2021-10-13 Nr. AB-20925-3-63-3-00994-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-523-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00994-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. M. 2021 m. birželio 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją pašalinti 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš detaliojo plano medžiagos (taip pat ir iš skaitmenizuotos medžiagos).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 patvirtintas pareiškėjos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamose civilinėse bylose iškilus klausimams, susijusiems su Detaliuoju planu, pareiškėjos atstovas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu leisti susipažinti su Detaliojo plano dokumentais, pateikti Detaliojo plano patikrinimo akto kopiją. Klaipėdos rajono savivaldybė informavo, kad Detalusis planas išgabentas į Vilnių („Infotec Paslaugų centras“) skaitmenizuoti ir elektroniniu paštu jos atstovui persiuntė elektroninę Detaliojo plano kopiją. Viename iš atsiųstų elektroninių dokumentų yra 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, skirtas Klaipėdos rajono savivaldybei, tačiau pareiškėjai su atstovu atvykus į Klaipėdos rajono savivaldybę ir susipažinus su originaliais dokumentais, pastebėta, kad 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra laikomas atskirai nuo kitos Detaliojo plano medžiagos. Susipažinus su visa Klaipėdos rajono savivaldybės 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T11-252 medžiaga, pastebėta, jog šioje medžiagoje yra visas pareiškėjos rengtas Detalusis planas, kuriame 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo nėra. Panašaus turinio kaip ir 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra tarybos posėdžio medžiagos 16 puslapyje, tačiau šis įsipareigojimas sudarytas 2005 m. rugpjūčio 8 d. ir jame nurodyti siauresni pareiškėjos įsipareigojimai.

Pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu informuoti, koks yra 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo statusas ir ar šis įsipareigojimas laikomas Detaliojo plano dalimi. Tuo atveju jei Klaipėdos rajono savivaldybė 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą laiko Detaliojo plano dalimi, pareiškėja prašė informuoti, kodėl šio įsipareigojimo nėra savivaldybės tarybos sprendimo medžiagoje, taip pat, kodėl jis sudarytas vėliau nei priimtas Detaliojo plano patikrinimo aktas, o, nustačius, jog 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas nėra Detaliojo plano dalis, pareiškėja prašė raštu apie tai informuoti, pranešti detaliojo plano skaitmenizavimą atlikusiam subjektui bei nurodyti pašalinti 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš skaitmenizuotos Detaliojo plano medžiagos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pareiškėjos prašymo dėl įsipareigojimo pašalinimo iš Detaliojo plano medžiagos netenkino. Pareiškėjos manymu, atsakovo veiksmai yra neteisėti, prieštarauja Detaliojo plano patikrinimo ir patvirtinimo metu galiojusiems teisės aktams.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Teismas nutartimi grąžino pareiškėjai sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį. Iš pareiškėjos skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėja siekia, jog būtų pašalintas jos pačios 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas iš Detaliojo plano medžiagos (taip pat ir iš skaitmenizuotos medžiagos), tačiau nuo šio įsipareigojimo praėjo beveik 15 metų. Atsižvelgęs į šias aplinkybės ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, praleidusi 10 metų naikinamąjį terminą, todėl jos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka, jog 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, kurio pašalinimo iš Detaliojo plano pareiškėja siekia, yra pačios pareiškėjos pasirašytas. Klaipėdos rajono savivaldybėje yra saugoma šio dokumento kopija, tačiau pareiškėjai yra nežinoma, kokiu tiksliai būdu, kodėl ir kada šis dokumentas pateko į savivaldybės administraciją, tai turėtų paaiškėti nagrinėjant administracinę bylą iš esmės. Pareiškėja nurodo, kad 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas pagal Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusius teisės aktus negalėjo būti laikomas Detaliojo plano dalimi, kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracijai tvirtinant Detalųjį planą, šio įsipareigojimo net negalėjo būti šiai institucijai pateiktame Detaliojo plano egzemplioriuje.

Pareiškėjos teigimu, tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė traktuoja 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą kaip Detaliojo plano dalį, jai tapo žinoma, tik gavusi Klaipėdos rajono savivaldybės 2021 m. gegužės 18 d. raštą. Po šio rašto gavimo per ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą pareiškėja kreipėsi su skundu į administracinį teismą, todėl termino skundui paduoti nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas ABTĮ 29 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014, kt.)

Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Pažymėtina, kad ABTĮ 12 straipsnyje yra įtvirtinta teismo pareiga ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių, bet ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Pareiškėja skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją pašalinti 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš detaliojo plano medžiagos (taip pat ir iš skaitmenizuotos medžiagos), tačiau iš skundo turinio bei pridedamų dokumentų matyti, kad dėl šio reikalavimo pareiškėja pirmiausia kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ir gavo atsakymą, t. y. pareiškėjos atstovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė 2021 m. balandžio 14 d. prašymą „Dėl dokumentų pašalinimo iš detaliojo plano medžiagos“, į kurį Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsakė raštu „Dėl detaliojo plano“ (raštas pareiškėjo atstovui išsiųstas elektroniniu paštu 2021 m. gegužės 18 d.). Iš skundo turinio taip pat matyti, kad pareiškėjos netenkina Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pateiktas atsakymas. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjai turėjo išaiškinti teisę ginčyti šį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymą, suformuluojant atitinkamus reikalavimus, ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėja nepraleido ABTĮ nustatyto termino kreiptis į teismą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos N. M. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius