2018-06-05 Nr. BB-3705-1-01-1-35479-2016-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-184-895/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35479-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.7.7; 1.2.26.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 284 straipsnio 1 dalį –vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. Ž. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. liepos 28 d. 11.30 val. iki 2016 m. liepos 29 d. 11.25 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti prie vaikų ugdymo įstaigų.

Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo J. Ž. gynėjo advokato Viačeslavo Beperščiaus (Viačeslavas Beperšč) apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. Ž. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. birželio mėn., mažiausiai vieną kartą, tiksliai nenustatytą dieną, apie 10–12 val., viešoje vietoje, stovėdamas šalia vaikų darželio-mokyklos „Svaja“, esančios Architektų g. 210, Vilniuje, tvoros, ties šiaurės rytiniu šios vaikų ugdymo įstaigos teritorijos kampu, nepaisydamas elementarių elgesio normų, rodydamas aiškų visuomenės ir aplinkinių negerbimą, įžūliu elgesiu, t. y. elgdamasis nepadoriai ir šokiruojančiai bei siekdamas kitų asmenų dėmesio, iš dalies apsinuogino ir atvirai demonstravo pašaliniams asmenims, taip pat ir mažamečiams vaikams savo lytinius organus, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, J. Ž. nuteistas už tai, kad atliko jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimo veiksmus: tuo pačiu laiku ir vietoje, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. birželio mėn., mažiausiai vieną kartą, tiksliai nenustatytą dieną, apie 10–12 val., atėjęs prie vaikų darželio-mokyklos „Svaja“, esančios Architektų g. 210, Vilniuje, ir atsistojęs šalia tvoros ties šiaurės rytiniu šios vaikų ugdymo įstaigos teritorijos kampu, iš dalies apsinuogino bei specialiai atkreipdamas į save lauke žaidžiančių vaikų darželio-mokyklos „Svaja“ mažamečių vaikų dėmesį, barškindamas atneštą vaikišką barškutį, atvirai demonstravo mažamečiams vaikams savo lytinius organus, tokiu būdu atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečių per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusiųjų ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą bei sutrikdyti vaikų fizinį ir psichologinį vystymąsi, ir taip tvirkino mažamečius.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo J. Ž. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, o apeliacinės instancijos teisme – BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai, dėl to buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 153 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 1 dalis).

3.2. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes nenurodyti duomenys apie nukentėjusiuosius, nors pagal veikos pobūdį tai privalu nustatyti. Iš devynių apklaustų liudytojų, taip pat ir darželio „Svaja“ auklėtojos L. P., J. Ž., N. S. parodė nemačiusios nei J. Ž. chuliganiškų, nei tvirkinamųjų veiksmų. Šios auklėtojos ir liudytoja A. A. nenurodė, kas iš vaikų stebėjo J. Ž. veiksmus. Vaikai nebuvo apklausti, nebuvo parodymo atpažinti. Jeigu nuo J. Ž. veiksmų niekas nenukentėjo, jis negali atsakyti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį.

3.3. Kaltinamasis aktas nekonkretus nurodant, kad J. Ž. viešąją tvarką pažeidė ir vaikus tvirkino mažiausiai vieną kartą. Tokia formuluotė pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, nes neaišku, kiek kartų jis atliko inkriminuotus veiksmus (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, palikdamas tokią pat formuluotę nuosprendyje, padarė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą.

3.4. BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas pirmosios instancijos teisme pasireiškė tuo, kad teismas, tikrindamas liudytojos A. A. parodymus, negalėjo neįvertinti ir ikiteisminio tyrimo metu duotų jos parodymų bei atpažinimo iš nuotraukų protokolo. Liudytoja A. A. 2016 m. liepos 28 d. apklausta pažeidžiant BPK 183 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ji nebuvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, to ji nepatvirtino parašu apklausos protokole, apklausa įvyko lietuvių kalba, nors atsižvelgiant į tai, kad kitose apklausose dalyvavo vertėjas, manytina, kad liudytoja gerai nemoka lietuvių kalbos. Tokiu atveju pareigūnai turėjo užtikrinti vertėjo dalyvavimą (BPK 8 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnis, 81 straipsnio 1 punktas), tačiau to nepadarė. Taigi tokių parodymų patikimumas kelia pagrįstų abejonių ir jais negalima grįsti išvadų.

3.5. Parodymų atpažinti metu darytos apklausos protokole taip pat nėra užfiksuota, kad liudytoja A. A. būtų buvusi įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taigi ir šis tyrimo veiksmas atliktas pažeidžiant BPK. Teismai šio pažeidimo nekonstatavo, nors šių apklausų protokolai buvo vienintelis tiesioginis J. Ž. kaltės įrodymas.

3.6. Nė vienas liudytojas, išskyrus A. A., neparodė, kad būtų stebėjęs J. Ž. mažiausiai vieną kartą padarytus viešosios tvarkos pažeidimą ar mažamečių tvirkinimo veiksmus, o darželio mokyklos auklėtojos L. P., J. Ž., N. S. teigė negalinčios nurodyti vaikų, kurie stebėjo tokius neteisėtus veiksmus.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl liudytojų L. P., J. Ž., N. S. parodymų patikimumo. Teismas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su konkrečiais apeliacinio skundo argumentais ir bylos aplinkybėmis, paviršutiniškas pritarimas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nepateikiant išsamesnių motyvų, neatsakant į apeliacinio skundo esminius argumentus, neatitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Priešingai negu teigia kasatorius, BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų surašant kaltinamąjį aktą buvo laikomasi. Kaltinamajame akte J. Ž. inkriminuotos veikos aprašytos išsamiai ir pakankamai aiškiai, o kasacinio skundo teiginiai dėl nesuprantamo jo turinio, teisės į gynybą suvaržymo ir sudarytos kliūties tinkamai išnagrinėti bylą yra deklaratyvūs. Kaltinamajame akte suprantamai ir aiškiai nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, būdas, konkretūs nuteistojo veiksmai darant nusikalstamas veikas. Tai, kad byloje nėra pripažintų nukentėjusiųjų, nereiškia kaltinamojo akto neatitikties reikalavimams pagal BK 219 straipsnį. Nenustačius kaltinamojo akto trūkumų nėra pagrindo išvadai apie BPK 10 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

4.2. Be to, nuteistasis nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nekėlė klausimo dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo, taigi šis argumentas iš esmės negali būti nagrinėjamas ir kasacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

4.3. Nagrinėjant bylą nepadaryta ir BPK 20 straipsnio pažeidimų. Nuteistojo kaltė nuosprendyje pagrįsta teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visuma, kurią sudaro teisme apklaustų liudytojų – vaikų darželio-mokyklos darbuotojų A. A., L. P., J. Ž., N. S., L. J. parodymai, įrodymų visumai neprieštaraujantis asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas. Nuteistojo J. Ž. parodymų kritinis vertinimas nereiškia BPK 20 straipsnio pažeidimo, tokia išvada padaryta įvertinus įrodymų visumą.

4.4. Teisme apklausiant valstybinės kalbos nemokančius liudytojus, jiems buvo užtikrinta vertėjo pagalba, jų parodymų esmė nesiskyrė nuo jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas pagrįstai tokių liudytojų parodymais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl J. Ž. kaltės grindimo atpažinimo iš nuotraukos protokolu. Teismas nenustatė, kad pateikiant liudytojai A. A. atpažinti asmenį iš nuotraukos buvo padaryti kokie nors BPK 192 straipsnio reikalavimų pažeidimai, todėl duomenys, užfiksuoti protokole, pripažinti patikimu įrodymu. Liudytojai buvo pateiktos penkių skirtingų asmenų nuotraukos, tarp jų ir J. Ž. nuotrauka, liudytoja J. Ž. atpažino kaip labai panašų į vyriškį, buvusį prie vaikų darželio be apatinių, barškinusį barškutį į tvorą, šiuos parodymus ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Dar iki atpažinimo iš nuotraukos veiksmo liudytoja nurodė gana konkrečius asmenį apibūdinančius duomenis, kurie leido atpažinti J. Ž. ir jį sulaikyti. Teismas padarė išvadą, kad atpažinimas pagal nuotrauką nebuvo lemiamas identifikuojant J. Ž., o tik reikalingas surinktų duomenų visumai patikrinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

4.6. Baudžiamojo proceso įstatymas atliekant atpažinimo pagal nuotrauką procesinį veiksmą pažeistas nebuvo. Atpažinimas buvo atliekamas 2016 m. spalio 19 d. 14.10 val., prieš šio veiksmo atlikimą, tą pačią dieną 13.42 val., atskirame protokole liudytojai A. A. buvo išaiškintos teisės ir pareigos bei atsakomybė už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį.

4.7. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, išnagrinėjo visus teisiškai reikšmingus nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, liudytojų parodymų patikimumo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų atliekant asmens atpažinimą pagal jo nuotrauką ir nutartyje motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sprendžiant J. Ž. kaltės klausimą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo J. Ž. gynėjo advokato V. Dovidaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, o apeliacinės instancijos teisme – BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai.

6.1. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimų prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6.2. Antai iš bylos medžiagos matyti, kad J. Ž. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, buvo grindžiama liudytojų – vaikų darželio-mokyklos darbuotojų A. A., L. P., J. Ž., N. S., L. J. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nuteistojo ir liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Teismų sprendimuose visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.3. BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas kasaciniame skunde grindžiamas ir tuo, kad liudytoja A. A. 2016 m. liepos 28 d. apklausta pažeidžiant BPK 183 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi ji nebuvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, to ji nepatvirtino parašu apklausos protokole. Pasak kasatoriaus, parodymų atpažinti metu darytos apklausos protokole taip pat nėra užfiksuota, kad liudytoja A. A. būtų buvusi įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tokie kasacinio skundo argumentai neatitinka bylos medžiagos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. liepos 28 d. prieš apklausiant liudytoją A. A., jai buvo išaiškintos teisės ir pareigos bei atsakomybė už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 70). Taip pat šiai liudytojai buvo išaiškintos teisės ir pareigos bei atsakomybė už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį ir prieš atliekant atpažinimo pagal nuotrauką procesinį veiksmą (1 t., b. l. 78). Visa tai buvo užfiksuota atskiruose protokoluose.

6.4. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, kad neužtikrinus vertėjo dalyvavimo per liudytojos A. A. apklausą buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme apklausiant valstybinės kalbos nemokančius liudytojus, jiems buvo užtikrinta vertėjo pagalba. Atliekant atpažinimo pagal nuotrauką procesinį veiksmą, taip pat liudytoją A. A. papildomai apklausiant per ikiteisminį tyrimą (2016 m. spalio 19 d., 2017 m. kovo 22 d. apklausos) taip pat dalyvavo vertėjas. Be to, A. A. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, iš esmės nesiskyrė nuo jos parodymų, duotų per ikiteisminį tyrimą.

6.5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4/2011).

6.6. Būtent nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, motyvuotai atsakė į visus esminius nuteistojo J. Ž. gynėjo advokato V. Beperščiaus apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir argumentus, paaiškindamas, kodėl apeliacinis skundas atmetamas.

6.7. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismai, priimdami sprendimus dėl J. Ž. kaltės padarius BK 153 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas – iš BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių kylančius reikalavimus.

7. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes nenurodyti duomenys apie nukentėjusiuosius, nors pagal veikos pobūdį tai privalu nustatyti.

7.1. Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaltinamajame akte aprašoma nusikalstama veika: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

7.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-93-139/2016).

7.3. Kaltinamajame akte J. Ž. inkriminuotos veikos aprašytos išsamiai ir pakankamai aiškiai. Antai kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, konkretūs nuteistojo veiksmai darant nusikalstamas veikas. Tai, kad kaltinamajame akte nenurodyti duomenys apie nukentėjusiuosius, savaime nereiškia, jog šis kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų pagal BK 219 straipsnį. Be to, kaip minėta, net ir nustačius, kad kaltinamasis aktas ne visai atitinka tokius reikalavimus, toks neatitikimas gali būti pripažintas esminiu BPK pažeidimu, jeigu kaltinamojo akto trūkumai kliudo teisingam bylos išnagrinėjimui. Šioje byloje tai, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodyti duomenys apie nukentėjusiuosius, nesukliudė teismams teisingai išnagrinėti bylos. Taigi, nenustačius kaltinamojo akto trūkumų nėra pagrindo išvadai apie BPK 10 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. Ž. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Sigita Jokimaitė

Armanas Abramavičius