÄ ir neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis 2019 m. sausio 25 d. apie 09.50 val., vairuodamas automobilį, pažeisdamas KET 126 punktÄ , neatsižvelgė į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis, t. y. kelyje nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo ir atsitrenkė į priekyje jo, pirmoje juostoje važiavusio automobilio galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito automobilio vairuotojo D.

M. sveikata. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiojo D. M. parodymais, liudytojo Ž. R. parodymais, Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, 2019 m. sausio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio schema, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. specialisto išvada, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadomis dėl etilo alkoholio kiekio nustatymo kaltinamojo ir nukentėjusiojo kraujyje.

Teismui buvo pateiktas kaltinamojo praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį sutuoktinės atsakomybei pagal laidavimÄ (2 t., b. l. 130-131), kuriame nurodyta, kad siÅ«loma laiduotoja yra autoritetas kaltinamajam, nepriekaiÅ¡tingo elgesio pavyzdys. Ji daug metų gyvena kartu su kaltinamuoju, turi realiÄ galimybę daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ ; jų tarpusavio santykiai artimi, kaltinamasis jaučia jai didelę pagarbÄ , atsižvelgia į jos nuomonę. Nurodyta, kad siÅ«loma laiduotoja dirba, yra neteista, nebausta administracine tvarka.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei, pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Ä®vertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kaltinamais padarė neatsargų nusikaltimÄ . Kaltinamasis yra neteistas (1 t., b. l. 147), taigi, nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis davė parodymus, nevengė atsakomybės ir pripažino savo kaltę, dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Tai laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Å iuo atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sÄ lyga – kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Žala atlyginta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, paskutinį kartÄ baustas 2018 m. rugpjūčio 21 d. (1 t., b. l. 151), dirba (1 t., b. l. 149).

Nurodytos aplinkybės, kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sÄ lygos kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Laiduotoja siÅ«loma T. F. yra kaltinamojo sutuoktinė. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 140, 136-139), dirba, charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 132).

SiÅ«lomos laiduotojos teigimu, jis su kaltinamuoju gyvena 17 metų, jų santykiai yra geri, jis jos klauso, ji gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Kaltinamojo teigimu, sutuoktinė yra jam autoritetas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog T. F. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas atleidžia I. F. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimÄ , be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , laiduotoja paskiriant T.

F.. Nustatydamas tokį laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , dėl jo padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, eismo įvykį sukėlė bÅ«damas blaivus.

Jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas Å¡iurkščiu ar piktybiÅ¡ku (įžūliai pažeidinėjant KET reikalavimus). Asmuo neteistas, paskutinį kartÄ baustas 2018 m. rugpjūčio mėn. IÅ¡ kaltinamojo elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad ir pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo auklėjamÄ jį poveikį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam prokuroro siÅ«lomÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Juolab, kad minėta priemonė paprastai skiriama už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Nukentėjusysis D. M. pateikė byloje civilinį ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino (2 t., b. l. 12-41, 49, 158-159), praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Patikslinęs savo reikalavimus, civilinis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės 83,39 Eur už vaistus (šį reikalavimÄ patikslino, įvertinęs, kad draudimo bendrovė jam už vaistus kompensavo 17,27 Eur ir 8,06 Eur sumas), 6 987,93 Eur už lengvojo automobilio, kaip pakaitinio sugadintajam nuomÄ (įvertinus, kad 1 675,69 Eur tokių iÅ¡laidų jam kompensavo draudimo bendrovė), 280 Eur kelionės iÅ¡laidų, 8 000 Eur neturtinę žalÄ (įvertinus tai, kad 2 000 Eur atlygino draudimo bendrovė).

Civilinis ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo už sugadintÄ automobilį, laikydamas, kad draudimo bendrovė tÄ Å¾alÄ atlygino. Teismo posėdyje civilinis ieÅ¡kovas dėl patirtų iÅ¡laidų vaistams - 83,39 Eur sumos, paaiÅ¡kino, kad pirko vitaminus, maisto papildus ir vaistus nuo padidinto kraujospÅ«džio, ko anksčiau nebuvo, pagal Baltarusijos gydytojo receptÄ . Dėl praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų automobilio nuomai, nurodė, kad automobilį iÅ¡ individualios įmonės nuomojosi nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. sausio mėn., mokėdamas vidutiniÅ¡kai 33-34 Eur parai, apie 1 000 Eur per mėnesį, draudimo bendrovei žadant patirtas iÅ¡laidas apmokėti.

Nurodė, kad automobiliu Volvo anksčiau naudojosi abu su sutuoktine. Pats dirbo automobilių remonto srityje, tačiau Å¡iuo metu ten nedirba, nes darbas sunkus, jaučia rankos skausmus. Abu su sutuoktine turi Å¡unų veislynÄ . Už automobilio nuomÄ mokėjo sutuoktinė, nes dirba (valymo įmonėje, valytoja), dalį pinigų skolinosi, padėjo brolis, kuriam skolingas 500 Eur. Jis neturėjo galimybės įsigyti kitÄ automobilį. Už automobilio nuomÄ su įmone jis pilnai atsiskaitė. Nurodė, kad jei draudimo bendrovė bÅ«tų nurodžiusi, kad neapmokės nuomos, tai automobilį bÅ«tų nuomavęsis ne daugiau nei du mėnesius.

Dėl kelionės iÅ¡laidų, paaiÅ¡kino, kad turėjo 4 keliones – dvi į teismÄ , vienÄ Ä¯ policijÄ ir draudimo bendrovę (vėliau patikslino, kad į draudimo bendrovę nevažiavo). Kelionės į teismÄ kainavo 124 Eur. Nežinojo, kad Å¡ias iÅ¡laidas apmoka teismas. Kelionė į policijÄ kainavo 176 Eur, dar 30 Eur „žalia korta“. Taip pat patikslino, kad atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė kompensavo 2 000 Eur neturtinės žalos, praÅ¡o priteisti 4 000 Eur neturtinę žalÄ .

Nurodė, kad neturi pažymos dėl laikino nedarbingumo, todėl nepraÅ¡o kompensuoti negautų pajamų, taip pat atsisakė ir reikalavimo dėl telefono iÅ¡laidų priteisimo. Civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 70-108) ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad dalį ieÅ¡kovo reikalavimų patenkino. IÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ dėl automobilio sugadinimo. Padengė dalį pagrįstų iÅ¡laidų vaistams - 25,33 Eur. Nesutinka su praÅ¡oma priteisti 83,39 Eur suma vaistams, nes mano, kad ieÅ¡kovo nurodyti vitaminai Novomin, maisto papildas Neurozan ir vaistai nuo kraujospÅ«džio nėra susiję su įvykiu, gydytojas jų nerekomendavo, neaiÅ¡ku, už kÄ praÅ¡oma priteisti 41,98 Eur ir 31,56 Eur.

Dėl neturtinės žalos pažymėjo, kad nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo ilgalaikių pasekmių neliko. Jam buvo atlyginta maksimali suma. Dėl automobilio nuomos nurodė, kad asmeniui buvo iÅ¡mokėta 1 675,69 Eur suma už tris mėnesius nuomos, o nukentėjusysis dar 2019 m. balandžio mėn. buvo informuotas, kad jo transporto priemonė yra neremontuojama. Pažymėjo, kad nebuvo pasižadėjimo, ieÅ¡kovui renkant čekius už nuomÄ , juos visus apmokėti. Ä®vertinus eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės rinkos vertę įvykio dienai (2 900 Eur), taip pat ilgÄ nuomos laikotarpio trukmę, mano, kad civilinis ieÅ¡kovas nevykdė jam, kaip nukentėjusiajam asmeniui, keliamos pareigos nepagrįstai nedidinti patiriamų iÅ¡laidų, todėl jo praÅ¡oma priteisti nuomos iÅ¡laidų suma laikytina neatitinkančia iÅ¡laidoms keliamų bÅ«tinumo, proporcingumo ir protingumo reikalavimų.

Prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, kadangi visos turtinės ir neturtinės žalos sumos yra nukentėjusiajam atlygintos, kÄ patvirtina jų pateikti mokėjimo nurodymai. Civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodyti dokumentai yra byloje (2 t., b. l. 105-108, 143-145). Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime (2 t., b. l. 116-121) su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies, dėl 4 802,02 Eur sumos (199,20 Eur už transporto nuomÄ , 2 580 Eur už sugadintÄ transporto priemonę, 22,82 Eur už vaistus, 2 000 Eur už neturtinę žalÄ ).

Atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimÄ . Mano, kad draudimo bendrovės iÅ¡mokėta suma yra pakankama patirtai žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo vairuotas automobilis, patekęs į eismo įvykį, priklauso kaltinamojo darbdaviui, ir buvo apdraustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Civilinis ieÅ¡kovas teismo posėdyje nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi ir praÅ¡o patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės. Å iuo atveju draudiko pareiga atlyginti žalÄ kyla iÅ¡ draudimo sutarties.

Tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ ir draudimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254, 6.987 straipsniai). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , pateikdamas įrodymus, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio tiksliai negali nustatyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus civilinio ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir draudiko civilinio atsakovo priimtus sprendimus dėl žalos atlyginimo ir jo dydžio, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad žala, pagal pateiktus įrodymus yra atlyginta visiÅ¡kai.

IÅ¡ esmės ginčas kilo dėl žalos atlyginimo: už vaistus, už kito automobilio nuomÄ , kelionės iÅ¡laidas ir neturtinę žalÄ . Už vaistus civilinis atsakovas atlygino pagrįstai tik už tuos, kurie yra tiesiogiai susiję su įvykiu. Teismas pažymi, kad vitaminai ir maisto papildai nėra vaistai, o vaistai nuo kraujospÅ«džio nėra pagrįsti gydytojo receptu ir nėra susieti su civiliniu ieÅ¡kovu ir jo sužalojimais, patirtais nurodyto įvykio metu. Teismas sutinka su civilinio atsakovo pozicija dėl žalos atlyginimo už automobilio nuomÄ , ir jo motyvus laiko logiÅ¡kais ir pagrįstais.

IeÅ¡kovas gi savo motyvus grindė nelogiÅ¡komis iÅ¡vadomis, jo ir jo Å¡eimos materialine padėtimi ir poreikiais. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡skyrus pateiktus dokumentus apie sumokėtas sumas, ieÅ¡kovas kitų aplinkybių niekaip neįrodinėjo. IeÅ¡kovas teismo posėdyje nurodęs, kad anksčiau dirbo automobilių remonto srityje, su sutuoktine turi Å¡unų veislynÄ , ir už automobilio nuomÄ mokėjo sutuoktinė, kuri dirba valytoja, bei dalį pinigų skolinosi (padėjo brolis, kuriam liko skolingas 500 Eur), visgi neatskleidė savo turtinės padėties.

Asmuo, nurodydamas, kad neturėjo galimybių įsigyti kitÄ automobilį, visgi nusprendė jį nuomotis, kas mėnesį skiriant didelę pinigų sumÄ (apie 1 000 Eur) nuomai. IeÅ¡kovas nepagrindė aplinkybės, kad Å¡eima kas mėnesį mokėdama už automobilio nuomÄ apie 1 000 Eur, turėjo realiÄ galimybę tokiÄ sumÄ mokėti. IeÅ¡kovas taip pat niekaip neįrodė ir nepagrindė aplinkybės apie bÅ«tinumÄ priimti bÅ«tent tokį neracionalų sprendimÄ (nuomotis automobilį, ilgÄ laikÄ , mokant apie 1 000 Eur per mėnesį, kai aptariamo eismo įvykio metu netektas automobilis kainavo tik apie 3 mėnesių nuomos mokesčio sumÄ ).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas draudikas, iÅ¡mokėdamas 1 675,69 Eur sumÄ , visiÅ¡kai padengė žalÄ už bÅ«tinÄ automobilio nuomÄ . Teismas taip pat netenkina ir civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl patirtų kelionės iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo, kadangi tokios iÅ¡laidos laikytinos proceso iÅ¡laidomis (BPK 103 straipsnis), kurios nukentėjusiajam atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų, BPK 104 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi, Å¡iuo atveju, D. M. pateikus praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų kompensavimo dalyvaujant Å¡ioje baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 146-153), jos bus kompensuotos minėtų BPK nuostatų nustatyta tvarka. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumÄ . Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia draudimo atlyginimas, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 600 iki 3 000 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015), taip pat pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiama didesnė nei minėta neturtinė žala (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečiÄ situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-551/2013).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) sveikata: padaryta muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡io deÅ¡inėje su pakauÅ¡kaulio iÅ¡orinės plokÅ¡telės pažeidimu ir kairio alkÅ«nkaulio ylinės ataugos lūžis. Civilinis ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje kaip eismo įvykio pasekmes nurodęs dažnai juntamÄ fizinį skausmÄ , emocinę depresijÄ , iÅ¡gyvenimus, laikinÄ nedarbingumÄ , patiriamus galvos skausmus (2 t., b. l. 49), patirtÄ neturtinę žalÄ (teisiamojo posėdžio metu jos dydį sumažino iki 4 000 Eur) taip pat prašė priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Å i draudimo bendrovė, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgdama į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mÄ stÄ , pobÅ«dį, nukentėjusiajam atlygino 2 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ ir tokiÄ sumÄ laiko pakankama. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , akivaizdu, kad dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, tam tikrus nepatogumus, todėl asmuo turi teisę į tokios žalos atlyginimÄ .

Tačiau, kita vertus, nukentėjusiojo patirti sužalojimai nepriskirtini prie sunkių; nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jam buvo sukelti kokie nors neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo bÅ«klė ir Å¡iuo metu bÅ«tų ypatingai bloga, dėl ko jis patiria ypatingas pasekmes, iÅ¡ esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė ir pan.; byloje nėra duomenų apie asmeniui kilusius liekamuosius sveikatos reiÅ¡kinius, kurie trukdytų jam gyventi pilnavertį gyvenimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, aukščiau minėtÄ teismų praktikÄ , teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo nukentėjusiajam (civiliniam ieÅ¡kovui) nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį, nei jau yra atlyginęs civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Tokiu būdu, laikant, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala civiliniam ieškovui yra visiškai atlyginta civilinio atsakovo - draudiko, teismas nesprendžia klausimo dėl žalos atlyginimo iš kitų nurodytų atsakovų -kaltinamojo ir jo darbdavio (nors patikslindamas savo reikalavimus ieškovas to ir neprašė), todėl šiuo klausimu plačiau nepasisako, ir civilinio ieškovo ieškinį civilinio atsakovo – draudiko nepatenkintų reikalavimų dalyje atmeta. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 302, 304 – 305, 307-308, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

I. F., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . Laiduotoja paskirti T. F., gim. (duomenys neskelbtini). Laidavimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti I. F., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jei laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti T. F., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. I.

F. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 7-ojo skyriaus (Å irvintos) 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Ford Transit Conect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti UAB (duomenys neskelbtini). Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Volvo V40, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti D.

M.. Civilinio ieÅ¡kovo D. M. ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja Irina Serafin