2021-02-03 Nr. AB-4814-3-61-3-01447-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-113-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01447-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, ir VRK) 2019 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. Sp-162 „Dėl rinkimų įstatymuose nustatyto rinkimų agitacijos draudimo nesilaikymo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. buvo VRK įregistruotas pretendentu būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus ir tapo savarankišku rinkimų kompanijos dalyviu. Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta: 1) pripažinti, kad 2019 m. kovo 2–3 dienomis vykusios Kaziuko mugės metu Vilniuje ir Klaipėdoje renkant parašus už pretendentą būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus (A. J.) buvo pažeistas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas vykdyti rinkimų agitaciją likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos; 2) taikyti už šio sprendimo 1 punkte nurodyto pažeidimo padarymą atsakingiems asmenims Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 85 straipsnyje 4 dalyje numatytą administracinę atsakomybę.

3. Šiuo sprendimu VRK atliko veiksmus, kuriais trukdė šalies piliečiams įgyvendinti teisę rinkti Lietuvos Respublikos Prezidentą, padarė žalą jo, tuomet pretendento būti kandidatu į Prezidentus, politinei kampanijai. Žala padaryta pareiškėjo reputacijai, geram vardui, teisinės valstybės principams, ribojama demokratija.

4. VRK narių O. K. ir A. P. 2019 m. kovo 13 išvadoje Nr. 3-58(1.2) (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad VRK viešai išplatino pareiškimus, jog rinkimų agitacijos laikotarpiu rinkėjų, remiančių pretendentus į kandidatus ir referendumų iniciatyvas, parašai neturėtų būti renkami. Tokioms atsakovo rekomendacijoms nebuvo teisinio pagrindo – jokiame įstatyme ir VRK viešai nurodytuose rinkimų agitacijos pagrinduose niekada nebuvo ribojimo rinkti parašus už pretendentų teisę tapti kandidatais. Atvirkščiai, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 35 ir 36 straipsnyje įsakmiai nurodyti piliečių parašų rinkimo terminai (parašų rinkimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų ir baigiamas, likus ne mažiau kaip 45 dienos iki rinkimų). VRK piliečių parašų rinkimą už pretendentų teisę tapti kandidatais į Prezidentus be jokio teisinio pagrindo, savavališkai priskyrė rinkimų agitacijos kategorijai, nors toks parašų rinkimas teisės aktuose nėra ir nebuvo priskirtas rinkimų agitacijai.

5. VRK viešas pranešimas dėl parašų rinkimo už kandidatų teisę Prezidento rinkimuose yra suformuluotas tik kaip rekomendacija, kuri negali būti atsakomybės taikymo pagrindas. VRK, priimdama tokią rekomendaciją Prezidento rinkimų kampanijos dalyviams, o vėliau – ir skundžiamą sprendimą, vadovavosi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsniu, kurio nauja redakcija buvo priimta prieš kelis mėnesius iki rinkimų. Tačiau šiame straipsnyje yra kalbama apie Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų agitacijos draudimą Savivaldybių tarybų rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Jame nėra nieko pasakyta dėl piliečių parašų rinkimo už pretendentų teisę kandidatuoti Prezidento rinkimuose draudimo. Pareiškėjo teigimu, toks VRK minėtų nuostatų interpretavimas skirtas trukdyti piliečiams rinkti parašus, juos klaidinti ir gąsdinti.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad piliečių parašų rinkimas dėl teisės būti kandidatu į Prezidentus palaikymo nėra nurodytas nei viename iš šių įstatymų kaip rinkimų agitacija ir nepatenka į jokius rinkimų agitacijos apribojimus. Nėra aišku ir tai, apie kokių rinkimų dieną bei kokių rinkimų balsavimą kalbama. Parašų rinkimas nėra rinkimų agitacija, nepaisant VRK viešų pranešimų ir rekomendacijų. Pareiškėjas buvo Prezidento rinkimų kampanijos dalyvis, tačiau nedalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose ir jokios šių rinkimų agitacijos nevykdė.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Išvadai, kuria buvo siūloma pripažinti negaliojančiais surinktus parašus už pretendentą būti kandidatu į Prezidentus, VRK nepritarė, nors nurodo, kad ji yra neatskiriama Sprendimo dalis. Todėl remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, numatytais teisės doktrinoje, darytina išvada, kad jeigu VRK teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad 2019 m. kovo 2 ir 3 dienomis vykusios Kaziuko mugės metu Vilniuje ir Klaipėdoje surinkti parašai yra teisėti, tai daroma logiška ir protinga išvada, kad nebuvo padarytas ir joks įstatymo pažeidimas, todėl ir šia prasme skundžiamas sprendimas yra naikintinas.

8. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalį, nepagrįstas jokiais įrodymais. VRK ir jos nariai neturi teisės aiškinti teisės aktų plečiamai, o kartu taikyti papildomus draudimus. VRK, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo griežtai laikytis įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Pretendento rėmimas parašu (Prezidento rinkimų įstatymo 37 str.) nėra propagavimas konkretaus rinkiminės kampanijos dalyvio Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo prasme.

9. Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. VRK paaiškino, kad elektroniniu paštu 2019 m. kovo 2 d. gavo skundą dėl galbūt daromų agitacijos draudimo pažeidimų Vilniuje, Kaziuko mugės metu. Skunde buvo nurodyta, kad Vilniuje, Kaziuko mugėje, prie Lukiškių aikštės, kitoje gatvės pusėje priešais Gedimino pr. 39 daromas pažeidimas ir pateiktos pažeidimą fiksuojančios nuotraukos (užfiksuota 2019 m. kovo 2 d. 17.04 val.). Iš pateiktų nuotraukų yra matoma palapinė, kurios šonuose yra tentai su kandidato A. J. nuotrauka, kvietimas pasirašyti už kandidatą į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. J. ir jo naudojamas rinkimų logotipas „Lietuva yra čia“. Rinkimų logotipas matomas ir vienoje iš dviejų vėliavų pakabintų ant palapinės. Tai yra laikoma politine reklama pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalį. Vienoje iš pateiktų nuotraukų matyti, kad palapinės viduje taip pat, tikėtina, buvo skleidžiama politinė reklama: ant galinės sienos yra Lietuvos Respublikos vėliava, ant kurios yra užrašas (dalį užrašo užstoja viduje esantys žmonės, pagal matomas dalis galbūt A. J. rinkimų šūkis „Lietuva yra čia“).

11. Politinės reklamos skleidimas patenka į rinkimų agitacijos apibrėžimą pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 19 dalį. Rinkimų agitacija 2019 m. kovo 2 d., 17.04 val. buvo draudžiama pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalį, įskaitant ir agitaciją Prezidento rinkimuose. Pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatyto draudimo vykdyti rinkimų agitaciją jos draudimo laikotarpiu, todėl padarė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

12. VRK akcentavo, kad Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nėra nustatyta, kad parašų rinkimas yra laikomas politine agitacija, tačiau politine agitacija yra laikomas politinės reklamos skleidimas, kuris pasireiškė aktyvia veikla: palapinės pastatymas, politinės reklamos tentų pakabinimas. Tokia veikla yra vertinama kaip rinkimų agitacija, kadangi šiomis išorinėmis politinės reklamos priemonėmis yra siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose: didinamas kandidato A. J. žinomumas, nurodoma, kad jis yra kandidatas į Respublikos Prezidentus. Rinkėjai tai galėjo suprasti kaip politinę reklamą bei kaip rinkimų agitacijos pažeidimą (tai patvirtina iš rinkėjo gautas skundas).

13. VRK teisės aktais įgaliota imtis priemonių, kad būtų užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, be kita ko ir rinkimų proceso principų laikymasis. VRK tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus kaip politinės agitacijos pažeidimą pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalį, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad:

15.1. VRK 2019 m. kovo 2 d. gavo kelis skundus dėl rinkimų teisės aktuose nustatyto draudimo vykdyti agitaciją rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu pažeidimų; skundai susiję su pretendento į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. J. vykdoma politine kampanija; kartu su skundais buvo pateiktos nuorodos į kvietimus dalyvauti renkant parašus už A. J. Kaziuko mugės metu Vilniuje (vyko nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d.) ir Klaipėdoje (vyko nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2019 m. kovo 3 d.), taip pat nuotraukos iš minėtų renginių bei telefono žinučių su kvietimais dalyvauti minėtuose renginiuose padarytos nuotraukos; dalį informacijos VRK surinko savarankiškai; įvykius Kaziuko mugės metu Vilniuje ir Klaipėdoje plačiai apžvelgė žiniasklaida.

15.2. VRK, atlikusi tyrimą, surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pretendento į Lietuvos Respublikos Prezidentus (A. J.) surinkti rinkėjų parašai 2019 m. kovo 2 ir 3 dienomis vykstančios Kaziuko mugės metu Vilniuje ir Klaipėdoje ir kartu atlikti susiję veiksmai laikytini rinkimų agitacijos draudimo pažeidimu.

15.3. VRK, vadovaudamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į Išvadą, nusprendė: 1) pripažinti, kad 2019 m. kovo 2–3 dienomis vykusios Kaziuko mugės metu Vilniuje ir Klaipėdoje renkant parašus už pretendentą būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus (A. J.) buvo pažeistas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas vykdyti rikimų agitaciją likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos; 2) taikyti už šio sprendimo 1 punkte nurodyto pažeidimo padarymą atsakingiems asmenims Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 85 straipsnyje 4 dalyje numatytą administracinę atsakomybę.

15.4. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. S., A. J. rinkimų štabo vadovas, parodė, kad ginčo laiku rinko gyventojų parašus dėl kandidato A. J. dalyvavimo prezidento rinkimuose. Liudytojo nuomone, nuotrauka ir vėliava ant palapinės nėra agitacija, tai tik vietos nuoroda kur renkami parašai. Parašų rinkimas nėra agitacija ir tai nėra susiję su rinkėjų motyvacija balsuojant savivaldybių rinkimuose ir referendume. VRK neanuliavusi parašų, kas buvo siūloma išvadoje, pripažino, kad Išvada ir Sprendimas nėra susiję. VRK išplatintas pranešimas apie rinkimų agitaciją buvo mėginimas stabdyti parašų rinkimą. Kiti kandidatai į prezidentus savo palapines išardė.

15.5. VRK 2019 m. vasario 28 d. viešai išplatino pranešimą apie savivaldybių tarybų rinkimų agitacijos draudimo laikotarpį, be kita ko, nurodydama, kad rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu rinkėjų, remiančių pretendentus į kandidatus Prezidento rinkimuose ir referendumų iniciatyvas, parašai neturėtų būti renkami; VRK 2019 m. kovo 1 d. pakartotinai viešai išplatino analogišką, tačiau žymiai detalesnį pranešimą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad nuo 2019 m. kovo 2 d. 1 val. Iki kovo 3 d. 20 val. — rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis.

16. Teismas konstatavo, kad ginčo, jog 2019 m. kovo 2–3 dienomis vykusios Kaziuko mugės metu Vilniuje ir Klaipėdoje buvo renkami parašai už pretendentą būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus (A. J.), byloje nėra.

17. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktą VRK funkcijų ir įgaliojimų svarbą, vadovavosi Prezidento rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatytas rinkimų agitacijos draudimo terminas, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą agitacija ar agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.

18. Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad, nepaisant VRK viešai išplatintų pranešimų dėl draudimo vykdyti agitaciją rinkimų agitacijos laikotarpiu, A. J. štabo nariai balsavimo laikotarpiu rinko parašus už pretendentą į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. J..

19. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad parašų rinkimas negali būti vertinamas kaip agitacija. Teismas pažymėjo, jog Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje pateikiamas rinkimų (referendumo) agitacijos apibrėžimas, tai – per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume. Lietuvių kalbos žodyne išaiškinama, kad agitãcija [lot. agitatio — raginimas, jaudinimas]: 1. polit. veikla — tam tikrų idėjų propagavimas; 2. įtikinėjimas, siekimas palenkti.

20. Teismo vertinimu, žodžio agitacija reikšmės išaiškinimai ir veiksmai kviečiant pasirašyti už pretendentą į Lietuvos Respublikos Prezidentus, neatsiejami nuo su rinkimų agitacija susijusių veiksmų. Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose yra matoma palapinė, jos šonuose yra tentai su kandidato A. J. nuotrauka, kvietimas pasirašyti už kandidatą į Lietuvos Respublikos Prezidentus A. J. ir jo naudojamas rinkimų logotipas „Lietuva yra čia“, patvirtino, kad agitacija buvo vykdoma. Teismas iš liudytojo parodymų nustatė, kad VRK atstovams įspėjus, kitų kandidatų į Prezidentus palapinės buvo išardytos.

21. Pažymėjęs, kad aplinkybė, jog pareiškėjas, kaip kandidatas, nedalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose, nesuteikia jam teisės vykstant savivaldybių tarybų rinkimams vykdyti agitaciją, darė išvadą, kad draudimas be išlygų apima visus tuo metu vykstančius rinkimus ir referendumus.

22. Teismo vertinimu, tai, kad skundžiamu sprendimu nebuvo taikytas siūlymas laikyti negaliojančiais visus už pretendentą būti kandidatu į Prezidentus A. J. rinkėjų parašus, surinktus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, nelaikytina, kad VRK paneigė išvados 1 dalyje nustatytą pažeidimą.

23. Skundžiamo sprendimo ir Išvados turinį įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste, teismas konstatavo, kad VRK, atlikusi skundų tyrimą, pagrįstai nusprendė pripažinti, kad 2019 m. kovo 2–3 dienomis vykusios Kaziuko mugės metu Vilniuje ir Klaipėdoje renkant parašus už pretendentą būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus (A. J.) buvo pažeistas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas vykdyti rikimų agitaciją likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos ir taikyti už šio sprendimo 1 punkte nurodyto pažeidimo padarymą atsakingiems asmenims Administracinių nusižengimų kodekso 85 straipsnyje 4 dalyje numatytą administracinę atsakomybę.

24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad VRK 2019 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. Sp-162 „Dėl rinkimų įstatymuose nustatyto rinkimų agitacijos draudimo nesilaikymo“ yra teisėtas ir pagrįstas, ir pareiškėjo skundą atmetė .

III. 25. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti VRK 2019 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. Sp-162 „Dėl rinkimų įstatymuose nustatyto rinkimų agitacijos draudimo nesilaikymo“ .

26. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas. Teismas neteisingai taikė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnį – taikė 1 dalį, tačiau netaikė 2 dalies, kurioje apibrėžiama, kas nelaikoma rinkimų agitacija. Nei pareiškėjas, nei jo štabo nariai neragino nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už konkretų kandidatą ar sąrašą. Pareiškėjas akcentuoja, kad tik kvietė pasirašyti už pretendento į Prezidentus teisę tapti kandidatu. Teiginys, kad judėjimo „Lietuva yra čia“ logotipas yra rinkimų agitacija yra nelogiškas ir negali būti laikomas raginimu balsuoti už asmenį Prezidento rinkimuose. Pareiškėjas iš viso nebuvo kandidatu nei savivaldos, nei Prezidento rinkimuose, todėl objektyviai niekas negalėjo agituoti už jį balsuoti.

27. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad piliečių parašų rinkimas dėl asmens teisės būti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus negali būti prilyginamas rinkimų agitacijai, nors tai buvo esminis ginčo klausimas. Teismas taip pat nevertino, kad teisės aktai VRK nesuteikia teisės plečiamai aiškinti rinkimų įstatymų. Pareiškėjas nepažeidė jokių politinės reklamos skleidimą reglamentuojančių teisės aktų, be to, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalis nustato tik rinkimų agitacijos, o ne apskritai visos politinės reklamos draudimą.

28. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo veiksmai yra rinkimų agitacija, kaip tai apibrėžiama Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, kadangi rinkimų agitacija laikoma tik tokia politinei reklamai skleisti skirta veikla, jeigu ja siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose (referendume). Teismas nebandė atskirti, kokia informacija yra šiaip informacija ar asmens politinė reklama, o kokia – rinkimų agitacija. Jei teismas manė, kad piliečių parašų rinkimas ir su juo susijusi informacija veikė rinkėjų motyvaciją balsuojant Prezidento rinkimuose (ar buvo siekiama paveikti motyvaciją balsuojant), teismas tokais išvadas privalėjo pagrįsti. Teismo sprendime nėra motyvų, kodėl informacija, susijusi su piliečių parašų rinkimu, prilyginta Prezidento rinkimų agitacijai, t. y. tik pakartota VRK pozicija.

29. Akcentuojama, kad pareiškėjas tik siekė tapti kandidatu, o agitacija susijusi su raginimais balsuoti už jau esamus kandidatus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra ginčo dėl to, jog 2019 m. kovo 2 ir 3 dienomis vykusios Kaziuko mugės metu Vilniuje ir Klaipėdoje buvo renkami parašai už pretendentą būti kandidatu į Prezidentus A. J., nusišalino nuo esminių bylos aplinkybių vertinimo ir neišsprendė ginčo dėl parašų rinkimo teisėtumo (įskaitant ir informavimą apie šią iniciatyvą) rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Teismas neteisingai interpretavo liudytojo parodymus, neva Išvadoje pateikti siūlymai su skundžiamu sprendimu nesusiję, kai apeliantas teigė, kad Išvadų siūlymai ir Sprendimas vienas kitam prieštarauja.

30. Dėl VRK rekomendacijų pareiškėjas prašo pasisakyti apeliacinės instancijos teismą, nes tai ne tik sudaro ginčo esmę, tačiau svarbu piliečių teisių įgyvendinimui. Pareiškėjo veikla, kurią bandė uždrausti VRK, buvo teisėta vykdomos rinkimų kampanijos veikla, kurią A. J. vykdė vadovaudamasis Prezidento rinkimų įstatymo 35–38 straipsniais, o šios nuostatos nesuteikia atsakovui teisės trumpinti ar stabdyti šią kampaniją. Pareiškėjo įsitikinimu, sąvokos „politinė kampanija“, „politinė reklama“ ir „rinkimų agitacija“ netapačios. Įstatymų leidėjas, priimdamas iš esmės analogiškas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio, Prezidento rinkimų įstatymo 49 straipsnio, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlementą įstatymo 56 straipsnio naujas redakcijas, užkirto kelią apgaulingai kandidato agitacijai, kad kandidatai, dalyvaujantys keliuose rinkimuose, neįgytų neteisėto pranašumo prieš tuos kandidatus, kurie vienu metu dalyvauja tik vienuose rinkimuose. Apelianto nuomone, atsakovas sąmoningai neteisingai interpretavo minėtų agitacijos draudimų turinį, siekdamas stabdyti piliečių parašų rinkimą.

31. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. VRK atsiliepimą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. Sp-162 „Dėl rinkimų įstatymuose nustatyto rinkimų agitacijos draudimo nesilaikymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

35. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

38. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.), Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.), Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.).

39. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai numato, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai yra užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais; garantuoti vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą Vyriausioji rinkimų komisija, įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia visus ginčus dėl rinkimų ir referendumo agitacijos. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija leidžia aktus – sprendimus. Juos pasirašo komisijos pirmininkas.

40. Nagrinėjamoje byloje atsakovo pateiktos 2019 m. kovo 13 d. išvados Nr. 3-58(1.2) „Dėl rinkimų įstatymuose nustatyto rinkimų agitacijos draudimo nesilaikymo“ bei byloje ginčijamo atsakovo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. Sp-162 turinys patvirtina, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsakovui ištyrus gautus skundus dėl rinkimų teisės aktuose nustatyto draudimo vykdyti agitaciją rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu pažeidimų.

41. Atsižvelgiant į šios nutarties 40 pastraipoje nustatytas faktines aplinkybes bei 39 pastraipoje nurodytą atsakovo kompetenciją bei numatytą veiklos formą, konstatuotina, jog atsakovas priimdamas 2019 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. Sp-162 veikė savo kompetencijos ribose ir priėmė įstatyme numatytos formos individualų administracinį aktą. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai jog nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo priimti ne sprendimą, o pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Pažymėtina, kad ginčo sprendimo priėmimas nepaneigia galimybės atsakovui pradėti ir administracinio nusižengimo teiseną.

42. Kaip minėta, atsakovas 2019 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. Sp-162 priėmė išnagrinėjęs gautus skundus dėl rinkimų teisės aktuose nustatyto draudimo vykdyti agitaciją rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu pažeidimų. Šiuo sprendimu konstatuotas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje įvirtinto draudimo vykdyti rinkimų agitaciją likus 30 valandų iki rinkimų pražios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos pažeidimas. Šiuo atsakovo sprendimu nėra pasisakoma dėl galimybės ginčo laikotarpiu, t. y. likus 30 valandų iki rinkimų pražios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, rinkti parašus už pretendentą būti kandidatu į Lietuvos Respublikos prezidentus, nėra pasisakoma dėl šiuo laikotarpiu surinktų parašų už kandidatą į Lietuvos Respublikos prezidentus legitimumo. Todėl konstatuotina, jog visi pareiškėjo argumentai susiję su tuo, jog ginčo sprendimu pareiškėjui neva buvo ribojama galimybė rinkti parašus už pretendentą būti kandidatu į Lietuvos Respublikos prezidentus, atmestini kaip neaktualūs nagrinėjamai bylai. Kartu atmestini kaip neaktualūs nagrinėjamai bylai pareiškėjo argumentai dėl atsakovo viešai išplatintų 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 1 d. pranešimų, kuriuose pateikiamos atitinkamos rekomendacijos, nes nagrinėjamoje byloje teismas nėra priėmęs nagrinėti jokių reikalavimų dėl minėtų pranešimų (rekomendacijų).

43. Pasisakant dėl kilusio ginčo esminio momento, t. y. ar buvo pažeistas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje įvirtintas draudimas vykdyti rinkimų agitaciją likus 30 valandų iki rinkimų pražios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, būtina pažymėti, kad, nors atsakovo pateiktoje 2019 m. kovo 13 d. Išvadoje yra nurodoma, jog be vaizdinių priemonių rinkimų agitacijai buvo panaudotos ir žinutės telefonu, tačiau atsakovas jokių įrodymų dėl panaudotų žinučių telefonu teismui nepateikė, todėl byloje spręstina, ar renkant parašus už pretendentą (pareiškėją) būti kandidatu į Lietuvos Respublikos prezidentus Kaziuko mugės metu, panaudotos vaizdinės priemonės leidžia konstatuoti, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje įvirtintas draudimas.

44. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalis nustato, kad rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. [...] Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą agitacija ar agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.

45. Byloje ginčo nėra dėl to kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies nuostatas 2019 m. kovo 2–3 dienomis rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, buvo draudžiama, nes 2019 m. kovo 3 d. vyko balsavimas savivaldybių tarybų rinkimuose. Byloje taip pat ginčo nėra, kad atitinkamos vaizdinės priemonės buvo naudojamos 2019 m. kovo 2–3 dienomis vykusioje Kaziuko mugėje.

46. Atsakovas nagrinėjamoje byloje pateikė trejas fotonuotraukas palapinės, ant kurios tiek išorėje, tiek viduje buvo pakabinti atitinkami plakatai, taip pat pateikė nuorodas į internetines žiniasklaidos priemones, kuriose buvo publikuotos įvykio vietos fotonuotraukos. Susipažinus tiek su atsakovo pateiktomis fotonuotraukomis, tiek su publikacijose (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/j.-nepaisydamas-draudimo-kaziuko-mugeje-renka-parasus.d?id=80510197; https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/a.-j.-nepaiso-draudimu-ir-kaziuko-mugeje-renka-parasus-56-1110528#_; https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/03/05/news/del-parasu-rinkimo-savaitgali-a-j.-policijos-sulaikymai-ir-vrk-demesys-9433191/ ) pateiktomis fotonuotraukomis pažymėtina, kad aptariamų įvykių metu ant palapinės tiek išorėje, tiek viduje buvo pakabinti plakatai su užrašu „Kviečiame pasirašyti už kandidatą į Lietuvos Respublikos prezidentus A. J.“ ir pareiškėjo A. J. atvaizdu, su užrašu „Lietuva yra čia“ ir Lietuvos Respublikos valstybinės vėliavos atvaizdu, su užrašu „“Lietuva yra čia“– pilietinis sambūris“ ir visuomeninio judėjimo Sąjūdis ženklu bei Sąjūdžio renginių fotonuotraukomis.

47. Vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame tinklapyje yra pateikiama informacija, kad pareiškėjas A. J. kaip kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus dalyvavo 2019 m. gegužės 1 2d. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose https://www.vrk.lt/2019-prezidento/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/904/1/1546/rezultatai/lt/rezultataiPreRezultatai.html , o Visuomeninis rinkimų komitetas „A. J. remiamas sąrašas: Lietuva yra čia!“ buvo 2019 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rinkimų politinės kampanijos dalyvis ((dalyvio statusą prarado 2019 m. gegužės 8 d.) https://www.vrk.lt/politines-kampanijos-dalyviai-2019-ep ).

48. Pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalį politinė reklama tai valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 46 pastraipoje aprašytos vaizdinės priemonės neabejotinai vertintinos kaip politinė reklama, kuria buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant tiek 2019 metų prezidento rinkimuose, tiek 2019 Europos Parlamento rinkimuose, nes nurodytomis vaizdo priemonėmis buvo propaguojami politinių kampanijų dalyviai – Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvis pareiškėjas A. J. bei Europos Parlamento rinkimų politinės kampanijos dalyvis Visuomeninis rinkimų komitetas „A. J. remiamas sąrašas: Lietuva yra čia!“. Tokia politinė reklama vertintina kaip rinkiminė agitacija, kuri Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 1 dalis pirmojo ir trečiojo sakinio pagrindu 2019 m. kovo 2–3 dienomis buvo draudžiama.

50. Apelianto argumentai, kad panaudotos vaizdinės priemonės nelaikytinos rinkimine agitacija Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 straipsnio 2 dalies pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti, nes, teismo kolegijos vertinimu, panaudotomis vaizdinėmis priemonėmis buvo raginama balsuoti tiek už Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvį pareiškėją A. J., tiek už Europos Parlamento rinkimų politinės kampanijos dalyvį Visuomeninį rinkimų komitetą „A. J. remiamas sąrašas: Lietuva yra čia!“.

51. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė