2017-05-03 Nr. AB-9491-3-61-3-01553-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-643-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01553-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. T. su 2015 m. kovo 9 d. skundu, įvardytu prašymu, kreipės į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės vado 2015 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. TE-64 „Dėl nuobaudos skyrimo A. T.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad dirba VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu. VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyrius, atlikęs A. T. tarnybinį patikrinimą, 2015 m. vasario 10 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (21/20)-27-9 „Dėl pareigūno A. T. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurią VSAT Vilniaus rinktinės vadas patvirtino. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis, nesilaikydamas tiesioginio vadovo sargybų pamainos darbo plane nurodyto draudimo tarnybine transporto priemone važiuoti per kalnus, ir nepateisinamai ilgai vykęs į įvykio vietą aplinkiniu, dukart ilgesniu nei optimalus maršrutu, netinkamai įvykdė VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos (toliau – ir Lavoriškių užkarda) budėtojos B. B. nurodymą skubiai reaguoti į „GIS SIENA“ sistemos suveikimus. Taip A. T. pažeidė VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienų kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 59.7, 165 ir 171 punktų reikalavimus.

Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ir neveikimu. Tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti skiriama, jeigu, atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatoma, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) ar kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką ir jeigu dėl šio pažeidimo yra pareigūno kaltė. Teigė, kad atsakovas nenustatė A. T. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, o tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir nesilaikant procedūrinių reikalavimų.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 28 d. nuo 19.30 val. iki 2014 m. gruodžio 29 d. 8.30 val. vykdė tarnybą Lavoriškių pasienio kontrolės punkte bei reagavo į „GIS SIENA“ sistemos suveikimus. Apie 3.40 val. jis radijo ryšiu iš budėtojos B. B. gavo nurodymą važiuoti ir patikrinti signalizacijos suveikimą, kuris buvo prie valstybės sienos ženklo (toliau – VSŽ) 1183. A. T. tuo metu buvo Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje, sankryžoje tarp VSŽ 1161 ir VSŽ 1164. Jis su tarnybiniu visureigiu „Mitsubishi Pajero“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į ruožą prie VSŽ 1162.

Privažiavęs prie VSŽ 1165, pareiškėjas dėl blogų oro sąlygų negalėjo pakilti į statų kalną. Susisiekęs su budėtoja B. B. ir ją apie tai informavęs, A. T. nusprendė negaišti laiko ir apsisukęs grįžo tuo pačiu keliu link bendrojo naudojimo kelio. Į įvykio vietą jis vyko viešaisiais krašto keliais, kurie taip pat buvo apsnigti, ir apie tai informavo budėtoją, kuri tam pritarė. Apie 4.16 val. A. T. privažiavo prie VSŽ 1183 ir apžiūrėjęs įvykio vietą, pastebėjo šviežius žmonių pėdsakus. Apie 4.18 val. jis Lavoriškių užkardos budėtoją informavo apie sienos pažeidimą.

Apžiūrėjęs vietovę, pareiškėjas bandė sekti automobilio vėžėmis, kurios buvo ant šalia einančio kelio ir vedė į (duomenys neskelbtini), tačiau tolesnės automobilio judėjimo krypties nepavyko nustatyti. A. T. nesutinka su Tarnybinio patikrinimo išvadomis, kad vykdydamas nurodymą patikrinti sieną ties VSŽ 1183, jis pasirinko netinkamą, neoptimalų ir įprastinės praktikos neatitinkantį maršrutą, todėl nepagrįstai ilgai vyko į įvykio vietą ir taip užkirto kelią galimybei sulaikyti neteisėtai sieną kirtusius asmenis.

Maršruto (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), kuris Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomas kaip optimalesnis, pareiškėjas nesirinko, nes jis yra kalnuotas, ir dėl didelio sniego sluoksnio jo vairuojamas tarnybinis automobilis galėjo į kalną neįvažiuoti. Kito Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyto alternatyvaus maršruto ((duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).) A. T. nežinojo, o automobiliuose navigacijos ar žemėlapių nėra.

Be to, budėtojai B. B. buvo pranešta apie pasirinktą maršrutą, todėl ji galėjo informuoti pareiškėją apie galimybę rinktis kitą maršrutą. Maršrutą A. T. pasirinko įvertinęs tuo metu buvusias oro ir eismo sąlygas bei automobilio pravažumą. Pažymėjo, kad nebuvo supažindintas su 2014 m. gruodžio 29 d. Lavoriškių užkardos pasienių sargybos darbo planu Nr. 20141212-2, kuriame pateiktas nurodymas nevažiuoti per kalnus ir žemės sankasas. Kituose darbo planuose būdavo nurodoma, kad draudimo galima nesilaikyti, jeigu reikia skubiai vykti į įvykio vietą, todėl negalėjo žinoti, kad ši išimtis nėra taikoma.

Kadangi A. T. nežinojo apie darbo plane nustatytą draudimą, jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl draudimo pažeidimo. Teigė, kad tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi tinkamai supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis ir lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais jo pareigas. Jeigu darbdavys šios pareigos nevykdo ir darbuotojas dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šio darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir jie negali būti drausminės atsakomybės pagrindu.

2015 m. sausio 16 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo buvo nurodyta, kad pareiškėjas galbūt pažeidė Nuostatų reikalavimus, tačiau jame nebuvo pažymėta, kad galbūt buvo pažeistas darbo plane nustatytas draudimas važiuoti per kalnus. A. T. mano, kad taip buvo apribota jo galimybė pateikti išsamius paaiškinimus, o tarnybinė nuobauda buvo paskirta už pažeidimą, apie kurį jis nebuvo informuotas. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvada yra nemotyvuota, nes joje nėra nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Nuostatų 59.7, 165 ir 171 punktų reikalavimus, nėra aptarta jo kaltė, padariniai bei priežastinis ryšys.

Teismo posėdyje pareiškėjas A. T. ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai bei nuodugniai ištyrus visas reikšmingas faktines aplinkybes ir jas objektyviai įvertinus, todėl Tarnybinio patikrinimo išvada yra motyvuota. Tarnybinio patikrinimo metu A. T. veiksmuose buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. subjektas, objektas objektyvioji bei subjektyvioji pažeidimo pusės, įvertintas nusižengimo kaltės laipsnis, sukelti padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės ir nusižengusiojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Individualizavus šią informaciją, įstaigos vadovui buvo pateiktas pasiūlymas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra prieštaringi, t. y. vienu atveju jis teigia, kad nesirinko Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyto alternatyvaus maršruto, nes manė, kad vairuojamas automobilis neužvažiuos į kalną, nors pasirinko į įvykio vietą važiuoti per stačių kalvų eilę. A. T. teiginiai, kad jis nebuvo supažindintas su Lavoriškių užkardos pasienių sargybos darbo planu Nr. 20141212-2 neatitinka tikrovės ir klaidina teismą, nes prieš tarnybos pradžią pareigūnams yra vedamas instruktažas, kurio metu jiems žodžiu nurodoma atitinkamos pamainos pasienių sargybų pamainos darbo plane numatytos jiems skiriamos tarnybinės užduotys ir kitos su jų vykdymu susijusios aplinkybės. Instruktažai neprotokoluojami. Teigė, kad tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo tinkamai ir nuosekliai supažindintas su jam būtina tarnybine informacija bei vadovybės nurodymais dėl tarnybos vykdymo ypatumų. Duomenų, kad A. T. būtų uždrausta susipažinti su šiame pamainos darbo plane išdėstyta informacija, nėra.

Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad jis per beveik dvejus tarnybos metus neturėjo galimybės detaliau susipažinti su aptarnaujamoje teritorijoje esančių kelių, kalvų ar inžinerinių įrenginių išdėstymu ar gamtinių sąlygų prie saugomos valstybės sienos ypatumais, nors pabrėžia, kad tokias sąlygas turėjo per vieną mėnesį laiko tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas. Nurodė, kad A. T., kaip ir visi VSAT pareigūnai, nuosekliai ir metodiškai buvo mokomas su tiesioginių funkcijų vykdymu susijusių disciplinų, jo gebėjimai darbdavio pastangomis buvo lavinami praktikoje, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su padalinio aptarnaujamos teritorijos ypatumais ir tarnybos specifika. Tarnybinė nuobauda A. T. buvo paskirta už Nuostatų 59.7 ir 165 punktų reikalavimų pažeidimus, t. y. būtent už tai, kas buvo nurodyta jam įteiktame 2015 m. sausio 16 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Atsakydamas į jam pateiktą informaciją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas pakankamai išsamiai aprašė savo veiksmus ir judėjimo maršrutą, reaguojant į įvykį prie VSŽ 1183, todėl jo subjektyvūs teiginiai dėl teisių į gynybą pažeidimo neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.

Teismo posėdyje atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą patenkino ir Įsakymą panaikino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VSAT Vilniaus rinktinės vado pavaduotojo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų, reagavusių į valstybės sienos pažeidimą, veiksmų. Pareiškėjui 2015 m. sausio 16 d. buvo įteiktas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriame nurodyta, kad jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, nes 2014 m. gruodžio 29 d. netinkamai reagavo į užduotį kuo skubiau nuvykti į aliarmo suveikimo vietą, todėl pažeidė Nuostatų 59.7, 165 ir 171 punktų reikalavimus. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2015 m. vasario 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-9, kurioje konstatuota, kad A. T. pažeidė Nuostatų 59.7 ir 165 punktų reikalavimus, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įsakymu pareiškėjui už Nuostatų 59.7 ir 165 punktų reikalavimų pažeidimą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Teismas, išanalizavęs Statuto 2 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punkto nuostatas ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Taip pat būtina nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, spręsdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas iš Įsakymo sudėtine dalimi esančios Tarnybinio patikrinimo išvados nustatė, kad pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Nuostatų 59.7 ir 165 punktų reikalavimus, kadangi vykdydamas Lavoriškių pasienio kontrolės punkte sargybą „mobilusis patrulis“ ir pagal tarnybinę užduotį privalėdamas reaguoti į „GIS SIENA“ suveikimus, nesilaikydamas sargybų pamainos darbo plane nurodyto draudimo tarnybine transporto priemone važiuoti per kalnus ir nepateisinamai ilgai vykdamas į įvykio vietą aplinkiniu, dukart ilgesniu už optimalų maršrutu, netinkamai įvykdė Lavoriškių užkardos budėtojos nurodymą skubiai reaguoti į „GIS SIENA“ sistemos suveikimus ir dėl to nebuvo sulaikyti valstybės sienos pažeidimą įvykdę asmenys bei galbūt jų neteisėtai gabentos akcizinės prekės ar materialinės vertybės.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas prie VSŽ 1162, 2014 m. gruodžio 29 d. apie 3.40 val. radijo ryšiu gavo nurodymą vykti prie VSŽ 1183 dėl galimo sienos pažeidimo. Į įvykio vietą jis išvyko 03.44 val. ir prie VSŽ 1183 atvyko 4.18 val. Reaguodamas į galimą valstybės sienos pažeidimą, A. T. nuo VSŽ 1162 patrulio taku važiavo link VSŽ 1166 (nuo 3.44 val. iki 3.49 val.), grįžo patrulio taku nuo VSŽ 1166 iki VSŽ 1162 (3.49 val.) ir važiavo maršrutu (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini). Faktiškai į valstybės sienos pažeidimo vietą (ties VSŽ 1183) pareiškėjas nuvyko per 38 minutes nuo gauto Lavoriškių užkardos budėtojos nurodymo.

Atlikdamas tarnybinį patikrinimą, atsakovas išnagrinėjo galimus vykimo į vietą kelius ir atliko bandomuosius važiavimus alternatyviais maršrutais: (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) (už A. T. pasirinktą trumpesnis beveik perpus), (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) (už pareiškėjo pasirinktą trumpesnis 8–9 km.). Po bandomųjų važiavimų VSAT Vilniaus rinktinė konstatavo, kad, jei A. T. būtų pasirinkęs bet kurį iš šių maršrutų ir nebūtų važiavęs per kalnus, į įvykio vietą jis būtų nuvykęs beveik tris kartus greičiau, t. y., per 12–15 min.

Teismas pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 29 d. Lavoriškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plane Nr. 20141228-2 buvo nustatytas draudimas tarnybiniu automobiliu važiuoti per kalnus ir žemės sankasas. 2014 m. gruodžio 28 d. Lavoriškių užkardos Lavoriškių SPP pasienio tikrinimo posto tarnybiniame žiniaraštyje Nr. 20141228-2/1 draudimo, vykdant tarnybą, tarnybiniu automobiliu važiuoti per kalnus ir žemės sankasas nėra. Su pamainos darbo planu ar tarnybiniu žiniaraščiu pareigūnai pasirašytinai nebuvo supažindinti. Pareiškėjas teigė, kad užkardoje nėra laikomasi nuoseklios praktikos dėl važiavimo per kalnus, nes tam tikrais atvejais, reaguojant į sienos pažeidimus, per kalnus važiuoti nėra draudžiama. Šių aplinkybių neneigė ir teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Lavoriškių užkardos vadas A. K.. Liudytojas parodė, kad žiemą dėl eismo sąlygų nustatomas draudimas važiuoti per kalnus. Jam nėra žinoma, kodėl A. T. šio draudimo nepaisė. Kaip liudytojas apklaustas R. L., kuris 2014 m. gruodžio 29 d. buvo pamainos vyresnysis, vienareikšmiškai nepatvirtino, kad pareiškėjui buvo žinomas draudimas važiuoti per kalnus ir žemės sankasas. Įvertinęs nustatytus neatitikimus tarp Lavoriškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plano ir tarnybinio žiniaraščio, taip pat nenuoseklią praktiką, teismas sprendė, kad negali būti pripažinta, jog A. T. buvo žinomas nustatytas draudimas važiuoti per kalnus, todėl buvo konstatuota, kad važiuodamas patrulio taku, pareiškėjas neteisėtų veiksmų neatliko.

Teismo posėdyje Lavoriškių užkardos vadas A. K. teigė, kad A. T. pasirinkta judėjimo kryptis, įvertinus oro sąlygas, jam nesuprantama, nes pareigūnui buvo žinoma, kad patrulio kelio atkarpa tarp VSŽ 1166 ir VSŽ 1175 yra nepravažiuojama. Pareiškėjas paaiškino, kad patrulio taku važiavo, nes norėjo prie dujotiekio, esančio tarp VSŽ 1165 ir 1166, nusukti į miško kelią. Atsakovui pateikti A. T. 2014 m. gruodžio 29 d. paaiškinimai patvirtina, kad to padaryti pareiškėjui nepavyko, nes negalėjo įvažiuoti į apsnigtą įkalnę. Kaip liudytojas apklaustas R. L. patvirtino, kad važiuodamas iki VSŽ 1183, prie dujotiekio būtų įsukęs į miško kelią, o dėl tolesnio maršruto kiekvienas pareigūnas sprendžia individualiai. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad važiuodamas patrulio keliu, A. T. iš esmės jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Išstudijavusi žemėlapį ir atlikusi bandomuosius važiavimus, VSAT Vilniaus rinktinė padarė išvadą, kad pareiškėjas, vykdamas į įvykio vietą, pasirinko neoptimalų (per ilgą) maršrutą. Ginčo dėl to, kad tarnybiniame automobilyje nebuvo žemėlapio ar navigacinės sistemos, nekilo, vadinasi, reaguodamas į valstybės sienos pažeidimą, A. T. neturėjo objektyvios galimybės studijuoti galimus (trumpiausius) maršrutus. Jis patvirtino, kad pasirinkdamas maršrutą, atsižvelgė į sudėtingas oro ir eismo sąlygas. Kadangi tą naktį smarkiai snigo, į įvykio vietą pareiškėjas nusprendė važiuoti platesniu keliu, maršrutu, kuriame nėra daug gyvenviečių ir greičio ribojimų.

Teismas pažymėjo, kad VSAT Vilniaus rinktinės argumentai, jog A. T. pasirinko neoptimalų maršrutą, iš esmės grindžiami vieninteliu įrodymu – atliktais bandomaisiais važiavimais, kurių rezultatai yra abstrakčiai aprašyti Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Prie tarnybinio patikrinimo medžiagos taip pat yra pridėti bandomųjų važiavimų metu daryti vaizdo įrašai. Kitas dokumentas, kuriame būtų fiksuota bandomųjų važiavimų eiga ir rezultatai, nebuvo pateiktas. Teismas sprendė, kad atsakovo atliktų bandomųjų važiavimų rezultatai negali būti pripažinti objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, jog pareiškėjas pasirinko neoptimalų (per ilgą) maršrutą. Bandomųjų važiavimų eiga buvo fiksuota tik darant vaizdo įrašą, tačiau iš jo negalima nustatyti važiavimo pradžios ir pabaigos vietos, automobilio greičio ir pan. Teismui pateikti vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad bandomieji važiavimai buvo atlikti esant iš esmės skirtingoms laiko, oro ir eismo sąlygoms, kurios turėjo didelės įtakos važiavimų rezultatams. Bandomieji važiavimai buvo atlikti šviesiu paros metu (apytiksliai nuo 11 val. iki 15 val.), esant geram matomumui, asfaltuotos kelio dangos buvo nuvalytos, o A. T. į įvykio vietą važiavo naktį, stipriai sningant, taigi, esant blogam matomumui ir sudėtingoms eismo sąlygoms. Apibendrinęs tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra ir negali būti nustatyta vienas iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – neteisėti veiksmai.

Teismas pažymėjo, kad nusižengimo, už kurį A. T. buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, sudėtis yra materiali, t. y. atsakomybėn pareigūnas gali būti traukiamas tik nustačius, kad dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilo konkrečios pasekmės, taip pat, kad tarp jų ir galimai neteisėtų pareigūno veiksmų (neveikimo) egzistavo tiesioginis priežastinis ryšys. Šių aplinkybių atsakovas neįrodė, todėl, net ir nustačius galbūt neteisėtus pareiškėjo veiksmus, jis negalėjo būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn.

Pirmosios instancijos tesimas akcentavo, kad tarnybinis patikrinimas A. T. atžvilgiu buvo pradėtas VSAT Vilniaus rinktinės vado pavaduotojo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu. Duomenų, kad tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas ar pareiškėjas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, atsakovas nepateikė. Terminas, per kurį turėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, baigėsi 2015 m. vasario 2 d., o Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2015 m. vasario 10 d., t. y. praleidus Tvarkos aprašo 22 punkte nustatytą terminą. Įvertinęs aplinkybę, kad A. T. tarnybinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, o tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, pirmosios instancijos tesimas VSAT Vilniaus rinktinės vado 2015 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. TE-64 panaikino.

III. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliantas paaiškina, kad Lietuvos Respublikai užtikrinant išorinių Europos Sąjungos sienų apsaugą, organizuojant sienos stebėjimą ir patikrinimus kertant sieną taip, kaip reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sieną, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), VSAT vadas 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtino Sienos kontrolės nuostatus, kuriais vadovaujasi VSAT struktūriniai padaliniai, organizuojantys, kontroliuojantys ir (ar) vykdantys sienos stebėjimą bei patikrinimus kertant sieną tiek, kiek tai susiję su jų veiklos specifika.

Atsakovas pažymi, kad įgyvendinant Nuostatų 6 punkte įtvirtintas sienos kontrolės planavimo ir organizavimo priemones, rinktinės ir užkardos lygmeniu rizikos analizės metodu vertinama operatyvinė situacija užkardos veikimo teritorijoje, prognozuojami galimi valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimai, numatomi šių pažeidimų užkardymo ir prevencijos veiksmai. Pareigūnų veiklai planuoti ir vykdyti, siekiant užtikrinti užkardai pavestas sienos kontrolės ar operatyvaus valdymo funkcijas, sudaromi mėnesio pamainų grafikai, o įgyvendinant užkardos vado sprendimus dėl sienos kontrolės 12, 24 valandoms ar kitam rinktinės vado sienos kontrolės įsakyme nustatytam laikotarpiui, surašomi pasienio sargybų pamainos darbo planai. Užkardos vadas, skirdamas pareigūnus į pasienio tikrinimo postus ir kitas pasienio sargybų rūšis, atsižvelgia į pareigūnų žinias, praktinius sugebėjimus bei asmenines savybes. Pagrindinis ataskaitinis dokumentas apie pasienio sargybai paskirtos tarnybinės užduoties vykdymo eigą, kuriame įrašoma pasienio sargybai pamainos darbo plane nustatyta tarnybinė užduotis, yra tarnybinis žiniaraštis, kurio formas, turinį, užduoties įrašymo ir lentelės skilčių užpildymo, užpildytų žiniaraščių perdavimo užkardos budėtojui tvarką nustato Nuostatų 24–41 punktai. Užduotį žiniaraštyje, vadovaudamasis pamainos darbo planu, įrašo užkardos vadas arba jo pavedimu pareigūnas, atsakingas už tarnybinių dokumentų apskaitą, arba užkardos (pasienio tikrinimo posto) pamainos vyresnysis. Pareigūnas, vedantis instruktažą, prieš tai patikrinęs, ar žiniaraštyje įrašyta tarnybinė užduotis atitinka pamainos darbo planą, pasirašo žiniaraštyje. Pasirašytą žiniaraštį užkardos budėtojas išduoda pasienio sargybos vyresniajam.

VSAT Vilniaus rinktinė atkreipia dėmesį, kad pareigūnų supažindinimo su pamainos planu ar tarnybiniu žiniaraščiu, juos pasirašant, tvarka šias procedūras nustatančiuose Nuostatuose nėra reglamentuota – užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planuose išdėstytą informaciją pareigūnams pateikia pamainos vyresnieji instruktažų metu, prieš pradedant vykdyti tarnybą, o konkrečios tarnybinės užduotys detalizuojamos tarnybiniuose žiniaraščiuose, kuriuos, prieš instruktažą patikrinęs, ar žiniaraštyje įrašyta tarnybinė užduotis atitinka pamainos darbo planą, pasirašo tik instruktuojantis pareigūnas ir išduoda pasienio sargybos vyresniajam.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo pareiškėjo bei jo tiesioginio vadovo A. K. teiginius dėl važiavimo per kalvotas valstybės sienos atkarpas, kuriose, esant šlapiai ar snieguotai kelio dangai, tarnybinės transporto priemonės fiziškai negali pravažiuoti, todėl blogomis kelio sąlygomis šios atkarpos patruliuojant nenaudojamos. Teigia, kad teismas padarė tikrovės neatitinkančią ir nemotyvuotą išvadą, jog byloje buvo nustatyti neatitikimai tarp Lavoriškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plano ir tarnybinio žiniaraščio, taip pat nenuosekli praktika (neįvardyta, kokių būtent veiksmų praktika yra nenuosekli), ir konstatavo, kad negali būti pripažinta, jog A. T. buvo žinomas nustatytas draudimas važiuoti per kalnus, ir kad važiuodamas patrulio taku, pareiškėjas neteisėtų veiksmų neatliko.

VSAT Vilniaus rinktinė pažymi, kad prieštaraujančius logikai A. T. teiginius akivaizdžiai paneigia prie tarnybinio patikrinimo medžiagos pridėto žemėlapio, kuriame grafiškai pavaizduoti jo pasirinkti važiavimo maršrutai (iš pradžių priešinga kryptimi, po to apsisukus atgal ir dukart ilgesniu keliu lanku link įvykio vietos) bei alternatyvūs reagavimo maršrutai, kurių kelio dangos bet kuriuo paros metu, važiavimo tempas ir greičio ribojimai praktiškai identiški, dalis, todėl nelogiški ir jokiais įrodymais neparemti pareiškėjo teiginiai, kad naktį smarkiai snigo, todėl jis nusprendė važiuoti platesniu keliu, kuriame nėra daug gyvenviečių ir greičio ribojimų, neatitinka faktinių aplinkybių.

Teismo posėdyje buvo nustatyta, kad Lavoriškių užkardoje pareigūnams visada yra duodami detalūs žemėlapiai, kuriuose yra pažymėti valstybės siena, keliai, keliukai ir pan., todėl teismo padarytos išvados dėl pareiškėjo pasirinkto vykimo į valstybės sienos pažeidimo vietą maršruto yra nemotyvuoti. Per beveik dvejus tarnybos Lavoriškių užkardoje metus A. T. turėjo visas galimybės detaliai susipažinti su aptarnaujamoje teritorijoje esančių kelių, kalvų ar inžinierinių įrenginių išdėstymu ir gamtinių sąlygų prie saugomos valstybės sienos ypatumais. Šioje apie 13 km ilgio valstybės sienos atkarpoje tėra trys regioniniai keliai, todėl tėra trys alternatyvos vykti į neteisėtų valstybės sienos pažeidimų vietas ir maršrutas pasirenkamas atsižvelgiant į valstybės sienos pažeidimo lokaciją. Pabrėžia, kad kaip ir visi kiti VSAT pareigūnai, pareiškėjas nuosekliai ir metodiškai buvo mokomas su tiesioginių funkcijų vykdymu susijusių disciplinų, jo gebėjimai darbdavio pastangomis buvo lavinami praktikoje, todėl A. T. turėjo visas galimybes tiesiogiai susipažinti su padalinio aptarnaujama teritorija ir tarnybos specifika.

VSAT Vilniaus rinktinė atkreipia dėmesį, kad nors teismas teigė, jog atsakovo argumentai, kad pareiškėjas pasirinko neoptimalų maršrutą, iš esmės yra grindžiami vieninteliu įrodymu, t. y. atliktais bandomaisiais važiavimais, kurių rezultatai abstrakčiai aprašyti patikrinimo išvadoje, ir pažymėjo, kad kitas dokumentas, kuriame būtų fiksuota bandomųjų važiavimų eiga ir rezultatai, nėra pateiktas, tačiau be šių faktinių duomenų teismui buvo pateiktas detalus Lavoriškių užkardos aptarnaujamos teritorijos žemėlapis su pažymėtomis valstybės sienos ribomis, įvykio vieta, pareiškėjo budėjimo vieta ir jo faktinio vykimo bei alternatyvių vykimų maršrutais, taip pat Lavoriškių aptarnaujamoje teritorijoje valstybės sienos kontrolei užtikrinti įrengtos „GIS SIENA“ stebėjimo sistemos, kontroliuojamos vietovės žemėlapyje ir detaliose lentelėse fiksuotais pareiškėjo vairuotos transporto priemonės judėjimo duomenimis, todėl nėra aišku, kokių šio įvykio aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismas tikėjosi sprendimui priimti, kad bandomieji važiavimai atlikti esant iš esmės skirtingoms laiko, oro ir eismo sąlygoms.

Atsakovas pažymi, kad nagrinėjant administracinę bylą teisme, iš esmės nebuvo tirti minėtuose žemėlapiuose užfiksuota informacija, oro sąlygos, eismo intensyvumas ir pan., taip pat nebuvo nagrinėjamos dėl pareiškėjo netinkamo veikimo kilusios pasekmės. Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad pavėluotai (apie 4.18 val.) atvykęs į įvykio vietą, A. T. prie VSŽ 1183 ant kontrolinės pėdsakų juostos aptiko šviežius kelių asmenų pėdsakus ir dėžės įspaudą, ant šalia einančio kelio matėsi transporto priemonės vėžės, tačiau dėl jo netinkamai vykdytų tarnybinių funkcijų šį kriminalinį nusikaltimą įvykdžiusių asmenų sulaikyti nepavyko, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė pasekmių ir pareigūno neveikimo tiesioginio ryšio.

VSAT Vilniaus rinktinė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, ar tyrimo terminas buvo pratęstas, ar pareiškėjas nebuvo darbe dėl ligos, komandiruotės, ar atostogavo, tačiau akcentuoja, jog teismo teiginys, kad atsakovas nepateikė šių duomenų teismui, neatitinka tikrovės – nagrinėjant bylą, nebuvo tiriamos tarnybinio patikrinimo atlikimo termino ir tyrimo pabaigimo laiko pagrįstumo aplinkybės, todėl atsakovo atstovas neturėjo galimybės dėl to pateikti paaiškinimų ir dokumentų, įrodančių, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. sausio 5 d. buvo nedarbingas, o nuo 2015 m. sausio 5 d. iki sausio 25 d. – buvo mokymosi atostogose.

Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje aptarti tarnybinio patikrinimo metu nustatyti įrodymai ir teismo posėdyje pateikti liudytojų parodymai buvo įvertinti netinkamai ir neobjektyviai, dalis sprendime paminėtų aplinkybių teismo posėdyje nebuvo tirtos, todėl atsakovas neturėjo galimybių pateikti paaiškinimų ir reikiamų įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2015 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. TE-64 „Dėl nuobaudos skyrimo A. T.“, kuriuo pareiškėjui už VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 59.7 ir 165 punktų reikalavimų nesilaikymą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos vado pavaduotojo, atliekančio užkardos vado funkcijas, 2014 m. gruodžio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (21-20)-190-1851 „Dėl netinkamo pareigų vykdymo“ VSAT Vilniaus rinktinės vadas buvo informuotas, jog 2014 m. gruodžio 29 d. vykdydama tarnybą, Lavoriškių užkardos budėtoja bei vaizdo ir (ar) signalizacijos sistemos operatorė Sargybų skyriaus vyresnioji pasienietė B. B. apie 3.34 val. užfiksavo „GIS SIENA“ sistemos aliarmo suveikimą ties VSŽ 1183, kuris iš pradžių rodė judėjimą Baltarusijos Respublikos teritorijos pusėje, o vėliau „GIS RB“ monitorius parodė „transportas“ ir judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijos pusėje.

Patikrinti šį suveikimą 3.36 val. buvo išsiųstas VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis A. T., kuris pagal patvirtintą planą vykdė tarnybą Lavoriškių pasienio kontrolės punkte bei reagavo į „GIS SIENA“ sistemos aliarmo suveikimus. Į aliarmo suveikimą pareigūnas išvyko iš zonos pusės ties VSŽ 1161 ir apie 4.18 val. informavo, kad ties VSŽ 1183 ant kontrolinės pėdsakų juostos aptiko šviežius kelių asmenų pėdsakus bei dėžės įspaudą, o ant šalia einančio kelio matėsi transporto priemonės vėžės. Apžiūros metu įvykio vietoje daiktų nebuvo aptikta, o asmenų sulaikyti nepavyko.

Minėtame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad pareiškėjas į įvykio vietą atvyko ir apie patikrinimo rezultatus informavo tik po 44 minučių, ir VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriui pasiūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl netinkamo pareigų vykdymo (b. l. 26). Atsižvelgus į gautą informaciją, VSAT Vilniaus rinktinės vado pavaduotojo 2014 m. gruodžio 31 d. rezoliucija buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų, reagavusių į valstybės sienos pažeidimą, veiksmų (b. l. 26). Pareiškėjui 2015 m. sausio 16 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, nes 2014 m. gruodžio 29 d. apie 3.36 val. iš Lavoriškių užkardos budėtojo gavęs pranešimą, kad prie VSŽ 1183 sistema „GIS SIENA“ užfiksavo aliarmo suveikimą, netinkamai reagavo į gautą užduotį kuo skubiau nuvykti į aliarmo suveikimo vietą, todėl pažeidė Nuostatų 59.7, 165 ir 171 punktų reikalavimus.

A. T. buvo pasiūlyta iki 2015 m. sausio 21 d. pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 78). Pareiškėjas VSAT Vilniaus rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriui pateikė 2015 m. sausio 1 d. paaiškinimus, kuriuose išsamiai aprašė savo veiksmus ir judėjimo maršrutą, reaguojant į įvykį (b. l. 43–44). Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2015 m. vasario 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-9 „Dėl pareigūno A. T. veiksmų“, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatų 59.7 ir 165 punktų reikalavimus, t. y., padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Įsakymu A. T. už Nuostatų 59.7 ir 165 punktų reikalavimų nesilaikymą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu VSAT Vilniaus rinktinės vado 2015 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. TE-64 panaikino, konstatavęs, kad A. T. tarnybinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, o tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus, o dalis sprendime paminėtų aplinkybių teismo posėdyje nebuvo tirtos.

VSAT Vilniaus rinktinės nuomone, pareiškėjas turėjo visas galimybes tiesiogiai susipažinti su padalinio aptarnaujama teritorija bei tarnybos specifika ir tinkamai atlikti tarnybines funkcijas.

Nustatyta, kad skiriant A. T. tarnybinę nuobaudą, jis buvo VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis (b. l. 71–72), o tai reiškia, kad pareiškėjas buvo vidaus reikalų sistemos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, todėl atliekant jo tarnybinį patikrinimą, pagrįstai buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. ginčo laikotarpiu buvo valstybės pareigūnas, vertinant jo veiksmus, turi būti atsižvelgta į tai, kad jam yra taikomi itin aukšti veiklos ir atsakomybės standartai. Preziumuojama, kad valstybės pareigūnas žino teisės aktus, reglamentuojančius jo veiklą bei pavestų funkcijų įgyvendinimą.

Tarnybinio nusižengimo apibrėžimas yra įtvirtintas Statuto (redakcija galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) 2 straipsnio 6 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Teismas, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, turi nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnas priešingais teisei kaltais veiksmais ar neveikimu padarė atitinkamas (konkrečias) veikas, kuriomis pažeidė Statuto ir kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką (konkrečias normas), neatliko tarnybos pareigų ar jas atliko netinkamai, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje būtų atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Nustatyta, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad jis Lavoriškių pasienio kontrolės punkte sargybą „mobilusis patrulis“ vykdęs ir pagal tarnybinę užduotį privalėjęs reaguoti į „GIS SIENA“ suveikimus, nesilaikydamas tiesioginio vadovo Lavoriškių užkardos vado sargybų pamainos darbo plane nurodyto draudimo tarnybine transporto priemone važiuoti per kalnus, ir nepateisinamai ilgai vykęs į įvykio vietą aplinkkeliu, dukart ilgesniu už optimalų maršrutu, netinkamai įvykdė Lavoriškių užkardos budėtojos nurodymų skubiai reaguoti į sistemos „GIS SIENA“ suveikimus ir dėl tokių pareigūno neteisėtų veiksmų kilo pasekmės – nebuvo sulaikyti valstybės sienos pažeidimą įvykdę asmenys ir galbūt jų neteisėtai gabentos akcizinės prekės ar materialinės vertybės. A. T. veiksmais buvo pažeisti Nuostatų 59.7 ir 165 punktų reikalavimai. Atsakovas padarė išvadą, kad pareigūnas tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu (neužtikrino tarnybinės užduoties vykdymo), t. y. netiesiogine tyčia (nenorėjo žalingų padarinių, bet leido jiems kilti). Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, nusižengusiojo asmenybę ir jo tarnybos eigą, A. T. buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienų kontrolės nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 16 d. iki 2016 m. sausio 6 d.) 59.7 punkte nustatyta, kad vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo persekioti asmenis, įtariamus padarius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, besislepiančius nuo teisėsaugos institucijų arba užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui. Pagal Nuostatų 165 punktą, pasienio sargybai pastebėjus valstybės sienos pažeidėjus ar aptikus jų pėdsakus, yra atliekamas jų persekiojimas, kurio tikslas – kuo greičiau sulaikyti valstybės sienos pažeidėjus, neleisti jiems pasitraukti į Lietuvos Respublikos teritorijos vidų ar kirsti valstybės sieną.

2014 m. gruodžio 29 d. Lavoriškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plano Nr. 20141228-2 sąveikos tarp sargybų organizavimo ir kitų nurodymų skiltyje pažymėta: „A. T. (LU) reaguoja į „SSS“ suveikimus“, o paskutinėje pastraipoje, detalizuojančioje patruliavimo tarnybine transporto priemone metodiką, yra aiškiai nurodyta, kad per kalnus ir žemės sankasas griežtai draudžiama važiuoti (b. l. 45). Lavoriškių užkardos Lavoriškių SSP pasienio tikrinimo posto tarnybinis žiniaraštis Nr. 20141218-2/1 patvirtina, kad pareiškėjas tiriamojo įvykio metu vykdė mobilaus patrulio sargybą (b. l. 46), todėl jis privalėjo laikytis minėtame pamainos darbo plane pažymėto nurodymo nevažiuoti per kalnus ir žemės sankasas.

Be to, matydamas sudėtingas važiavimo sąlygas ir žinodamas, kad tarnybinis automobilis, kuriuo jis važiavo laikinai buvo naudojamas su neveikiančiu priekiniu tiltu (šią aplinkybę A. T. nurodė tarnybiniame pranešime), į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir į įvykio vietą vyko žiemą neeksploatuojamu keliu su ne visiškai funkcionuojančia transporto priemone. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad pasirinkęs savo judėjimo maršrutą, pareigūnas turėjo galimybę iš anksto numatyti savo sumanymo nepagrįstumą ir suprasdamas, kad nepaisydamas tiesioginių vadovų nurodymų konkrečioje valstybės sienos atkarpoje su transporto priemone nevažiuoti bei kad toks važiavimas link nepravažiuojamo kelio sutrukdys jam operatyviai pasiekti įvykio vietą.

Taigi, A. T. turėjo suprasti, kad netinkamai vykdo teisės aktų reikalavimus dėl spartaus reagavimo į valstybės sienos pažeidimus ir sudaro sąlygas pažeidėjams netrukdomiems pasprukti. Iš VSAT Vilniaus rinktinės pateiktų žemėlapyje pažymėtų vykimo į įvykio vietą maršrutų akivaizdu, kad pareiškėjui pasirinkus kitą maršrutą, reagavimo į įvykį laikas būtų labai sutrumpėjęs, o pasirinkdamas maršrutą, kuriuo vyko, jis prarado galimybę sulaikyti neteisėtą veiką įvykdžiusius asmenis ar iš įvykio vietos išvažiuojančią transporto priemonę.

Administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. T. neturėjo realios galimybės veikti taip, kai reikalauja galiojantys teisės aktai ir tiesioginio vadovo rašytiniai nurodymai dėl tarnybos vykdymo patruliuojant, todėl jo netinkamas veikimas negali būti siejamas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis. Taigi, pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti.

A. T. skunde nurodė, kad 2014 m. gruodžio 29 d. Lavoriškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planas Nr. 20141228-2, kuriame nurodyta nevažiuoti per kalnus ir žemės sankasas, jam nebuvo pateiktas, ir pareiškėjas su juo nebuvo supažindintas. Jis taip pat pažymėjo, kad ankstesniuose Lavoriškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planuose, su kuriais A. T. buvo supažindintas, minėto draudimo pareigūnams nurodoma nesilaikyti, jeigu yra gaunamas signalizacijos suveikimas ir reikia skubiai vykti į įvykio vietą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nuostatai nenumato, jog pareigūnai turi būti pasirašytinai supažindinami su pamainos darbo planu. Pasienio sargybų pamainos darbo plano formą, turinį, užduoties įrašymo ir lentelės skilčių užpildymo ir keitimo bei pasirašymo tvarką nustato Nuostatų 19–23 punktai. Nuostatų 20 punkte įtvirtinta, kad pamainos darbo planą pasirašo užkardos vadas. Užkardos vadas, skirdamas pareigūnus į pasienio tikrinimo postus ir kitas pasienio sargybų rūšis, atsižvelgia į pareigūnų žinias, praktinius sugebėjimus bei asmenines savybes, o skirdamas kinologus – ir į tarnybinių šunų paruošimo lygį (Nuostatų 23 punktas). Administracinėje byloje esantis 2014 m. gruodžio 29 d. Lavoriškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planas Nr. 20141228-2 (b. l.

45) patvirtina, kad jis buvo užpildytas nepažeidžiant Nuostatų 19 punkte įtvirtintų reikalavimų. Šis pamainos darbo planas yra pasirašytas Lavoriškių užkardos vado pavaduotojo. Jokių šio dokumentų pildymo pažeidimų nebuvo nustatyta. Konstatuodamas, kad pareiškėjas nebuvo pasirašytinai supažindintas su 2014 m. gruodžio 29 d. Lavoriškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planu Nr. 20141228-2, teismas nevertino aplinkybės, kad tokio reikalavimo teisės aktai nenustato. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas A.

K. pažymėjo, kad prieš instruktažą užkardos vadas arba jo pavaduotojas arba vyresnysis specialistas, arba pamainos vyresnysis instruktuoja, kaip reikia elgtis. Prieš pradedant tarnybą, pareigūnams suformuojamos užduotys ir pateikiama visa aktuali informacija, pažymima, kad žiemą per kalnus nevažiuojama, kadangi tai nėra įmanoma. Pareigūnams duodami žemėlapiai, todėl jie turi galimybę susiorientuoti aplinkoje. Be to, yra galimybė radijo ryšiu pasitikslinti maršrutą. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad budintis užkardos budėtojas gali tik nurodyti, kur pastebėtas valstybės sienos pažeidimas ir kur pareigūnas turi nuvažiuoti, tačiau jokių nurodymų jis neduoda.

Nurodė, kad pareiškėjo pasirinktas dvigubai ilgesnis maršrutas ir reagavimo laikas nėra suprantamai. A. T. turėjo žinoti, kad ta kryptinis, kuria jis judėjo, važiuoti negalima. Kaip liudytojas apklaustas tiriamo įvykio metu pamainos vyresniuoju buvęs R. L. parodė, kad instruktažo metu nurodoma, kokie buvo pastebėti pažeidimai, supažindinama su į užkardą gautais dokumentais, duodamos užduotys, pareigūnai supažindinami su maršrutais. Užduotys jiems skiriamos atsižvelgiant į patirtį. Pažymėjo, kad Lavoriškių užkardos saugomas pasienio ruožas A.

T. buvo žinomas, jis taip pat žinojo kelius. Pabrėžė, kad žiemą pareigūnas važiavo per labai kalnuotą vietovę, kelias buvo padengtas ledu ir sniegu, o automobilis buvo varomas tik dviem ratais. Pareiškėjas bandė važiuoti per kalnus ir anksčiau pasiekti vietą, į kurią turėjo nuvykti, bet pamatęs, kad nepravažiuos, pasuko atgal. Atkreipė dėmesį, kad žiemą tuo maršrutu, kuriuo važiavo A. T., nėra važiuojama.

Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su minėtu pamainos darbo planu. Tarp liudytojų parodymų prieštaravimų nėra, jų suinteresuotumas neteisingai apkalbėti A. T. nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymų teisingumu. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad pareiškėjui nebuvo suteikta visa jam būtina informacija, susijusi su užduoties vykdymu, bei nurodymai dėl tarnybos vykdymo ypatumų ar su šia informacija būtų buvę draudžiama susipažinti. Pareiškėjo teiginiai, kad darbdavys netinkamai vykdė pareigą supažindinti darbuotojus su jų pareigomis, nėra niekuo pagrįsti. Be to, iš A. T. teiginių akivaizdu, kad bendras draudimas važiuoti per kalnus ir žemės sankasas jam buvo žinomas, tačiau pareiškėjas abejojo, ar jis taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi reikėjo skubiai vykti į įvykio vietą, todėl neaišku, kodėl jis, manydamas, kad įvykis yra skubus, ir įvertinęs oro sąlygas, pasirinko nepaisyti nurodyto draudimo, tačiau į aliarmo suveikimo vietą važiavo tolesniu maršrutu žiemą neeksploatuojamu keliu su nepilnai funkcionuojančia transporto priemone.

Išanalizavus administracinėje byloje esantį Lavoriškių užkardos aptarnaujamos teritorijos žemėlapį su pažymėtomis valstybės sienos ribomis, įvykio vieta, pareiškėjo budėjimo vieta ir jo vykimo bei alternatyvių vykimų maršrutus ir Lavoriškių aptarnaujamoje teritorijoje valstybės sienos kontrolei užtikrinti įrengtos „GIS SIENA“ stebėjimo sistemos kontroliuojamos vietovės žemėlapyje ir detaliose lentelėse fiksuotais pareiškėjo vairuotos transporto priemonės judėjimo duomenimis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad į galimo pažeidimo vietą A. T. vyko ne optimaliu maršrutu. Iš pateiktos Lavoriškių užkardos veikimo teritorijos schemos akivaizdu, kad nagrinėjama ginčui aktuali valstybės sienos atkarpa nėra didelė, joje nėra daug kelių (b. l. 62, 84), todėl alternatyvų vykti į neteisėtų valstybės sienos pažeidimų vietas taip pat nėra daug. Pareigūnams yra duodami žemėlapiai, o maršrutus jie turi pasirinkti atsižvelgdami į tai, kurioje vietoje įtariamas valstybės sienos pažeidimas, ir kuo greičiau nuvykti į tą vietą. Pažymėtina, kad A. T. tarnybos Lavoriškių užkardoje laikas ir per jį įgyta patirtis bei žinios (b. l. 71–72, 74, 79–80) jam leido tiesiogiai susipažinti su nedidele VSAT padalinio aptarnaujama teritorija ir tarnybos specifika. Pareiškėjo teiginiai, kad Lavoriškių užkardos budėtoja buvo informuota apie maršrutą, kuriuo pareiškėjas planavo vykti, ir jam pritarė, A. T. atsakomybės dėl netinkamo reagavimo į gautą užduotį kuo skubiau nuvykti į aliarmo suveikimo vietą nepanaikina, kadangi ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai užkardos budėtojams nenustato teisės duoti pareigūnams nurodymų. Šie asmenys tik informuoja apie pastebėtus valstybės sienos pažeidimus ir nurodo, kur reikia vykti.

Faktą, kad pareigūnas tinkamai neatliko jam skirtos tarnybinės užduoties, patvirtina VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos vado pavaduotojo A. K., užkardos budėtojos pareigas vykdžiusios B. B. ir Aptarnavimo grupės vyresniojo specialisto R. P. (R. P.) tarnybiniuose pranešimuose pateikti parodymai (b. l. 26, 38, 41, 42), pareiškėjo paaiškinimai (b. l. 39, 40, 43–44), „GIS SIENA“ sistemos suveikimų registro išrašai (b. l. 50–59, 61, 63, 64–68, 75), valstybės sienos pažeidimo vietos schema (b. l. 60), 2014 m. gruodžio 29 d. Lavoriškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plano Nr. 20141228-2 (b. l. 45) bei Lavoriškių užkardos Lavoriškių SPP pasienio tikrinimo posto tarnybinio žiniaraščio Nr. 20141218-2/1 (b. l. 46) duomenys bei kontrolinio važiavimo metu surinkti duomenys (priedas su kompiuterine laikmena), iš kurių akivaizdu, jog alternatyviu maršrutu valstybės sienos pažeidimo vietą A. T. būtų pasiekęs greičiau. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu. Nors bandomieji važiavimai nebuvo atlikti visiškai identiškomis sąlygomis, tačiau jų metu gauti duomenys, vertinant juos kitų įrodymų kontekste, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, leidžia konstatuoti, kad išvada, jog A. T. pasirinko neoptimalų maršrutą, buvo pagrįsta objektyviais įrodymais.

Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareigūnas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl padarė tarnybinį nusižengimą. Kaip jau minėta, pareiškėjui buvo inkriminuotas Nuostatų 59.7 ir 165 punktų reikalavimų pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šių Nuostatų pažeidimų sudėtys yra formalios, o tai reiškia, kad atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka, išdėstyta straipsnio dispozicijoje, o joje nurodytos pasekmės yra tik veiką apibūdinantys požymiai. Taigi, materialinės pasekmės šiam pažeidimui, kaip veiką kvalifikuojantis požymis, nėra privalomos ir nėra įrodinėtinos. Pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti faktą, kad pareiškėjas netinkamai laikėsi 2014 m. gruodžio 29 d. Lavoriškių užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plane Nr. 20141228 bei 2014 m. gruodžio 28 d. Lavoriškių užkardos Lavoriškių SPP pasienio tikrinimo posto tarnybiniame žiniaraštyje Nr. 20141228-2/1 nustatytų reikalavimų, o tai ir buvo padaryta. A. T. dėl savo patirties ir užimamų pareigų turėdamas galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad nesilaiko tarnybos drausmės, netiesiogine tyčia, t. y. nenorėdamas žalingų padarinių, bet leisdamas jiems kilti, nesilaikė galiojančių teisės akto nuostatų, nors dėl savo gyvenimiškos ir tarnybinės patirties bei išsilavinimo turėjo galimybę numatyti, kad dėl jo veiksmų gali kilti tam tikri padariniai ir leido jiems atsirasti. Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai pareigūnas sąmoningais veiksmais nesilaiko jam nustatytų reikalavimų, vienareikšmiškai kenkia visos vidaus tarnybos sistemos geram vardui, reputacijai ir autoritetui. Taigi, priešingai nei teigia A. T., jo veikloje buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kuriuos buvo būtina nustatyti.

Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 6 punktą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija. Pagal Tvarkos aprašo 20 punktą, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 ir 15 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Tvarkos aprašo 22 punkte įtvirtinta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Kaip jau minėta, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2014 m. gruodžio 31 d. A. T. 2015 m. sausio 16 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, nes 2014 m. gruodžio 29 d. apie 3.36 val. iš Lavoriškių užkardos budėtojo gavęs pranešimą, kad prie VSŽ 1183 sistema „GIS SIENA“ užfiksavo aliarmo suveikimą, netinkamai reagavo į gautą užduotį kuo skubiau nuvykti į aliarmo suveikimo vietą, todėl pažeidė Nuostatų 59.7, 165 ir 171 punktų reikalavimus. Iš šiame pranešime pateiktos informacijos akivaizdu, kad pareiškėjas buvo įtariamas netinkamu jam pavestų tarnybinių funkcijų vykdymu, t. y. netinkamu reagavimu į gautą užduotį kuo skubiau nuvykti į aliarmo suveikimo vietą. Būtent už Nuostatų 59.7 ir 165 punktų reikalavimų ne jam ir buvo skirta tarnybinė nuobauda. A. T. 2015 m. sausio 21 d. paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo pakankamai išsamiai aprašė savo veiksmus ir judėjimo maršrutą, reaguojant į įvykį, todėl jo teiginiai, kad tarnybinė nuobauda buvo skirta už pažeidimą, kuris nebuvo nurodytas 2015 m. sausio 15 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas, ir jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimų, bei dėl to buvo pažeista A. T. teisė į gynybą, nėra niekuo pagrįsti.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2015 m. vasario 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-9, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatų 59.7 ir 165 punktų reikalavimus, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinė nuobauda A. T. buvo paskirta VSAT Vilniaus rinktinės vado 2015 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. TE-64.

Nustatyta, kad A. T. nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. sausio 5 d. buvo nedarbingas (b. l. 129), o nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. sausio 25 d. įskaitytinai jam buvo suteiktos mokymosi atostogos (b. l. 130–131). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta per Tvarkos aprašo 22 punkte nustatytą terminą. Aplinkybė dėl galbūt praleisto termino Tarnybinio patikrinimo išvadai surašyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo tiriama, o išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta praleidus Tvarkos apraše nustatytą terminą, teismas padarė nesurinkęs visų tokiai išvadai pagrįsti būtinų įrodymų. Nors pareiškėjo nebuvimą darbe patvirtinantys įrodymai buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, tačiau atsižvelgusi į tai, kad jų vertinimo poreikis atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija šiais rašytiniais įrodymais priimdama procesinį sprendimą remiasi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalis) ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta praleidus Tvarkos apraše nustatytą terminą, negali būti laikoma pagrįsta.

Apibendrinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas, priešingai nei teigia A. T., buvo atliktas tinkamai laikantis Tvarkos apraše įtvirtintų taisyklių reikalavimų. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo vertinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjo padaryto nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių Tvarkos aprašo pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti Įsakymą, nenustatyta. A. T. padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pagrįstai buvo įvertintas kaip tarnybinis nusižengimas.

Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tarnybinio patikrinimo išvados analizė patvirtina, kad VSAT Vilniaus rinktinė išsamiai išanalizavo pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo analizuojami visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 26 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo norma leidžia daryti išvadą, jog įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti vieną iš šio 26 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose išvardytų tarnybinių nuobaudų (tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už: 1) Statuto 24 straipsnyje nustatytų pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą; 2) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems; 3) nebuvimą tarnybos vietoje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų; 4) buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 5) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda (Statuto 26 straipsnio 3 dalis)).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, parenkant A. T. tarnybinę nuobaudą, buvo tinkamai atsižvelgta į Statuto 26 straipsnyje nustatytas aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvertinta pareiškėjo asmenybė ir pareigūno tarnybos eiga. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, pareigūno kaltę bei tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir neigiamus padarinius bei nenustačius jokių tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. T. buvo pagrįstai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Ši nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjui, kaip valstybės pareigūnui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad A. T. nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytą jo pažeidimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vado 2015 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. TE-64 „Dėl nuobaudos skyrimo A. T.“ buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant, nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o juo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. T. skundą, neįvertino visų ginčo santykių kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. T. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė