0dddd947-51bc-4e4e-8255-01e53bfce4cd · Marijampolės apylinkės teismas

Administracinė byla Nr

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-22-610/2020

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00005-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. kovo 16 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. I., jo atstovui advokatui Remigijui Uckui,

institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovui Rolandui Gyliui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. I. atstovo advokato Remigijaus Uckaus skundÄ dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-4512-2019.

Teismas

n u s t a t ė :

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 64-ANR-N-4512-2019 A. I. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 875 Eur bauda. A. I. nubaustas už tai, kad jis, 2019 m. birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), chuliganiÅ¡kai vairavo automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, be jokio aiÅ¡kaus tikslo ir motyvo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų užvažiavo ant Å¡aligatvio, kuriuo tuo metu ėjo pėstieji, dėl ko kilo pavojus eismo saugumui ir žmonių saugumui.

A. I. atstovas skundu nesutinka su Marijampolės AVPK nutarimu ir praÅ¡o panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2019 m. gruodžio 12 d. ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. PraÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, kad nesutinka dėl nutarime nurodytos aplinkybės, kad advokatas neprašė surengti žodinio proceso. PrieÅ¡ingai 2019-12-12 atvykęs su A. I. į bylos nagrinėjimÄ jo atstovas advokatas Remigijus Uckus bylÄ nagrinėjančiai pareigÅ«nei pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ Ä¯ bylos nagrinėjimÄ iÅ¡kviesti apklausai vienintelę liudytojÄ B.

B., kadangi gynyba turėjo jai savo klausimų. Vien toks praÅ¡ymo pateikimas bylÄ nagrinėjančiam pareigÅ«nui reiÅ¡kia, kad praÅ¡omas žodinis procesas. B. B. 2019-06-07 paaiÅ¡kinimas nėra iÅ¡samus. Jame tik nurodyta, kad ji atpažino AntanÄ llijinÄ sėdintį už vairo automobilyje, kuris užvažiavo ant Å¡aligatvio. Tačiau tame pačiame paaiÅ¡kinime nurodoma, kad liudytoja B. B. nuolat ir seniai konfliktuoja su A. I., pati raÅ¡o ant jo pareiÅ¡kimus policijai. Vien Å¡i aplinkybė turėjo bylÄ nagrinėjančiai pareigÅ«nei sukelti abejonių liudytojos parodymų neÅ¡aliÅ¡kumu ir dar kartÄ jÄ detaliai apklausti arba surengti akistatÄ su A.

I. kaip prašė jo atstovas, kad paÅ¡alinti abejones. Tai padaryti buvo bÅ«tina ir dėl to, kad pats A. I. savo paaiÅ¡kinime buvo nurodęs, jog B. B. jį persekioja ir taip nori jam pakenkti. Kita aplinkybė, kuriÄ reikėjo pasiaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur B. B. taip gerai žino A. I. gimimo datÄ ir gyvenamosios vietos adresÄ , kadangi ji pati nurodė, kad konfliktai tarp jų vykdavo R(duomenys neskelbtini). PanaÅ¡u, kad pareiÅ¡kimo policijai suraÅ¡ymui įtakos galėjo turėti ir pareigÅ«nai, kurie galėjo Å¡iuos duomenis B.

B. pasakyti. VisiÅ¡kai nepanaÅ¡u, kad paskutinis sakinys, kuriuo praÅ¡oma A.I. nubausti už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ buvo pasakytas pačios B. B., nes tokiu pasakymu jau kvalifikuojamas konkretus pažeidimas, tačiau labai abejotina, ar B. B. yra kompetentinga nustatyti ir įvardinti, kokį pažeidimÄ padarė ant Å¡aligatvio užvažiavusio automobilio vairuotojas. Be to, nelabai aiÅ¡ku, kokiu tikslu B. B. šį pareiÅ¡kimÄ parašė, nes jos interesai nebuvo pažeisti, ji nenukentėjo, byloje nukentėjusiÄ jÄ ar patyrusia kokiÄ nors žalÄ ji įvardinta nebuvo.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad ji tikrai turi nepagrįsto prieÅ¡iÅ¡kumo pakenkti A. I., kÄ pastarasis ir yra nurodęs savo paaiÅ¡kinime, o pareigÅ«nai atliko galimai Å¡aliÅ¡kÄ tyrimÄ ir nuobaudÄ paskyrė nepagrįstai, nesant A. I. kaltės įrodymų. Be to, nebuvo imtasi visų galimų priemonių automobilį vairavusiam asmeniui nustatyti. IÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad įvykio vietoje važiuoja automobilis Opel Vectra, valstybinių numerių nesimato, kaip nesimato ir kas jį vairuoja, kadangi nufilmuota tik galinė jo dalis.

A. I. neigia vairavęs šį automobilį. Jis net neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes nėra išlaikęs nustatytos formos egzaminų. Jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Automobilis Opel Vectra jo vardu taip pat nėra ir niekada nebuvo registruotas, o registruotas J. M. vardu. Nors policija pastarojo neapklausė, iš 2019-10-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad J. M. nurodyti kam automobilį pardavė negali. Toks teiginys, kad pardavė taip pat nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

Nebuvo bandoma aiÅ¡kintis, kur pažeidimo dienÄ ir bÅ«tent jo padarymo metu buvo pats automobilio savininkas J. M.. ANK yra nuostata, kad jei pažeidimo padarymo kaltininkas yra neaiÅ¡kus, už pažeidimÄ atsako automobilio savininkas tuo atveju, jeigu negali nurodyti, kas jį vairavo. J. M. nenurodė, kam automobilis parduotas, kas juo naudojasi ir naudojosi pažeidimo padarymo dienÄ . Tokiu bÅ«du liko nenustatyta, kas automobiliu Opel Vectra naudojosi pažeidimo padarymo metu, t. y. 2019-06-06, apie 17 val. 40 min, kas Å¡iuo metu automobiliu realiai naudojasi, ar jis dalyvauja vieÅ¡ajame eisme.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, jog pagrįsti A. I. kaltę vien tik akivaizdžiai šališkos liudytojos B. B. parodymais, nesant absoliučiai jokių kitų įrodymų, kad būtent A. I. vairavo Opel Vectra pažeidimo padarymo metu, negalima. Nepašalinus byloje esančių prieštaravimų būtina kaip ir baudžiamojoje teisenoje vadovautis „in dubio pro reo“ principu reiškiančiu, jog visi prieštaravimai ir neaiškumai turi būti aiškinami kaltininko naudai. A.

I. viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę, teigė nevairavęs Opel Vectra automobilio ir aplamai jokio nevairuojantis, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. ANK 420 str. 2 d. nurodytas pažeidimas (chuliganiÅ¡kas vairavimas) yra tyčinis pažeidimas, padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas daro pažeidimÄ ir to nori. Kyla pagrįstas klausimas, kokios bylos neginčijamos faktinės aplinkybės rodo tokiÄ kaltės formÄ , buvusiÄ automobilį vairavusio asmens veikoje. Juk teoriÅ¡kai, jeigu bÅ«tų nustatytos objektyvios priežastys, dėl kurių automobilis užvažiavo ant Å¡aligatvio, kalbėti apie pažeidimÄ , numatytÄ ANK 420 str. 2 d., apskritai negalėtume.

Å ios aplinkybės taip pat liko nenustatytos. Tokiu bÅ«du Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigÅ«nė priėmė skundžiamÄ nutarimÄ neiÅ¡siaiÅ¡kinusi visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, jų netyrė ir dėl jų prieÅ¡taravimų nepasisakė, nesivadovavo teismų praktika, netenkino pagrįstų gynybos praÅ¡ymų dėl liudytojų iÅ¡kvietimo, automobilio savininko apklausos, kitų abejonių paÅ¡alinimo, todėl mano, kad 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-4512-2019 yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Marijampolės AVPK atsiliepime į A. I. atstovo advokato Remigijaus Uckaus skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus priimtÄ nutarimÄ . Nurodo, kad nesutinka su skundu ir mano, kad A. I. kaltė dėl administracinio nusižengimo, dėl kurio jam buvo priimtas skundžiamas nutarimas, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir byloje esančia medžiaga, o nuobauda už minėtÄ nusižengimÄ A. I. paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Teismo posėdžio metu A. I. bei jo atstovas advokatas Remigijus Uckus palaikė skundo reikalavimÄ ir prašė jį tenkinti nurodytais motyvais. A. I. parodė, kad įvykio metu buvo arba namuose, arba ligoninėje, nes jam tuo metu buvo padaryta operacija. Nurodė, kad žino B. B., nes ji gyveno jo ankstesnės gyvenamosios vietos name. Konfliktuodavo su ja, ji raÅ¡ydavo pareiÅ¡kimus policijai, be to ir prieÅ¡ šį įvykį buvo konfliktas. Jis negalėjo vairuoti nutarime nurodyto automobilio, nes net neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Liudytojas D. B. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis dirba Marijampolės AVPK veiklos skyriuje. Vasaros metu į policijos skyrių atvyko B. B. ir parašė pareiÅ¡kimÄ . Nurodė, kad jai einant su vaiku iÅ¡ darželio link SÅ«duvos gimnazijos, ji pamatė, kad į jÄ atvažiuoja automobilis. Automobilio du ratai buvo ant bordiÅ«ro . Automobilis važiavo tiesiai į jÄ , todėl jai teko staigiai pasitraukti. Nurodė, kad matė, jog automobilį vairavo A. I.. B. B. dažnai kreipiasi į policijÄ . Jam yra žinoma, kad B. B. konfliktuoja su A. I.. Apie įvykį B. nurodė dar automobilio numerius ir spalvÄ . Jis pats B. B. A. I. duomenų, tai yra gyvenamosios vietos adreso, gimimo metų nenurodė. A. I. jam taip pat yra žinomas.

Liudytoja E. B. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dienÄ , po darbo, ėjo su vaiku iÅ¡ darželio, kai pamatė į jÄ atvažiuojantį automobilį, kuris vos ant jų neužvažiavo. Ji apsipažino, kad tai buvo A. I., vairavo panaÅ¡us asmuo. Ji anksčiau iÅ¡ taip arti nėra mačiusi A. I., todėl dabar tvirtina, kad vairavo panaÅ¡us asmuo, tačiau ne jisai. Jai tuo metu buvo Å¡okas, ji net nelabai pamena tos dienos vakaro. KitÄ dienÄ nuėjo į policijÄ ir pasakė, kad vairavo A. I., nes buvo panaÅ¡us asmuo, pagalvojo, kad tai jis, nes praeityje buvę nesutarimų. Nurodė, kad automobilį galimai vairavo A. I.. Ji anksčiau su juo konfliktavo, todėl ir pamanė, kad vairavo jis. Policijoje D. B. nenurodė A. I. gimimo metų, gyvenamosios vietos adreso, nes nežino. A. I. anksčiau yra jai sugadinęs duris, su juo vykę konfliktų. Praėjus kuriam laikui suprato, kad tikrai apsipažino. Nuvyko į policijÄ ir nurodė, kad apsipažino ir nori atsiimti pareiÅ¡kimÄ ar bent pakeisti parodymus. Bet pareigÅ«nas paaiÅ¡kino, kad byla jau teisme ir nieko pakeisti nebegalima. Dar parodė, kad iÅ¡ karto po įvykio pasiskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pasakė kas nutiko, jos pareigÅ«nas klausė ar raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , tai patvirtino, tada buvo pasiÅ«lyta nusiraminti ir paraÅ¡yti atvykus kitÄ dienÄ .

Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas Rolandas Gylys posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ surinktos medžiagos matyti, kad A. I. buvo nubaustas už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ . Pagrindinė liudytoja B. B. nurodė, kad ji A. I. pažinojo iÅ¡ anksčiau. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nusižengimas buvo padarytas. A. I. vairavo minėtÄ automobilį, nes liudytoja nurodė, kad matė iÅ¡ kelių metrų, kad už vairo sėdi bÅ«tent A. I.. Mano, kad nuobauda A. I. paskirta pagrįstai ir praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo, kad jei teismas nuspręstų kitai, tai tada yra visi pagrindai patraukti liudytojÄ B. B. atsakomybėn dėl melagingo paaiÅ¡kinimo. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu neturi galimybių ir pajėgumų nustatyti įvykyje dalyvavusio automobilio laikymo vietos, naudojančio asmens.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų pareiga priimant sprendimÄ nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Nustatant Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 64-ANR-P-13476-2019 pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. A. I. paaiÅ¡kino, kad nesutinka su nusižengimu. 2019 m. gruodžio 12 d. administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir priimtas nutarimas. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavo ir A. I. atstovas advokatas Remigijus Uckus, kuris nurodė, kad A. I. automobilio Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) nevairavo, nes net neturi teisės vairuoti transporto priemones. Prašė apklausti liudytojÄ B. B., tačiau praÅ¡ymas netenkintas ir byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka. Nurodyta, kad liudytojos B. B. 2019-06-07, t. y. sekančiÄ dienÄ po nusižengimo padarymo, pateiktas paaiÅ¡kinimas yra nuoseklus, atitinka faktines bylos aplinkybes. IÅ¡nagrinėjus bylÄ nuspręsta, kad yra pakankamai duomenų, kad A. I. padarė nusižengimÄ ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-4512-2019 ir jam paskirta pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 875 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), chuliganiÅ¡kai vairavo automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, be jokio aiÅ¡kaus tikslo ir motyvo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų užvažiavo ant Å¡aligatvio, kuriuo tuo metu ėjo pėstieji, dėl ko kilo pavojus eismo saugumui ir žmonių saugumui.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiÅ¡kas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Å io administracinio nusižengimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, be to, eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Taisykles ir jų laikytis. (KET 4 punktas, 5 punktas).

A. I. kaltė dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo grindžiama liudytojos E. B. B. pareiškimu ir paaiškinimu, Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniu pranešimu bei įvykį užfiksavusių miesto vaizdo kamerų CD laikmena, kurioje matyti, jog 2019 m. birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), automobilis „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), be jokio aiškaus tikslo ir motyvo dėl chuliganiškų paskatų užvažiavo ant šaligatvio, kuriuo tuo metu ėjo pėstieji, dėl ko kilo pavojus eismo saugumui ir žmonių saugumui (vaizdo įrašo 18:16 - 18:26 min.). Pažymėtina, jog minėtame vaizdo įraše užfiksuoto Opel Vectra markės automobilio vairuotojo nėra galimybės identifikuoti, kadangi jo nesimato.

Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos duomenimis teismui nekyla abejonių dėl nusižengimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo, tačiau iš byloje suriktų įrodymų matyti, kad neįrodyta, jog automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo būtent A. I..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. I. administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu neigė padaręs jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y., jis neigė iÅ¡ vis birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavęs automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), nes kaltinime nurodytu laiku buvo namuose, sveiko po operacijos. Tokias aplinkybes nurodė ir pareigÅ«nui suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ . Tas pačias aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu institucijoje dalyvavęs A. I. atstovas advokatas Remigijus Uckus. Be to, teismo posėdžio metu ir liudytoja E. B. B. nurodė, kad ji apsipažino, ir nemananti, kad minėtÄ automobilį vairavo A. I..

Jokios objektyvios bylos aplinkybės bei duomenys (liudytojų parodymai ar pan.) nepatvirtina, kad minėtu laikotarpiu A. I. galėjo vairuoti automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) ir padaryti administracinį nusižengimÄ pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. A. I. pateikti duomenys ( kad jis minėtu laiku buvo namuose, kad neturi teisės vairuoti ir neturi automobilio Opel Vectra, kad su pranešėja B. B. konfliktuoja) buvo pakankami bent jau pabandyti institucijai nustatyti asmenį, kuris galimai administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu disponavo automobiliu Opel Vectra, kadangi iÅ¡ registro duomenyse nurodyto savininko gauta informacija, jog jis automobilį pardavęs. Teismas pažymi, kad LR saugaus automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti teisės pažeidimÄ , tikrinančio pareigÅ«no, savivaldybės administracijos įgalioto pareigÅ«no reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi Å¡iam pareigÅ«nui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančiÄ transporto priemonę ar ja naudojosi. Tačiau nagrinėjamu atveju A. I. nurodytos aplinkybės nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos, bet ir nebuvo įvertintos priimant nutarimÄ . Vien tai, kad A. I. nėra automobilio savininkas, buvo realus pagrindas patikrinti ir kitas versijas, ne tik esančias ir jau užfiksuotas byloje. Tuo labiau, kad ir iÅ¡ policijos ataskaitos duomenų(b.l. 12) matyti, kad įvykio dienÄ pas pranešėjÄ nuvykus policijos pareigÅ«nams, ji vardo pavardės nurodyti negalėjo, nurodė, kad automobilį vairavo galimai iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo. Administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas nestabdant transporto priemonės ir neraÅ¡ant administracinio nusižengimo vietoje administracinio nusižengimo protokolo. IÅ¡ VÄ® ,,Regitra‘‘ pažymos matyti, kad transporto priemonė „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso J. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris apklausiamas pareigÅ«nų nurodė, kad minėtÄ automobilį yra pardavęs. Kam ir kada pardavė automobilį nurodyti negalėjo, nes nėra iÅ¡saugojęs pirkimo-pardavimo sutarties.

Administracinį nusižengimÄ tiriančio pareigÅ«no pareiga patikrinti visas aplinkybes ir galimas versijas, tačiau to padaryta nebuvo, o objektyvių įrodymų, kad kaltinime nurodytu laiku A. I. vairavo automobilį, bylos nagrinėjimo teisme metu negauta. Institucija rėmėsi liudytojos E. B. B. praneÅ¡imu dėl įvykio ir nurodymu, jog automobilį vairavo A. I.. Teismo posėdžio metu byloje apklausta liudytoja Eva B. B. jau nurodė, kad ji apsipažino ir automobilį vairavo ne A. I.. Ji buvo įsitikinusi, kad 2019 m. birželio 6 d., apie 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), automobilį „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini), vairavo A. I. dėl anksčiau tarp jų vykusių konfliktinių situacijų. Kai jį pamatė teisme iÅ¡ arti, supranta, kad įvykio metu automobilį vairavo kitas asmuo.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje iÅ¡reikÅ¡ta nekaltumo prezumpcija, kuri savo turiniu apima in dubio pro reo principÄ , reikalaujantį, kad visos abejonės, kylančios, be kita ko, sprendžiant administracinio nusižengimo bylÄ , bÅ«tų vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai turi bÅ«ti patikimi ir savarankiÅ¡ki, o jų įrodomoji vertė aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi likę neaiÅ¡kumai, iÅ¡naudojus galimybes jiems paÅ¡alinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių A. I. kaltę dėl jo atžvilgiu inkriminuojamo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, A. I. atstovo advokato Remigijaus Uckaus skundas tenkintinas ir A. I. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

SkundÄ patenkinti.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniosios specialistės Raimondos Smagurauskienės 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimÄ Nr. 64-ANR-N-4512-2019 ir administracinio nusižengimo teisenÄ A. I. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                                                                      Nerijus Brinevičius