0dc6c0ff-cd16-4d65-8e82-a6a78ddd6b86 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-393-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06014-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17.; 44.8.; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės ir pranešėjos RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės,kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui A.

N., trečiajam asmeniui A. J., dėl žalos atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: I. Ginčo esmė ieÅ¡kovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas 2012-07-19 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-5), praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo A. N. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai 17344,96 Lt nuostolių dėl žalos atlyginimo pareigÅ«nei A. J.. Nurodė, kad tarnybos metu tretysis asmuo, eidamas savo pareigas, buvo sužalotas 2010-06-20 pasiprieÅ¡inus atsakovui.

Atlikus tarnybinį patikrinimÄ nustatyta, kad tretysis asmuo, patruliuodamas pastebėjo neblaivius vyrus vieÅ¡oje vietoje vartojančius alkoholinius gėrimus. Sulaikymo metu atsakovas prieÅ¡inosi ir sugriebęs trečiojo asmens nykÅ¡tį jį pasuko. Dėl pirÅ¡to skausmo tretysis asmuo kreipėsi į ligoninę, kur buvo nustatytas raiščių plyÅ¡imas bei iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas (trukęs 55 dienas). Kadangi pareigÅ«nas buvo sužalotas tarnybos metu jam pagal Vidaus tarnybos statutÄ priklauso kompensacija.

Kadangi nedarbingumas truko 55 dienas, trečiajam asmeniui iÅ¡mokėta 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. 2010-12-02 trečiajam asmeniui pervesta 17344,96 Lt suma. Kadangi atsakovas kaltas dėl sveikatos sutrikdymo prašė nuostolius priteisti iÅ¡ jo.Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime (b.l. 79-80) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tretįjį asmenį sužalojo netyčia. Be to, susitaikant su nukentėjusiÄ jÄ jis geruoju atlygino 2000 Lt turtinę ir neturtinę žalÄ .

Manė, kad kompensacija trečiajam asmeniui yra darbdavio garantinio pobÅ«džio įsipareigojimas, kuris neturi jam bÅ«ti perkeliamas. Manė, kad yra jau atlyginęs trečiajam asmeniui žalÄ , dėl jos dydžio buvo susitarta, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas.Tretysis asmuo asmenys atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinį (b.l. 118-120). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-03 sprendimu (b.l. 121-124) ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo A.

N. ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai 17344,96 Lt nuostolių.Teismas įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei ieÅ¡kovų atstovės pasisakymus teismo posėdžio metu, konstatavo, kad ieÅ¡kovai įrodė visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.246-6.250 str.): atsakovas sužalojo policijos pareigÅ«nÄ tarnybos metu jam einant tarnybines pareigas, Å¡is dėl atsakovo veiksmų patyrė sveikatos sutrikdymÄ ; atsakovo kaltės forma - tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigÅ«no sveikatos sutrikdymÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys.

Pagal CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str., šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas nepaneigė ieškovo Policijos departamento prie LR VRM ir Vilniaus apskrities VPK pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio. Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad kompensacijos suma buvo apskaičiuota pagal specialių teisės aktų normas - Vidaus statuto 40 str. 3 d. normas.

Teismas nurodė, jog duomenų, kad kompensacija, draudimo iÅ¡moka, iÅ¡moka už nedarbingumo laikotarpį, privalomi mokėjimai į biudžetus buvo iÅ¡mokėti be pagrindo ar buvo apskaičiuoti pažeidžiant teisės normų nuostatas, byloje nėra. Taip pat teismas netaikė CK 6.282 str. 3 d. dėl atlygintinos žalos sumažinimo, nes nurodė, jog nagrinėjamu atveju, nors ir baudžiamoji byla nutraukta nutarimu, atsakovui ir trečiajam asmeniui susitaikius, baudžiamojoje byloje nustatytas faktas, kad atsakovas sužalojo tretįjį asmenį, yra prejudicinis faktas Å¡ioje byloje ir nebeturi bÅ«ti nustatinėjamas (CPK 182 str. 3 d.), kadangi trečiojo asmens baudžiamoji veika iki nutarimo nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo dienos nebuvo perkvalifikuota, t.y. atsakovas buvo kaltinamas pagal tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 10 p. (b.1. 75).

Todėl teismas atsakovo teiginius dėl žalos padarymo neatsargumu laikė prieÅ¡taraujančiais raÅ¡ytiniams įrodymams ir neįrodytais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas A. N. apeliaciniu skundu (b.l. 125-127) praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimÄ pakeisti, atleidžiant jį nuo žalos atlyginimo, o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant įsitikinti jo bÅ«kle bei finansinėmis galimybėmis. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino, kad pareigÅ«nę apeliantas sužeidė netyčia, gindamasis.

Jokio tikslo pasiprieÅ¡inti ar sužaloti pareigÅ«nę jis neturėjo. PareigÅ«nei padarytÄ Å¾alÄ jis atlygino geranoriÅ¡kai – 2000 Lt sumokėjo susitaikant. Nurodo, jog realios žalos pareigÅ«nei nėra, nes jis jÄ jau atlygino, o darbdavio jai iÅ¡mokėta kompensacija yra vienaÅ¡alis darbdavio įsipareigojimas. Nurodė, jog teismas netyrė, kokia realiai buvo patirta žala, neįvertino padaryto sužalojimo - plaÅ¡takos raiščio patempimo ir priteistos žalos dydžio santykio neadekvatumo.

Be to, nurodo, jog teismas nevertino ir neatsižvelgė į jo sunkiÄ sveikatos bÅ«klę ir turtinę padėtį. Nurodo, jog teismas neteisingai iÅ¡sprendė jo kaltės santykį su pasekmėmis ir nepagrįstai nepritaikė CK 6.282 str. 3 d. IeÅ¡kovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b.l. 138-143) praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog apelianto teiginiai, jog jis neturėjo tikslo nepaklusti pareigÅ«nei neatitinka tikrovės. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Žalos dydis buvo paskaičiuotas vadovaujantis specialiųjų įstatymų pagrindu. Apeliantas ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio nepaneigė. Nurodo, jog pagrįstai teismas nevertino apelianto turtinės padėties, nes esant apelianto kaltės formai – tyčiai CK 6.282 str. negali bÅ«ti taikomas. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu apeliantas pats pripažino savo kaltę.IeÅ¡kovas Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos, tretysis asmuo A.

J. atsiliepimų nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                                                                     Apeliantas prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad bÅ«tų įsitikinta jo bÅ«kle ir finansinėmis galimybėmis. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡klauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.);

įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų iÅ¡dėstymas žodžiu nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo.

Kolegija žodinio Å¡ios bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo nenustatė, todėl apelianto praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.). Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia trečiajam asmeniui padarytos žalos nustatymo, materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimÄ ir kompensacijos mokėjimÄ , žalos dydžio mažinimÄ , netinkamo aiÅ¡kinimo klausimus.

Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).   Byloje nustatyta, jog 2010-06-20 buvo sužalotas tretysis asmuo A. J.. Dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2010-11-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas apeliantui ir trečiajam asmeniui susitaikius (b.l. 74-76). IÅ¡ minėto nutarimo matyti, kad apeliantui buvo pareikÅ¡tas įtarimas, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p. Minėtame nutarime nurodyta, jog savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo apeliantas pripažinimo visiÅ¡kai.

Apeliantas buvo kaltinamas nusikaltimo, priskirtino prie tyčinių nusikaltimų, padarymu ir savo kaltę visiÅ¡kai pripažino. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai Å¡ioje byloje ir iÅ¡ naujo neturi bÅ«ti nustatinėjamos (CPK 182 str. 3 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamoji veika iki nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nebuvo perkvalifikuota, todėl apelianto argumentai dėl jo kaltės formos padarant nusikalstamÄ veikÄ , kurios metu buvo padaryta žala pareigÅ«nei, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

Apelianto teigimu, teisės į nuostolių atlyginimÄ Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovai neturi, kadangi žalos klausimas buvo visiÅ¡kai iÅ¡spręstas nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ , nes jis sumokėjo žalos atlyginimÄ nukentėjusiai pareigÅ«nei. Be to, nurodo, jog teismas neįvertino, jog padarytos žalos dydis neadekvatus praÅ¡omos priteisti žalos dydžiui. Kolegija su tokiais skundo argumentais negali sutikti. Civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, kylančios iÅ¡ delikto, pagrindinė funkcija ir paskirtis – visiÅ¡kai kompensuoti nukentėjusiajai Å¡aliai patirtÄ Å¾alÄ (CK 6.263 str., 6.251 str.).

CK 6.263 str. 3 d. nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ . Žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja CK 6.283 str., tačiau ir Å¡ioje teisės normoje yra numatyta iÅ¡lyga, kad minėtas straipsnis taikomas tuomet, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį.

Taip pat įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs taisyklę, kad kito asmens padarytÄ Å¾alÄ atlyginęs asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek yra sumokėjęs žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio jos dydžio (CK 280 str. 1 d.). Reikalavimas regreso tvarka kitam asmeniui taip pat gali pereiti ir pagal subrogacijos institutÄ (CK 6.111 str., 6.114 str. 5 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 yra konstatavęs, kad dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, valstybės socialinės funkcijos įgyvendinimo, suteikiant visuomenės nariams bÅ«tinas ekonomines, socialines priemones, taip pat civilinės atsakomybės taikymo proceso trukmės ir galimybių tam tikrais atvejais pasiekti jos tikslų nebuvimo (atsakovui esant nemokiam), padaryta žala gali bÅ«ti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet ir alternatyviais žalos kompensavimo bÅ«dais.

Vienas tokių teisėtų alternatyvių žalos atlyginimo bÅ«dų yra žalos kompensavimas iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų pagal 2003-04-29 įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. 6 p. bei Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygas. Pastarojo nutarimo 1.1. p. nurodyta, kad valstybės lėšomis gyvybės ir sveikatos socialiniu draudimu visam tarnybos laikui yra draudžiami Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nai.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad žalos kompensavimas alternatyviuoju bÅ«du – iÅ¡mokant sužalotam tarnybos metu pareigÅ«nui atitinkamo dydžio kompensacijÄ iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, neprieÅ¡taravo įstatymu nustatytai tvarkai. Apelianto argumentai, jog jis jau atlygino žalÄ , todėl ieÅ¡kovai iÅ¡ jo praÅ¡o jos nepagrįstai, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti, nes apelianto geranoriÅ¡kai sumokėta suma nukentėjusiai pareigÅ«nei ikiteisminio tyrimo metu susitaikant, negali paneigti asmens teisės gauti įstatymu jam garantuojamos kompensacijos.

Kompensacijos nustatymo ir mokėjimo tvarka nebuvo pažeista (b.l. 10-26), o jos mokėjimo principus bei dydį Å¡iuo atveju nustato teisės aktai, suteikdami ieÅ¡kovui ir tam tikrÄ diskrecijÄ , kuria jis ir pasinaudojo, priimdamas 2010-10-19 įsakymÄ dėl iÅ¡mokos dydžio nustatymo (b.l. 16). Ä® bylÄ yra pateikti visi įrodymai, susiję su kompensacijos apskaičiavimu bei iÅ¡mokėjimu trečiajam asmeniui A. J.. Apeliantas nurodo, jog iÅ¡mokėtos kompensacijos dydis neadekvatus sužalojimo dydžiui, tačiau Å¡iems savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikia.

Todėl kolegija pažymi, kad kompensacijos dydžio pagrįstumo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis apeliantas iÅ¡ esmės neginčijo, nors tokioje situacijoje bÅ«tent jam tenka Å¡i pareiga (CPK 12 str., 178 str.). Civilinė atsakomybė atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 str. 1 d., Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.). Dėl to jis yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos pareigÅ«nÄ , tokias pasekmes, t.y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalÄ , jis turėjo numatyti.

Dėl aukščiau iÅ¡vardintų argumentų, byloje taip pat neįrodinėtos ir įstatyminės prielaidos žalos atlyginimui sumažinti (CK 6.251 str. ir 6.282 str.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinio skundo argumentai skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo nepatvirtina, teisinių prielaidų jo panaikinimui nenustatyta. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegijan u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                     Alvydas Barkauskas                                                                  Liuda Uckienė                                                                  Rūta Veniulytė-Jankūnienė