0dc4a709-e31a-401d-95f8-c5aa76c63539 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas Z Baudžiamoji byla Nr. 1-30-360/2020 Proceso Nr. 1-04-6-00039-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.3.6.4.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei, kaltinamajam B. L. (B. L.), jo gynėjui advokatui Dariui Pociui, kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities VMI įgaliotam atstovui R.

G., vertėjai RÅ«tai Sakalauskaitei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje B. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Kinijos Liaudies Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas, kaltinamÄ jį aktÄ gavęs (kinų kalba), kaltinamas pagal LR BK 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama pagal LR BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį ir pagal LR BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė:

B. L. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkto nuostatÄ , kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Å¡ių taisyklių reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinę finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, kasos darbo organizavimÄ ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymÄ si, tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, siekdamas, kad jo vadovaujamos bendrovės apskaitos informacija nebÅ«tų iÅ¡sami, objektyvi iÅ¡orės informacijos vartotojams, ir taip siekdamas iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetÄ , organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ â€“ tyčia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė įvykusių finansinių operacijų, t. y.:

B. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje Klaipėdos mieste, adresu (duomenys neskelbtini) bÅ«damas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimÄ , 2017 m. rugpjūčio–2019 m. sausio mėn. vyr. buhalterei O. T. tyčia nepateikė duomenų apie faktiÅ¡kai įvykusias finansines operacijas – prekių, kurių tikslus asortimentas ir kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pardavimÄ fiziniams asmenims, dėl to ji į apskaitÄ neįtraukė ir kasos apskaitos dokumentais nepagrindė 292 396,53 EUR piniginių lėšų gavimo grynaisiais pinigais iÅ¡ fizinių asmenų ir Å¡ių Å«kinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose, kuriuose registruojamos pardavimo pajamos, ir apskaitos registre, kuriame registruojamos piniginių lėšų įplaukos į kasÄ , neužregistravo 292 396,53 EUR piniginių lėšų įplaukų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ .

B. L. 18 atvejų apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo suvestinėmis nepagrindė 2 darbuotojoms A. B., K. B. 2396,06 Eur darbo užmokesčio priedų priskaitymo ir apskaitos dokumentais (kasos iÅ¡laidų orderiais, mokėjimo žiniaraščiais), nepagrindė už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-12-31, 1666,00 Eur darbo užmokesčio priedų iÅ¡mokėjimo A. B. ir K. B.. Taip B. L. tyčia, apgaulingai, padarydamas iÅ¡dėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , pažeidimus, tvarkė jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Taip pat, B. L. siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 750 MGL, įrašė į deklaracijÄ ir nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o bÅ«tent: jis, laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-12-31 Klaipėdos mieste, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinę finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, tyčia pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751: - 3 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t.y. veikdamas kaip toks“; - 14 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:

1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ â€œ, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ O. T., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, mokesčių administratoriui elektroniniu bÅ«du laikotarpiu nuo 2017-10-25 iki 2019-01-25 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–gruodžio mėn. PVM deklaracijas su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie turtÄ , tai yra neįrašė Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 238 731 Eur PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 50 133 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 50 133 Eur mokėtino į biudžetÄ PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje) ir taip valstybės biudžetui padarė 50 133 Eur nuostolį.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , B. L. laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-12-31 gavęs 101 891 Eur pajamų, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė, 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kuriÄ per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ O. T., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, elektroniniu bÅ«du 2018-06-11 pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelnÄ , tai yra 2017 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 101 891 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų; - 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 101 891 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno; - 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 101 891 Eur apmokestinamojo pelno sumos; - 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ â€œ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ â€œ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 5 095 Eur pelno mokesčio sumos ir iki 2018-06-15 nesumokėjo 5 095 Eur (101 891 x 5%) pelno mokesčio, taip pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: - 4 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; - 53 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas.

Pelno mokestis <...> turi bÅ«ti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio Å¡eÅ¡to mėnesio penkioliktos dienos“ Valstybės biudžetui padarė 5 095 Eur nuostolį. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , B. L. laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-12-31 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku 18 atvejų 2 darbuotojoms A. B. ir K. B. iÅ¡mokėjo 1666,00 Eur darbo užmokesčio priedų ir veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ O. T., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, mokesčių administratoriui laikotarpiu nuo 2017-10-15 iki 2018-01-08 elektroniniu bÅ«du pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 4 deklaracijas (forma FR0572), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ , tai yra nedeklaravo Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 667,28 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje) bei 141,00 Eur iÅ¡skaičiuoto pajamų mokesčio (20 eilutėje).

Laikotarpiu nuo 2018-03-11 iki 2019-01-07 mokesčių administratoriui pateikė 11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ , tai yra nedeklaravo Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 1728,78 Eur iÅ¡mokų neatėmus NPD, GPM, VSDÄ® ir PSDÄ® (5 eilutėje) ir 373,18 Eur GPM (7 eilutėje).

Taip B. L. pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: - 23 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį“; - 24 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-12-31 2 darbuotojoms A.

B., K. B. iÅ¡mokėjęs iÅ¡ viso 1666,00 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų (darbo užmokesčio priedų), nesumokėjo į Valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 514,18 Eur (2017 m. – 141 Eur, 2018 m. – 373,18 Eur) gyventojų pajamų mokesčio. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , B. L. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ O. T., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „apdraustųjų asmenų, nurodytų Å¡io įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <…>“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>“, 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos <…>“, 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡iame ir kituose įstatymuose“, nuostatų reikalavimus VSDFV Å iaulių skyriui laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-07 pateikė 17 PraneÅ¡imų apie apdraustuosius už ataskaitinį 2017–2018 m. laikotarpį (forma SAM versija 06), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų A.

B., K. B. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, tai yra Å¡iuose praneÅ¡imuose nedeklaravo iÅ¡ viso 2396,06 Eur pajamų (eilutėje P20.4), nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo iÅ¡ viso 747,09 Eur socialinio draudimo įmokų (eilutėje P20.5). B. L. pažeisdamas 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:

1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „asmenys, nurodyti Å¡io straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; - 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> „, 17 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡io ir kitų įstatymų“, 2017-08-18–2018-12-31 laikotarpiu nuo darbuotojoms A.

B., K. B. priklausiusio priskaityti 2396,06 Eur darbo užmokesčio neapskaičiavo, neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ iÅ¡ viso 215,64 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Taip B. L. VSDFV Å iaulių skyriui laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-07 pateikė iÅ¡ viso 17 praneÅ¡imų (forma SAM), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iÅ¡ viso 2396,06 Eur apdraustųjų asmenų A.

B., K. B. pajamų (eilutėje P20.4), nuo kurių skaičiuojamos įmokos, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 962,73 Eur įmokų (eilutėje P20.5). Šiais savo veiksmais B. L. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų, iš viso 56 704,91 Eur, tuo padarydamas nuostolį: - Valstybės biudžetui – iš viso 55 742,18 Eur, iš jų: 50 133 Eur PVM (2017 m. – 21 633 Eur, 2018 m. – 28 500 Eur); 5 095 Eur pelno mokestis už 2017 metus; gyventojų pajamų mokestis – 514,18 Eur (2017 m.

– 141 Eur, 2018 m. – 373,18 Eur); - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – iÅ¡ viso 962,73 Eur, ir įrašęs į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ , laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-25 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus ir vienintelio akcininko B.

L., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroL.oti jos veiklÄ , veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574): 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, siekdamas, kad jo vadovaujamos bendrovės apskaitos informacija nebÅ«tų iÅ¡sami, objektyvi iÅ¡orės informacijos vartotojams, ir taip siekdamas iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetÄ , organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ â€“ tyčia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė įvykusių finansinių operacijų, t. y.:

B. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje Klaipėdos mieste, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimÄ , 2017 m. rugpjūčio–2019 m. sausio mėn. vyr. buhalterei O. T. tyčia nepateikė duomenų apie faktiÅ¡kai įvykusias finansines operacijas – prekių, kurių tikslus asortimentas ir kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pardavimÄ fiziniams asmenims, dėl to ji į apskaitÄ neįtraukė ir kasos apskaitos dokumentais nepagrindė 292 396,53 EUR piniginių lėšų gavimo grynaisiais pinigais iÅ¡ fizinių asmenų ir Å¡ių Å«kinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose, kuriuose registruojamos pardavimo pajamos, ir apskaitos registre, kuriame registruojamos piniginių lėšų įplaukos į kasÄ , neužregistravo 292 396,53 EUR piniginių lėšų įplaukų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ ; 18 atvejų apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo suvestinėmis nepagrindė 2 darbuotojoms A.

B., K. B. 2396,06 Eur darbo užmokesčio priedų priskaitymo ir apskaitos dokumentais (kasos iÅ¡laidų orderiais, mokėjimo žiniaraščiais) nepagrindė už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-12-31 1666,00 Eur darbo užmokesčio priedų iÅ¡mokėjimo A. B. ir K. B.. Dėl padarytų iÅ¡dėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pažeidimų, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 750 MGL, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujantis direktorius ir vienintelis akcininkas B.

L., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroL.oti jos veiklÄ , veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinę finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , Å«kinių operacijų pagrindimÄ apskaitos dokumentais, tyčia pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751: - 3 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“; - 14 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:

1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ â€œ, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ O. T., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, mokesčių administratoriui elektroniniu bÅ«du laikotarpiu nuo 2017-10-25 iki 2019-01-25 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–gruodžio mėn. PVM deklaracijas su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie turtÄ , tai yra neįrašė Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 238 731 Eur PVM apmokestinamų tiekimų (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 50 133 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 50 133 Eur mokėtino į biudžetÄ PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje) ir taip valstybės biudžetui padarė 50 133 Eur nuostolį.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , B. L. laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2017-12-31 gavęs 101 891 Eur pajamų, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė, 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kuriÄ per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ O. T., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, elektroniniu bÅ«du 2018-06-11 pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelnÄ , tai yra 2017 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijos 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 101 891 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų; - 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ nedeklaravo 101 891 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultato pelno; - 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nedeklaravo 101 891 Eur apmokestinamojo pelno sumos; - 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ â€œ ir 62 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ â€œ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 5 095 Eur pelno mokesčio sumos ir iki 2018-06-15 nesumokėjo 5095 Eur (101891 x 5%) pelno mokesčio, taip pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: - 4 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; - 53 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas.

Pelno mokestis <...> turi bÅ«ti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio Å¡eÅ¡to mėnesio penkioliktos dienos“ Valstybės biudžetui padarė 5095 Eur nuostolį. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , B. L. laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-12-31 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku 18 atvejų 2 darbuotojoms A. B. ir K. B. iÅ¡mokėjo 1666,00 Eur darbo užmokesčio priedų ir veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ O. T., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, mokesčių administratoriui laikotarpiu nuo 2017-10-15 iki 2018-01-08 elektroniniu bÅ«du pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 4 deklaracijas (forma FR0572), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ , tai yra nedeklaravo Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 667,28 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje) ir 141,00 Eur iÅ¡skaičiuoto pajamų mokesčio (20 eilutėje).

Laikotarpiu nuo 2018-03-11 iki 2019-01-07 mokesčių administratoriui pateikė 11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM313), kuriose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ , tai yra nedeklaravo Å¡iose deklaracijose iÅ¡ viso 1728,78 Eur iÅ¡mokų neatėmus NPD, GPM, VSDÄ® ir PSDÄ® (5 eilutėje) ir 373,18 Eur GPM (7 eilutėje).

Taip pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: - 23 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį“; - 24 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-12-31 2 darbuotojoms A.

B., K. B. iÅ¡mokėjęs iÅ¡ viso 1666,00 Eur su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų (darbo užmokesčio priedų), nesumokėjo į Valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 514,18 Eur (2017 m. – 141 Eur, 2018 m. – 373,18 Eur) gyventojų pajamų mokesčio. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , B. L. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ O. T., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „apdraustųjų asmenų, nurodytų Å¡io įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <…>“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>“, 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos <…>“, 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡iame ir kituose įstatymuose“, nuostatų reikalavimus VSDFV Å iaulių skyriui laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-07 pateikė 17 PraneÅ¡imų apie apdraustuosius už ataskaitinį 2017–2018 m. laikotarpį (forma SAM versija 06), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų A.

B., K. B. pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, tai yra Å¡iuose praneÅ¡imuose nedeklaravo iÅ¡ viso 2396,06 Eur pajamų (eilutėje P20.4), nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo iÅ¡ viso 747,09 Eur socialinio draudimo įmokų (eilutėje P20.5). Pažeidė 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:

1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „asmenys, nurodyti Å¡io straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“; - 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>“ , 17 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡io ir kitų įstatymų“, tai yra 2017-08-18–2018-12-31 laikotarpiu nuo darbuotojoms A.

B., K. B. priklausiusio priskaityti 2396,06 Eur darbo užmokesčio neapskaičiavo, neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ iÅ¡ viso 215,64 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Taip VSDFV Å iaulių skyriui laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-07 pateikė iÅ¡ viso 17 praneÅ¡imų (forma SAM), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir nedeklaravo iÅ¡ viso 2396,06 Eur apdraustųjų asmenų A.

B., K. B. pajamų (eilutėje P20.4), nuo kurių skaičiuojamos įmokos, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 962,73 Eur įmokų (eilutėje P20.5). Tokiais B. L. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 56 704,91 Eur mokesčių ir įmokų , tuo padarydama nuostolį: - Valstybės biudžetui – iš viso 55 742,18 Eur, iš jų: 50 133 Eur PVM (2017 m. – 21 633 Eur, 2018 m. – 28 500 Eur); 5095 Eur – pelno mokestis už 2017 metus; gyventojų pajamų mokestis – 514,18 Eur (2017 m.

– 141 Eur, 2018 m. – 373,18 Eur); - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – iÅ¡ viso 962,73 Eur, ir įraÅ¡iusi į deklaracijas ir kitas nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-25 jas pateikė Valstybės įgaliotoms institucijoms. Kaltinamasis B. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad visų pirma labai atsipraÅ¡o ir dabar suvokia savo padarytÄ klaidÄ .

Kadangi klaida jau padaryta, tikisi, kad teisėjas įvykdys teisingumÄ , kaip pridera, ir atsižvelgs į tai, kad jis pasižada daugiau niekada taip nedaryti ir laikytis Å¡ios Å¡alies įstatymų, kadangi pats supranta, kÄ padarė blogai. Kaltinamasis B. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metais nusprendė pradėti vykdyti prekybÄ Ä¯vairiomis prekėmis Lietuvoje, Klaipėdos mieste. Veiklai vykdyti įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis ir yra vienintelis akcininkas ir direktorius. Kad pradėtų vykdyti prekybÄ , iÅ¡sinuomojo prekybos plotÄ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).

Pasamdė buhalterę O. T., kuri pagal jo ir darbuotojų pateiktus duomenis tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Kad galėtų prekiauti įvairiais drabužiais, pasamdė pardavėjas, kurios aptarnauja pirkėjus, priima iÅ¡ jų pinigus už parduotas prekes, kurias atsigabena iÅ¡ Vengrijos. Atsiskaitymas vyksta tiek banko kortelėmis, tiek grynaisiais pinigais. Kadangi nemoka lietuviÅ¡kai, labai sunku bendrauti su pardavėjomis ir tinkamai nustatyti jų veiklos priežiÅ«rÄ .

Dažnai bÅ«na iÅ¡vykęs į VengrijÄ pirkti prekių, todėl nežino, kaip pardavėjos vykdo veiklÄ jam nebÅ«nant parduotuvėje. Kaip pardavėjos įtraukdavo į apskaitÄ gautas pajamas už parduotas prekes, tiksliai negali pasakyti, nes pats su kasos aparatu nedirba. Dalis pinigų už parduotas prekes bÅ«davo gaunama per bankÄ atsiskaičius banko kortele, o dalis bÅ«davo gaunama grynaisiais. Kaip tiksliai pinigai bÅ«davo įtraukiami į apskaitÄ , nežino, negali atsakyti. Kai kada pardavėjos perduodavo jam už parduotas prekes gautus grynuosius pinigus, už juos vėl pirkdavo naujų prekių, skirtų parduoti.

Dėl kalbos barjero galėjo taip atsitikti, kad dalis gautų už parduotas prekes grynųjų pinigų bÅ«davo ir neįtraukiama į apskaitÄ . Tačiau kokia tiksliai pinigų dalis buvo neįtraukta į apskaitÄ , negali paaiÅ¡kinti, tikslių sumų, kiek gaudavo pinigų, neužsiraÅ¡ydavo ir negali pasakyti. Ä®tarime nurodyta į apskaitÄ neįtrauktų pinigų suma yra labai didelė ir tiek jo parduotuvė prekių tikrai be apskaitos dokumentų nepardavė. Kiek tiksliai buvo parduota prekių, už kurias buvo gauti pinigai, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , nežino, tokių užrašų nevedė.

Visas darbo užmokestis pardavėjoms bÅ«davo mokamas joms pervedant pinigus į jų banko sÄ skaitas. Tačiau kai kada A. B. ir K. B. už gerÄ darbÄ leisdavo iÅ¡sirinkti joms patinkančių prekių iÅ¡ parduotuvės asortimento, tačiau apie tai buhalterei nieko nesakydavo, nes nežinojo, kad tai reikia padaryti. Manė, kad gali asmeniÅ¡kai paskatinti savo darbuotojas už jų gerÄ darbÄ . Labai gailisi, kad dėl kultÅ«rinio ir kalbos barjero neužtikrino tinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo.

Tyčia padaryti žalos niekam nenorėjo, mano, kad savo veiklÄ vykdė teisėtai. Jei dėl aplaidumo buvo padaryta žala valstybės biudžetui, visÄ Å¾alÄ atlygins, tačiau praÅ¡o mokėjimus iÅ¡dėstyti, nes tokios didelės sumos bendrovė neturi ir iÅ¡ karto atlyginti negali (10 t., b. l. 59–60). Liudytoja A. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja dirba nuo bendrovės veiklos pradžios 2017 metų rugpjūčio mėnesio. Pagrindinis darbas yra darbas prie kasos. Bendrovės direktorius L. truputi kalba lietuviÅ¡kai, jis pats ir duoda nurodymus, kÄ reikia daryti.

Pradėjus dirbti direktorius paaiÅ¡kino, kiek įmanoma, į kasos aparatos apskaitÄ netraukti visų pajamų už parduodamas prekes. Vykdydama direktoriaus nurodymÄ dalies gautų pajamų už parduotas prekes neįtraukdavo į kasos aparato apskaitÄ . KiekvienÄ dienÄ neįtrauktų į apskaitÄ pinigų suma bÅ«davo skirtinga, nuo 300 iki 500 eurų per dienÄ . Neįtrauktų į apskaitÄ pinigų kasos aparato stalčiuje stengdavosi nelaikyti ir juos beveik iÅ¡ karto atiduodavo direktoriui L., kurio darbo vieta buvo patalpoje Å¡alia kasos.

Taip pat bÅ«davo, kad direktorius per vaizdo stebėjimo sistemÄ matydavo, kad ji neįtraukusi į apskaitÄ gautų pajamų iÅ¡eidavo iÅ¡ savo patalpos ir paimdavo neįtrauktus į apskaitÄ pinigus. Neįtrauktų į apskaitÄ pinigų bendros sumos per pamainÄ nevesdavo, Å¡iÄ sumÄ užsiraÅ¡ydavo ant lapuko ir pinigus su tuo lape L. paduodavo L.. Su kasos aparatu dirbo dviese – ji ir A. K., kuri, jos žiniomis, direktoriaus L. nurodymu neįtraukė į apskaitÄ dalies pajamų, gautų už parduotas prekes.

Darbo užmokestis mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį, pinigus pervedant į banko sÄ skaitÄ , ir papildomai direktorius moka po 100 (Å¡imtÄ ) eurų grynaisiais pinigais. Už gautus pinigus direktorius pasiraÅ¡yti nepraÅ¡o. PriedÄ grynaisiais pinigais gauna nuo darbo bendrovėje pradžios. Kiek žino, priedÄ grynaisiais pinigais gaudavo ir kita kasininkė A. K.. Salės darbuotojos, jos žiniomis, priedų negaudavo, bet nėra visiÅ¡kai tikra (1 t., b. l. 148–151). Papildomai A. B. parodė, kad klientams atsikaitant banko kortele pinigai į apskaitÄ Ä¯traukiami tik per banko sÄ skaitÄ , t. y. pinigai iÅ¡ kliento pirkėjo sÄ skaitos yra paimami ir „nemuÅ¡ami“ į kasos aparatÄ .

Pirkėjui paduodavo bankinę ataskaitÄ â€žkvitÄ â€œ, kuriame nurodyta paimta pinigų suma už pirktÄ prekę, o elektroninio kasos aparato kvito, patvirtinančio, kad pinigai įtraukti į elektroninio kasos aparato apskaitÄ , neduodavo. Prekes priimdavo iÅ¡ pirkėjų pagal prekių grÄ Å¾inimo aktÄ , nors pirkėjas ir neturėdavo EKA (elektroninio kasos aparato) kasos kvito, kadangi savo prekes pažįsta. Pinigų sumos, kuriÄ Ä¯traukdavo į apskaitÄ per bankÄ (tai yra gautos iÅ¡ pirkėjų, pirkusių prekes ir už jas atsiskaičių banko kortelėmis), dienos pabaigoje direktoriui nepateikdavo.

Dienos pabaigoje iÅ¡ į apskaitÄ neįtrauktų ir į EKA „neįmuÅ¡tų“ pinigų neparodydavo, t. y. per kasos aparatÄ â€žneįmuÅ¡davo“. Pinigų neįtraukti į kasos aparato apskaitÄ liepė direktorius, taip pat pirkėjui iÅ¡duoti tik bankinį atsiskaitymo kvitÄ Â irgi liepė direktorius. IÅ¡ dalies pirkėjų, atsiskaičiusių grynaisiais pinigais elektroniniu kasos aparatu, gautus pinigus įtraukė į EKA apskaitÄ , juos nurodydavo kaip gautus pirkėjui atsiskaičius banko kortele, o pirkėjams atsiskaičius banko kortele iÅ¡duodavo tik „banko kvitÄ â€œ, EKA kvito neiÅ¡duodavo (1 t., b. l. 153–155).

Liudytoja A. K. parodė, kad su buhaltere O. T. susitarė, kad dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja-kasininke už valstybės nustatytÄ minimalųjį darbo užmokestį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. Po to buvo iÅ¡ darbo išėjusi dėl mažo darbo užmokesčio, tačiau negavusi darbo 2018 m. balandžio mėn. vėl grįžo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienu metu parduotuvėje dirba nuo 3 iki 4 pardavėjų.

Pardavėjų skaičius keičiasi, nes bÅ«na, kad merginos suserga ir negali atvykti į darbÄ arba yra suteikiamos atostogos. Taip pat esant reikalui darbuotojos susikeičia darbo dienomis, todėl kiekvienÄ dienÄ yra pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose nurodoma, kokia darbuotoja, kokiÄ dienÄ , kiek valandų dirbo. Mėnesio gale darbuotojų užpildytas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis perduodamas buhalterei, kuri pagal dirbtas valandas apskaičiuoja darbo užmokestį, kuris pervedamas į banko sÄ skaitÄ .

Per mėnesį yra iÅ¡mokamas apie 380 Eur darbo užmokestis, kuris kiekvienÄ mėnesį nežymiai keičiasi priklausomai nuo dirbtų valandų skaičiaus. Be pervedamo darbo užmokesčio į banko kortelę, jokio papildomo užmokesčio ar premijų negauna. Jei nori įsigyti iÅ¡ darbovietės prekių, yra taikoma 20 proc. nuolaida nuo bendros prekių sumos. NuolaidÄ apskaičiuoja kinų tautybės direktorius L., pavardės neatsimena, kuriam ir yra sumokami pinigai už įgytas prekes jų neapskaičiuojant parduotuvės kasos aparatu.

Direktorius L. Å¡iek tiek kalba lietuviÅ¡kai, jo turimų lietuvių kalbos žinių pakanka suprasti, kÄ jis nori pasakyti ar ko praÅ¡o, laisvai lietuviÅ¡kai nekalba. Direktoriaus L. praÅ¡ymu, pardavusi prekes ir gavusi iÅ¡ klientų pinigus, jų neįtraukdavo į kasos aparato apskaitÄ . Gavus iÅ¡ pirkėjų už prekes pinigus jų sumos buvo užraÅ¡omos ant lapuko, nurodant dienÄ bei valandÄ , kiek gauta pinigų, kurie neįtraukti į kasos aparato apskaitÄ . Ä® minėtÄ lapÄ sumos, įtrauktos į kasos aparato apskaitÄ , , ir sumos, sumokėtos banko kortele, nebuvo traukiamos, tik buvo užraÅ¡omos tos pinigų sumos, kurios nebÅ«davo įtrauktos į kasos aparato apskaitÄ , o pinigai iÅ¡kart bÅ«davo perduodami direktoriui L..

Darbo dienos pabaigoje jam bÅ«davo perduodamas per darbo dienÄ užpildytas anksčiau minėtas lapas su gautomis pinigų sumomis, kurios nebuvo įtrauktos į kasos aparato apskaitÄ . KiekvienÄ dienÄ bÅ«davo pildomas naujas tokio pobÅ«džio lapas. Jei klientas atsiskaito banko kortele, jam iÅ¡duodamas tik banko terminalo kvitas, kasos aparato kvitas neiÅ¡duodamas ir jokios operacijos kasos aparatu neatliekamos, tokios sumokėtos sumos visiÅ¡kai netraukiamos į kasos aparato apskaitÄ . Todėl, jei kitas pirkėjas atsiskaitydavo grynaisiais, jam bÅ«davo iÅ¡duodamas kasos kvitas nurodant, kad jis atsiskaitė ne grynaisiais, o banko kortele, ir iÅ¡ jo gauta pinigų suma buvo dedama ne į kasos aparatÄ , o užraÅ¡oma į gautų į apskaitÄ neįtrauktų pinigų lapÄ , kuris kartu su į apskaitÄ neįtrauktais pinigais bÅ«davo perduodamas direktoriui L..

Per darbo dienÄ reikėdavo stebėti banko terminalo kvitus skaičiuojant, kiek iÅ¡ viso buvo atsiskaityta banko kortelėmis, kad pirkėjams, sumokėjusiems grynaisiais pinigais, bÅ«tų iÅ¡duodami kvitai nurodant atsiskaitymÄ kortele, o ne grynaisiais, o kai kuriems pirkėjams iÅ¡ viso nebÅ«davo iÅ¡duodami jokie kasos kvitai. Todėl kasos aparato dienos ataskaitose bÅ«davo atvaizduojama, kad tariamai visos prekės buvo parduotos atsiskaitant kortele, o grynaisiais atsiskaitymai nevirÅ¡ydavo 100 eurų, kiek tiksliai – negali atsakyti, tai matyti kasos aparato žurnale.

KiekvienÄ jos darbo dienÄ tokiu bÅ«du bÅ«davo į apskaitÄ neįtraukiama ne mažiau kaip 500 eurų gautų grynųjų pinigų iÅ¡ pirkėjų, t. y. kiek bÅ«davo per dienÄ atsiskaitoma banko kortelėmis, tiek bÅ«davo papildomai gaunama ir grynaisiais pinigais, kurie bÅ«davo neįtraukiami į kasos aparato apskaitÄ kaip gauti grynieji pinigai, o klaidingai buvo nurodoma kasos kvituose, kad buvo atsiskaityta kortele, kiek tikslai – galima matyti dienos „Z“ ataskaitose, kuriose nurodyta, kad visi pinigai gauti tik atsiskaičius kortele.

Labai retais pavieniais atvejais ir tik tuo atveju, kai to praÅ¡ydavo klientas, atsiskaitęs banko kortele, jam bÅ«davo iÅ¡duodamas ir banko terminalo kvitas, ir kasos aparato kvitas. Visas kitais atvejais klientams, atsiskaičiusiems kortele, bÅ«davo iÅ¡duodamas tik banko terminalo kvitas, o klientams, atsiskaičiusiems grynaisiais, bÅ«davo iÅ¡duodamas kasos kvitas, kuriame nurodyta, kad jis tariamai atsiskaitė kortele, o ne grynaisiais. Visi per dienÄ gauti pinigai bÅ«davo perduodami direktoriui L., kuris dirbdavo kiekvienÄ dienÄ , tik vienu metu buvo kažkur iÅ¡vykęs 3 ar 4 dienas, o jį pavadavo taip pat kinas vardu L., jo pavardės nežino, jis, kaip suprato, buvo direktoriaus verslo partneris.

Jei klientas norėdavo grÄ Å¾inti prekes, jis pateikdavo turimÄ kasos kvitÄ arba jam bÅ«davo parenkamas kito žmogaus senas kasos kvitas, kuris bÅ«davo randamas parduotuvėje nepasiimtas ar neiÅ¡mestas. Prekių grÄ Å¾inimai vyksta retai ir pirkėjams grÄ Å¾inamos už prekes sumokėtos sumos nėra didelės, nevirÅ¡ija nė 1 proc. parduotų prekių vertės, kiek tiksliai – matyti kasos aparato žurnale, nes prekių grÄ Å¾inimai bÅ«davo fiksuojami sÄ Å¾iningai, nurodant, kiek pinigų buvo grÄ Å¾inta.

Kasos aparato kvituose būdavo nurodoma tik bendra sumokėta suma, nedetalizuojant, kiek ir kokių prekių buvo parduota, todėl parinkti kasos kvitus nebūdavo sudėtinga (1 t., b. l. 157–158). Liudytoja I. S. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neatsimena, paskambino A. M., kuri dirbo kartu UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pasiūlė ateiti padėti dirbti prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje naujai atsidariusioje kinų parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“.

Kadangi tuo metu niekur nedirbo, sutiko ateiti padėti. IÅ¡ pradžių padėjo iÅ¡krauti prekes, o vėliau pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. IÅ¡ pradžių dirbo salės darbuotoja, o po kiek laiko labai trumpai, kadangi Å¡iek tiek mokėjo dirbti kasos aparatu, jÄ paskyrė dirbti kasininke. Tačiau kasoje buvo sunku dirbti, nes direktorius L. B. liepdavo klientams, norintiems atsiskaityti banko kortele, sakyti, kad terminalas neveikia, dėl to pirkėjai piktindavosi. Nenorėjo konfliktuoti su pirkėjais, todėl dirbo tik salės darbuotoja.

Buvo mokamas kiekvienÄ mėnesį skirtingas darbo užmokestis, tai priklausė nuo to, ar reikėdavo dirbti Å¡venčių dienomis, ar reikėdavo pavaduoti sergančiÄ kolegę, ir svyruodavo nuo 370 iki 420 eurų, kurie bÅ«davo pervedami į banko sÄ skaitÄ . Lygiai taip pat, kaip ir dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, po 3 mėn. bandomojo laikotarpio bÅ«davo mokamas priedas. Koks kiekvienÄ mėnesį bÅ«davo mokamas priedas, buvo galima matyti darbo užmokesčio priskaitymo lapelyje, kurį iÅ¡duodavo buhalterė O.

T.. Grynaisiais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas, prekių kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡sirinkti neduodavo. Viso darbo metu dirbant tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai buvo iÅ¡mokėtas visas darbo užmokestis, kiek valandų ir dirbo, pervedant darbo užmokestį į jos banko sÄ skaitÄ , grynaisiais pinigais darbo užmokestis ar priedai nebuvo mokami (1 t., b. l. 160–161) Liudytoja K. B. parodė, kad pati pinigų iÅ¡ klientų nepriimdavo ir su kasos aparatu nedirbo.

Su kasos aparatu dirbo dvi A. ir jas pavaduodavo I.. Pasibaigus 3 mėn. bandomajam laikotarpiui buvo mokamas papildomas apie 15 eurų priedas. Kiek buvo mokama priedo, matyti algalapiuose, kuriuos iÅ¡dalydavo buhalterė O.. VisÄ darbo užmokestį, kuris svyruodavo nuo 380 iki 400 eurų, pervesdavo į banko sÄ skaitÄ , grynaisiais pinigais priedų ar kitokių iÅ¡mokų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaudavo. Tik baigiantis 2017 metamas, prieÅ¡ Kalėdas, tikslios datos neatsimena, direktorius L., pavardės nežino, leido kaip kalėdinę dovanÄ iÅ¡sirinkti iÅ¡ parduotuvės asortimento prekių už 30 eurų.

IÅ¡sirinko liemenę, už kuriÄ mokėti nereikėjo, nes tai buvo kaip įmonės kalėdinė dovana. Daugiau nemokamai prekių nebuvo iÅ¡duota. Jei darbuotojai norėdavo įsigyti prekių, jiems buvo taikoma 20 proc. nuolaida (1 t., b. l. 163–164). Liudytoja O. T. parodė, kad jau daugiau kaip 20 metų dirba buhaltere. Pagal sudarytas darbo sutartis įvairioms bendrovėms tvarko jų buhalterinę apskaitÄ . Vienu metu buhaltere dirba keliose bendrovėse. 2018 m. rugpjūčio mėn. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir palaipsniui buhalterinę apskaitÄ klientams tvarko ne kaip jų bendrovių samdoma darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį, o teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, už kurias klientai atsiskaito pagal jos iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras. 2012 metais, tikslios datos neatsimena, į jÄ kreipėsi Z.

Y. (Z. Y.) su praÅ¡ymu tvarkyti jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . IÅ¡ kur Z. Y. gavo kontaktus, nežino, greičiausiai, rado jos skelbimÄ internete, kuriame skelbėsi apie teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas. Susitikusi su Z. Y. aptarė jo poreikius. Susitarę dėl darbo užmokesčio su Z. Y. sudarė darbo sutartį ir pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Kadangi Z. Y. kalba tik kinų kalba, sunkiai kalba anglų kalba, esant poreikiui, bendrauja naudodamiesi „Google vertėjo“ programa ir per vertėjÄ K.

H. (K. H.) naudodamiesi elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis. Visus duomenis, reikalingus deklaracijoms pateikti, pateikdavo Z. Y.. Be to, esant reikalui padėdavo Z. Y. sudaryti darbo sutartis su naujai priimamais darbuotojais. Tačiau dėl paties darbo užmokesčio dydžio tardavosi Z. Y.. Darbo užmokestis darbuotojams yra mokamas bankiniais pavedimais į jų banko korteles. Darbo užmokestį apskaičiuodavo ji pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos pasiimdavo atvykusi į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“.

Kad pardavėjoms yra iÅ¡mokamas papildomas darbo užmokestis ar joms yra teikiamos dovanos, apie tai nieko nežino ir apie tai jai niekas niekuomet nėra sakęs, darbo sutartyse tai nebuvo numatyta, todėl neturėdama duomenų apie kokį nors papildomÄ darbo užmokestį negalėjo jo deklaruoti valstybės įgaliotoms institucijoms. Tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad kai kurioms pardavėjoms Z. Y. leisdavo iÅ¡sirinkti iÅ¡ parduotuvės asortimento įvairių prekių. Tačiau kokias prekes, kokios darbuotojos ir kada pasiėmė, nežino iki Å¡iol, niekas jokių duomenų nėra pateikęs. Ä® UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ateidavo kartÄ per savaitę porai valandų, pasiimdavo kasos žurnalo duomenis, banko sÄ skaitų registrus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, gautas ir iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, o vėliau visÄ apskaitÄ tvarkydavo savo namuose.

Kaip bÅ«davo vykdoma prekyba ir kaip bÅ«davo į apskaitÄ traukiamos iÅ¡ pirkėjų gautos įplaukos, nežino, nes apskaitÄ tvarkydavo pagal darbuotojų jau užpildytus kasos žurnalo duomenis. Kad pardavėjos dalį pinigų, gautų už parduotas prekes, jų neįtraukusios į kasos aparato apskaitÄ perduodavo Z. Y., jai nežinoma. Pardavėjų dirbti su kasos aparatu nėra mokinusi, todėl kaip jos įtraukia į apskaitÄ gautas įplaukas, nežino, vėliau pasidarydavo kasos žurnalo duomenų kopijÄ ir pagal kasos žurnalo duomenis teikdavo valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas.

Kad pardavėjos pirkėjams neiÅ¡duoda kasos čekių jiems atsiskaičius per bankÄ , nežinojo. Pagal banko sÄ skaitos duomenis ir kasos žurnalo duomenis skaičiai sutapdavo, o jeigu ir skirdavosi, tai labai nežymiai, skirtumų galėjo atsirasti laiku bankui neįskaičius gautų mokėjimų. Prekės, skirtos perparduoti, nuraÅ¡omos pagal „fifo metodÄ â€œ. Pardavėjos pateikdavo prekių likučius, o nesamas prekes nuraÅ¡ydavo kaip realizuotas. Kai kada bÅ«davo daromos inventorizacijos, nustačius trÅ«kumus, dingusios prekės bÅ«davo nuraÅ¡omos į neleidžiamus „atskaitymus“.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkoma ne kiekinė, o suminė prekių apskaita, metų pabaigoje apskaičiuodavo parduotų prekių savikainÄ . Prekių savikaina buvo apskaičiuojama iÅ¡ gautų prekių kainos atėmus prekių likučių kainÄ , todėl fiziÅ¡kai negalėjo žinoti, kad dalis prekių galbÅ«t yra parduodama neįtraukus į apskaitÄ dalies už jas gautų pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesio PVM deklaracijas teikdavo pagal jai pateiktus prekių įsigijimo dokumentus, banko sÄ skaitos duomenis bei kasos žurnalo duomenis, t. y. pagal pateiktus apskaitos dokumentus.

Kad už parduotas prekes Z. Y. dalį pajamų gaudavo jų neįtraukus į kasos aparato apskaitÄ , nežinojo, jis apie tai nieko nesakė, be to, yra kalbos barjeras, dėl to su Z. Y. bendrauja tik minimaliai. Kai reikėdavo atlikti mokėjimus, ateidavo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kur Z. Y. parodydavo, kokias sumas, kam reikia pervesti, kiek kokių mokesčių reikia sumokėti. Jis duodavo banko kodų generatorių ir jam dalyvaujant atlikdavo bankinius pavedimus. Kad reikia kažkokiu bÅ«du sumažinti mokėtinus mokesčius valstybei, Z.

Y. niekuomet nėra sakęs, kiek deklaruodavo, tiek ir bÅ«davo sumokama. O deklaruodavo tokias sumas, kokias apskaičiuodavo pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo gali paaiÅ¡kinti, kad Z. Y. buvo pažystamas su B. L.. B. L. norėjo užsiimti tokia pačia veikla kaip ir Z. Y., todėl norėjo įsigyti savo vardu bendrovę ir pradėti vykdyti veiklÄ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje. B. L. susirado parduodamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir norėjo pas notarÄ Ä¯forminti akcijų pirkimÄ .

Kadangi sandoriui įtvirtinti buvo reikalingas sertifikuotas kinų vertėjas, kurio tuo metu nebuvo, o reikėjo įforminti akcijų pirkimÄ , B. L. paprašė akcijas įgyti jos vardu. Sutiko padėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas buvo įformintas jos vardu. Vėliau, tikslių datų nebeatsimena, iki pradedant parduotuvės veiklÄ , akcijų pardavimas buvo įformintas B. L. vardu, kuris buvo ne tik akcininkas, bet ir direktorius. Kadangi B. L. padėjo įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pasamdė dirbti jo įmonėje buhaltere.

Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, pagal B. L. pateiktus pirminius apskaitos dokumentus tvarkė jo bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma lygiai tokiais pačiais principais kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos tarpusavyje visiÅ¡kai nebuvo susijusios. Joms vadovavo atskiri asmenys, kiekvienas jų atskirai buvo atsakingas už savo bendrovių veiklÄ ir patys joms vadovavo, rÅ«pinosi prekių tiekimu ir pardavimu.

Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms buvo mokamas papildomas darbo užmokestis, nieko nežinojo ir apie tai jai niekas nesakė. Ar B. L. gaudavo dalį į apskaitÄ neįtrauktų pajamų už pardavėjų parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes, nežinojo ir nieko apie tai negali papasakoti, nei B. L., nei kas nors iÅ¡ jo darbuotojų apie tai nieko nesakė. Valstybės įgaliotoms institucijoms deklaruodavo tokias mokėtinas sumas, kokias apskaičiuodavo pagal B. L. pateiktus pirminius apskaitos dokumentus.

O jei reikėdavo atlikti mokėjimus, prisijungdavo prie elektroninės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos jai patikėtomis prisijungimo priemonėmis. Apie atliktus mokėjimus praneÅ¡davo B. L.. Gavusi duomenų, kad buvo neteisingai apskaičiuotos mokėtinos sumos valstybės biudžetui, pataisys reikiamas deklaracijas, kad bÅ«tų galima laiku sumokėti mokėtinas sumas, nes jas apskaičiavo pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, kitų duomenų neturėjo, todėl deklaravo pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 166–168).

Liudytoja T. R. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį pasirašė direktorius B. L., susitarė dėl minimaliojo darbo užmokesčio, koks ir buvo nurodytas darbo sutartyje. Yra atsakinga už klientų konsultavimÄ . Su įmonės kasos aparatu nedirba, iÅ¡ klientų už prekes pinigų nepriima. Už kokias sumas yra parduodamos prekės, nežino, kadangi su kasa nedirba, Å¡iuo klausimu jokių nurodymų nėra gavusi. Prekes, skirtas parduoti dideliais kiekiais, pristato direktorius kas du tris mėnesius.

VienÄ kartÄ metuose yra atliekama inventorizacija. Atlyginimas mokamas bankiniu pavedimu, grynaisiais jokio atlyginimo negauna, ar kitiems darbuotojams mokamas papildomas darbo užmokestis, nežino. Atlyginimo gauna nuo 380 iki 400 Eur, priklauso nuo to, ar dirbo Å¡ventinėmis dienomis. Kokia yra parduotuvės apyvarta, nežino (1 t., b. l. 141–142). Liudytoja V. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pardavėja. Atlyginimas mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį, atlyginimÄ pervedant į jos banko sÄ skaitÄ .

Grynaisiais pinigais atlyginimas nebuvo mokamas. VisÄ laikÄ dirba salėje ir nėra dirbusi su kasos aparatu. Kasoje dirba A. B. ir A. K. (1 t., b. l. 144–146). IÅ¡ 2018-08-21 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nustatė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., požymius, o bÅ«tent: UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), darbuotojai į apskaitÄ neįtraukia dalies gautų pajamų už parduotas prekes, o pinigus atiduoda įmonės direktoriui B.

L., gim. 1983-04-01 (1 t., b. l. 14–15). 2018-11-23 slapto sekimo pažymoje nurodyta, kad sekant B. L. nustatyta, jog sekamasis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64–65). 2019-01-21 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, kurie apžiÅ«rėti 2019-05-31 specialisto, pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo iÅ¡vada (1 t., b. l. 82–86; 8 t., 31–55). 2019-01-21 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rastas ir paimtas vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo duomenų įraÅ¡ymo įrenginys, kuris apžiÅ«rėtas suraÅ¡ant 2019-08-13 daiktų apžiÅ«ros protokolÄ .

Jame užfiksuoti duomenys apie tai, kaip vyksta prekyba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, ir matomas kasos aparatas (1 t., b. l. 91–94, 87–90). 2019-01-21 kratos metu B. L. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti sÄ siuviniai su rankraÅ¡tiniais užraÅ¡ais, kurie apžiÅ«rėti suraÅ¡ant 2019-03-21 daiktų apžiÅ«ros protokolÄ ir 2019-05-31 apžiÅ«rėti specialisto, pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo iÅ¡vada (1 t., b. l. 91–94; 117–139; 8 t., b. l. 31–55).

IÅ¡ 2019-02-11 SEB banko raÅ¡to matyti, kad pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡duotas mokėjimo kortelės ir vykdytas operacijas sÄ skaitose. Banko kortelės iÅ¡duotos O. T. ir B. L. vardais (2 t., b. l. 1–2). IÅ¡ 2019-02-28 SEB banko raÅ¡to matyti, kad pateikti detalÅ«s duomenys apie atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017-08-09 sÄ skaitoje operacijų nebuvo (2 t., b. l. 60). IÅ¡ VSDFV Å iaulių skyriaus raÅ¡to matyti, kad pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų draudžiamÄ sias pajamas (2 t., b. l. 65–66).

Pagal 2019-01-22 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kontrolinius kasos aparto juostų duomenis ir kasos operacijų žurnalÄ ir apskaitos registrus (2 t., b. l. 68–70; 8 t., b. l. 5–7). IÅ¡ 2019-01-29 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ konvertavo specializuotus elektroninių kasos aparatų duomenis į TXT formato failus, kurie atspausdinti ant A4 formato lapų (2 t., b. l. 71–75). IÅ¡ Klaipėdos apskrities VMI raÅ¡to matyti, kad pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyventojų pajamų mokesčio deklaravimÄ (2 t., b. l. 62–63).

IÅ¡ 2019-09-26 Klaipėdos apskrities VMI raÅ¡to matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-23 pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2017 m. gruodžio mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje už 2017 m. gruodžio mėn. deklaruota 25 376 Eur mokėtino į biudžetÄ PVM suma, už 2018 m. gruodžio mėn. – mokėtino į biudžetÄ 32 035 Eur PVM suma. EDS duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-23 pateikė patikslintÄ metinę pelno mokesčio deklaracijÄ už 2018 m., kurioje deklaravo  374 300 Eur pajamų, 141 086 Eur apmokestinamojo pelno ir 21 163 Eur mokėtino į biudžetÄ PM (15 proc. tarifas)  (10 t., b. l. 109). 2019 m. gegužės 31 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo specialisto iÅ¡vadoje Nr. 04/12-2-7-5960 nurodyta, kad ne visas iÅ¡mokėtas darbo užmokestis darbuotojams buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo priedus ir 1 atveju įteikė dovanÄ 2 darbuotojoms A. B., K. B., tačiau 18 atvejų apskaitos dokumentais (priskaitymų-iÅ¡skaitymų žiniaraščiais) nepagrindė 2396,06 Eur darbo užmokesčio priedų priskaitymo už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 ir apskaitos dokumentais (kasos iÅ¡laidų orderiais, mokėjimo žiniaraščiais) nepagrindė 1666,00 Eur darbo užmokesčio priedų iÅ¡mokėjimo ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus), iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį, kurį pasiraÅ¡o įmonės vadovas ir finansininkas“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2018-12-31 gautos pajamos iš pirkėjų (klientų) buvo įformintos iš dalies nesilaikant teisės normų reikalavimų, o būtent: - 14 046 atvejais apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais – nepagrindė 292 396,53 Eur (iš jų: 2017 m. – 5261 atveju 124 824,39 Eur; 2018 m. – 8785 atvejais 167 572,14 Eur), gautų už parduotas prekes, ir ūkinių operacijų duomenų neužregistravo apskaitos registruose ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o: „5. Kiekvienam su Å«kio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai Å¡iame ApraÅ¡e nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatÄ , privaloma iÅ¡duoti kasos aparato kvitÄ , iÅ¡skyrus Å¡io ApraÅ¡o 10.2 papunktyje nurodytus atvejus“, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2003 m. rugsėjo 18 d.

įsakymu Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija): „39. Kasininkas privalo: 39.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 39.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas <...>“, reikalavimų.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 218-12-31 14 046 atvejais už parduotas prekes gautų 292 396,53 Eur panaudojimo; - apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais – pagrindė 293 778,16 Eur (iÅ¡ jų: 2017 m. – 126 207,82 Eur; 2018 m. – 167 570,34 Eur) tikrovės neatitinkantį Å«kinės operacijos turinį – mokėjimÄ be grynųjų pinigų (kortelėmis) ir Å¡ių Å«kinių operacijų duomenis užregistravo apskaitos registruose ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, ir 13 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „įĮrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“, nuostatų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18 atvejų apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo suvestinėmis – nepagrindė 2 darbuotojoms 2396,06 Eur darbo užmokesčio priedų priskaitymo už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 ir 1666,00 Eur išmokėjimo; 14 046 atvejais apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais – nepagrindė laikotarpiu nuo 2017-08-23 iki 2018-12-31 už parduotas prekes gautų 292 396,53 Eur (iš jų: 2017 m.

– 5261 atveju 124 824,39 Eur; 2018 m. – 8785 atvejais 167 572,14 Eur) ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai į vykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuostatų; - remdamasi 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis: „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ <...>“ laikotarpiu nuo 2017-08-25 iki 2018-12-31 (dėl didelės apimties atvejų skaičius netirtas), apskaitos dokumentais – elektroninio kasos aparato kvitais – pagrindė 293 778,16 Eur (iÅ¡ jų: 2017 m.

– 126 207,82 Eur; 2018 m. – 167 570,34 Eur) tikrovės neatitinkantį Å«kinės operacijos turinį – mokėjimÄ be grynųjų pinigų (kortelėmis) ir tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų: „1. Privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys.“ Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus dėl 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų nesilaikymo negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius B. L.) nesilaikė: - 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, ir 24 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, nuostatų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. VA-7 patvirtintų Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos, jos FR0572A, FR0572U priedų užpildymo ir pateikimo taisyklių (iki 2017-12-31) 12 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 18 laukelyje turi būti įrašoma per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams išmokėtų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų išmokų suma, neatėmus pritaikytų neapmokestinamųjų pajamų dydžių (toliau – NPD), papildomų neapmokestinamųjų pajamų dydžių (toliau – PNPD), valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų ir pajamų mokesčio.

Ä® šį laukelį taip pat įraÅ¡omos darbdavio darbuotojams iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos už pirmÄ sias dvi nedarbingumo dienas“, 13 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 19 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma pajamų mokesčio suma, iÅ¡skaičiuota arba sumokėta mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens lėšomis nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės iÅ¡mokų, gyventojams iÅ¡mokėtų per mokestinio laikotarpio mėnesį iki mėnesio 15 dienos (imtinai) <...>“, 14 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 20 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma pajamų mokesčio suma, iÅ¡skaičiuota arba sumokėta mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens lėšomis nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės iÅ¡mokų, gyventojams iÅ¡mokėtų po mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos iki mėnesio paskutinės dienos (imtinai) <...>“, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2017 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. VA-121 patvirtintų Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (nuo 2018-01-01) 9.1 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 5 laukelyje turi būti įrašoma per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams išmokėtų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų išmokų suma, neatėmus pritaikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų ir pajamų mokesčio.

Ä® šį laukelį taip pat įraÅ¡omos darbdavio darbuotojams iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos už pirmÄ sias dvi nedarbingumo dienas“, 9.2 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 6 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma pajamų mokesčio suma, iÅ¡skaičiuota ir / arba sumokėta iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusio asmens lėšomis nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų iÅ¡mokų (įskaitant pajamų mokesčio sumÄ , iÅ¡skaičiuotÄ nuo iÅ¡ Garantinio fondo lėšų iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų), kurios gyventojams buvo iÅ¡mokėtos per mokestinio laikotarpio mėnesį iki mėnesio 15 dienos (imtinai)“, 9.3 punkto, kuriame nurodyta, kad „deklaracijos 7 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma pajamų mokesčio suma, iÅ¡skaičiuota ir / arba sumokėta iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusio asmens lėšomis nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų iÅ¡mokų (įskaitant pajamų mokesčio sumÄ , iÅ¡skaičiuotÄ nuo iÅ¡ Garantinio fondo lėšų iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų), kurios gyventojams buvo iÅ¡mokėtos po mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos iki mėnesio paskutinės dienos (imtinai)“, nes 15 atvejų nedeklaravo tiriamuoju laikotarpiu 2396,06 Eur gyventojams iÅ¡mokėtų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų iÅ¡mokų ir nesumokėjo į Valstybės biudžetÄ 514,18 Eur gyventojų pajamų mokesčio (10-1 priedas); - 1991 m. gegužės 21 d.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „apdraustųjų asmenų, nurodytų Å¡io įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos <…>“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...>“, 12 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos <…>“, 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡iame ir kituose įstatymuose“, nuostatų, nes 18 atvejų tiriamuoju laikotarpiu nuo 2396,06 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojoms darbo užmokesčio neapskaičiavo, neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ 747,09 Eur (31,18 proc.) socialinio draudimo įmokų; - 1996 m. gegužės 21 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis:

1) dirbančius pagal darbo sutartis <...>“, ir 17 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „asmenys, nurodyti Å¡io straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, nuostatų, nes 18 atvejų tiriamuoju laikotarpiu nuo 2396,06 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojoms darbo užmokesčio neapskaičiavo, neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ 215,64 Eur (9 proc.) privalomojo sveikatos draudimo įmokų; - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d.

įsakymu Nr. V-243 „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo 51.6 punkto, kuriame nurodyta, kad „apdraustiesiems apskaičiuotos premijos, pašalpos ir kitos išmokos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, nurodomos SAM pranešimo SAM3SD priede laikotarpyje, kuriame šios sumos buvo apskaičiuotos“, nes 18 atvejų tiriamuoju laikotarpiu SAM pranešimų SAM3SD prieduose nenurodė 2396,06 Eur išmokų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos; - 2002 m. kovo 5 d.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751 3 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks“, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡iuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su Å¡iuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 28.1, 46, 53 punktų iki 2017-12-31 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2016 m. gegužės 26 d.

įsakymo Nr. VA- 73 redakcija) ir 28.1, 46 punktų nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. VA- 134 redakcija) nuostatų: „11 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma: 28.1. PVM mokėtojo Å¡alies teritorijoje patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifÄ bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė, iÅ¡skyrus tokių prekių ir paslaugų, deklaruojamų PVM deklaracijos 12, 14–16 laukeliuose, apmokestinamÄ jÄ vertę <...> 46. 29 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma pardavimo PVM suma <...> 53. 36 laukelyje turi bÅ«ti įraÅ¡oma apskaičiuota mokėtina į biudžetÄ (grÄ Å¾intina iÅ¡ biudžeto) PVM suma <...>“, nes mokestinio laikotarpio nuo 2017-08-07 iki 2017-12-31 (17 vnt.) PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ 11 laukelyje nedeklaravo 238 731 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 29 laukelyje nedeklaravo 50 133 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM ir 36 laukelyje – 50 133 Eur mokėtino į biudžetÄ PVM; - 2001 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 57 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „mokesčio mokėtojai apskaitÄ tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, nuostatų ir nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2007 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo nr. VA-67 redakcija) patvirtintų Metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų užpildymo taisyklių 20, 36, 47 ir 52 punktų nuostatų: „20. Deklaracijos 18 laukelyje įraÅ¡oma, apskaičiuojant apmokestinamÄ jį pelnÄ , į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, taip pat ir pagal specialias pajamų apmokestinimo sÄ lygas į mokesčio bazę įtrauktų vieneto pajamų tarp jų ir pozityviųjų pajamų bei kitų pajamų, bendra suma <...> 36.

Deklaracijos 48 laukelyje įraÅ¡oma PMÄ® 11 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma <...> 47. Deklaracijos 59 laukelyje įraÅ¡oma apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ <...> 52. Deklaracijos 64 laukelyje įraÅ¡oma mokėtina/grÄ Å¾intina pelno mokesčio suma <...>“, nes 2017 metų mokestinio laikotarpio metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), 2018-06-15 pateiktoje Valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelnÄ : deklaracijos 18 laukelyje nedeklaravo 101 891 (124 646,69 – 21 633 – 1122,58) Eur pajamų, 48 laukelyje – 101 891 Eur apmokestinamojo pelno, 59 bei 64 laukeliuose – 5095 (101 891 x 15 proc.) Eur apskaičiuoto ir mokėtino į biudžetÄ pelno mokesčio (6-1 priedas).

IÅ¡ viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 56 704,91 Eur mokesčių ir įmokų: 514,18 Eur į valstybės biudžetÄ gyventojų pajamų mokesčio (t. sk. už 2017 m. – 141 Eur ir už 2018 m. – 373,18 Eur); 962,73 Eur į VSDF biudžetÄ socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (t. sk. už 2017 m. – 268,08 Eur ir už 2018 m. – 694,65 Eur); 50 133 Eur į valstybės biudžetÄ pridėtinės vertės mokesčio (t. sk. už 2017 m.

– 21 633 Eur ir už 2018 m. – 28 500 Eur); 5095 Eur pelno mokesčio už 2017 m. (8 t., b. l. 31–55) Aptarti bylos duomenys gauti teisėtai ir iÅ¡tirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo iÅ¡vadas. IÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos iÅ¡nagrinėjęs teisiamajame posėdyje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu – paties kaltinamojo visiÅ¡ku prisipažinimu kaltu, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, kratų protokolais, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, raÅ¡tais bei kitais bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis B.

L. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , tai yra, bÅ«damas vadovu, pažeisdamas norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2018-12-31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Be to, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 750 MGL, įrašė į deklaracijÄ ir nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ laikotarpiu nuo 2017-09-11 iki 2019-01-25 ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, tai yra B. L. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų, iÅ¡ viso 56 704,91 Eur, tuo padarydamas nuostolį valstybės biudžetui, iÅ¡ viso 55 742,18 Eur, iÅ¡ jų 50 133 Eur PVM (2017 m.

– 21 633 Eur, 2018 m. – 28 500 Eur); 5 095 Eur pelno mokestis už 2017 metus; gyventojų pajamų mokestis 514,18 Eur (2017 m. – 141 Eur, 2018 m. – 373,18 Eur). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryto nuostolio bendra suma – 962,73 Eur. Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad B. L., bÅ«damas įmonės vadovu, disponavo įmonės neįtrauktomis į apskaitÄ lėšomis. Tai patvirtina pats kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos, kurios nurodė, kad pinigai buvo neįtraukiami į apskaitÄ .

IÅ¡ anksčiau iÅ¡dėstytų įrodymų daroma iÅ¡vada, kad B. L. nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi Å¡iame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ . Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitÄ tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymÄ , numato, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori.

Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnį atsirasti yra bÅ«tinos Å¡ios objektyvios sÄ lygos:

1) įraÅ¡ymas į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ siekiant iÅ¡vengti mokesčių;

2) Å¡ių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio prasme, žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, ir to nori. Byloje Å¡ios abi sÄ lygos neginčytinai nustatytos, iÅ¡vengtų mokesčių suma virÅ¡ija 750 MGL, todėl nusikalstama veika pagal BK 220 straipsnio 2 dalį taip pat kvalifikuota teisingai.

Å ioje byloje kaltinimai pareikÅ¡ti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridiniam asmeniui. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu buvo nustatytos visos BK 20 str. 2 d. nurodytos sÄ lygos, kai už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas turėtų atsakyti ir juridinis asmuo. BK 20 str. 2 d. įtvirtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamÄ veikÄ juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ .

Juridinio asmens kaltė yra nustatoma pagal fizinio asmens įgalinimų ribas bei jo veiksmų tikslÄ . Teismas nustatė ir anksčiau aptarė fizinio asmens – kaltinamojo B. L. – padarytus nusikaltimus. Nekelia abejonių tai, jog kaltinamasis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ ir siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 750 MGL, įrašė į deklaracijÄ ir nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ , jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, tai jis pats tvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje.

Be to, tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia ir tuo, kad dėl minėtų kaltinamojo nusikalstamų veikų bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo neteisėtai nesumokėjo į valstybės biudžetÄ mokesčių ir tuo turėjo materialinę naudÄ . Inkriminuotos ir pripažintos įrodytomis B. L. veikos yra tyčinės. B. L. visiÅ¡kai atitinka fizinio asmens, nurodyto LR BK 20 straipsnyje, požymius. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tyčia buvo nukreipta, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudos ar interesų patenkinimo, įgyjant turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančias lėšas ir panaikinant turtinę prievolę, apgaulingai tvarkant finansinę apskaitÄ , pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ir kt.

Nusikaltimus byloje padarė B. L., kuris jų padarymo metu buvo bendrovės direktorius, tai yra vadovas, ir ėjo vadovaujamas pareigas Å¡ioje įmonėje, turėjo teisę duoti privalomus kitiems bendrovės darbuotojams nurodymus ir įsakymus, formuoti savo įmonės veiklÄ . Dėl užimamų pareigų jis turėjo teisę atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir, darydamas nusikalstamas veikas, priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sprendimus dėl jos veiklos. Å iuo atveju spręsdamas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, trauktinas baudžiamojon atsakomybėn, teismas įvertina ir tÄ aplinkybę, kad kaltinamasis, bÅ«damas bendrovės vadovas ir dėl to pagal užimamas pareigas įpareigotas atidžiai kontroliuoti darbuotojų veiklÄ , tos savo pareigos ne tik nevykdė, bet ir pats darydavo nusikalstamas veikas įmonės naudai ir interesais, duodamas kitiems darbuotojams neteisėtus nurodymus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo Å¡ioje byloje pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o jos padarytos veikos kvalifikuotos teisingai. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiÅ¡kė 62 457,18 Eur civilinį ieÅ¡kinį, kuris tenkintinas iÅ¡ dalies, nes nusikaltimu padaryta žala yra 56 704,91 Eur. Mokesčių inspekcija prie nusikaltimu padarytos žalos pridėjo 6717 Eur dėl nesumokėtų bendrovės mokesčių už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, kurie nepatenka į nusikaltimo padarymo laikotarpį.

Todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir priteistina 56 704,91 Eur iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Negavus reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, ši suma priteistina iš kaltinamojo B. L. subsidiariai. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kita vertus, tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisingumo, kad paskirta bausmė bÅ«tų teisinga, įstatymų leidėjas numatė iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytÄ baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje.

Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Tokia galimybė gali bÅ«ti taikoma tik viena kryptimi – bausmės Å¡velninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Visos anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys rodo, kad B. L. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę.

Teismo manymu, toks bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡taraus teisingumo principui ir gali turėti prieÅ¡ingÄ efektÄ â€“ neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl teismas mano, kad kaltinamajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtina Å¡velnesnė (turtinio pobÅ«džio) bausmės rÅ«Å¡is, negu numatyta sankcijoje už padarytÄ sunkų nusikalstamÄ , t. y. piniginė bauda. Skirdamas baudÄ teismas įvertina padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį ir į atsakomybę lengvinančiÄ atsakomybę.

Sunkinančių aplinkybių Å¡ioje byloje nėra nustatyta. Abu kaltinamieji iki Å¡iol nebuvo teisti, jie teisiami pirmÄ kartÄ , B. L. yra vedęs, turi vaikų, iÅ¡ dalies atlyginta padarytÄ Å¾ala. Todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina Å¡velnesnė bausmė, nei numatyta sankcijoje už LR BK 220 str. 2 d. nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat bauda skirtina ir bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. CD laikmenas, kurios saugomos prie baudžiamosios bylos: 1. 2018-11-23 Pažymos dėl slapto sekimo priedas – 1 CD (1 t., b. l. 64–65); 2. 2019-01-21 Kratos parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ protokolo priedas – 1 CD (1 t., b. l. 82–86); 3. 2019-03-29 ApžiÅ«ros protokolo (telefono) priedas – 1 CD (1 t., b. l. 95); 4. 2019-02-11 SEB banko raÅ¡to priedas – 1 CD (2 t., b. l. 1); 5. 2019-02-28 SEB banko raÅ¡to priedas – 1 CD (2 t., b. l. 58); 6. 2019-04-08 SEB banko raÅ¡to priedas – 1 CD (2 t., b. l. 59); 7. 2019-01-22 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo priedas – 1 CD (2 t., b. l. 68–70); 8. 2019-01-29 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo priedas – 1 CD (2 t., b. l. 73–75), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, kurie laikomi Klaipėdos apygardos FNTT tarnybinėse patalpose, paimti 2019-01-21 kratos metu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietos (duomenys neskelbtini); 2019-01-21 kratos metu iÅ¡ B. L. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); 2019-01-21 kratos metu iÅ¡ O. T. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir 2019-03-20 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamų daiktų protokolÄ : UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos žurnalÄ â€“ 73 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato žurnalas – 73 (146 psl.) lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais – 118 lapų;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys – 7 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ „X“ ataskaitos – 9 vnt.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvitai – 590 vnt.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinis – 2 užpildyti lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ rankraÅ¡tiniai užraÅ¡ai – 33 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinis – 59 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinis – 59 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinis – 79 lapai;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinis – 62 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinis – 72 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinis – 60 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinis – 74 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾inimo aktais – 439 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 272 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 752 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 147 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾inimo aktais – 754 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartimis – 59 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 54 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijomis, banko iÅ¡raÅ¡ais – 64 lapai;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko iÅ¡raÅ¡ai – 30 lapų; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais – 59 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 202 lapai; segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 54 lapai; vaizdo stebėjimo įrenginys – 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

B. L. (B. L.) pripažinti kaltu ir nuteisti: - pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 200 MGL dydžio baudÄ ; - pagal LR BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius LR BK 54 straipsnio 3 dalį, ir skirti 300 MGL dydžio baudÄ . Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti 300 MGL dydžio baudÄ , pritaikius LR BK 641 straipsnį, sumažinti baudÄ vienu trečdaliu ir paskiri galutinę bausmę 200 MGL dydžio, tai yra 10 000 eurų, baudÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta ir nuteisti: - pagal LR BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir skirti 400 MGL dydžio baudÄ ; - pagal LR BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį ir skirti 600 MGL dydžio baudÄ .

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti 600 MGL dydžio baudÄ . Vadovaujantis LR BK 641 str. sumažinti baudÄ vienu trečdaliu ir paskiri galutinę bausmę 400 MGL dydžio, tai yra 20 000 eurų, baudÄ . Nuteistajam B. L. iÅ¡aiÅ¡kinti, jog jis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ Teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui B.

L. iÅ¡aiÅ¡kinti, jog juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistiesiems per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinančio banko kvito, baudÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai. Priteisti 56 704,91 Eur į valstybės pajamas iÅ¡ bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iÅ¡ B.

L.. CD laikmenas, kurios saugomos prie baudžiamosios bylos: 1. 2018-11-23 Pažymos dėl slapto sekimo priedas – 1 CD (1 t., b. l. 64–65); 2. 2019-01-21 Kratos parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ protokolo priedas – 1 CD (1 t., b. l. 82–86); 3. 2019-03-29 Apžiūros protokolo (telefono) priedas – 1 CD (1 t., b. l. 95); 4. 2019-02-11 SEB banko rašto priedas – 1 CD (2 t., b. l. 1); 5. 2019-02-28 SEB banko rašto priedas – 1 CD (2 t., b. l. 58); 6. 2019-04-08 SEB banko rašto priedas – 1 CD (2 t., b. l. 59); 7. 2019-01-22 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo priedas – 1 CD (2 t., b. l. 68–70); 8. 2019-01-29 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo priedas – 1 CD (2 t., b. l. 73–75), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus ir dokumentus, kurie laikomi Klaipėdos apygardos FNTT tarnybinėse patalpose, paimtus 2019-01-21 kratos metu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietos (duomenys neskelbtini); 2019-01-21 kratos metu iÅ¡ B. L. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); 2019-01-21 kratos metu iÅ¡ O. T. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir 2019-03-20 UAB pagal „(duomenys neskelbtini)“ reikalaujamų daiktų protokolÄ : UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos žurnalÄ â€“ 73 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato žurnalÄ â€“- 73 (146 psl.) lapai; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais – 118 lapų;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis – 7 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ „X“ ataskaitas – 9 vnt.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos kvitus – 590 vnt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinį – 2 užpildyti lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ rankraÅ¡tinius užraÅ¡us – 33 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinį – 59 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinį – 59 lapai;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinį – 79 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinį – 62 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinį – 72 lapai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinį – 60 lapų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ siuvinį – 74 lapai; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾inimo aktais – 439 lapai; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 272 lapai; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 752 lapai; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentais – 147 lapai; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ grÄ Å¾inimo aktais – 754 lapai; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartimis – 59 lapai; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 54 lapai; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijomis, banko iÅ¡raÅ¡ais – 64 lapai;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko iÅ¡raÅ¡us – 30 lapų; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais – 59 lapai; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 202 lapai; segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais dokumentais – 54 lapai; vaizdo stebėjimo įrenginį – 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėjas Savinijus Katauskas