0dd7c3f3-686e-42ea-baf5-b8cf7353d28d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1126-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09109-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.       Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė                    teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo G. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo G.

S. ieÅ¡kinį atsakovui Mykolo Romerio universitetui dėl universiteto įpareigojimo panaikinti 2014 m. liepos 9 d. rektoriaus įsakymÄ Nr. 2IT-121 ir kt. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. S. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti atsakovÄ Mykolo Romerio universitetÄ (toliau – universitetas) panaikinti 2014 m. liepos 9 d. rektoriaus įsakymÄ Nr. 2IT-121;

2) pripažinti niekine klausytojo sutartį;

3) įpareigoti universitetÄ sudaryti visas sÄ lygas perlaikyti du Å¡eÅ¡to semestro egzaminus vienÄ kartÄ nenustatant sÄ lygos mokėti;

4) įpareigoti universitetÄ grÄ Å¾inti už klausytojo sutartį gautus pinigus (375,75 Eur arba 1 297,40 Lt);

5) įpareigoti universitetÄ sudaryti sÄ lygas perlaikyti likusius neiÅ¡laikytus egzaminus vienÄ kartÄ nenustatant sÄ lygos mokėti ar termino;

6) priteisti iš universiteto 6 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

7) įpareigoti universitetÄ panaikinti 2015 m. rugsėjo 17 d. rektoriaus įsakymÄ Nr. 2IT-8;

8) įpareigoti universitetÄ taisyklėse nusistatyti bÅ«dÄ ir terminus dėl informacijos skelbimo apie iÅ¡braukimÄ iÅ¡ studentų ar klausytojo sÄ rašų, kai nėra Å¡io asmens praÅ¡ymo ir jis nieko apie tai nežino. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti.Teismas nurodė, kad pagal Mykolo Romerio universiteto Senato 2013 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 1SN-7 patvirtintų Mykolo Romerio universiteto Apeliacijų nuostatų 29 punktÄ , asmuo turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisijÄ , jei nesutinka su rektoriaus ar jo įgaliotos institucijos (Apeliacijų komisijos) sprendimu.

Mykolo Romerio universiteto statute yra nustatyta kreipimosi tvarka – asmuo turi teisę kreiptis į universiteto administracijÄ , ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijÄ (toliau – ginčų nagrinėjimo komisija) dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Statuto 111 str. 9 p.). Ginčų tarp studento ir universiteto tvarka yra nustatyta Mykolo Romerio statuto 114 straipsnyje, kuriame numatyta, kad studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba jo įgaliotus asmenis.

Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų raÅ¡ytinius pareiÅ¡kimus ar skundus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos iÅ¡nagrinėti ir atsakyti raÅ¡tu. Nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiÅ¡kimÄ ar skundÄ arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisijÄ . Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas nuostatas, teismo sprendė, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su atsakovo vertinimu, turėtų kreiptis ne į teismÄ , o į ginčų nagrinėjimo komisijÄ .Taigi teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas G. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas neteisėtai apribojo galimybę pažeistas teises ginti teisme. Atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, teismas nepaisė Konstitucijos 30, 109 straipsnių, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalies, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1-3 dalių.Universitetas nėra teismas ir neatlieka teismams bÅ«dingų funkcijų.

Be to, universitetas nėra iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme subjektas, todėl negalėtų bÅ«ti remiamasi net CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Kreiptis į universitetÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo yra teisė, o ne pareiga, kuria gali pasinaudoti tik universitete tuo metu studijuojantys asmenys. Kadangi ieÅ¡kovo sutartis su universitetu yra nutraukta, o pačioje sutartyje nėra tokio įpareigojimo, teismas negalėjo nepriimti ieÅ¡kinio. Joks įstatymas, sutartis ar universiteto aktas neįpareigoja ginčo spręsti teismo minimu bÅ«du.Akademinės etikos ir procedÅ«rų kontrolieriaus tarnyba jau yra įvertinusi universiteto veiksmus, tačiau jos sprendimai yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, todėl kreipiamasi į teismÄ , kad bÅ«tų įgyvendintas sprendimas, paÅ¡alinti kai kurie Å¡io sprendimo netikslumai ir atkurtos pažeistos teisės bei interesai.Administraciniai teismai negali atkurti ieÅ¡kinyje nurodytų universiteto pažeistų teisių, nes iÅ¡ sutarčių kylančius ginčus nagrinėja tik bendrosios kompetencijos teismai.

Teismas neargumentavo dispozityvumo principo pažeidimo pagrįstumo ir nesiÅ«lė ieÅ¡kinio patikslinti.Teismo minimų Universiteto apeliacijų nuostatų 2 punkte nurodytos aplinkybės, kada galima teikti apeliacijÄ . Dėl paÅ¡alinimo iÅ¡ universiteto rektoriaus įsakymu teikti apeliacijos nėra galimybės. Be to, universitetas nepranešė apie studijų sutarties nutraukimÄ ir galimybę skųsti įsakymÄ , todėl Å¡ia galimybe nebuvo pasinaudota. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

SkundžiamÄ nutartį atsisakyti priimti ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme teismas motyvavo tuo, kad apeliantas su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais turėtų kreiptis ne į teismÄ , o apelianto ginčijamus veiksmus atlikusį universitetÄ . Apeliantas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad teismas neteisėtai apribojo jam galimybę pažeistas teises ginti teisme.Kaip ne kartÄ yra pažymėta teismų praktikoje, teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos – tai kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai).

Teisės kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).PareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje apeliantas kėlė skirtingo teisinio pobÅ«džio reikalavimus, kuriais prašė teismo įpareigoti atsakovÄ (universitetÄ ) panaikinti 2014 m. liepos 9 d. rektoriaus įsakymÄ iÅ¡braukti apeliantÄ iÅ¡ studentų sÄ rašų ir priimti universiteto klausytoju; pripažinti klausytojo sutartį niekine ir įpareigoti universitetÄ grÄ Å¾inti už klausytojo sutartį sumokėtus pinigus; priteisti iÅ¡ universiteto neturtinės žalos atlyginimÄ ;

įpareigoti universitetÄ panaikinti 2015 m. rugsėjo 17 d. rektoriaus įsakymÄ iÅ¡braukti apeliantÄ iÅ¡ klausytojų sÄ rašų; įpareigoti universitetÄ sudaryti apeliantui sÄ lygas nemokamai perlaikyti egzaminus; ir įpareigoti universitetÄ taisyklėse nusistatyti bÅ«dÄ ir terminus dėl informacijos skelbimo apie iÅ¡braukimÄ iÅ¡ studentų ar klausytojo sÄ rašų, kai nėra Å¡io asmens praÅ¡ymo ir jis nieko apie tai nežino.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti visÄ apelianto pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka, neįvertinęs skirtingo minėtų reikalavimų pobÅ«džio.

Teismo argumentas, kad jis nėra kompetentingas nagrinėti visų ieÅ¡kinio reikalavimų, t. y. net ir tų, kurie yra akivaizdžiai civilinio pobÅ«džio ir susiję su apelianto teisėmis bei pareigomis, prieÅ¡tarauja minėtam teisminės gynybos prieinamumo principui, nes toks teisės kreiptis į teismÄ apribojimas, kurį nurodė teismas – kad Å¡ių ginčų sprendimas yra iÅ¡imtinė universitetų kompetencija – nėra numatytas įstatyme.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nevertino visų Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl yra pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Teisėja                                                                                                 Vilija Mikuckienė