Legislator Case Law & Legislation
0dd67a4a-4466-46f8-a99f-3d2474949835 AI generated

0dd67a4a-4466-46f8-a99f-3d2474949835 · Kauno apygardos teismas

Case Number 0dd67a4a-4466-46f8-a99f-3d2474949835
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 13 d. apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 7er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau 2020 m. vasario 13 d. 23.40 val. neblaivumo nustatymo aktu Nr. 79954 jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Legislator headnote

AI generated

0dd67a4a-4466-46f8-a99f-3d2474949835 · Kauno apygardos teismas: Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nusprendė informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie specialios teisės - teisės vairuoti transporto priemones T. G. atėmimÄ 3 (trejiems) metams, nors tuo pačiu nuosprendžiu jam teisė vairuoti transporto priemones atimta 2 (dvejiems) metams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-639-478/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06522-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.25.4.2.6; (S) 2.4.6.1; 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

G. gynėjo advokato ŽydrÅ«no Ambrizo apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

AreÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. G. paskirta intensyvi priežiÅ«ra – nustatant buvimo vietÄ â€“ Dvarų g. 9, Kaune, buvimo laikÄ â€“ nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai iÅ¡ T.

G. konfiskuotino turto – automobilio ,,BMW 7er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 7 440 Eur (septynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 13 d. apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 7er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau 2020 m. vasario 13 d. 23.40 val. neblaivumo nustatymo aktu Nr. 79954 jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad T. G. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežtesnę sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ .

3. Nuteistojo advokatas apeliaciniame skunde praÅ¡o 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį T. G. atžvilgiu pakeisti, paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudÄ , kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 50 MGL (2500 Eur) baudÄ , jÄ T. G. įpareigoti sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ T. G. iÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai dalį konfiskuotino turto - automobilio ,.BMW 7er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ - 2000 Eur. 3.1.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas, skirdamas T. G. areÅ¡to bausmę, netinkamai pritaikė įstatymÄ . Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad T. G. teistas penkis kartus, tačiau, kaip matyti iÅ¡ jį charakterizuojančių duomenų, jis praeityje buvo teistas 2002-04-05, 2004-05-28, 2007-10-02 ir 2010-05-20 už nesunkius nusikaltimus, už kuriuos teistumas jam iÅ¡nyko 2012 metais. Vėliau 2018-04-26 jis buvo nuteistas už nesunkų nusikaltimÄ , už kurį teistumas Å¡iai dienai nėra iÅ¡nykęs. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, turėjo vertinti nuteistojo T.

G. turimÄ 2018-04-26 neiÅ¡nykusį vienÄ teistumÄ ir neatsižvelgti į anksčiau turėtus iÅ¡nykusius teistumus. Nuteistojo T. G. gynėjo nuomone, teismas negali neutralizuoti ar sumenkinti aplinkybių, leidžiančių teigiamai įvertinti nuteistojo asmenybę, o bÅ«tent tų aplinkybių, kad pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ - 6 metus T. G. po teistumo iÅ¡nykimo nebuvo padaręs naujų nusikalstamų veikų, t. y. jis laikėsi visuotinai priimtų teisės normų ir įstatymų. Be to, apelianto vertinimu, teismas turėjo įvertinti, kad T.

G. pirmÄ kartÄ pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad dėl anksčiau jam pritaikytos finansinio pobÅ«džio bausmės jis nedaro analogiÅ¡kų veikų, todėl jam turėjo bÅ«ti paskirta BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta Å¡velniausia bausmė, t. y. bauda. 3.2. Skunde teigiama, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, byloje yra nuteistojo T. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, tačiau teismas nepagrįstai jam paskyrė didesnį areÅ¡to bausmės dydį, skaičiuotinÄ nuo jos vidurkio (areÅ¡to bausmės vidurkis - 52,5 paros). Be to, nuteistojo gynėjo nuomone, bausmės atidėjimo laikotarpiu nuteistajam T.

G. paskirta intensyvi priežiÅ«ra savo taikymo pobÅ«džiu yra griežtesnė už pačiÄ areÅ¡to bausmę. 3.3. Skundo autorius praÅ¡o atsižvelgi į aplinkybę, kad T. G. bÅ«damas neblaivus su transporto priemone nuvažiavo pakankamai nedidelį atstumÄ - apie 3,5 km., vairuodamas transporto priemone kitiems asmenims pavojaus nesukėlė, jokių eismo įvykių nesukėlė, todėl, advokato įsitikinimu, nuteistajam galėjo bÅ«ti skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaktų Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, ir iÅ¡ieÅ¡kotina suma sumažintina iki 2 000 Eur.

Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nusprendė informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie specialios teisės - teisės vairuoti transporto priemones T. G. atėmimÄ 3 (trejiems) metams, nors tuo pačiu nuosprendžiu jam teisė vairuoti transporto priemones atimta 2 (dvejiems) metams.

4. Atsiliepimu į T. G. gynėjo advokato ŽydrÅ«no Ambrizo apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus prokurorė Rita Raulynaitienė praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

5. Nuteistojo T. G. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama T. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė nuteistajam per griežtÄ bausmę, taip pat neproporcingai per didelė priteista konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ asmuo baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagÄ ir skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡ kelių nuteistajam T. G. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytų bausmių rūšių parinkdamas areÅ¡tÄ , laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. 8.1.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad praeityje T. G. buvo teistas penkis kartus. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos įvairios bausmės: laisvės atėmimas, buvo taikytas ir jo vykdymo atidėjimas, taip pat jis ne kartÄ baustas ir bauda, tačiau atlikęs jam paskirtas bausmes, T. G. ir vėl darė nusikalstamas veikas. Ne kartÄ nuteistasis baustas administracine tvarka. Visos Å¡ios aptartos aplinkybės parodo, kad apelianto padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, kad jis, jau bÅ«damas ne kartÄ teistas, suvokė iÅ¡ neteisėtų veiksmų atsirandančius padarinius.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas, skirdamas T. G. bausmę, netinkamai pritaikė įstatymÄ , nes turėjo vertinti tik nuteistojo turimÄ neiÅ¡nykusį vienÄ teistumÄ ir neatsižvelgti į anksčiau turėtus iÅ¡nykusius teistumus. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad šį nusikaltimÄ T. G. padarė nepraėjus nė dviem metams po ankstesnio nusikaltimo padarymo, t. y. nusikalto teistumui neiÅ¡nykus. O aplinkybę, kad jis anksčiau buvo teistas penkis kartus, teismas vertino kaip charakterizuojančiÄ nuteistojo asmenybę. 8.2.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors T. G. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir teigė nuoÅ¡irdžiai besigailintis, kas teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau aukščiau aptartas jo elgesys, daromi teisės pažeidimai pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas linkęs nusikalsti, nėra kritiÅ¡kas neteisėtam savo elgesiui ir todėl laikytinas pavojingu visuomenei. Taigi, atsižvelgęs į Å¡ias apelianto asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, taip pat į kaltės rūšį, įvertinęs skiriamai bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti tik nusikaltimÄ padariusiam asmeniui paskyrus ne griežčiausiÄ , tačiau ir ne Å¡velniausiÄ BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį –areÅ¡tÄ .

Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. 8.3.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog byloje nustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas nepagrįstai paskyrė didesnį areÅ¡to bausmės dydį, nei jos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, spręsdamas dėl bausmės dydžio nustatymo, vertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet taip pat ir kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tokia įstatymo dispozicija negali bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama kaip reikalavimas skirti bausmę, artimÄ taikomo Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkiui.

Å i norma nustato bausmės dydžio apskaičiavimo metodÄ , o ne bausmės dydžio skyrimo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-209/2006, 2K-320/20072K–58/2010). Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į nustatytÄ vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , įvertino jo asmenybę ir paskyrė bausmę tik kiek didesnę nei sankcijoje numatytas areÅ¡to bausmės vidurkis, kuri nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta, ir todėl nėra teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti. 8.4.

Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertino ir teigiamai T. G. charakterizuojančias aplinkybes, kad jis kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , ankstesnę bausmę yra atlikęs – baudÄ sumokėjęs, teigia norįs pasitaisyti, todėl, siekiant iÅ¡saugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryÅ¡ius, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidedant T. G. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ .

Apeliacinio skundo teiginys, jog bausmės atidėjimo laikotarpiu nuteistajam T. G. paskirta intensyvi priežiÅ«ra savo taikymo pobÅ«džiu yra griežtesnė už pačiÄ areÅ¡to bausmę, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenis, todėl vertintinas tik kaip subjektyvi skundo autoriaus nuomonė. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui T. G. paskyręs intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietÄ jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laikÄ â€“ nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įstatymo nuostatų nepažeidė.

Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, bei taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

9. Apeliaciniame skunde neginčijama paties turto konfiskavimo taikymo bÅ«tinumas, tačiau, advokato įsitikinimu, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti nuteistajam galėjo bÅ«ti skirtas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaktų, ir iÅ¡ieÅ¡kotina suma sumažintina iki 2 000 Eur. Toks praÅ¡ymas nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas. 9.1. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriamas kartu su bausme.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos. 9.2.

Å io klausimo kontekste svarbu paminėti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti objektyviÄ nusikaltimo padarymo priemonės vertę, nustatė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)” pažymoje nustatyta vidutinė automobilio ,,BMW 730Ld“, kategorija M1-AA, 2009–2012 m. gamybos periodo, kaina Lietuvoje –13 800 eurų, kuri yra tik rekomendacinio pobÅ«džio informacija apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomÄ bendrÄ vidutinę kainÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog, iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančiÄ sumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į individualius automobilio požymius, technines savybes, ir tuo pagrindu buvo vadovautasi (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis apie bÅ«tent Å¡io automobilio ,,BMW 7er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytÄ vertę, kuri yra dvigubai mažesnė nei VšĮ „(duomenys neskelbtini)” pateiktoje pažymoje, – 7 440 Eur. 9.3.

Teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio vertės konfiskavimo taikymas nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas ir pakankamai individualizuotas, taikant transporto priemonės vertės konfiskavimÄ visa apimtimi, buvo tinkamai ir objektyviai įvertintos visos Å¡iai baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui svarbios aplinkybės. 9.4. Pagal byloje esančius duomenis, T. G. nedirbantis, tačiau iÅ¡ aplinkybių visumos nėra pagrindo spręsti, jog nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės didelį ir neproporcingai neigiamÄ poveikį jo turtinei padėčiai.

Apeliaciniame skunde praÅ¡ymas iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti tik dalį konfiskuotinos turto vertės grindžiamas ne jo bloga turtine padėtimis, tačiau nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, kurias skundo autorius vertina kaip nesukėlusias didelio pavojaus kitiems asmenims. Be to, jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę apeliaciniame skunde praÅ¡oma pakeisti bauda, kas taip pat duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog piniginės bausmės skyrimas nuteistajam sukeltų mažesnius padarinius, nei nuosprendžiu paskirtoji bausmė.

Kaip buvo paminėta, ankstesniais nuosprendžiais paskirtas baudas nuteistasis sumokėjo, kas taip pat suponuoja iÅ¡vadÄ apie T. G. turimas finansines lėšas. Vertindama proporcingumo principo įgyvendinimÄ baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo kontekste, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į Å¡ias aplinkybes: iki įvykio T. G. buvo teistas, 4 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, T. G. vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, sulaikomas elgėsi agresyviai, nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«nų reikalavimams, stabdomas policijos pareigÅ«nų nestojo.

Taigi, vertinant aptartÄ , Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka jai keliamus tikslus ir yra proporcingas T. G. padarytai nusikalstamai veikai. Tai, kad jis nebuvo teistas ar baustas už vairavimÄ esant neblaiviam, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo bausta administracine tvarka, dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi, nėra iÅ¡imtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindÄ netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės ar laikyti jÄ neproporcingai per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-77-648/2019).

10. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones T. G. skyrimo, motyvuotai pasisakė, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės dvejų metų terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Rezoliucinėje teismo nuosprendžio dalyje teismas, vadovaudamasis aptartais motyvais, nusprendė skirti T. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Tačiau nurodydamas informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie Å¡ios specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuteistajam T. G., jau nurodė kitÄ terminÄ â€“ 3 (trejus) metus. Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje nuosprendžio rezoliucinės dalies pastraipoje buvo padaryta akivaizdi klaida, kuri turi bÅ«ti iÅ¡taisyta, nurodant, jog Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę vykdanti valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ informuotina apie nuteistajam T.

G. paskirtÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ â€“ dvejus metus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T. G. advokato ŽydrÅ«no Ambrizo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta Informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie specialios teisės - teisės vairuoti transporto priemones T.

G. atėmimÄ , ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti sekančiai: informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones T. G. atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas