0dbf6e00-55ca-4c13-b6b5-d4e09135b7ab · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-348/2022 Teisminio proceso 1-01-1-35275-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, nuteistajam A. B. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. B. paskirtos 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, bausmes iÅ¡ dalies sudedant. Prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kuri yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo A.

B. suėmimo vykdant nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, A. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: - 3 (trejus) metus uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminÄ skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos; - iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 780 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų). A. B. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintina. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,15 promilių etilo alkoholio, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose 2021 m. lapkričio 18 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame padaryta iÅ¡vada, jog A. B. kaltė dėl pareikÅ¡to kaltinimo visiÅ¡kai įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgė į tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu, dėl ko paskyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ pridėjo prie likusios neatliktos bausmės dalies. IÅ¡ A. B. taip pat nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ bei uždrausti 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

3. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas M. Vagonis, nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti – paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, uždraustos specialiosios teisės terminÄ pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir konfiskuoti ne automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , o patį automobilį. 3.1. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A.

B. negali bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Pažymi, kad nusikalstamos veikos sunkumas turėtų bÅ«ti vertinamas bÅ«tent Å¡ios nusikalstamos veikos, už kuriÄ jis yra teisiamas, o ne tos, dėl ko buvo nuteistas anksčiau ir lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neiÅ¡nykusį teistumÄ ar jam paskirta subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis.

Mano, kad Å¡iuo atveju naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitus bylos duomenis (dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , rÅ«pinasi mama, kuri patyrusi traumÄ , savanoriauja). Be to, pažymi, kad pagal teismų praktikÄ (bylos Nr. 1-864-993/2018) analogiÅ¡koje byloje, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Atkreipia dėmesį, kad paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nutruks nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai, jis neteks darbo, be priežiÅ«ros liks jo mama.

Å ios aplinkybės bei nuteistojo dėtos pastangos keistis ir gyventi pagal visuomenėje susiformavusias elgesio taisykles sudaro pagrindÄ spręsti, jog B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. 3.2. Skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pradžios skaičiavimo terminu – uždraudimo 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, pradžios terminÄ skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Pažymi, kad BK nėra įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pradžios momentas, tačiau sistemiÅ¡kai tai aiÅ¡kinant su joms keliamu tikslu – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pradžia turėtų bÅ«ti sietina su nuosprendžio įsiteisėjimu ir to pasėkoje pradedama vykdyti bausme. Nustačius, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pradžia yra siejama su teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pabaiga, kaip Å¡iuo atveju, galima konstatuoti, jog nuteistajam teismas paskyrė ne baudžiamojo poveikio priemonę, o antrÄ papildomÄ bausmę ir taip pažeidė dvigubo baudimo principÄ . 3.3.

Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iÅ¡ nuteistojo konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teismas nurodė, kad konfiskuoti automobilio yra netikslinga, nes po eismo įvykio automobilis yra sudaužytas. Pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas BK 72 straipsnio prasme siejamas su daiktų, padėjusių nuteistajam padaryti nusikalstamÄ veikÄ , paÅ¡alinimas iÅ¡ apyvartos. Tai nėra siejama su ekonomine nauda valstybei siekiant gauti lėšas realizavus konfiskuotÄ turtÄ , kuris buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo konfiskuoti A. B. priklausančiÄ transporto priemonę, tačiau ne priteisti konfiskuotino turto vertę.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas neginčija A. B. kaltės nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti A. B. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas iÅ¡samiau neanalizuojamas.

Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės keliami nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino pradžios nustatymo bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagrįstumo klausimai, praÅ¡ant taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , skirti transporto priemonės, o ne jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimÄ , taip pat praÅ¡ant teisės vairuoti transporto priemones terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Todėl apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas pasisako tik Å¡iais klausimais. Dėl BK 75 straipsnio taikymo 7. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymÄ pagal Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir (ar) Å¡ioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas. Tačiau pažymėtina, jog BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai, be to, net ir esant Å¡ių sÄ lygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

8. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog taikyti nuteistojo A. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti nėra pagrindo, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su nuosprendžiu, kuriuo A. B. buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Nors nuteistojo gynėjas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo pagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo subendrintas su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Å iuo nuosprendžiu A. B. buvo nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkių (BK 25 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai. Už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ jam buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (deÅ¡imčiai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo skundÄ ir nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra.

9. Visgi, net ir vertinant, jog apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino BK 75 straipsnio nuostatas, pagrindo taikyti nuteistojo A. B. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ nėra pagrindo ir dėl kitų baudžiamojoje byloje nuteistÄ jį apibÅ«dinančių duomenų. Kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors A. B. anksčiau nebuvo teistas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad jis anksčiau teistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau praėjus vos 26 dienoms po jo lygtinio paleidimo nuteistasis padarė administracinį nusižengimÄ (b. l. 55).

Pažymėtina ir tai, kad prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ A. B. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo įpareigotas per visÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tačiau Å¡ios pareigos jis ne tik nevykdė, bet ir padarė vienÄ nusikaltimÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

10. Teisėjų kolegijos manymu, esminę reikÅ¡mę vertinant nuteistojo asmenybę, turi ne apeliaciniame skunde nurodytos jo Å¡eiminės aplinkybės, socialiniai ir darbiniai ryÅ¡iai, o duomenys apie nuteistÄ jį, o bÅ«tent, kad A. B. nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu, turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , bÅ«damas recidyvistu, baustas administracine tvarka. Visa tai A. B. asmenybę apibÅ«dina itin neigiamai, atspindi jo polinkį elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, taip pat patvirtina jo atsainų požiÅ«rį į teismo jam iÅ¡reikÅ¡tÄ pasitikėjimÄ .

BÅ«tent tai pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas. Tai, kad A. B. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat tai, kad jis rÅ«pinasi mama, dirba, neatsveria nurodytų didesnį jo asmenybės pavojingumÄ rodančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje elgsis nepriekaiÅ¡tingai, todėl, įvertinęs nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

11. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti A. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės draudimo vairuoti transporto priemones termino pradžios nustatymo 12. Skundo autorius nesutinka, jog nuteistajam A. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones termino pradžios skaičiavimu. Teigia, kad BK nėra įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pradžios momentas, tačiau mano, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pradžia turėtų bÅ«ti sietina su nuosprendžio įsiteisėjimu ir to pasėkoje pradedama vykdyti bausme.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – gali bÅ«ti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra prevencinis – uždraudus vairuoti transporto priemonę yra užkertamas kelias asmeniui toliau vairuoti transporto priemones, kai jis yra neblaivus.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminÄ skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo gynėjas draudimo vairuoti transporto priemones termino neskundžia, tačiau teigia, jog terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

14. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėju, jog baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pradžios momentas, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba areÅ¡to bausme, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Å ios nuostatos kontekste darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo pradžiÄ ir tvarkÄ . Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimas atitinka tiek BK 68 straipsnio 4 dalies, tiek BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatas. Å iame kontekste pastebėtina tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, taikymas yra siejamas bÅ«tent su de facto (faktiÅ¡kai) kaltininko patiriamais suvaržymais, todėl nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę jos vykdymas sustabdomas iki paskirtos bausmės atlikimo – pagrindo toliau vykdyti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę atsiradimo.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo 15. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti iÅ¡ nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas BK 72 straipsnio prasme siejamas su daiktų, padėjusių nuteistajam padaryti nusikalstamÄ veikÄ , paÅ¡alinimas iÅ¡ apyvartos. Tai nėra siejama su ekonomine nauda valstybei siekiant gauti lėšas realizavus konfiskuotÄ turtÄ , kuris buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo konfiskuoti A. B. priklausančiÄ transporto priemonę, tačiau ne priteisti konfiskuotino turto vertę.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, jo 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, ji nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

17. Kaip matyti, atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stipriai apgadintas (b. l. 15-18), kÄ patvirtina ir byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai (b. l. 44), o taip pat ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nusikaltimų veikų registravimo skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausti transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti vieÅ¡ajame eisme bei panaikinti privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentÄ (b. l. 19). Todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tokį automobilį konfiskuoti valstybės naudai yra netikslinga ir remdamasis VÅ Ä® „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta konfiskuotino automobilio verte (b. l. 25), konfiskavo automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 780 eurų.

18. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iÅ¡ tokių paskirčių – užkirsti keliÄ ateityje daryti nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga yra tai, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimas buvo A. B. nusikalstamų veikų padarinys. Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi bÅ«ti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios daryti naujas nusikalstamas veikas.

19. Vadovaujantis tuo, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. B. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundÄ atmesti. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas