0dd02cdb-80df-4836-9502-c64cd2a7160c · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated(R. V.), V. L. (V. L.), O. R., J. S., J. J. ieÅ¡kinio atsakovui M. C. dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo, treÄiasis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä nustatyti naudojimosi žemÄs sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiu (duomenys neskelbtini)), tvarkÄ pagal UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbaiâ parengtÄ planÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2.
Legislator headnote
AI generated0dd02cdb-80df-4836-9502-c64cd2a7160c · Vilniaus apygardos teismas: Jeigu ieÅ¡kovai privalÄjo pateikti kažkokius įrodymus dÄl nesutarimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo M. C., kuris ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu buvo vienintelis žemÄs sklypo savininkas su kurio kilo ginÄai dÄl žemÄs sklypo naudojimo, tai tokia teismo nuomonÄ nÄra pagrįsta jokiais teisÄs aktais.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2S-339-560/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36611-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Dainius RinkeviÄius, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo V. M. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovų V. M. (V. M.), R.
V. (R. V.), V. L. (V. L.), O. R., J. S., J. J. ieÅ¡kinio atsakovui M. C. dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo, treÄiasis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä nustatyti naudojimosi žemÄs sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiu (duomenys neskelbtini)), tvarkÄ pagal UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbaiâ parengtÄ planÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatÄ ieÅ¡kovams 7 dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.
3. NurodÄ, kad ieÅ¡kinį elektroniniu bÅ«du pateikÄ ieÅ¡kovų atstovas advokato padÄjÄjas M. R., kuris pasiraÅ¡Ä teikiamÄ dokumentÄ sisteminiu elektroniniu paraÅ¡u. Prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pateikti duomenys, jog Lietuvos advokatÅ«ra patvirtino advokato padÄjÄjo M. R. vienų metų praktikos atlikimo ataskaitÄ , o tokie duomenys teismui nepateikti. IeÅ¡kovai nepateikÄ duomenų, kad esama prielaidų kreiptis į teismÄ dÄl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo. IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas atsakovu nurodytam M.
C., kuris nutarties priÄmimo dienai nÄra ginÄo žemÄs sklypo bendrasavininku. ŽemÄs sklypas priklauso bendraturÄiams: Ä. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Å ., H. V., V. R., G. M. ir A. S., V. M., R. V., V. L., O. R., J. S., J. J., Lietuvos Respublikai, patikÄjimo teise valdoma NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos. Byloje nÄra duomenų, jog ieÅ¡kovų siÅ«lomai tvarkai prieÅ¡tarauja (nepritaria) treÄiuoju asmeniu nurodyta NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, taigi ieÅ¡kovai turi pateikti įrodymus, patvirtinanÄius, kad pasinaudojo teise kreiptis į NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ prie ŽemÄs Å«kio ministerijos dÄl konkreÄios siÅ«lomos žemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nurodyti iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ dÄl siÅ«lomos nustatyti naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos.
4. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovai dalies žemÄs sklypo bendrasavininkų (Ä. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Å ., H. V., V. R., G. M. ir A. S.) nenurodÄ byloje dalyvaujanÄiais asmenimis, nepateikta duomenų, kad su Å¡iais bendrasavininkais buvo derinta ieÅ¡kovų siÅ«loma naudojimosi žemÄs sklypu tvarka ir bendrasavininkai siÅ«lomai tvarkai nepritarÄ. IeÅ¡kovų siÅ«lomoje konkreÄioje naudojimosi žemÄs sklypu tvarkoje nÄra įvardyta, kokia tvarka ieÅ¡kovai siÅ«lo minÄtu žemÄs sklypu naudotis bendrasavininkams Ä.
P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Å ., H. V., V. R., G. M. ir A. S., be kita ko, UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbaiâ parengtame plane nÄra ir ieÅ¡kovais įvardytų V. M. (V. M.), R. V. (R. V.), V. L. (V. L.), O. R., J. S., J. J. parašų, patvirtinanÄių, jog jie sutinka su konkreÄiame plane iÅ¡braižytomis žemÄs sklypo ribomis ir apskaiÄiuotu plotu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. IeÅ¡kovas V. M. pateikÄ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ sprÄsti iÅ¡ naujo.
6. Nurodo, kad iÅ¡ teismo nutarties turinio negalima padaryti jokios iÅ¡vados, kokius trÅ«kumus ieÅ¡kovai turi paÅ¡alinti, nes skundžiamos nutarties argumentai prieÅ¡taringi. NÄra aiÅ¡ku, ar teismas atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį ar, vis dÄlto, jis gali bÅ«ti priimtas. Å ia nutartimi yra iÅ¡ esmÄs siekiama užkirsti keliÄ ieÅ¡kovams pateikti ieÅ¡kinį ir reikalauti teismo apginti ieÅ¡kovų pažeidžiamas teises. Jeigu, teismo nuomone, privaloma kažkokia ikiteisminÄ ginÄų sprendimo tvarka prieÅ¡ pateikiant teismui ieÅ¡kinį dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo, tai teismas privalÄjo nurodyti, kokia konkreti tvarka yra privaloma ir kokiais teisÄs aktais ji yra nustatyta.
Jeigu ieÅ¡kovai privalÄjo pateikti kažkokius įrodymus dÄl nesutarimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo M. C., kuris ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu buvo vienintelis žemÄs sklypo savininkas su kurio kilo ginÄai dÄl žemÄs sklypo naudojimo, tai tokia teismo nuomonÄ nÄra pagrįsta jokiais teisÄs aktais.
7. IeÅ¡kovai pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dar tuomet, kai dalies žemÄs sklypo savininku buvo tik M. C.. o ne teismo nurodyti asmenys. SÄ Å¾iningas, neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyvus teismas bÅ«tų tik nurodÄs, kad pasikeitÄ Å¾emÄs sklypo savininkai, todÄl ieÅ¡kovai privalo sprÄsti klausimÄ dÄl tinkamų atsakovų byloje. Ä. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. S., H. V., V. R., G. M. ir A. S. nebuvo žemÄs sklypo bendraturÄiais nei prieÅ¡ ieÅ¡kinio pateikimÄ teismui, nei ieÅ¡kinio teismui pateikimo momentu, todÄl ieÅ¡kovai su jais derinti naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos neturÄjo.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismas ilgai nesprendÄ ieÅ¡kinio priÄmimo klausimo ir jį sprendÄ tik M. C. perleidus žemÄs sklypÄ kitiems asmenims. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas privalÄjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui sprÄsti atsakovo pakeitimo tinkamais atsakovais klausimÄ . GinÄas dÄl naudojimosi žemÄs sklypu yra kilÄs ir jis privalo bÅ«ti sprendžiamas teisme. IeÅ¡kovai neturi abejonių dÄl to, kad NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos sutiks su naudojimosi žemÄs sklypu tvarka, nurodyta ieÅ¡kovų pateiktame plane.
Teismas nenurodÄ, kodÄl ieÅ¡kovų pateiktas planas yra netinkamas ir kodÄl pagal jį negalÄtų bÅ«ti nustatoma naudojimosi žemÄs sklypu tvarka. Teismas tokiais nutarties argumentais iÅ¡ esmÄs kelia įrodymo tinkamumo klausimÄ - bet Å¡is klausimas negali bÅ«ti nagrinÄjamas ieÅ¡kinio priÄmimo klausimo sprendimo stadijoje ir tai yra tik bylos nagrinÄjimo dalykas. Tai negali bÅ«ti kliÅ«timi priimti ieÅ¡kinį. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.
8. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.
9. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminÄs gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybÄ kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ ar įstatymų saugomas interesas. Å i asmens teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipianÄiam į teismÄ asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieÅ¡kinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinÄ teisÄ bÅ«tų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).
10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai nepateikÄ duomenų, kad esama prielaidų kreiptis į teismÄ dÄl naudojimosi tvarkos nustatymo. ApeliacinÄs instancijos teismas su Å¡iuo argumentu sutinka ir pažymi, jog ieÅ¡kovai neturi pareigos pateikti įrodymus, jog kiti bendraturÄiai nepritaria siÅ«lomai naudojimosi žemÄs sklypu tvarkai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad viena atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs sÄ lygų yra bendraturÄių nesusitarimas dÄl atidalijimo, taÄiau Å¡ios įstatyme nustatytos sÄ lygos teismas negali aiÅ¡kinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimÄ dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs įgyvendinimo.
Sisteminis CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas patvirtina, jog bendraturÄiai nesutaria dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs įgyvendinimo, todÄl neturi bÅ«ti reikalaujama įrodyti nesutarimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. lapkriÄio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Taigi, aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovai kreipÄsi į teismÄ , siekdami nustatyti naudojimosi žemÄs sklypu tvarkÄ , rodo, jog tarp bendraturÄių nÄra sutarimo ir Å¡ios aplinkybÄs atsakovai įrodinÄti papildomai neturi.
Taigi reikalavimÄ pateikti įrodymus, jog ieÅ¡kovai kreipÄsi į NacionalinÄ Å¾emÄs tarnybÄ prie ŽemÄs Å«kio ministerijos ir į kitus bendraturÄius su konkreÄia siÅ«loma žemÄs sklypo naudojimosi tvarka ir Å¡e asmenys jai nepritarÄ, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovams nustatÄ nepagrįstai.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ ieÅ¡kovams, jog atsakovas nebÄra žemÄs sklypo bendraturtis, jog žemÄs sklypas yra perleistas kitam asmeniui, jog į bylÄ nÄra įtraukti kiti bendraturÄiai. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog civilinis procesas pagrįstas Å¡alių disponavimu joms suteiktomis procesinÄmis teisÄmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia, jog civilinÄ byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik suinteresuoto asmens (ieÅ¡kovo) iniciatyva, tik jis turi teisÄ pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikÅ¡ti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikÅ¡ti, kokiomis aplinkybÄmis grįsti pareikÅ¡tus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinÄti iÅ¡dÄstytas aplinkybes (CPK 13 str.).
Taigi įtraukiamų Å¡alių į bylÄ , kurioms yra reiÅ¡kiamas reikalavimas, yra ieÅ¡kovų pasirinkimas. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog CPK 45 straipsnis numato, jog teismas, byloje nagrinÄjimo metu nustatÄs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisÄ, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu. Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinÄja bylÄ iÅ¡ esmÄs. Tokiu atveju teismas turi teisÄ savo iniciatyva įtraukti asmenį, kuris gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi ir potencialai gali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas atsakovas byloje, treÄiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
Taigi, CPK yra įtvirtinta tvarka, kaip teismas gali siÅ«lyti ieÅ¡kovams pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama, taip pat kaip Å¡alį gali keisti savo iniciatyva. Taigi, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo reikalavimas dÄl Å¡alių įtraukimo/pakeitimo yra perteklinis ir jis netrukdo teismui sprÄsti ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ .
12. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, jog ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktas planas yra su trÅ«kumais, jame nÄra įvardyta, kokia tvarka ieÅ¡kovai siÅ«lo žemÄs sklypu naudotis bendrasavininkiams Ä. P., V. J., O. S., A. P., J. C., V. Å ., H. V., V. R., G. M. ir A. S., taip pat, jog plane nÄra ir ieÅ¡kovais įvardytų V. M. (V. M.), R. V. (R. V.), V. L. (V. L.), O. R., J. S., J. J. parašų, patvirtinanÄių, jog jie sutinka su konkreÄiame plane iÅ¡braižytomis žemÄs sklypo ribomis ir apskaiÄiuotu plotu.
ApeliacinÄs instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog ieÅ¡kovų teikiamo ieÅ¡kinį reikalavimus pagrindžianÄio įrodymų vertinimas yra bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs dalykas, ir teismas jo neatlieka, sprÄsdamas klausimÄ dÄl ieÅ¡kinio priÄmimo. IeÅ¡kinio priÄmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieÅ¡kinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, taÄiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali bÅ«ti renkami, kokioje proceso stadijoje ir kokius įrodymus pateikti yra ieÅ¡kovo apsisprendimo dalykas, kaip ir nusprÄsti kam jis reiÅ¡kia savo reikalavimÄ , kokia Å¡alis traukiama į bylÄ treÄiaisiais asmenimis ir kaip formuluoja savo reikalavimÄ .
13. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, kuriuos atskiruoju skundu skundžia ieÅ¡kovas, negali bÅ«ti laikytini trÅ«kumais priimti ieÅ¡kinį. Tokie pirmosios instancijos teismo įvardyti netikslumai negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Be to, ieÅ¡kinio netikslumų paÅ¡alinimas gali bÅ«ti sprendžiamas ir parengiamojo teismo posÄdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu yra įtvirtinta galimybÄ parengiamojo teismo posÄdžio metu, iÅ¡kvietus Å¡alis, jas apklausti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ginÄo esmÄ ir netgi visiÅ¡kai suformuluoti Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.) (CPK 226 straipsnis, 228 straipsnio 1 dalis).
14. Tokiu bÅ«du apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra tenkintinas iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos nutartis yra panaikinama dalyje dÄl ieÅ¡kovams nustatytų trÅ«kumų, iÅ¡skyrus dÄl reikalavimo pateikti Lietuvos advokatÅ«ros patvirtintÄ vienerių metų advokato padÄjÄjo praktikos atlikimo ataskaitÄ , kadangi Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis nÄra skundžiama. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: IeÅ¡kovo V. M. atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti dalyje, paliekant galioti teismo nustatytÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ dÄl Lietuvos advokatÅ«ros patvirtintos vienerių metų advokato padÄjÄjo praktikos atlikimo ataskaitos pateikimo. Nustatyti 7 dienų terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nurodyto trÅ«kumo paÅ¡alinimui. TeisÄjas Dainius RinkeviÄius