Legislator Case Law & Legislation
0dd02cdb-80df-4836-9502-c64cd2a7160c AI generated

0dd02cdb-80df-4836-9502-c64cd2a7160c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0dd02cdb-80df-4836-9502-c64cd2a7160c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(R. V.), V. L. (V. L.), O. R., J. S., J. J. ieÅ¡kinio atsakovui M. C. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)), tvarkÄ pagal UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtÄ planÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.

Legislator headnote

AI generated

0dd02cdb-80df-4836-9502-c64cd2a7160c · Vilniaus apygardos teismas: Jeigu ieÅ¡kovai privalėjo pateikti kažkokius įrodymus dėl nesutarimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo M. C., kuris ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu buvo vienintelis žemės sklypo savininkas su kurio kilo ginčai dėl žemės sklypo naudojimo, tai tokia teismo nuomonė nėra pagrįsta jokiais teisės aktais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-339-560/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36611-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. M. (V. M.), R.

V. (R. V.), V. L. (V. L.), O. R., J. S., J. J. ieÅ¡kinio atsakovui M. C. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)), tvarkÄ pagal UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtÄ planÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams 7 dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

3. Nurodė, kad ieÅ¡kinį elektroniniu bÅ«du pateikė ieÅ¡kovų atstovas advokato padėjėjas M. R., kuris pasirašė teikiamÄ dokumentÄ sisteminiu elektroniniu paraÅ¡u. Prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pateikti duomenys, jog Lietuvos advokatÅ«ra patvirtino advokato padėjėjo M. R. vienų metų praktikos atlikimo ataskaitÄ , o tokie duomenys teismui nepateikti. IeÅ¡kovai nepateikė duomenų, kad esama prielaidų kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo. IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas atsakovu nurodytam M.

C., kuris nutarties priėmimo dienai nėra ginčo žemės sklypo bendrasavininku. Žemės sklypas priklauso bendraturčiams: Č. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Å ., H. V., V. R., G. M. ir A. S., V. M., R. V., V. L., O. R., J. S., J. J., Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovų siÅ«lomai tvarkai prieÅ¡tarauja (nepritaria) trečiuoju asmeniu nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, taigi ieÅ¡kovai turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pasinaudojo teise kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos dėl konkrečios siÅ«lomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nurodyti iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ dėl siÅ«lomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovai dalies žemės sklypo bendrasavininkų (Č. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Š., H. V., V. R., G. M. ir A. S.) nenurodė byloje dalyvaujančiais asmenimis, nepateikta duomenų, kad su šiais bendrasavininkais buvo derinta ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka ir bendrasavininkai siūlomai tvarkai nepritarė. Ieškovų siūlomoje konkrečioje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje nėra įvardyta, kokia tvarka ieškovai siūlo minėtu žemės sklypu naudotis bendrasavininkams Č.

P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Å ., H. V., V. R., G. M. ir A. S., be kita ko, UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtame plane nėra ir ieÅ¡kovais įvardytų V. M. (V. M.), R. V. (R. V.), V. L. (V. L.), O. R., J. S., J. J. parašų, patvirtinančių, jog jie sutinka su konkrečiame plane iÅ¡braižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu plotu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. IeÅ¡kovas V. M. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo.

6. Nurodo, kad iÅ¡ teismo nutarties turinio negalima padaryti jokios iÅ¡vados, kokius trÅ«kumus ieÅ¡kovai turi paÅ¡alinti, nes skundžiamos nutarties argumentai prieÅ¡taringi. Nėra aiÅ¡ku, ar teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį ar, vis dėlto, jis gali bÅ«ti priimtas. Å ia nutartimi yra iÅ¡ esmės siekiama užkirsti keliÄ ieÅ¡kovams pateikti ieÅ¡kinį ir reikalauti teismo apginti ieÅ¡kovų pažeidžiamas teises. Jeigu, teismo nuomone, privaloma kažkokia ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka prieÅ¡ pateikiant teismui ieÅ¡kinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tai teismas privalėjo nurodyti, kokia konkreti tvarka yra privaloma ir kokiais teisės aktais ji yra nustatyta.

Jeigu ieškovai privalėjo pateikti kažkokius įrodymus dėl nesutarimo tarp ieškovo ir atsakovo M. C., kuris ieškinio pateikimo teismui metu buvo vienintelis žemės sklypo savininkas su kurio kilo ginčai dėl žemės sklypo naudojimo, tai tokia teismo nuomonė nėra pagrįsta jokiais teisės aktais.

7. IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dar tuomet, kai dalies žemės sklypo savininku buvo tik M. C.. o ne teismo nurodyti asmenys. SÄ Å¾iningas, neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyvus teismas bÅ«tų tik nurodęs, kad pasikeitė žemės sklypo savininkai, todėl ieÅ¡kovai privalo spręsti klausimÄ dėl tinkamų atsakovų byloje. Č. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. S., H. V., V. R., G. M. ir A. S. nebuvo žemės sklypo bendraturčiais nei prieÅ¡ ieÅ¡kinio pateikimÄ teismui, nei ieÅ¡kinio teismui pateikimo momentu, todėl ieÅ¡kovai su jais derinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos neturėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ilgai nesprendė ieÅ¡kinio priėmimo klausimo ir jį sprendė tik M. C. perleidus žemės sklypÄ kitiems asmenims. Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui spręsti atsakovo pakeitimo tinkamais atsakovais klausimÄ . Ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu yra kilęs ir jis privalo bÅ«ti sprendžiamas teisme. IeÅ¡kovai neturi abejonių dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos sutiks su naudojimosi žemės sklypu tvarka, nurodyta ieÅ¡kovų pateiktame plane.

Teismas nenurodė, kodėl ieÅ¡kovų pateiktas planas yra netinkamas ir kodėl pagal jį negalėtų bÅ«ti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismas tokiais nutarties argumentais iÅ¡ esmės kelia įrodymo tinkamumo klausimÄ - bet Å¡is klausimas negali bÅ«ti nagrinėjamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje ir tai yra tik bylos nagrinėjimo dalykas. Tai negali bÅ«ti kliÅ«timi priimti ieÅ¡kinį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Å i asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieÅ¡kinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinė teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).

10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai nepateikė duomenų, kad esama prielaidų kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo argumentu sutinka ir pažymi, jog ieÅ¡kovai neturi pareigos pateikti įrodymus, jog kiti bendraturčiai nepritaria siÅ«lomai naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad viena atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sÄ lygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo, tačiau Å¡ios įstatyme nustatytos sÄ lygos teismas negali aiÅ¡kinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.

Sisteminis CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi bÅ«ti reikalaujama įrodyti nesutarimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Taigi, aplinkybė, jog ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , siekdami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , rodo, jog tarp bendraturčių nėra sutarimo ir Å¡ios aplinkybės atsakovai įrodinėti papildomai neturi.

Taigi reikalavimÄ pateikti įrodymus, jog ieÅ¡kovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos ir į kitus bendraturčius su konkrečia siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka ir Å¡e asmenys jai nepritarė, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovams nustatė nepagrįstai.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė ieÅ¡kovams, jog atsakovas nebėra žemės sklypo bendraturtis, jog žemės sklypas yra perleistas kitam asmeniui, jog į bylÄ nėra įtraukti kiti bendraturčiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinis procesas pagrįstas Å¡alių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia, jog civilinė byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik suinteresuoto asmens (ieÅ¡kovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikÅ¡ti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikÅ¡ti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikÅ¡tus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 13 str.).

Taigi įtraukiamų Å¡alių į bylÄ , kurioms yra reiÅ¡kiamas reikalavimas, yra ieÅ¡kovų pasirinkimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 45 straipsnis numato, jog teismas, byloje nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu. Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. Tokiu atveju teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti asmenį, kuris gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi ir potencialai gali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas atsakovas byloje, trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Taigi, CPK yra įtvirtinta tvarka, kaip teismas gali siÅ«lyti ieÅ¡kovams pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama, taip pat kaip Å¡alį gali keisti savo iniciatyva. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo reikalavimas dėl Å¡alių įtraukimo/pakeitimo yra perteklinis ir jis netrukdo teismui spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktas planas yra su trÅ«kumais, jame nėra įvardyta, kokia tvarka ieÅ¡kovai siÅ«lo žemės sklypu naudotis bendrasavininkiams Č. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Å ., H. V., V. R., G. M. ir A. S., taip pat, jog plane nėra ir ieÅ¡kovais įvardytų V. M. (V. M.), R. V. (R. V.), V. L. (V. L.), O. R., J. S., J. J. parašų, patvirtinančių, jog jie sutinka su konkrečiame plane iÅ¡braižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu plotu.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog ieÅ¡kovų teikiamo ieÅ¡kinį reikalavimus pagrindžiančio įrodymų vertinimas yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, ir teismas jo neatlieka, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo. IeÅ¡kinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieÅ¡kinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali bÅ«ti renkami, kokioje proceso stadijoje ir kokius įrodymus pateikti yra ieÅ¡kovo apsisprendimo dalykas, kaip ir nuspręsti kam jis reiÅ¡kia savo reikalavimÄ , kokia Å¡alis traukiama į bylÄ trečiaisiais asmenimis ir kaip formuluoja savo reikalavimÄ .

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, kuriuos atskiruoju skundu skundžia ieškovas, negali būti laikytini trūkumais priimti ieškinį. Tokie pirmosios instancijos teismo įvardyti netikslumai negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Be to, ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti sprendžiamas ir parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu yra įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.) (CPK 226 straipsnis, 228 straipsnio 1 dalis).

14. Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra tenkintinas iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos nutartis yra panaikinama dalyje dėl ieÅ¡kovams nustatytų trÅ«kumų, iÅ¡skyrus dėl reikalavimo pateikti Lietuvos advokatÅ«ros patvirtintÄ vienerių metų advokato padėjėjo praktikos atlikimo ataskaitÄ , kadangi Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis nėra skundžiama. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: IeÅ¡kovo V. M. atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti dalyje, paliekant galioti teismo nustatytÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ dėl Lietuvos advokatÅ«ros patvirtintos vienerių metų advokato padėjėjo praktikos atlikimo ataskaitos pateikimo. Nustatyti 7 dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nurodyto trÅ«kumo paÅ¡alinimui. Teisėjas Dainius Rinkevičius