2013-04-03 Nr. AB-1011-3-61-3-01136-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-602/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01136-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. P-252 „Dėl drausminės nuobaudos mjr. G. V. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2012 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės Skrydžių saugos departamento 2011-12-20 rašte Nr. SSD-1RN nurodytų aplinkybių“ (toliau – ir tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), kurios pagrindu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė ginčijamu Įsakymu paskyrė jam drausminę nuobaudą – majoro kario laipsnio pažeminimą iki kapitono. Paaiškino, jog Lietuvos kariuomenė ir UAB „Ekobana“ bei OOO „Ukraviatechnika“ sudarė 2011 m. vasario 25 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KPS-18 (toliau – ir Sutartis) dėl lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02, (toliau – ir Lėktuvas) revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų suteikimo. Nurodė, jog Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-300 „Dėl lėktuvo L-410 UVP, borto Nr. 02, revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo“ buvo sudaryta šio lėktuvo revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo komisija (toliau – ir Komisija), pareiškėjas buvo paskirtas jos pirmininku. Pareiškėjas nesutiko su tarnybinio patikrinimo išvada, kad jis neatliko Komisijos pirmininko pareigų, vienasmeniškai pasirašydamas pirminį ir galutinį Lėktuvo revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo–perdavimo aktus. Teigė, kad Komisijos narių (kaip specialistų) veikla yra licencijuojama pagal specialybes – orlaivių ir variklių mechaninė įranga, aviacijos įranga, radioelektronikos įranga, todėl jie yra atsakingi tik už savo sritis, o pirmininkas – už visą projektą. Komisijos nariai dėl lėktuvo būklės pasisakė keturiuose pirminio perdavimo akto prieduose ir patvirtino tai savo parašais, o pareiškėjas, kaip Komisijos pirmininkas, pasirašydamas pirminį perdavimo aktą patvirtino jo keturių priedų egzistavimą. Jie yra neatsiejama pirminio perdavimo akto dalis. Paaiškino, kad pagal 2011 m. vasario 25 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. KPS-18 4.5 punktą galutinis aktas pasirašomas, kai lėktuvas pristatomas į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę ir visi trūkumai pašalinti. Teigė, jog Lėktuvą į Aviacijos bazę skraidino Karinių oro pajėgų įgula, gedimų po skrydžio nebuvo, todėl pagal Sutarties 4.5 punktą jis pasirašė galutinį perdavimo aktą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Kariuomenės drausmės statutas, Statutas) 75 straipsnio 1 dalimi ir 52 straipsniu, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2012 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-3, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Paaiškino, jog Karinių oro pajėgų vado sudarytą Komisiją, kaip kolegialų organą, sudarė skirtingų kvalifikacijų asmenys, todėl visi Komisijos nariai turėjo pasirašyti pirminį ir galutinį lėktuvo priėmimo–perdavimo aktus, patvirtinančius, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Esant remonto darbų trūkumams, pagal savo kompetenciją nesutikdami su suteiktų paslaugų kokybe, Komisijos nariai galėjo atsisakyti pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą. Teigė, jog pareiškėjas netinkamai vykdė Komisijos pirmininko pareigas, netinkamai organizavo Komisijos darbą ir nepateikė kitiems Komisijos nariams pasirašyti nei pirminio, nei galutinio paslaugų perdavimo–priėmimo akto, nesuteikė jiems galimybės savo kompetencijos ribose įvertinti priimamų paslaugų kokybės. Nurodė, kad akto prieduose yra pateiktas sąrašas dokumentų bei agregatų, esančių orlaivyje, tačiau šiuose prieduose nėra konstatuojama, ar paslaugos suteiktos tinkamai, ar ne, tokia informacija fiksuojama pačiuose perdavimo–priėmimo aktuose, todėl galima situacija, kad Komisijos narys pasirašydamas priedą patvirtino, kad tam tikri dokumentai ar agregatai orlaivyje yra, tačiau nesutinka pasirašyti paslaugų perdavimo–priėmimo akto, manydamas, kad paslaugos suteiktos netinkamai. Paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas visapusiškai, atsakomybė pareiškėjui pritaikyta kompetentingo subjekto, pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal pažeidimo padarymo metu galiojančias Kariuomenės drausmės statuto normas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo G. V. skundą atmetė.

Nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė, atsižvelgdama į Išvadą, 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. P-252 paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – majoro kario laipsnio pažeminimą iki kapitono, už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 18 d. vienasmeniškai pasirašydamas lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02 (gamyklinis Nr. 820739), priėmimo iš revizijos (kapitalinio remonto) 2011 m. lapkričio 18 d. pirminį aktą ir 2011 m. lapkričio 22 d. − šio lėktuvo priėmimo iš revizijos (kapitalinio remonto) 2011 m. lapkričio 22 d. galutinį aktą, neatliko Komisijos pirmininko pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos karo tarnybos statuto (toliau – ir Karo tarnybos statutas) 24.2 punkte, Sutartyje bei Karinių oro pajėgų (toliau – ir KOP) vado 2011 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 300, ir tuo padarė Kariuomenės drausmės statuto (redakcija iki 2011 m. lapkričio 26 d.) 75 straipsnyje numatytą drausmės pažeidimą (tarnybos pareigų neatlikimas).

Teismas nustatė, kad Lietuvos kariuomenė 2011 m. vasario 25 d. pasirašė paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. KPS-18 su UAB „Ekobana“ ir OOO „Ukraviatechnika“. Lietuvos kariuomenės KOP vadas 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-300 „Dėl lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02, revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo“ sudarė lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02 revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo komisiją. Komisijos pirmininku paskirtas pareiškėjas. Minėto įsakymo 3 punktu Komisijai įsakyta priimti iš UAB „Ekobana“ ir OOO „Ukraviatechnika“ lėktuvą L-410UVP, borto Nr. 02 (gamyklinis Nr. 820739), pagal Sutarties sąlygas, ir pasirašytą galutinį lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02, revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo–perdavimo aktą pateikti tvirtinti KOP vadui. Lietuvos kariuomenės Skrydžių saugos departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 7 d. nurodymu Nr. SN-18 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02, techninės būklės atitikimo tinkamumo skraidyti pažymėjimui išduoti 2011 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte nustatė, kad Lėktuvo techninė būklė yra nepatenkinama ir jo eksploatuoti negalima.

Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad vykdydamas krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 2 d. pavedimą, įrašytą 2011 m. gruodžio 23 d. Lietuvos kariuomenės vado rašte Nr. IS-58 RN „Dėl lėktuvo L-410, borto Nr. 03 būklės“, krašto apsaugos generalinis inspektorius atliko tarnybinį patikrinimą. Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka pareiškėjui buvo išaiškintos Kariuomenės drausmės statuto 22 straipsnyje numatytos jo teisės bei pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl jam pareikšto įtarimo padarius kario drausmės pažeidimą. 2012 m. vasario 12 d. paaiškinime Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai pareiškėjas nurodė, kad yra susipažinęs su 2011 m. spalio 12 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado įsakymu, taip pat ir su Sutartimi. Nurodė, kad jis organizavo lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02 (gamyklinis Nr. 820739), priėmimo iš revizijos (kapitalinio remonto) priėmimo–perdavimo procedūras. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje buvo peržiūrimi defektacijos aktai ir fiksuojami atlikti darbai. Pasirašant pirminio akto 4 priedus likę defektai buvo surašyti juose, kitų pastabų iš Komisijos narių jis negavo ir, remdamasis pasirašytais 4 priedais, pasirašė pirminį aktą. Orlaivį į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę atskraidinusi įgula užpildė „poskrydiminį“ lapą, kuriame nurodė, kad trūkumų nėra, tada pareiškėjas pasirašė galutinį aktą. Komisijos nariams pirminio ir galutinio aktų pasirašyti nepateikė, kadangi aktai sudaryti ir pasirašyti remiantis 4 priedų duomenimis.

Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad pagal Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2011 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. V-300 „Dėl lėktuvo L-410 UVP, borto Nr. 02, revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo“ 3 punktą Komisijai, kaip kolegialiam organui, t. y. visiems jos nariams, kilo pareiga priimti Lėktuvą iš UAB „Ekobana“ ir OOO „Ukraviatechnika“ pagal Sutarties sąlygas. Pareiškėjas, kaip Komisijos pirmininkas, vadovaudamasis nurodytu įsakymu ir Sutartimi, privalėjo taip organizuoti revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo procedūras, kad visi Komisijos nariai pasirašytų pirminį ir galutinį priėmimo–perdavimo aktus, tačiau savo pareigos neatliko ir kitiems Komisijos nariams pasirašyti pirminio ir galutinio priėmimo aktų nepateikė. Pareiškėjas, vienasmeniškai pasirašydamas pirminį ir galutinį priėmimo aktus, netinkamai organizavo Komisijos darbą ir tuo pažeidė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2011 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. V-300. Teismas pareiškėjo argumentus, kad Komisijos nariai atliko savo darbą ir dalyvavo lėktuvo priėmimo procedūroje, pasirašydami keturis akto priedus, laikė nepagrįstais. Karinių oro pajėgų vado 2011 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 300 nebuvo numatyta jokių išimčių dėl paslaugų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo.

Teismas darė išvadą, kad Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos, jį priėmė ir nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nepažeidė.

III. Pareiškėjas G. V. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą; 2) laikyti nepagrįstu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2012 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl Lietuvos kariuomenės Skrydžių saugos departamento 2011 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. SSD-1RN nurodytų aplinkybių“ Nr. TT-3 rezoliucinės dalies 2 punktą; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 13 d. įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos mjr. G. V. skyrimo“ Nr. P-252. Apeliaciniame skunde be aplinkybių, įvardytų skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas taip pat nurodo:

1) Vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto 75 straipsniu, tyrimo metu turėjo būti nustatyta teisės akto, kuriame įtvirtinta kario pareiga, konkreti nuostata ir, visapusiškai ištyrus visas aplinkybes, turėjo būti įrodymais pagrįsta, kad karys jos neatliko ar netinkamai atliko pareigą ir dėl to padarė drausmės pažeidimą.

2) Lėktuvo priėmimas buvo vykdomas pagal Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2011 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. V-300 „Dėl lėktuvo L- 410UVP, borto Nr. 02, revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo“ 3 punkto nuostatas. Lėktuvo patikrinimas priėmimo metu bei aktų sudarymas buvo atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1995 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 649 „Dėl Kariuomenės Karinių oro pajėgų inžinerijos tarnybos nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (ITN-95) 30, 481-485 punktais.

3) Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai bei nevisiškai atsižvelgė į teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo parodymus. Teismo teiginys, kad „Lietuvos kariuomenė yra statutinė organizacija, grindžiama hierarchijos bei besąlyginiu imperatyvių įsakymų vykdymo principais, todėl visi Komisijos nariai, privalėjo vadovautis minėtu įsakymu ir savo kompetencijos ribose įvertinti atliktų darbų kokybę, bei pasirašydami arba nepasirašydami pirminį ir galutinį priėmimo aktus, išreikšti savo galutinę nuomonę dėl darbų atitikimo Sutartyje numatytiems remontui keliamiems techniniams reikalavimams“, prieštarauja Lietuvos kariuomenės sutartiniams įsipareigojimams, numatytiems Sutartyje.

4) Pareiškėjas, vykdydamas Komisijos pirmininko pareigas ir būdamas tiesioginiu visų pareiškėjui pavaldžių Komisijos narių vadu, prieš Komisijos nariams pasirašant akto priedus su jame pateiktomis pastabomis pareikalavo, kad Komisijos nariai pateiktų tarnybinius pranešimus apie kitus trūkumus (neatitikimus Sutarties 1 priedo reikalavimams), kurių pagrindu būtų galima sudaryti paslaugų neatitikimo Sutarties nuostatoms aktą, tačiau tarnybinių pranešimų negavo, be to, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai Komisijos narių pateiktuose paaiškinimuose jokie konkretūs trūkumai neįvardyti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo:

1) Pagal Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2011 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. V-300 3 punktą visi Komisijos nariai turėjo pareigą priimti Lėktuvą ir pasirašyti pirminį bei galutinį paslaugų priėmimo–perdavimo aktus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, pareiškėjas netinkamai organizavo Komisijos narių darbą, neinformavo jų apie perdavimo–priėmimo aktų pasirašymą ir nedavė jiems jų pasirašyti, todėl Komisijos nariai ir neturėjo galimybių pareikšti savo pastabų dėl suteiktų paslaugų.

2) Sutartyje aiškiai nurodyta, kad pardavėjo suteiktos paslaugos turėjo būti priimtos pasirašant du dokumentus: vadovaujantis Sutarties 4.5 punktu pirminį perdavimo–priėmimo aktą, o vadovaujantis Sutarties 4.7 punktu galutinį paslaugų perdavimo–priėmimo aktą. Teigia, jog Sutartis nenumatė jokių perdavimo–priėmimo aktų priedų, kuriais galima konstatuoti tinkamą paslaugų suteikimą, todėl visi pareiškėjo teiginiai apie tai, jog pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja Sutarties nuostatoms, yra nepagrįsti ir atmestini.

3) Apelianto argumentai, kad iš Komisijos narių jis negavo tarnybinių pranešimų, kuriuose būtų nurodyti paslaugų suteikimo trūkumai ir kad tai įgalino jį vienasmeniškai pasirašyti perdavimo–priėmimo aktus, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas net nepateikė Komisijos nariams pasirašyti perdavimo–priėmimo aktų, todėl Komisijos nariai, nežinodami, kad perdavimo–priėmimo aktai yra pasirašomi, neturėjo galimybės išreikšti savo pastabų dėl netinkamo paslaugų suteikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (krašto pasaugos ministrės) 2012 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. P-252, kuriuo pareiškėjui G. V. paskirta drausminė nuobauda (kario laipsnio pažeminimas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos duomenis nagrinėjamo ginčo metu pareiškėjas tarnavo krašto apsaugos sistemoje, ėjo Karinių oro pajėgų štabo A4 Ginkluotės ir technikos skyriaus viršininko pareigas, t. y. pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, kurio statusą ir tarnybos atlikimą reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus. Karo tarnybos statuto 10 straipsnyje detalizuojant kario pareigas, nurodyta, kad karys privalo tinkamai ir laiku vykdyti vadų (viršininkų) duotus įsakymus (Karo tarnybos statuto 10.3 punktas); būti pareigingas, iniciatyvus, vykdydamas vado (viršininko) įsakymus (Karo tarnybos statuto 10.5 punktas). Karo tarnybos statuto 24.2 punkte nustatyta, kad vadas (viršininkas) privalo planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldinių darbą.

Kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Jis atliekamas kariuomenės drausmės statuto, taip pat krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 26 straipsnio 4 dalis). Kariuomenės drausmės statuto 2 straipsnio 1 dalis numato, kad kariui gali būti skiriama drausminė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jis savo padaryta veika pažeidė įstatymus, statutus, kitus teisės aktus, galiojusius drausmės pažeidimo metu, taip pat vadų (viršininkų) įsakymus ir tokia veika atitiko šiame Statute numatytus drausmės pažeidimo sudėties požymius.

Drausmės pažeidimas yra Statute numatyta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidžianti karių drausmę, už kurią Statutas numato drausminę nuobaudą. Drausmės pažeidimai skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus. Šiurkštus drausmės pažeidimas yra šiame Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, už kurią šis Statutas numato drausminę nuobaudą (Statuto 5 straipsnio 1-3 dalys). Statuto 75 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 26 d.) buvo nustatyta, kad, jei privalomosios karo tarnybos karys neatlieka savo pareigų arba jas atlieka netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jam skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui už tokią veiką skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui sumažinama stipendija arba jis atleidžiamas iš pareigų. Šioje normoje įtvirtintas šiurkštus tarnybos pažeidimas. Statuto 52 straipsnyje nustatyta, kad krašto apsaugos ministras turi teisę skirti drausmines nuobaudas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad krašto apsaugos ministrė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2012 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-3, vadovaudamasi Statuto 52 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. P-252 paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – majoro kario laipsnio pažeminimą iki kapitono. Pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 18 d. vienasmeniškai pasirašydamas lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02 (gamyklinis Nr. 820739), priėmimo iš revizijos (kapitalinio remonto) 2011 m. lapkričio 18 d. pirminį aktą ir 2011 m. lapkričio 22 d. galutinį aktą neatliko Komisijos pirmininko pareigų, numatytų Karo tarnybos statuto 24.2 punkte, Sutartyje bei KOP vado 2011 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 300, ir tuo padarė Statuto 75 straipsnyje numatytą drausmės pažeidimą (tarnybos pareigų neatlikimas).

Pareiškėjas byloje skundu ginčijo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2012 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvados teiginius, kad jis vienasmeniškai pasirašė priėmimo aktus bei neatliko Komisijos pirmininko pareigų, nurodė, kad visi Komisijos nariai buvo atsakingi tik už savo sritis, o pirmininkas buvo atsakingas už visą projektą, t. y. turėjo priimti apibendrintą sprendimą pagal atskirų specialistų nuomones, o specialistai apie perimamo Lėktuvo būklę savo parašais patvirtino pirminio akto keturiuose prieduose, kurie yra neatsiejama Lėktuvo priėmimo akto dalis. Pareiškėjas akcentavo tai, kad pagal Lietuvos kariuomenės 2011 m. vasario 25 d. pasirašytos paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. KPS-18 su UAB „Ekobana“ ir OOO „Ukraviatechnika“ 4.5 punktą galutinis aktas pasirašomas, kai Lėktuvas pristatomas į Aviacijos bazę, o visi trūkumai pašalinti, Lėktuvą į Aviacijos bazę skraidino Karinių oro pajėgų įgula, kuri po skrydžio nurodė, kad gedimų nėra.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjas ginčijo jam paskirtą drausminę nuobaudą, byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda – kario laipsnio pažeminimas. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai atsižvelgė į jo (pareiškėjo) teismo metu duotus parodymus, kad atsakovo tyrimo metu nebuvo pateiktas nei vienas dokumentas, reglamentuojantis Lėktuvo priėmimo komisijos, jos pirmininko veiklą, priėmimo aktų formą bei jų sudarymo ir pasirašymo tvarką. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Komisijos nariai privalėjo vadovautis KOP vado 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 300 ir savo kompetencijos ribose įvertinti atliktų darbų kokybę, pasirašydami arba nepasirašydami pirminį ir galutinį priėmimo aktus, išreikšti savo galutinę nuomonę dėl darbų atitikimo Sutartyje numatytiems remontui keliamiems techniniams reikalavimams, nes tai prieštarauja Lietuvos kariuomenės sutartiniams įsipareigojimams, numatytiems Sutartyje, prieš tai, kai komisijos nariai pasirašė priedus, jis reikalavo, kad Komisijos nariai pateiktų tarnybinius pranešimus apie kitus trūkumus, kurių pagrindu būtų galima surašyti paslaugų neatitikimo Sutarties nuostatoms aktą. Iš pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir bylos aplinkybių nustatymu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertinio byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81, 86 straipsniai). Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir nustatė faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Lietuvos kariuomenės 2011 m. vasario 25 d. pasirašytos paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. KPS-18 su UAB „Ekobana“ ir OOO „Ukraviatechnika“ 4.5 punkte numatyta, kad likus ne mažiau kaip 10 dienų iki paslaugų teikimo pabaigos, tiekėjas įsipareigoja pirkėjui pranešti ir nurodyti tikslų laiką, kada pirkėjo įgula ir techninė priėmimo komisija turi atvykti priimti lėktuvą L-410UVP. Lėktuvo L-410UVP perdavimas paslaugas teikusioje gamykloje vykdomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po techninės priėmimo komisijos ir įgulos atvykimo.

Suteiktų paslaugų perdavimas įforminamas pirminiu perdavimo–priėmimo aktu. Sutarties 4.6 punkte nustatyta, kad galutinis paslaugų perdavimo–priėmimo aktas pasirašomas, kai pirkėjo įgula įvykdo suremontuoto lėktuvo L-410UVP bandomuosius skrydžius, atlieka techniniame aprašyme parametrams patikrinti reikalaujamą įrangos testavimą, o tiekėjas pašalina rastus paslaugų tiekimo trūkumus, pristato pirkėjui nustatyta tvarka suderintus dokumentus, įvykdo kitus sutartinius įsipareigojimus bei pristato lėktuvą L-410UVP į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę.

Pagal Sutarties 4.7 punktą paslaugų priėmimo metu pastebėjus, kad suteiktos paslaugos neatitinka Sutartyje ir/arba jos 1 priede nustatytų reikalavimų, surašomas aktas dalyvaujant tiekėjo atstovams, paslaugos nepriimamos, o tiekėjui taikomos Sutarties 4.9 numatytos sankcijos. Sutarties objektas nurodytas Sutarties 1.1 punkte, t. y. tiekėjas įsipareigojo suteikti lėktuvo L-410UVP revizijos (kapitalinio remonto) paslaugas pagal Sutarties ir jos 1 priede nurodytus reikalavimus, o pirkėjas įsipareigojo priimti suteiktas Sutarties ir jos 1 priedo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir už jas sumokėti tiekėjui Sutartyje nustatyta tvarka.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-300 „Dėl lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02, revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo“ sudarė lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02, revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo komisiją (komisijos nariai: G. V., A. B., A. I., A. P., A. S., R. Ž.). Komisijos pirmininku buvo paskirtas pareiškėjas. Įsakymo 3 punktu Komisijai įsakyta priimti iš UAB „Ekobana“ ir OOO „Ukraviatechnika“ lėktuvą L-410UVP, borto Nr. 02 (gamyklinis Nr. 820739), pagal Sutarties sąlygas, ir pasirašytą galutinį lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02 revizijos (kapitalinio remonto) paslaugų priėmimo–perdavimo aktą pateikti tvirtinti KOP vadui.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2012 m. vasario 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-3 buvo nustatyta, kad lėktuvas L-410UVP yra pristatytas į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, pirminį ir galutinį perdavimo-priėmimo aktus pasirašė tik Komisijos pirmininkas (pareiškėjas G. V.), kiti Komisijos nariai pasirašė tik pirminio perdavimo–priėmimo akto 1-4 priedus: pagrindinės įrangos sąrašą (1 priedas); įrangos, kurios naudojimo trukmė skiriasi nuo lėktuvo, sąrašą (2 priedas); papildomai sumontuotos TOL skrydžių lėktuvo įrangos sąrašą (3 priedas); užsakovui perduotos dokumentacijos sąrašą (4 priedas). Lietuvos kariuomenės Skrydžių saugos departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 7 d. nurodymu Nr. SN-18 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija lėktuvo L-410UVP, borto Nr. 02, techninės būklės atitikimo tinkamumo skraidyti pažymėjimui išduoti 2011 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte nustatė, kad lėktuvo techninė būklė yra nepatenkinama ir jo eksploatuoti negalima. Komisijos nariai A. B., A. I., A. P., A. S., R. Ž. paaiškinimuose Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai nurodė, kad lėktuvo priėmimo iš revizijos procedūras organizavo pareiškėjas, tačiau galutinio priėmimo–perdavimo akto jiems pasirašyti nepateikė. Pareiškėjo vienasmeniškas Lėktuvo priėmimo iš revizijos (kapitalinio remonto) galutinio akto pasirašymas buvo traktuojamas, kaip Komisijos pirmininko pareigų neatlikimas, už kurį pagal Statuto 75 straipsnį yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę.

Įvertinus Sutarties nuostatas, 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-300 Komisijai duotus nurodymus, darytina išvada, kad Komisija turėjo priimti lėktuvą, o ne pareiškėjas vienasmeniškai. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas, pasirašydamas aktus, iš jų ir galutinį Lėktuvo priėmimo–perdavimo aktą, Lėktuvo priėmimo klausimą suderino su Komisijos nariais, t. y. kad Komisija pripažino, jog atlikti darbai atitinka Sutartyje numatytus lėktuvo remontui keliamus techninius reikalavimus. Pažymėtina, kad 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-300 ne Karinių oro pajėgų įgulai, kuri skraidino lėktuvą į Lietuvą, buvo pavesta nuspręsti, ar suteiktos paslaugos atitinka Sutartyje ir/arba jos 1 priede nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, jog Karinių oro pajėgų įgula užfiksavo, jog gedimų po skrydžio nebuvo, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai vienasmeniškai pasirašė Lėktuvo priėmimo–perdavimo aktą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ir teisėtai nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad Komisijos nariai atliko savo darbą ir dalyvavo lėktuvo priėmimo procedūroje, pasirašydami keturis akto priedus, nustatydamas, kad 2011 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 300 nebuvo numatyta jokių išimčių dėl paslaugų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo, Komisija, kaip kolegialus organas, privalėjo priimti lėktuvo remonto paslaugas, t. y. priėmimo–perdavimo aktus turėjo pasirašyti visi Komisijos nariai. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad Komisijos nariai atsisakė pasirašyti aktus, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, kaip ir kokia tvarka turi būti įforminti aktai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktus Krašto apsaugos ministerijos 1995 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 649 patvirtintus Kariuomenės karinių oro pajėgų inžinerijos tarnybos nuostatus, iš jų 30, 481-485 punktus, daro išvadą, kad šie nuostatai nepatvirtina, jog pareiškėjas tinkamai įvykdė 2011 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. V-300 nurodymus. Nuostatų punktai, nustatantys orlaivio technišką tvarkingumą (30 punktas), aviacijos technikos priėmimą ir perskraidinimą (481-485 punktai) nepatvirtina, kad pareiškėjas, kaip Komisijos pirmininkas, įvykdė lėktuvo priėmimą pagal 2011 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. V-300, kurio pagrindas buvo Lietuvos kariuomenės 2011 m. vasario 25 d. pasirašyta Paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KPS-18 su UAB „Ekobana“ ir OOO „Ukraviatechnika“.

Apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė