2021-07-14 Nr. AB-14336-3-65-3-00186-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-419-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00186-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Y. Y. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. Y. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Y. Y. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, prašydama panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 127-57 dėl (duomenys neskelbtini) pilietės Y. Y. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Sprendimas).

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi skundas priimtas teismo žinion.

Pareiškėja pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje.

Pareiškėja nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – Skundžiamame sprendime numatyto įpareigojimo iki 2021 m. gegužės 23 d. išvykti iš Lietuvos Respublikos sustabdymo, bus padaryta didele ir neatitaisoma žala pareiškėjai. Jeigu pareiškėja privalės išvykti iš Lietuvos Respublikos, kai dar skundas bus neišnagrinėtas, vietoj jos bendrovė bus priversta įdarbinti kitą asmenį. Taigi, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėja praras darbą, grįžusi į Lenkijos Respubliką bus bedarbė, neturės darbo vietos, kurios pagrindu suteikta darbo viza.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pareiškėja savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad pareiškėja teisėtai gyvena Lenkijos Respublikoje, Europos ekonominėje zonoje, joje yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, jai suteiktas asmens kodas ir išduotas darbo leidimas. Pareiškėja dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), kuri teikia darbuotojų nuomos paslaugas, ji buvo komandiruojama darbo reikalais iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jos buvimas Lietuvos Respublikoje buvo trumpalaikio pobūdžio (nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. liepos 13 d.). Jeigu pareiškėja privalės išvykti iš Lietuvos Respublikos, kai skundas dar neišnagrinėtas, vietoje jos Bendrovė bus priversta įdarbinti kitą asmenį. Taigi, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėja praras darbą, grįžusi į Lenkijos Respubliką bus bedarbė, neturės darbo vietos, kurios pagrindu suteikta darbo viza. Galop ji bus priversta išvykti į (duomenys neskelbtini), taip prarasdama pajamas, bus pažeisti jos teisėti lūkesčiai.

Įvertinus pareiškėjos argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti jos pasirinktą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas padarė išvadą, kad jie yra abstraktaus pobūdžio. Vien tik prielaidomis grindžiami pareiškėjos teiginiai, kad ji praras darbą, nebeturės darbo vietos, kurios pagrindu buvo suteikta darbo viza, ir privalės išvykti į (duomenys neskelbtini). Šiems savo teiginiams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių leistinų įrodymų.

Be to, sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl sprendimų, kuriais užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti, yra pažymėjęs, kad tokie sprendimai pagal savo pobūdį nėra priverstiniai.

Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįrodė būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, t. y. jog nesiėmus užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas neturėjo pagrindo taikyti Y. Y. prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėja Y. Y. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti įpareigojimą iki 2021 m. gegužės 23 d. išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl neva neįrodytos žalos, tačiau dėl tikėtinai pagrindžiamo reikalavimo pagrįstumo net nepasisakė, nors tai yra viena iš sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėja nurodo, kad skundas dėl Sprendimo panaikinimo yra pagrįstas.

Pareiškėja nurodo, kad prie skundo pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai išduotas Lenkijos Respublikoje leidimas yra išduotas išimtinai darbui pas darbdavį UAB (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje darbuotojų nuomos pagrindu. Tuo atveju, jei pareiškėja negalės tęsti savo komandiruotės Lietuvos Respublikoje, dirbti UAB (duomenys neskelbtini), darbo leidimas bus panaikintas, pareiškėja privalės nedelsiant išvykti ne tik iš Lietuvos Respublikos, bet ir Lenkijos Respublikos, Europos Sąjungos. Kai pagal darbo leidimą pareiškėja turi teisę gyventi Lenkijos Respublikoje (Europos Sąjungoje) iki 2021 m. spalio 30 d.

Pareiškėja pažymi, jog darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) įspėjo ją, jog jei nebus sustabdytas Sprendimas, privalomas išvykimas iki 2021 m. gegužės 23 d., bendrovė nutrauks su darbuotoja sudarytą darbo sutartį. O darbo leidimas, kurio pagrindu pareiškėjai buvo suteikta teisė gyventi Lenkijos Respublikoje, atvykti į Lietuvos Respubliką, bus anuliuotas.

Pareiškėjos įsitikinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai arba apskritai nevertino prie skundo pateiktų įrodymų, yra pagrindas naikinti teismo nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėja pažymi, kad ji privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos per Sprendime nurodytą terminą. Tuo atveju, jei pareiškėja neišvyktų, jai kiltų neigiami padariniai, taikomos sankcijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos Y. Y. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir kol įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje sustabdyti Sprendimo galiojimą, teisėtumas bei pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti jos prašymą.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 127-57, kuriuo (duomenys neskelbtini) pilietė Y. Y. įpareigota savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2021 m. gegužės 23 d. Be kita ko, Sprendime nurodyta, kad per nustatytą terminą pareiškėjai neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas ją išsiųsti iš šalies. Taigi pareiškėja visiškai nepagrįstai atskirajame skunde teigia, kad ginčijamu Sprendimu jai numatytas įpareigojimas išvykti yra „priverstinis“.

Prašymą taikyti jos nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas) pareiškėja iš esmės argumentuoja tuo, kad jos nepritaikius, bus padaryta reali ir sunkiai atitaisoma žala pareiškėjos teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises. Pareiškėjos teigimu, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, bus panaikintas jos darbo leidimas, nutraukta darbo sutartis, pareiškėja privalės nedelsdama išvykti iš Europos Sąjungos, taigi praras darbą ir pajamas, be to, ji negalės tinkamai pasirengti skundo dėl atsakovo Sprendimo nagrinėjimui.

Įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės, jog nepritaikius pareiškėjos nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėja ateityje gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ir galimai prarasti darbą Lietuvoje, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Aplinkybė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėja negalės tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių bylos nagrinėjimo metu, taip pat nesudaro pagrindo pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja yra sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu A. G., kuris pareiškėjos vardu ir pateikė teismui skundą. Todėl teigti, jog pareiškėja negalės tinkamai ginti savo teisių ir interesų, ar bus pažeisti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai, nėra jokio pagrindo. Taip pat akcentuotina, jog pagal ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį, proceso dalyvių, <...> dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), todėl pareiškėjai pageidaujant, ji galės ir pati asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, kaip minėta, pareiškėją šioje byloje atstovauja profesionalus atstovas, o byloje nėra duomenų, kad jau yra priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš šalies. Todėl minėti pareiškėjos argumentai (dėl darbo praradimo ir galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui nebuvimo) negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę šiame proceso etape. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Ji, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymo suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti bei naudotis ne pagal paskirtį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Y. Y. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Skirgailė Žalimienė