2019-10-01 Nr. AB-18575-3-66-3-00085-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. eR-58-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00085-2019-3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. S. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir prašymo kreiptis į Europos Sąjungos institucijas (įstaigas) priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2019 m. rugsėjo 29 d. gautas pareiškėjos M. S. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) sprendimą patvirtinti politinių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų pateiktus elektroninius parašus, neatitinkančius Europos Sąjungos reglamento dėl vienodų saugumo reikalavimų visiems elektroniniams parašams Europos Sąjungoje, ir registruoti rinkimams tokius elektroninius parašus pateikusias partijas ir visuomeninius rinkimų komitetus; 2) panaikinti VRK sprendimą patvirtinti rinkimų rezultatus Vilniaus miesto apylinkėse, kurių dydis neatitiko rinkimų įstatymo reikalavimų; 3) panaikinti VRK 2019 m. birželio 2 d. sprendimą dėl 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų į Europos parlamentą rezultatų; 4) kreiptis į Europos Sąjungos greito reagavimo kibernetinio saugumo padalinį (CERT-EU), Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrą (ENISA), kad būtų pateiktas atsakymas į jos pateiktą prašymą apie rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvoje rezultatų patikrinimą ir nustatytus realius elektroninius rezultatus.

Pažymėtina, kad VRK sprendimą dėl kandidatų, dalyvaujančių 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą, įregistravimo ir paskelbimo priėmė 2019 m. balandžio 25 d. (2019 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. Sp-235), o sprendimą dėl 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų į Europos Parlamentą galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo priėmė 2019 m. birželio 2 d. (2019 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. Sp-289).

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, padavimo tvarką ir terminus, 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos rinkimuose gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Įstatymo 88 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui, padavimo tvarką ir terminus, 5 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Taigi akivaizdu, kad pareiškėja praleido Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje ir 88 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus skundui, kuriuo ginčija jos nurodytus VRK priimtus sprendimus, paduoti, nes sprendimai dėl kandidatų, dalyvaujančių 2019 m. gegužės 23 d. rinkimuose į Europos Parlamentą, įregistravimo ir paskelbimo bei dėl 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų į Europos Parlamentą galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo buvo priimti ir paskelbti atitinkamai dar 2019 m. balandžio ir birželio mėnesiais. Pareiškėja to neginčija, t. y. pati pripažįsta, kad praleido terminus skundui dėl jos nurodytų VRK sprendimų panaikinimo paduoti, tačiau prašo praleistus terminus skundui paduoti atnaujinti.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme nenumatytas praleistų procesinių terminų atnaujinimo institutas, todėl šiuo atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, nustatančiomis pagrindines skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo administraciniam teismui taisykles.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos terminų skundui paduoti praleidimo priežastys (pvz., VRK vengimas atsakyti į klausimus apie pastebėtų pažeidimų įtaką rinkimų rezultatams, atsisakymas pateikti duomenis Europos Sąjungos institucijoms) negali būti pripažįstamos objektyviomis priežastimis, kuriuo galėtų pateisinti skundo padavimą tik 2019 m. rugsėjo 29 d., kadangi pareiškėjai apie priimtus VRK sprendimus buvo žinoma (turėjo būti žinoma, kadangi sprendimai buvo paskelbti viešai) gerokai anksčiau. Todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai skundą dėl VRK sprendimų panaikinimo paduoti.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Ši ABTĮ norma yra imperatyvi, dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo ja nesivadovauti. Tad pareiškėjai praleidus terminą skundui dėl jos nurodytų VRK sprendimų panaikinimo paduoti, teisėjų kolegija ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu atsisako šią skundo dalį, t. y. pirmuosius tris skundo reikalavimus, priimti.

Pareiškėjos ketvirtasis skundo reikalavimas kreiptis į Europos Sąjungos institucijas (įstaigas), kad būtų pateiktas atsakymas į jos pateiktą prašymą apie rinkimų į Europos parlamentą Lietuvoje rezultatų patikrinimą ir nustatytus realius elektroninius rezultatus, nėra reikalavimas, dėl kurio administracinis teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, šį skundo reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip skundą, nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsisakytina priimti visą pareiškėjos skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos M. S. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius