2023-03-13 Nr. AB-5451-3-66-3-00027-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-21-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00027-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skundo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) 2023 m. kovo 10 d. gautas pareiškėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 181 nuostatomis, pripažinti, kad rinkėjams renkant Anykščių rajono merą yra padaryta esminė įtaka ir negalima nustatyti išrinkto kandidato arba kandidatų, dalyvaujančių pakartotiniame balsavime (toliau – ir pirmas skundo reikalavimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir VRK) pripažinti rinkimų rezultatus Anykščių rajono rinkimų apygardoje negaliojančiais ir per protingą laiką surengti pakartotinius mero rinkimus Anykščių rajono savivaldybėje (toliau – ir antras skundo reikalavimas).

Skundams dėl VRK veikimo ir (ar) neveikimo taikomi bendrieji skundo padavimo administraciniam teismui reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad LVAT yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo (ABTĮ) nustatyta tvarka. Šiuo pagrindu, be kita ko, atsisakoma priimti skundą nustačius, kad skundo padavimo metu tarp ginčo šalių apskritai dar nėra kilęs ginčas (žr., pvz., 2022 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-13-602/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi, vadovaudamasis Rinkimų kodekso 189 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad: „Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose <...> Vyriausiosios rinkimų komisijos [VRK] sprendimai dėl <...> rezultatų nustatymo per 5 dienas nuo sprendimo įsigaliojimo dienos <...> gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui [LVAT]“.

Sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą aktualu pažymėti, kad nors kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia tik viešojo administravimo srities ginčus, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinis teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Taigi, administracinis teismas priima nagrinėti suinteresuotų subjektų skundus ir nagrinėja administracines bylas, kai yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas ginčus viešojo administravimo srityje, pats viešojo administravimo funkcijų nevykdo (šiuo aspektu žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-951/2007; 2023 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-6-1047/2023; 2023 m. sausio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-2-629/2023).

Kaip minėta, paprastai teismui gali būti skundžiami ir viešojo administravimo subjekto veiksmai, ir jo neveikimas. Kai viešojo administravimo subjektas neatlieka jam pagal kompetenciją priskirtų atlikti veiksmų, atsisako ar vilkina juos atlikti, tokiu atveju suinteresuotas subjektas gali kreiptis į teismą ir reikšti savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Nesant atitinkamo viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti ar atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus, priskirtus jam pagal kompetenciją, nėra galimas ir minėto skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tokiu atveju tarp ginčo šalių dar nėra kilusio ginčo (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-320-261/2020). Todėl, kreipiantis į teismą ir prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, teismui turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad viešojo administravimo subjektas neatliko tam tikrų veiksmų (vilkinimas) ir (ar) atsisakė juos atlikti atsisakė atlikti (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020). Nesant atitinkamo viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti ir (ar) atsisakymo atlikti suinteresuoto subjekto prašomus atlikti veiksmus, negalimas ir tokio asmens skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tarp ginčo šalių dar nėra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).

Pareiškėjas pirmu skundo reikalavimu prašo teismo, vadovaujantis Rinkimų kodekso 181 straipsniu, pripažinti, jog renkant Anykščių rajono merą rinkėjams yra „padaryta esminė įtaka“ ir dėl to „negalima nustatyti išrinkto kandidato arba kandidatų, dalyvaujančių pakartotiniame balsavime“. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija susidarė 2023 m. kovo 5 d. Anykščių rajono savivaldybės mero rinkimų pirmame ture, VRK leidus kandidatui K. T. dalyvauti šiuose rinkimuose.

Pirmiausia pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, kuriais nesiekiama išspręsti ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-15-556/2022).

Rinkimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Vyriausioji rinkimų komisija [VRK] pripažįsta rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad: 1) šio kodekso 193 straipsnyje nurodyti šiurkštūs pažeidimai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams; 2) rinkimų dokumentų klastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams; 3) pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų rezultatų“. Pagal šio straipsnio 2 dalį: „Laikoma, kad rinkimų rezultatų nustatyti negalima arba rinkimų rezultatams padaryta esminė įtaka, jeigu: 1) vienmandatėje rinkimų apygardoje negalima nustatyti išrinkto kandidato arba kandidatų, dalyvaujančių pakartotiniame balsavime;“. Pagal Rinkimų kodekso 44 straipsnio 4 dalį: „Vyriausiosios rinkimų komisijos [VRK] sprendimai skelbiami Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausiosios rinkimų komisijos [VRK] sprendimai dėl <...> rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, <...> oficialiai skelbiami Teisės aktų registre.“

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą matyti, kad ne teismui, o VRK suteikta kompetencija spręsti dėl pareiškėjo skundo pirmame reikalavime nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu (i) savo iniciatyva arba (ii) išnagrinėjus asmens ar jo atstovo dėl Rinkimų kodekse nurodytų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo skundą (Rinkimų kodekso 182–187 str.) priimti sprendimą dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis ar jo atstovas Rinkimų kodekse nustatyta tvarka kreipėsi į VRK dėl 2023 m. kovo 5 d. įvykusių rinkimų į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 merus ir savivaldybės tarybos narius rezultatų, taip pat įrodymų, pagrindžiančių tai, kad VRK vilkino ar atsisakė atlikti jai pagal kompetenciją priskirtus veiksmus dėl įvykusių 2023 m. kovo 5 d. rinkimų Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 merus ir savivaldybės tarybos narius rezultatų.

Antru skundo reikalavimu pareiškėjas prašo teismo įpareigoti VRK pripažinti rinkimų rezultatus Anykščių rajono rinkimų apygardoje negaliojančiais ir per protingą laiką surengti pakartotinius mero rinkimus Anykščių rajono savivaldybėje.

Rinkimų kodekso 81 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad: „<...> Jeigu <...> šio straipsnio <...> 5 dalyje nurodytos aplinkybės nustatomos po rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija [VRK] sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo priima po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo dienos.“ To paties straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, 7 dalyje nustatyta, kad: „<...> panaikinus kandidato registravimą, – už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio kodekso [Rinkimų kodekso] 181 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Aptariamas pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, kad VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. Sp-58 „Dėl kandidato K. T. registravimo panaikinimo“ (toliau – ir VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimas), kuriuo nuspręsta „Panaikinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato K. T. registravimą kandidatu į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 merus ir savivaldybės tarybos narius“, iš esmės pakeitė Anykščių rajono rinkimų apygardos rezultatus.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog pats K. T. Rinkimų kodekso ir ABTĮ nustatyta tvarka kreipėsi į LVAT dėl VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimo ir įpareigojimo VRK atstatyti jo registravimą kandidatu į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 merus ir savivaldybės tarybos narius. LVAT 2023 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023 nutarta šį K. T. skundą priimti nagrinėti, 2023 m. kovo 14 d. 10 val. paskirti teismo posėdį. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą LVAT galutinis ir neskundžiamas sprendimas dėl K. T. skundo dėl VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepriimtas.

Įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas antras skundo reikalavimas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti VRK pripažinti rinkimų rezultatus Anykščių rajono rinkimų apygardoje negaliojančiais ir per protingą laiką surengti pakartotinius mero rinkimus Anykščių rajono savivaldybėje, tiesiogiai susijęs su VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra. Kitaip tariant, antras skundo reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimą. Dėl to, ar yra pakankamas pagrindas panaikinti VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimą bus sprendžiama LVAT administracinėje byloje Nr. eR-20-602/2023.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi teisinė situacija nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo skundo padavimo metu ir sprendžiant šio skundo priėmimo klausimą VRK 2023 m. kovo 7 d. sprendimas yra sukėlęs pareiškėjo skunde nurodomas teisines pasekmes dėl rinkimų rezultatų Anykščių rajono rinkimų apygardoje, dėl kurių teisme turėtų būti nagrinėjama byla dėl įpareigojimo VRK pripažinti rinkimų rezultatus Anykščių rajono rinkimų apygardoje negaliojančiais ir per protingą laiką surengti pakartotinius mero rinkimus Anykščių rajono savivaldybėje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad VRK, panaikinusi kandidato K. T. registravimą į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 merus ir savivaldybės tarybos narius, vilkino ar atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus konkrečius veiksmus.

Atsižvelgus į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad pareiškėjas, reikšdamas antrą skundo reikalavimą, nepateikė pagrindo, pagrindžiančio jo prašymą įpareigoti VRK pripažinti rinkimų rezultatus Anykščių rajono rinkimų apygardoje negaliojančiais ir per protingą laiką surengti pakartotinius mero rinkimus Anykščių rajono savivaldybėje.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjo skundo padavimo metu tarp pareiškėjo ir VRK nėra kilusio ginčo viešojo administravimo srityje, teismas neturi pagrindo priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėjui ši teismo nutartis neužkerta kelio kilus ginčui dėl Rinkimų kodekse nurodytų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo Rinkimų kodekso ir ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skundą ir grąžinti skundą su priedais pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis