0ddabd8d-8da2-4ddd-88a8-e3c5b6d14c63 · Vilniaus apygardos teismas

Nuorašas                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-211/2017Teisminio proceso Nr. 1-37-1-02021-2014-6                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.3.; 2.1.7.4.; 2.4.6.1.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2017 m. spalio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,išteisintajam N. T.,gynėjui advokatui A.

R.,nukentėjusiajam J. A., nukentėjusiojo atstovei advokatei D. G.,vertėjams Virginijai MalaiÅ¡kienei, Rimantui Skuratovič,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės (toliau – Prokurorė) bei nukentėjusiojo J. A. (toliau – Nukentėjusysis) apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 187 str. 3 d. iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

N. T. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ bei sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jis laikotarpyje nuo 2014-11-21, 12.48 val. iki 2014-11-21, 14.15 val. (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), bÅ«damas savo sodo sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sodų bendrija „D“ (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , t. y. nuo apstiklinto Å¡iltnamio nuėmė ir pagrobė 9 vienetus 50 cm x 135 cm dydžio Å¡iltnamio stiklų bendros 94,99 eurų (328 Lt) vertės, nupjovė ir pagrobė 6 vienetus Å¡iltnamio lietaus latakų metalinius laikiklius bendros 34,75 eurų (120 Lt) vertės bei nuėmė nuo Å«kinio pastato mÅ«rinės sienos ir pagrobė 6 m x 0,60 cm linoleumo juostÄ 28,96 eurų (100 Lt) vertės, priklausančius J.

A., tuo padarydamas nukentėjusiajam J. A. (J. A.) bendrÄ 158,71 eurų (548 Lt) turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais N. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.Taip pat jis laikotarpyje nuo 2014-11-21, 12.48 val. iki 2014-11-21, 14.15 val. (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), bÅ«damas savo sodo sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sodų bendrija „D“ (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , t. y. nuo apstiklinto Å¡iltnamio nuėmęs ir pagrobęs 9 vienetus 50 cm x 135 cm dydžio Å¡iltnamio stiklų bendros 94,99 eurų (328 Lt) vertės, nupjovęs ir pagrobęs 6 vienetus Å¡iltnamio lietaus latakų metalinius laikiklius bendros 34,75 eurų (120 Lt) vertės bei nuėmęs nuo Å«kinio pastato mÅ«rinės sienos ir pagrobęs 6 m x 0,60 cm linoleumo juostÄ 28,96 eurų (100 Lt) vertės, priklausančius J.

A., tuo sugadino nedidelės vertės svetimÄ Â nukentėjusiajam J. A. priklausantį turtÄ padarydamas bendrÄ 158,71 eurų (548 Lt) turtinę žalÄ .Å iais savo veiksmais N. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu N. T. iÅ¡teisino, motyvuodamas tuo, jog byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir nepatvirtina N. T. kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, kad N. T. padarė vagystę ir turto sugadinimÄ . Prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti neteisėtÄ ir nepagrįstÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo nagrinėjant bylÄ ir dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo N. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 4 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 6 mėn. bei įpareigoti 1) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , 2) uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju J.

A., iÅ¡skyrus atvejus, kai bendrauti reikės sprendžiant baudžiamÄ sias ir civilines bylas teismuose. Taip pat N. T. pripažinti kaltu pagal BK 187 str. 3 d. ir nuteisti jį 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 1) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , 2) uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju J. A., iÅ¡skyrus atvejus, kai bendrauti reikės sprendžiant baudžiamÄ sias ir civilines bylas teismuose.Vadovaujantis BK 63 str. 2 p., bausmes apimti, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir galutinę bausmė N. T. skirti laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams, įpareigojant 1) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , 2) uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju J.

A., iÅ¡skyrus atvejus, kai bendrauti reikės sprendžiant baudžiamÄ sias ir civilines bylas teismuose. Taip pat praÅ¡oma priteisti iÅ¡ N. T. 158,71 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo J. A. naudai.Prokurorės teigimu, Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Skunde nurodoma, kad nepagrįsta teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, kad N. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat, kad kaltinimas grindžiamas tik prielaidomis ir menamomis versijomis, o byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientiso loginės sekos ir nepatvirtina N. T. kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Prokurorės teigimu, nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodyta ir tai, kad nukentėjusiojo J. A. bei liudytojo S. L. parodymai, taip pat daiktų pateikimo, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys pagrindžia būtent išteisintojo nurodomas aplinkybes. Analizuodama nukentėjusiojo parodymus, Prokurorė teigia, kad J. A. tiek teisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme davė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina vaizdo kamerų parodymai bei kita bylos medžiaga, taip pat jo pateiktos nuotraukos, esančios byloje.

Prokurorė nurodo, kad byloje yra pateikta nukentėjusiojo nuotrauka, kad iki rekonstrukcijos tarp nukentėjusiojo Å¡iltnamio ir N. T. garažo buvo 16-20 cm tarpas ir buvo lietaus latakas (nuotraukos foto 1924 kopijÄ prideda). Byloje yra pateikta nukentėjusiojo nuotrauka, kad 2014-11-21 N. T. vėl atidengė nukentėjusiojo Å«kinio pastato mÅ«rinę sienÄ (nuotraukos foto Nr. 1960 kopijÄ prideda). Taip pat byloje yra nukentėjusiojo pateiktos 2 nuotraukos padarytos 2016-11-22, kad 2014-11-21 N. T. pagrobė jo Å¡iltnamio 9 stogo stiklus (2 nuotraukų foto 1954; foto 1957 kopijas prideda).

Prokurorė teigia, kad šių nukentėjusiojo J. A. pateiktų nuotraukų Vilniaus rajono apylinkės teismas nuosprendyje iš viso nevertino, o tai reiškia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas nagrinėdamas byla buvo šališkas ir neobjektyvus.Skunde taip pat teigiama, kad kritiškai ir kaip nepagrįstas vertintinas ir tas teismo nuosprendyje išdėstytas motyvas, kad nukentėjusysis į policijos pareigūnus kreipėsi praėjus laikui ir nebuvo paimti įtariamojo batų pėdsakai bei pirštų atspaudų pėdsakai.

Prokurorė nurodo, kad 2014-11-21 d. buvo penktadienis, nukentėjusysis į savo sodo sklypÄ atvyko po 14 val., vakarop skambino į policijÄ , pareigÅ«nai pareikalavo atvykti paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo ir be pareiÅ¡kimo į įvykio vietÄ nevyko. Buvo jau po darbo valandų, todėl nukentėjusysis pareiÅ¡kimÄ pateikė pirmadienį. KitÄ dienÄ po įvykio pasnigo, todėl nuimti batų pėdsakus ir pirÅ¡tų atspaudų atspaudus ir galimybių jau nebuvo. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo J. A. parodymus patvirtina 2014-12-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo pateiktas kompaktinis diskas su jo sklype sumontuotas vaizdo kameros rodmenų 2014-11-21 medžiaga, tačiau teismas nukentėjusiojo net deramai neapklausė ir Å¡ių įrodymų neįvertino, kas vėl gi Prokurorės teigimu, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir neobjektyvumÄ .

Å aliÅ¡kai ir neobjektyviai, pasak Prokurorės, buvo vertinami ir failai su nuotraukomis foto 1924; foto 1960; foto 1954; foto 1957; foto 1955, kuriose pavaizduota nukentėjusiojo J. A. sodo kiemo dalis, lietaus latakai, Å¡iltnamis be stiklų (nuotraukas prideda). Nurodo, kad 2015-05-22 iÅ¡teisintasis N. T. ikiteisminiam tyrimui pateikė taip pat kompaktinį diskÄ , kuriame aplanke foto 21-11-2014 matyti J. A. sodo Å¡iltnamio sienos bÅ«klė – visi stiklai iÅ¡imti ir siena užvirinta metalo lakÅ¡tu. N. T. manymu kabliukai buvo nupjauti nežinomo asmens po 2014-11-21, nes jis po 2014-11-21 savo sklype nebuvo.

Pasak Prokurorės, tokia įvykių seka rodo, kad 2014-11-21 laikotarpiu nuo 12.48 iki 14.15 val. iÅ¡teisintasis N. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad nors teismas laikė, kad liudytojo S. L. parodymai neturi įrodomosios reikÅ¡mės bylos aplinkybėms nustatyti, tačiau, Prokurorės teigimu, Å¡io liudytojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu, kurie yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, patvirtina nukentėjusiojo 2014-11-21 vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdus bei paties iÅ¡teisintojo pateikto kompaktinio disko medžiagÄ , t.y. patvirtina, kad N. T. padarė jam inkriminuojamas veikas.

Skunde analizuodama minėtus parodymus, teigia, kad netikėti jais nebuvo pagrindo, kadangi juos, kaip logiÅ¡kÄ Ä¯vykių grandinę patvirtina nukentėjusiojo J. A. parodymai, vaizdo kamerų parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatytos aplinkybės. Nurodo, kad 2015-05-22 N. T. pateiktame kompaktiniame diske (1 t. 99 b.l.) esančios nuotraukos (1 t. 115-120, 127 b.l.), tik patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo S. L. parodymus, kad J. A. sodo Å¡iltnamio stiklai buvo nuimti nuo Å¡iltnamio, nes nuotraukų segtuve pavadinimu „Foto 2210 by 22 10 2014“ (1 t. 126 b.1.) matyti, kad Å¡iltnamio sienos pusėje, esančioje ties statomais pamatais, dalies stiklų nėra.

Be to iÅ¡teisintasis davė parodymus, kad jis tvarkėsi savo sklype ir naktį iÅ¡ 2014-05-20 į 2015-05-21, kad J. A. jį fotografavo, tačiau nukentėjusysis davė parodymus, kad 2014-11-20 jis iÅ¡važiavo iÅ¡ sodo ir atvažiavo kitÄ dienÄ po 14 val.Pasak Prokurorės nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad vien ta aplinkybė, kad iÅ¡teisintasis tÄ dienÄ tvarkė savo sodo sklypÄ , bÅ«damas Å¡alia J. A. sodo sklypo ribos, t. y. jam priklausančių statinių, nuo kurių ir buvo pavogti kaltinime nurodyti daiktai ir sugadintas turtas, neįrodo jo veiksmuose vagystės ir turto sugadinimo požymių.

Pateikta versija, kad jis kampiniu Å¡lifuokliu nupjovė vandens latakų laikiklius, nuėmė nuo Å¡iltnamio stiklus ir nuo sienos linoleumÄ , iÅ¡ esmės liko paneigta bei prieÅ¡tarauja kitiems objektyviems byloje surinktiems įrodymams. Nors apylinkės teismas nurodė, kad nuotraukos užfiksuotos 22 dienÄ , o kaltinime nurodyti daiktai pavogti 21 d., tačiau Prokurorė atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis į sodÄ atvyko 2014-11-21 po 14 val., apžiÅ«rėjęs Å¡iltnamį dar peržiÅ«rėjo vaizdo kamerų vaizdus, dar pabendravo su N. T., su kuriuo aiÅ¡kinosi dėl Å¡iltnamio stiklų, metalinių laikiklių bei linoleumo vagystės bei jo turto sugadinimo ir tik po to skambino policijai.

Policijos pareigÅ«nams nurodžius, kad jis turi atvykti į policijÄ ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ sprendžiant iÅ¡ pareiÅ¡kimo datos nukentėjusysis pareiÅ¡kimÄ namuose rašė tuoj po įvykio. t.y. 2014-11-21. Visa tai užtruko. Atsižvelgiant į tai, kad lapkričio mėn. pabaigoje anksti pradeda temti logiÅ¡ka jog nukentėjusysis nuotraukas padarė kitÄ dienÄ kai buvo Å¡viesu, o nuo Å¡iltnamio nuimtų stiklų skyles uždengė lakÅ¡tu.Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo Å¡aliÅ¡kas ir padarė esminių baudžiamojo kodekso pažeidimų, kurie sutrukdė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį, nes Vilniaus rajono apylinkės teismas neteisingai įvertino iÅ¡teisintojo N. T. parodymus kaip nuoseklius, neteisingai įvertino, kad nukentėjusiojo J.

A. ir liudytojų S. L. parodymai, kad N. T. pagrobė J. A. turtÄ ir sugadino svetimÄ turtÄ yra nenuoseklÅ«s, neteisingai nurodė kad S. L. gali bÅ«ti suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi ir duoti tikrovės neatspindinčius parodymus, kad Å¡ių liudytojų parodymai nepatikimi, kad vertinami kritiÅ¡kai, nes jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims ir Å¡ių liudytojų parodymais remiamasi tik tiek, kiek jie atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog kai kurie liudytojai yra nukentėjusiajam artimi asmenys, savaime nesuteikia pagrindo pripažinti jų duotus parodymus nepatikimais.Pasak Prokurorės, N. T. neprisipažinimas vertintinas kaip jo pasirinktas gynybos bÅ«das, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės.Nukentėjusysis J.

A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi teismas rėmėsi tik iÅ¡teisintojo N. T. parodymais, nors tiek jis (Nukentėjusysis), tiek liudytojas S. L. ikiteisminiame tyrime bei teisme davė nuoseklius parodymus, juos užtvirtindami vaizdo įraÅ¡ais, nuotraukomis. Teigia, kad daugiamečiai konfliktai tarp jo (Nukentėjusiojo) ir iÅ¡teisintojo neiÅ¡nyko, o atvirkščiai – tie konfliktai N. T. yra motyvas daryti nusikaltimus iÅ¡ kerÅ¡to, tačiau teismas Å¡iÄ aplinkybę ignoravo.

Pasak Nukentėjusiojo, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad išteisintasis yra konfliktiška asmenybė, agresyvus (parodymų patikrinimo vietoje vaikščiojo su lazda, trukdydamas liudytojui duoti parodymus), teistas, baustas administracine tvarka, jam buvo paskelbta paieška. Nukentėjusiajam kyla klausimas, jeigu nekaltas, nepadarė nusikaltimo, vagystės, turto sunaikinimo, kodėl slapstėsi nuo teisėsaugos. Nurodo, kadangi N. T. iki 2015 m. gegužės mėn. slapstėsi nuo teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo atlikti būtiniausių ikiteisminio tyrimo veiksmų, todėl N. T. turėjo pakankamai laiko sunaikinti visus įkalčius.Skunde Nukentėjusysis nurodo ir tai, kad kitų asmenų dalyvavimas nusikaltimo vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, to neužfiksavo ir kameros.

Pasak, Nukentėjusiojo, pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis prieÅ¡tarauja teisėje įtvirtintiems teisingumo, protingumo principams.Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusysis J. A. bei jo atstovė apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti. IÅ¡teisintojo N. T. gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendį. IÅ¡teisintajam žodis  nebuvo suteiktas dėl teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės iÅ¡vados, kad Å¡iuo metu dėl jo psichinės bÅ«klės jis negali bÅ«ti apklausiamas teismo posėdyje.Apeliaciniai skundai atmetami.Prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas bei tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus ir padarė esminių baudžiamojo kodekso pažeidimų, kurie sutrukdė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį.

Skunde apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu N. T. veiksmų teisiniu vertinimu, įrodymu vertinimu, tuo praÅ¡ydami priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį N. T. atžvilgiu bei tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas vertindamas byloje esančius įrodymus, nukentėjusiojo ir liudytojo S. L. parodymus. Tokie argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å i teisė numatyta ir Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas.

Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (Kasacinė nutartis Nr. 2K-359/2014). NeÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014).

Prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kuriais iÅ¡ esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai. Taigi, Vilniaus rajono apylinkės teismas nepadarė BPK 20 straipsnio pažeidimų, vien tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi kaltinimas ar nukentėjusysis, dar nereiÅ¡kia, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir pažeidė įrodinėjimÄ bylos procese reglamentuojančias teisės normas.Tikslu iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai N. T. iÅ¡teisino, neįrodžius, kad pastarasis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, prieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, nenustatyta.Apeliantai nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, kuriuo N. T. buvo iÅ¡teisintas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, kad N. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino N. T. parodymus kaip nuoseklius, tačiau iÅ¡analizavus skunduose nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos medžiagÄ , iÅ¡teisintojo N. T., nukentėjusiojo J. A. ir liudytojų parodymus, kitÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , matyti, kad iÅ¡teisintasis N. T., apklausiamas pirmosios instancijos teisme kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę ir paaiÅ¡kino, kad 2014-11-21 buvo savo sodo sklype, kur tvarkė garažo pamatus (fundamentÄ ), norėdamas juos, artėjant žiemos sezonui, uždengti.

Teigė, kad tÄ dienÄ , jis turėjo perdėti plytas ir uždengti garažo duobę, o jos uždengimui panaudojo kampinį Å¡lifuoklį, kuriuo atpjovė metalo kampus. Nurodo, kad pjaudamas Å¡iuos metalo kampus, galimai buvo atsirėmęs į plytas ir į nukentėjusiojo J. A. Å¡iltnamį (b.t. 2, b.l. 185-186).AnalogiÅ¡ki parodymai užfiksuoti N. T. apklausos protokole, apklausiant jį įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 91-99). Papildomai jis nurodė, kad dar vasarÄ (datos neatsimena) kai iÅ¡ardė savo garažo sienÄ jis pastebėjo, kad J.

A. šiltnamio sienos stiklai yra sutrūkę, suskilę, bet jis jų neišiminėjo. Taip pat jis pastebėjo, kad šiltnamio stikliniame stoge kelių stiklų nėra, vietoj jų buvo skylės, o ant žemės buvo daužyto stiklo šukės.Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis N. T. taip pat parodė iš nukentėjusiojo J. A. nieko nevogęs, o tuos stiklus uždėjęs ant pastarojo šiltnamio nakčiai. Teigė, kad nukentėjusiojo šiltnamio stiklai taip lengvai nenusiima, nes yra pritvirtinti su mastika.

Nurodė metalÄ pjaustęs tam, kad uždengti garažo duobę. Taip pat teigė, kad J. A. nuolat bando jį apkalbėti. Taigi matyti, kad prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, iÅ¡teisintojo N. T. parodymai buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, jo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa.Prokurorė savo apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiojo J. A. versijÄ patvirtina liudytojo S. L. apklausos, daiktų pateikimo, įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti duomenys, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie protokolai N. T. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų niekaip nepatvirtina.

Matyti, kad nukentėjusysis J. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie sodo sklype buvusį asmenį jam tik po kelių dienų paskambinęs nurodė S. L. (b.t. 1, bl.l 32-33), tačiau minėtas liudytojas, apklausiamas teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu teigė J. A. skambinęs tÄ pačiÄ dienÄ 2014-11-21, net kelis kartus, tačiau jam neprisiskambino, o maždaug po savaitės laiko pats J. A. jam paskambino. Liudytojas nurodė matęs N. T. sodo sklype dedantį stiklus, girdėjo jį pjaustant metalo elementus (b.t. 1, b.l. 58-59).

Å ie liudytojo S. L. parodymai, nors ir patvirtina faktÄ , kad N. T. 2014-11-21 buvo savo sodo sklype, Å¡alia nukentėjusiojo J. A. sodo sklypo ribos bei dėjo stiklus, pjovė kampiniu Å¡lifuokliu, tačiau Å¡ių veiksmų neneigė ir pats iÅ¡teisintasis, detaliai nurodęs, kokius paruoÅ¡iamuosius prieÅ¡ žiemos sezonÄ darbus atliko tÄ dienÄ savo sodo sklype. Akivaizdu, kad liudytojo S. L. parodymai nei patvirtina nei paneigia N. T. kaltės. Juo labiau, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tarp liudytojo S. L. ir iÅ¡teisintojo N. T. vyksta ilgamečiai konfliktai, todėl pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad minėtas liudytojas gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi.

Taip pat iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų, matyti, kad byloje dėl galimos nukentėjusiojo J. A. turto vagystės ir turto sugadinimo, nors ir buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, padarytos fotonuotraukos, tačiau krata atlikta nebuvo, taip pat nebuvo ieškota galimai pavogtų daiktų, todėl šie daiktai nebuvo rasti. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad iš įvykio vietos niekas nepaimta (b.t. 1, b.l. 7-11). Taip pat byloje nėra duomenų, kad įvykio vietoje būtų rasti ir paimti kaltininko avalynės pėdsakų pavyzdžiai bei pirštų antspaudai.

Tokiu bÅ«du nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo užfiksuoti tam tikri duomenys, kurie leistų neabejotinai nustatyti, kad bÅ«tent N. T. įvykdė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis J. A., atsakydamas į gynėjo klausimÄ patvirtino nematęs pas N. T. stiklų ir linoleumo. Pirmosios instancijos teisme buvo peržiÅ«rėtos baudžiamojoje byloje pateiktos kompaktinėse laikmenose įraÅ¡ytos nuotraukos bei vaizdo įraÅ¡ai. Teismas nustatė, kad 2014-12-02 J.

A. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktoje kompaktinėje laikmenoje esančiame vaizdo įraše pavadinimu ,,20141121_14h15m_ch02“ užfiksuotas vaizdas, t. y. vaizdo kamera pritvirtinta toje pusėje, kur stovi namas, priekyje matyti du šiltnamiai. Iš namo, toje pusėje, kur pritvirtinta vaizdo kamera, išėjęs vyriškis nuėjo link šiltnamių pusės ir rusų kalba bendrauja su kitu vyriškiu, kurio matoma galvos dalis, veidas neįžiūrimas. Šis vyras, išėjęs iš namo, kurio pusėje pritvirtinta vaizdo kamera rusų kalba pasako kitam vyriškiui: ,,<...> pol čas varaval <...>“, girdimas pokalbio fragmentas.

Tokiu bÅ«du, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. A. tÄ dienÄ matė kaip N. T., bÅ«damas Å¡alia jo Å¡iltnamio tvarkėsi savo sodo sklype, tačiau policijos pareigÅ«nų iÅ¡karto nekvietė bei nesiėmė kitų veiksmų.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tarp nukentėjusiojo J. A. ir iÅ¡teisintojo N. T. ilgai vyksta konfliktai, kilę dėl turto privatizavimo. IÅ¡teisintasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apklausiant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad J.

A. nuolat bando jį apkalbėti sodų bendrijoje, kursto kaimynus prieš jį, rašo įvairius skundus, o ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad santykiai su N. T. nėra geri, kadangi yra daug bylų, tiek civilinių, tiek baudžiamųjų. Esant tokioms aplinkybėms, neatmetama tikimybė, kad nukentėjusysis J. A. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Priešingu atveju būtų sunkiai logiškai paaiškinami pastarojo veiksmai, kuomet matydamas ir stebėdamas kaip N. T. kilnoja neva jo stiklų lakštus, nesiima jokių veiksmų savo turtui apsaugoti.

TÄ patvirtina byloje esantis N. T. 2015-05-29 praÅ¡ymas, skirtas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorei V. Bracevičienei (b.t. 1, b.l. 174), kuriame iÅ¡teisintasis papildomai paaiÅ¡kino, kad nakties metu su savo stiklų lakÅ¡tais uždenginėjo praėjimus iÅ¡ J. A. sodo sklypo, o dienos metu, kad netrukdytų dirbti prie statomų garažo pamatų, stiklų lakÅ¡tus užkeldavo ant J. A. Å¡iltnamio stogo, kuris anot jo, buvo iÅ¡teptas lipnia medžiaga, dėl ko, norėdamas nuimti nuo Å¡iltnamio stogo savo stiklų lakÅ¡tus, naudojosi specialiu kalteliu ir matė, kad tai darant jį filmavo J.

A.. Čia vėl gi atkreipiamas dėmesys, kad išteisintojo pateikta versija, kad nukentėjusiojo J. A. stogas buvo išteptas lipnia medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu tikrinama nebuvo, todėl liko nepaneigta.Iš nukentėjusiojo J. A. 2014-12-02 daiktų, dokumentų pateikimo metu pateiktos kompaktinės laikmenos su nuotraukomis ir vaizdo įrašais, matyti, kad nuotraukoje pavadinimu ,,?oto 1957“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.22, 13.04“ ir ,,?oto 1954“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.22, 13.01“ užfiksuota, kad ant šiltnamio stogo nėra dalies stiklų; ,,?oto 1937“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.04, 12.51“ matyti ant sienos uždėta linoleumo dalis, o ,,?oto 1960“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.22, 13.17“ ir ,,?oto 1955“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.22, 13.02“ užfiksuota, kad toje vietoje linoleumo jau nėra; ,,?oto 1924“ su nuoroda ,,Data taken 2014.10.30, 10.43“, matyti, kad yra vandens latakų laikikliai, o jau nuotraukoje pavadinimu ,,?oto 1969“ su nuoroda ,,Data taken 2014.11.24, 13.12“ dalies laikiklių nematyti (b.t. 1, b.l. 15-16).

Pagrįstai apylinkės teismas dėmesį atkreipė į skirtingas nuotraukų užfiksavimo datas, kadangi paties nukentėjusiojo J. A. 2014-11-21 skunde nurodyta, kad vandens latakų laikikliai, Å¡iltnamio stiklai bei linoleumo juosta pavogti 2014-11-21, nors nuotraukose apie tai, kad nebėra dalies Å¡iltnamio stiklų ir linoleumo fiksuota 2014-11-22, o apie tai, kad nebėra dalies vandens latakų laikiklių užfiksuota tik 2014-11-24.Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, kuomet pagal teismo praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡tirtos ir apžiÅ«rėtos kompaktinės laikmenos ACME DVD+R bei FREESTYLE DVD+R, iÅ¡tirtas jų turinys.

Teismui pateiktame Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. N. raÅ¡te nurodoma, kad ACME DVD+R turinį sudaro aplankas pavadintas rusų kalba „???? ? ????? ?????????“ Aplanke yra nuotraukos ir vaizdo klipai. Kompaktinės plokÅ¡telės FREESTYLE DVD-R turinį sudaro aplankai ir viena nuotrauka, kurių sÄ raÅ¡as pateiktas (vaizdas Nr. 3). Aplanke „2014 07,10“ yra 5 vaizdo klipai (vaizdas Nr. 4). Aplanke „20141023“ yra 3 bylos (vaizdas Nr. 5). Aplanke „20141121“ yra 6 vaizdo klipai (vaizdas Nr. 6).

Aplanke „fotografijos is telefono“ yra 2 nuotraukos (vaizdas Nr. 7). Aplanke „(duomenys neskelbtini) video“ yra 4 vaizdo klipai (vaizdas Nr. 8). Aplanke „video is telefono“ yra 1 vaizdo klipas. (vaizdas Nr. 9). Vaizdo klipe „20141121_12h48m_ch02“, kuris yra aplanke „20141121“ matomas namo kiemo vaizdas. Vaizdo klipo kairiajame virÅ¡utiniame kampe yra laiko matuoklis. Kuomet laiko matuoklis rodo laikÄ 2014/11/21 12:50:55 matoma, kaip virÅ¡ Å iltnamio stogo pakylÄ stačiakampis daiktas, (vaizdas Nr. 10).

Vaizdo klipe „20141121_13h00m_ch02“, kuris yra aplanke „20141121“ matomas namo kiemo vaizdas. Vaizdo klipo kairiajame virÅ¡utiniame kampe yra laiko matuoklis. Kuomet laiko matuoklis rodo laikÄ 2014/11/21 13:18:46 matoma, kaip virÅ¡ Å¡iltnamio stogo kyla žiežirbų juosta (vaizdas Nr. 11) (b.t. 3, b.l. 122-149). Kolegijos nuomone iÅ¡ Å¡ių duomenų taip pat negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai ir neabejotinai konstatuoti N. T. atlikus jam inkriminuotus veiksmus.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas iÅ¡teisintojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, byloje esančius dokumentus bei kitus raÅ¡ytinius įrodymus įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.Nors pirmosios instancijos, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatavo tam tikrus ikiteisminio tyrimo trÅ«kumus, tačiau pažymima, kad netinkamai organizuotas ikiteisminis tyrimas ir iÅ¡ to sekusios kaltinimo spragos, nepaneigia kaltinamųjų nekaltumo prezumpcijos principo.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendyje, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ . BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2014).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas N. T. pagal BK 178 str. 4 d., 187 str. 3 d., pagrįstai iÅ¡teisino neįrodžius, kad pastarasis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokių iÅ¡vadų ir konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas N. T. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, savo iÅ¡vadas motyvuotai pagrindė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu. Naikinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį N. T. atžvilgiu apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ir nukentėjusiojo J. A. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, paskirtos Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje kitoje baudžiamojoje byloje, kur N. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., 2017 m. vasario 15 d. – kovo 15 d. aktas Nr. 75U-II-21/2017 patvirtina, kad nėra duomenų, kad N. T. 2014-10-04 sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu , bet Å¡iuo metu jam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – miÅ¡ri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, dėl kurio Å¡iuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Nurodoma, kad dėl tokios psichinės bÅ«klės N. T. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (b.t. 3, b.l. 151-156). Kita vertus, atkreipiamas dėmesys, kad teisėjų kolegijai konstatavus, kad pastarasis nusikalstamų veikų nepadarė ir paliekant galioti apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, klausimas dėl priverstinio gydymo reikalingumo N. T. nesprendžiamas.Kitų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a : atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės bei nukentėjusiojo J. A. apeliacinius skundus.Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai (parašai)                                                                                                           Stasys Lemežis                                                                                                                                                                        Virginija Švedienė                                                                                                                                    Laureta Ulbienė Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                                         Laureta Ulbienė