0dbe124f-1069-481a-abf9-a43c93d0fb85 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P.Jaržemskis

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

    N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 12 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Julijai Štreimikienei, dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai, ieškovui A. J.,

ieÅ¡kovo atstovui advokatui Ernestui BuÅ¡movičiui, atsakovo atstovei advokatei Sigitai Černienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Eiresta“ apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-376-371/2009 pagal ieÅ¡kovo A.

J. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Eiresta“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

 IeÅ¡kovas A. J. 2009-01-28 pateikė ieÅ¡kinį ir 2009-06-29 patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas:

           1) Pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 125 str. 1 d. nuo 2009-01-05 neteisėtu ir laikyti, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis nutraukta pagal DK 297 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;

           2) Priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo 2009-01-05 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskaičiuojant Å¡iÄ sumÄ pagal 809,76 Lt vidutinį darbo užmokestį; Â

           3) Priteisti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 2429,28 Lt (809,76 Lt x 3) ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, nukreipiant sprendimÄ vykdyti skubiai. IeÅ¡kovas atsisakė reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , nurodęs, jog atsisakymo pasekmės pagal CPK 294 str. žinomos. Nurodė, kad nuo 2004 m. dirbo pas atsakovÄ elektromontuotojo pareigose. Nuo 2007-07-26 buvo pervestas į elektrikų brigadininko pareigas. Nuo 2008 m. atsakovo direktorius pradėjo reikÅ¡ti nepagrįstas pretenzijas ir atsisakydavo iÅ¡leisti ieÅ¡kovÄ kasmetinių

atostogų. Situacija dar labiau paaštrėjo, kai 2008-12-19 ieškovas raštišku prašymu kreipėsi į

darbdavį su praÅ¡ymu suteikti kasmetines atostogas nuo 2008-12-22 iki 2009-01-27. Atsakovo direktorius atsisakė priimti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl kasmetinių atostogų suteikimo, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ darbdaviui iÅ¡siuntė registruotu laiÅ¡ku, o 2009-01-12 LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui ieÅ¡kovas pateikė skundÄ . Kadangi darbdavys nepriėmė įsakymo, remiantis kuriuo ieÅ¡kovui bÅ«tų suteiktos kasmetinės atostogos, ieÅ¡kovas tęsė darbÄ atsakovo darbovietėje. 2009-01-05 sekretorė H.

V. pranešė, kad ieÅ¡kovÄ kviečia direktorius. Atvykus pas direktorių, ieÅ¡kovui buvo pateiktas 2009-01-05 įspėjimas Nr. 2-001, kad dėl etatų mažinimo ieÅ¡kovas bus atleistas iÅ¡ elektrikų brigadininko pareigų ir pagal DK 129 str. 1 d., 140 str. 1 d. 3 p. bus iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė iÅ¡moka. IeÅ¡kovas nurodė, jog nesutinka su tokiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu bei pasiÅ«lė darbo sutartį nutraukti Å¡alių susitarimu. 2009-01-05 ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį LR DK 125str. 1 d. pagrindu bei iÅ¡mokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę kompensacijÄ ir visiÅ¡kai atsiskaityti už nepanaudotas atostogas.

Direktorius, susipažinęs su praÅ¡ymu, žodžiu patvirtino, kad neprieÅ¡tarauja tokiam darbo sutarties nutraukimo pagrindui ir praÅ¡yme nurodytoms sÄ lygoms. TÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2009-01-05 sekretorė H. V. ieÅ¡kovui įteikė 2009-01-05 įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo Nr. P-001, kuriame buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovo 2009-01-05 praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo pagal DK 125 str. 1 d. (Å¡alių susitarimu) nuo 2009-01-05, iÅ¡mokant ne penkių, o tik dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

IeÅ¡kovas pasirašė, jog gavo minėtÄ Ä¯sakymÄ , tačiau su juo nesutiko, kadangi jis neteisėtas. Nesant ieÅ¡kovo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo dėl darbdavio pasiÅ«lytų darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, atsakovas negalėjo nutraukti darbo sutarties DK 125 str. 1 d. pagrindu. 2009-01-05 nutraukus darbo sutartį, galutinis atsiskaitymas su ieÅ¡kovu buvo pervestas 2009-01-16, o 2009-02-26 atsakovas pervedė 315,09 Lt sumÄ už uždelstÄ atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laikÄ , todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯vykdė (LR DK 36 str., 140 str. 1 d. 3 p., 141 str. 1 d. ir 3 d.,

295 str. 2 d. 5 p., 297 str. 1 d. ir 4 d., 298 str., 299 str., 302 str.).

Atsakovas UAB „Eiresta“ atsiliepime į ieškinį prašė jį

atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl kasmetinių atostogų

suteikimo pateikė įmonės vadovui tik 2008-12-19, t.y. prieš tris dienas nuo to momento, nuo kurio prašė išleisti kasmetinių atostogų. Ieškovo prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo negalėjo būti patenkintas, nes jis buvo pareikštas skubos tvarka, iš anksto nesuderinus atostogų laikotarpio su įmonės vadovu. Kadangi ieškovas neturėjo nei sveikatos problemų, nei šeimyninių ar kitų sunkumų, dėl kurių jis negalėtų tinkamai vykdyti savo darbo pareigų, ieškovo buvo prašoma palaukti tinkamo laikotarpio kasmetinėms atostogoms suteikti.

IeÅ¡kovas pateikė skundÄ Valstybinei darbo inspekcijai. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai buvo vertinami kaip nenoras dirbti. Dėl įmonės mažėjančių darbo apimčių ir kitų ekonominių veiksnių, kurie neigiamai įtakoja įmonės veiklÄ , buvo nuspręsta panaikinti elektrikų – brigadininko etatÄ . IeÅ¡kovui 2009-01-05 buvo įteiktas UAB „Eiresta“ generalinio direktoriaus įspėjimas dėl darbo sutarties su ieÅ¡kovui nutraukimo DK 129 str. 1 d. pagrindu. Vadovaujantis Å¡iuo įspėjimu, ieÅ¡kovas iÅ¡ elektrikų - brigadininko pareigų turėjo bÅ«ti atleistas po dviejų mėnesių nuo įspėjimo įteikimo dienos, t.y. nuo 2009-03-05, iÅ¡mokant Å¡iam darbuotojui DK 140 str. 1 d. 3 p. nustatytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , bei visas kitas su darbu susijusias kompensacijas.

IeÅ¡kovas su tokia jo atleidimo iÅ¡ darbo tvarka nesutiko ir tÄ pačiÄ dienÄ pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. tvarka, praÅ¡yme pasiÅ«lęs atsakovui lygiai tokias pačias sÄ lygas, kurias atsakovas bÅ«tų įvykdęs, jeigu darbo sutartį su ieÅ¡kovu bÅ«tų nutraukęs pagal pateiktÄ ieÅ¡kovui įspėjimÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gauti visas iÅ¡mokas, tačiau nenorėjo atidirbti tų dviejų mėnesių, kuriuos bÅ«tų reikėję atidirbti, nutraukiant darbo sutartį pagal atsakovo įteiktÄ Ä¯spėjimÄ .

Å i aplinkybė įrodė faktÄ , jog ieÅ¡kovas norėjo iÅ¡ atsakovo gauti kuo daugiau pinigų, bet dirbti noro nereiÅ¡kė. Atsisakius patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pagal praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas sutiko su atsakovo pasiÅ«lymu nutraukti darbo sutartį nuo 2009-01-05 ir su sÄ lyga iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas bei dviejų ieÅ¡kovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ . IeÅ¡kovas generalinio direktoriaus įsakymÄ pasirašė su atžyma „gavau“.

Ieškovo parašas įsakyme su tokia atžyma reiškia „sutinku“. Ieškovas net ir pačioje darbo sutartyje, grafoje ties „darbo sutarties nutraukimas“ yra aiškiai pasirašęs, jog darbo sutartis nutraukta DK 125 str. 1 d. pagrindu nuo 2009-01-05. Ieškovas darbo sutartyje pasirašė jau susipažinęs su atsakovo vadovo įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo (DK 125 str., 169 str.).

 Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009-08-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

           1) Pripažinti ieÅ¡kovo A. J. atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Eiresta“ pagal LR DK 125 str. 1 d. nuo 2009-01-05 neteisėtu ir laikyti, kad ieÅ¡kovo A. J. darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 297 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos;

           2) Priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai vieno mėnesio priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 831,22 Lt ir 7315,38 Lt priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-01-06 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 2009-09-30, iÅ¡ viso: 8146.60 Lt priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio; Â

           3) Priteisti iÅ¡ atsakovo 244,39 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai bei 1000 Lt už dalyvavusio byloje advokato pagalbÄ ieÅ¡kovo naudai;

           4) Priimti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimÄ atsiskaityti atsisakymÄ ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti ir netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo nukreipti sprendimÄ vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2004-07-01 iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t.y. iki 2009-01-05, neterminuotos darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovÄ elektromontuotoju, nuo 2007-07-26 elektrikų brigadininku, vėliau - elektromontuotoju. Teismas konstatavo, jog 2009-01-05 ieÅ¡kovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 str. 1 d. nuo 2009-03-05, iÅ¡mokant iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pagal DK 140 str. 1 d. 3 p. Teismas konstatavo, kad iki 2009-01-05, kol nebuvo ieÅ¡kovui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 str. 1 d., raÅ¡tiÅ¡kų praÅ¡ymų nutraukti darbo sutartį iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovas negavo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas turėjo neiÅ¡naudotas atostogas už 2008 metus, todėl teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime bei teisme iÅ¡dėstyta pozicija, kad ieÅ¡kovas nenorėjo dirbti, nes prašė suteikti kasmetines atostogas. Teismas pažymėjo, jog nesuprantama, kaip ieÅ¡kovas savo praÅ¡ymu suteikti atostogas galėjo apsunkinti finansinę bendrovės padėtį, jeigu vėliau, atleidžiant jį iÅ¡ darbo, buvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, t.y. sumokėta tiek, kiek bÅ«tų gavęs ieÅ¡kovas, bÅ«damas atostogose. Atsakovas neneigė fakto, kad 2008 m. gruodžio mėn. bendrovės vykdomų darbų apimtis sumažėjo. Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino ieÅ¡kovo tiesioginis virÅ¡ininkas P. J., kuris parodė, kad kliūčių iÅ¡eiti ieÅ¡kovui atostogauti dėl Å¡ios priežasties nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovo nenoras dirbti per įspėjimo terminÄ , kaip teigia atsakovas, taip pat neprieÅ¡tarauja DK reikalavimams. Teismas konstatavo, jog Å¡ios bylos aplinkybės įrodė, kad ieÅ¡kovas darbo sutarties nutraukti neketino, o iniciatoriumi nutraukti darbo sutartį buvo atsakovas.

Teismas nustatė, kad Å¡alių derybos dėl sutarties pagal DK 125 str. 1 d. prasidėjo, kai ieÅ¡kovas, gavęs įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. 1 d., tÄ pačiÄ dienÄ pateikė darbdaviui praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu ir nurodė atleidimo sÄ lygas: iÅ¡mokėti jam dviejų mėnesių atlyginimÄ (įspėjimo termino), trijų mėnesių atlyginimÄ už darbo staÅ¾Ä ir už nepanaudotas atostogas. Atleidimo data praÅ¡yme nebuvo nurodyta, tačiau teisme nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas neginčijo, kad susitarimas nutraukti darbo sutartį buvo nuo 2009-01-05. Teismas nustatė, jog derybos vyko tik dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omų sumokėti sumų. IeÅ¡kovas teigė, kad direktorius sutiko su praÅ¡yme nurodytomis sÄ lygomis, tačiau ieÅ¡kovas, gavęs įsakymÄ , pamatė, kad jam bus iÅ¡mokėta žymiai mažesnė suma. Atsakovo pozicija, iÅ¡dėstyta atsiliepime bei teisme, kad buvo pasiektas žodinis susitarimas tarp direktoriaus ir ieÅ¡kovo, kad pastarasis bus atleistas iÅ¡ darbo nuo 2009-01-05 pagal DK 125 str. 1 d., iÅ¡mokant kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas bei dviejų mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas išėjo perraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, o jo nesulaukęs, direktorius parašė rezoliucijÄ ant buvusio praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovas neigė Å¡ias aplinkybes. Teismas iÅ¡ 2009-01-05 įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. P-001 bei iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimo, nustatė, jog pastarasis nesutiko su ieÅ¡kovo pasiÅ«lytu variantu dėl iÅ¡mokų dydžių ir paaiÅ¡kino, kad žodžiu susitarė dėl mažesnio dydžio. Tačiau kito praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 125 str. 1 d. su sÄ lygomis, nurodytomis įsakyme dėl atleidimo ieÅ¡kovas neparašė, ant pateikto atsakovui ir esančio byloje praÅ¡ymo (vienÄ originalÄ be rezoliucijos pateikė teismui ieÅ¡kovas, o kitÄ - su darbdavio rezoliucija - atsakovas) jokio jo sutikimo su pasiÅ«lytomis atsakovo sÄ lygomis taip pat nėra. Teismas pažymėjo, jog atsakovo rezoliucija dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo paraÅ¡yta ant to paties pirmo pateikto ieÅ¡kovo praÅ¡ymo. Teismas konstatavo, jog apklaustų liudytojų R. P., J. R.,

M. M., H.

V. parodymai dėl šių aplinkybių

prieštaringi. UAB „Eiresta“ generalinis direktorius R. P. teisme parodė, kad ieškovas neturėjo perrašyti prašymo ir

net nėjo jo perraÅ¡yti, nes įsakyme turėjo paraÅ¡yti, kad sutinka. Kitos liudytojos tvirtino, kad ieÅ¡kovas turėjo perraÅ¡yti praÅ¡ymÄ bei įsakyme paraÅ¡yti, kad sutinka. Teismas pažymėjo, jog 2009-01-05 įsakyme apie atleidimÄ iÅ¡ darbo Nr. P-001 taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovas gavo įsakymÄ ir pasirašė, o žodžio

„sutinku“ jame nėra. Žodžiai „gavau“ ir „sutinku“ nėra tapatūs, jų esmė

skiriasi, nes pirmas reiÅ¡kia, kad asmuo gavo tam tikrÄ dokumentÄ ir patvirtino savo paraÅ¡u, ir nuo tos datos gali atsirasti tam tikros teisinės pasekmės, pvz., nuo Å¡io dokumento gavimo datos gali bÅ«ti skaičiuojamas terminas dėl kreipimosi į teismÄ . Kitas žodis „sutinku“ reikÅ¡tų, kad asmuo pritarė Å¡io dokumento turiniui ir suteikia galimybę vertinti šį pritarimÄ kaip pasiektÄ Å¡alių raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo. Teismas iÅ¡ 2009-01-05 akto nustatė, kad ieÅ¡kovas nedalyvavo akto suraÅ¡ymo metu ir net nebuvo kviečiamas dalyvauti ir po akto suraÅ¡ymo su juo nebuvo supažindintas. Å io fakto neneigė pats atsakovas ir apklausti liudytojai H. V., M. M.,

J. R.. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nei žodį „gavau“, nei pateiktÄ aktÄ nėra pagrindo vertinti kaip ieÅ¡kovo sutikimÄ su įsakyme nurodytomis sÄ lygomis.

Teismas pažymėjo, jog vykdant reikalavimÄ iÅ¡mokėti atsiskaitymo su darbuotoju atleidimo dienÄ visas jam priklausančias pinigų sumas ir nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, ir buvo užpildyta ieÅ¡kovo darbo sutartis apie atleidimÄ ir jis pasirašė pas darbdavį esančiame darbo sutarties egzemplioriuje apie sutarties nutraukimÄ . Teismas konstatavo, jog atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovas pasirašė darbo sutartyje eilutėje, kur nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir tuo patvirtino, kad sutinka su atsakovo pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, jog, darbdavys, nesutikdamas su ieÅ¡kovo pasiÅ«lytomis darbo sutarties nutraukimo sÄ lygomis, turėjo teisę spręsti dėl ieÅ¡kovo atleidimo pagal DK 129 str. 1 d., nes tÄ pačiÄ dienÄ jam buvo įteiktas įspėjimas. Teismas konstatavo, jog nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovas primetė atsakovui savo valiÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo sÄ lygų, kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytos sÄ lygos faktiÅ¡kai sutampa su atsakovo jam pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, jeigu jis (ieÅ¡kovas) bÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. 1 d.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo pasiektas susitarimas dėl ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 str. 1d. nuo 2009-01-05, iÅ¡mokant dviejų mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir tos sÄ lygos atitiko tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo valiÄ , todėl yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 125 str. 1 d. nuo 2009-01-05 neteisėtu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas prašė negrÄ Å¾inti jo į darbÄ , nes gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti bei byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl sumažėjusios darbo apimties, atsakovas ketino panaikinti ieÅ¡kovo pareigybę, konstatavo, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis nutraukta pagal DK 297 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir, remiantis DK 297 str. 4 d. ieÅ¡kovui priteistina DK 140 str. numatyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui priskaičiuotas darbo užmokestis prieÅ¡ atleidimÄ už tris mėnesius (2008 m. gruodį, lapkritį, spalį) sudaro 1357 Lt (lauko priedas neįskaitomas) dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai atidirbtų dienų skaičiaus 34,5 ir sudaro 39,33 Lt. Teismas pažymėjo, jog pagal DK ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priteisiama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (ieÅ¡kovas turėjo bendrovėje nepertraukiamÄ jį darbo staÅ¾Ä virÅ¡ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių mėnesių, nuo 2004-07-01 iki 2009-01-05), kuri skaičiuojama: 39,33 Lt priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis dauginamas iÅ¡ 2009 m. paskelbto 21.1 metinio vidutinio darbo dienų skaičiaus, esant penkių darbo dienų savaitei ir sudaro 39,33 Lt x 21.1x3= 2489,58 Lt. Atleidžiant iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui buvo sumokėta 1658,36 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, todėl Å¡i suma atimama iÅ¡ paskaičiuotos sumos (2489,58 Lt - 1658,36 Lt), ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 831,22 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.

Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas nuo 2009-01-13 įregistruotas Å alčininkų darbo biržoje, gauna nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau DK nenumato, kad dėl kitų darbuotojo gaunamų pajamų po atleidimo iÅ¡ darbo turėtų bÅ«ti mažinama iÅ¡moka dėl priverstinės pravaikÅ¡tos, todėl priverstinės pravaikÅ¡tos laikas skaičiuojamas nuo 2009-01-06, nes 2009-01-05 ieÅ¡kovui sumokėta kaip už darbo dienÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 2009-09-30. Teismas konstatavo, jog Å¡i suma sudaro 7315,38 Lt, skaičiuojant pagal 39,33 Lt vienos dienos priskaičiuotÄ vidutinį darbo užmokestį, padaugintÄ iÅ¡ 186 darbo dienų už minėtÄ laikotarpį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 7315,38 Lt priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-01-06 iki 2009-09-30, t.y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

 Kadangi ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo valstybės naudai 244,39 Lt žyminio mokesčio. Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad byla nebus vedama per advokatÄ , tačiau tai neatėmė iÅ¡ jo numatytos teisės pasinaudoti kvalifikuoto teisininko, advokato pagalba bet kurioje proceso stadijoje, todėl yra pagrindas, atsižvelgiant į parengtų procesinių dokumentų bei teismo posėdžių skaičių, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 1000 Lt už advokato dalyvavusio byloje pagalbÄ .

 Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo, pareikÅ¡to ieÅ¡kinyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimÄ atsiskaityti, reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK jam žinomos, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovo atsisakymÄ priimti ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukti. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas prašė nukreipti sprendimÄ vykdyti skubiai, tačiau į darbÄ ieÅ¡kovas negrÄ Å¾intas jo praÅ¡ymu, Å¡iuo metu įregistruotas darbo biržoje, gauna nedarbo draudimo paÅ¡alpÄ , priteistos sumos yra iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , atsakovas yra veikianti bendrovė, o ieÅ¡kovas neįrodė, kad egzistuoja ypatingos aplinkybės, dėl kurių uždelsimas įvykdyti sprendimÄ gali padaryti jam didelę žalÄ arba gali pasidaryti negalima sprendimÄ Ä¯vykdyti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ nukreipti sprendimÄ vykdyti skubiai (DK 124 str. 1 p., 125 str. 1 d., 129 str. 1 d., 140 str., 297 str. 4 d., CPK 51 str., 88 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d., 98 str., 293 str. 4 p., 294 str., 295 str.).

 Atsakovas UAB „Eiresta“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2009-08-31 Å alčininkų rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo sprendimo dalis, kuria buvo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, yra priimta, pažeidžiant materialinės ir proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai:

           1) Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovo nenoras atidirbti du mėnesius per įspėjimo terminÄ apelianto įmonėje neprieÅ¡tarauja DK 130 str. 5 d. nuostatoms. Atsakovo nuomone, Å¡i teisės norma yra skirta darbdaviui. Atsakovas Å¡iuo atveju sutiko ir įsipareigojo iÅ¡laikyti ieÅ¡kovui darbo vietÄ du mėnesius iki to laikotarpio, kol bus naikinamas ieÅ¡kovo etatas, mokant ieÅ¡kovui darbo užmokestį. Atsakovas neketino atleisti ieÅ¡kovo anksčiau nei baigsis įspėjamasis terminas dėl etatų mažinimo. IeÅ¡kovas atidirbti atsakovo įmonėje nenorėjo ir nesutiko. IeÅ¡kovas savo iniciatyva tÄ pačiÄ Ä¯spėjimo dėl etatų mažinimo įteikimo dienÄ pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. tvarka. Tarp Å¡alių vyko derybos dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. pagrindu. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtino ir pirmos instancijos teismas sprendime.

           2) Nei DK normos įsakmiai nenurodo, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , nėra pasisakęs, jog darbo sutarties Å¡alių susitarimas nutraukti darbo sutartį DK 125 str. pagrindu privalo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos. RaÅ¡ytinės tokio susitarimo formos laikymasis turėtų apsaugoti susitarimo Å¡alis nuo nepagrįstų ginčų ir klaidingų susitarimo aplinkybių bei sÄ lygų interpretavimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių nebuvo sudarytas atskiras raÅ¡ytinės formos susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. pagrindu, pirmos instancijos teismas, vertindamas darbo sutarties nutraukimo sÄ lygas, turėjo tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus, liudijančius darbo sutarties Å¡alių ketinimus bei valiÄ . Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kovu pagal sÄ lygas, kurios visiÅ¡kai neatitinka ieÅ¡kovo valios. IeÅ¡kovo valiÄ nutraukti darbo sutartį su atsakovu bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis, kuriomis ir buvo nutraukta darbo sutartis, įrodė ieÅ¡kovo veiksmų eiliÅ¡kumas, kuris pagrįstas byloje esančiais įrodymais: UAB „Eiresta“ įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu dėl etatų mažinimo; 2009-01-05

ieškovo prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. pagrindu;  2009-01-05 UAB „Eiresta“ įsakymu dėl darbo

sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu, su kuriuo ieÅ¡kovas iÅ¡ karto buvo supažindintas; darbo sutarties užpildymu su atžyma apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 125 str. pagrindu nuo 2009-01-05, po kuria ieÅ¡kovas pasirašė iÅ¡ karto po susipažinimo su darbdavio įsakymu.

           3) Pirmosios instancijos teismas, vertindamas susitarimo tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo, kuris atitiktų ieÅ¡kovo valiÄ , buvimo faktÄ privalėjo atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis vyko Å¡alių derybos dėl darbo sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovas, bÅ«damas darbuotoju, ir pateikdamas atsakovui praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. pagrindu, turėjo žinoti, jog darbdavys turi jo praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti ir priimti arba atmesti per įstatymo nustatytÄ laiko tarpÄ , t.y. per 7 dienas. IeÅ¡kovas po praÅ¡ymo pateikimo ir toliau privalėjo dirbti atsakovo įmonėje. Tuo tarpu ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ darbo sutartį nutraukti nedelsiant, praÅ¡ymo pateikimo dienÄ . Kaip teisme paliudijo liudytojai, įmonės vadovas skubėjo iÅ¡vykti darbo reikalais. BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nebuvo sudarytas raÅ¡tiÅ¡kas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo su visomis esminėmis darbo sutarties nutraukimo sÄ lygomis. Teismas nepagrįstai nurodė, jog liudytojų parodymai yra vertinami kaip prieÅ¡taringi. Teismas nevertino visų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų apie tai, kad ieÅ¡kovas sutiko su visomis darbo sutarties nutraukimo sÄ lygomis, kurioms esant jis ir buvo atleistas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo nebuvo pasiekta susitarimo nutraukti darbo sutartį DK 125 str. pagrindu, nutraukiant darbo sutartį nuo 2009-01-05 ir iÅ¡mokant ieÅ¡kovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Šį žodinio susitarimo faktÄ patvirtino visi apklausti liudytojai, o taip pat įrodė ir kiti ieÅ¡kovo veiksmai.

           4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė DK 297 str. 4 d. ir nepagrįstai priteisė ieškovui vidutinį darbo

užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-01-06 iki 2009-09-30. Pats ieÅ¡kovas pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ dėl darbo

sutarties nutraukimo bÅ«tent nuo 2009-01-05. Atsakovas buvo įteikęs įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal etatų mažinimÄ ir ketino iÅ¡laikyti ieÅ¡kovui darbo vietÄ dar du mėnesius, kaip kad numato įstatymas. IeÅ¡kovas pats pareiÅ¡kė savo valiÄ nuraukti darbo teisinius santykius ir neketino jų tęsti net ir du mėnesius kaip įspėjamÄ jį laikotarpį. Be to, ieÅ¡kovo elektriko-brigadininko etatas buvo naikinamas, todėl ieÅ¡kovas nebÅ«tų gavęs jokių piniginių sumų, susijusių su darbu.

Ieškovas A.

J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė palikti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2009-08-31 sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, bei

priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė AB Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu

sutarties Nr.T806040633 kopijÄ , AB SNORAS banko naudojimosi pirkimo iÅ¡simokėtinai kortelės sutarties Nr.SL080718V990019 kopijÄ bei Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . IeÅ¡kovas dar 2008-06-25 iÅ¡ AB Ūkio banko buvo paėmęs 4000 Lt kreditÄ bei 2008-08-04 iÅ¡ AB SNORO banko buvo paėmęs 10000 Lt kredito, todėl darbo sutarties nutraukimas, žiÅ«rint iÅ¡ ekonominės pusės, ieÅ¡kovui buvo ne tik nenaudingas bet ir nepalankus.

Direktoriaus kabinete tarp ieškovo ir atsakovo atstovo direktoriaus R. P. vyko derybos išimtinai dėl piniginės kompensacijos dydžio. Tokios bylos

aplinkybės įrodė, kad siūlymo nutraukti darbo sutarti šalių susitarimu iniciatorius buvo atsakovas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas visiškai patvirtina šias atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

           Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Ä®statymų leidėjas Å¡ios kategorijos bylose nustatė teismui aktyvų vaidmenį ir galimybę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas peržengti atsakovo apeliacinio skundo ribas, papildant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ieÅ¡kovo naudai. Ä®statymų leidėjas numatė, kad teismas, priimdamas sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, priteisdamas darbuotojui iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pagal DK 140 str. 1 d., priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė 7315,38 Lt priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009-01-06 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 2009-09-30 (apeliacinio skundo padavimo termino pabaiga). Atsakovui pateikus apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo diena yra apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo paskelbimo diena, todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis papildytina, nurodant, kad priteisiama iÅ¡ atsakovo UAB „Eiresta“ ieÅ¡kovo A.

J. naudai po 39,33 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2009-10-01 iki Å alčininkų rajono apylinkės teismo

2009-08-31 sprendimo įsigaliojimo dienos – 2010-04-12 (LR DK 294 str. 4 d., CPK 3 str., 320 str., 417 str.).

           Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuoroda į DK 130 str. 5 d. laikytinas rašymo apsirikimu (CPK 276 str.), nes DK 130 str. 8 d. (bet ne 5 dalies) nuostatos numato, kad tuo atveju, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

           Aplinkybės, kad atsakovas sutiko ir įsipareigojo iÅ¡laikyti ieÅ¡kovui darbo vietÄ du mėnesius iki to laikotarpio, kol bus naikinamas ieÅ¡kovo etatas, mokant ieÅ¡kovui darbo užmokestį, nesuteikia darbdaviui jokių teisinių privilegijų, nes nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, ar Å¡alių valia dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. tvarka buvo suderinta ir iÅ¡reikÅ¡ta, sudarant raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ , nes įstatymų leidėjas nustatė, kad darbo sutarties nutraukimas Å¡alių susitarimu pagal DK 125 str. turi bÅ«ti įformintas raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu, nurodant nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, įvardinant kitas sutarties nutraukimo sÄ lygas (kompensacijas, nepanaudotų atostogų suteikimÄ ir pan.).

           Aplinkybės, kad ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ Ä¯spėjimo dėl etatų mažinimo įteikimo dienÄ pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. tvarka ir tarp Å¡alių vyko derybos dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. pagrindu, sudarė teisinį pagrindÄ Å¡alims pasiektÄ susitarimÄ Ä¯forminti raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nebuvo sudarytas atskiras raÅ¡ytinės formos susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. pagrindu, pirmos instancijos teismas, vertindamas darbo sutarties nutraukimo sÄ lygas, objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, liudijančius darbo sutarties Å¡alių ketinimus bei valiÄ .

           Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kovu pagal sÄ lygas, kurios neatitiko tikrosios ieÅ¡kovo valios. 2009-01-05 ieÅ¡kovo praÅ¡yme (b.l. 65) dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 str. pagrindu buvo iÅ¡reikÅ¡ta darbuotojo valia iÅ¡mokėti 2 mėnesių vidutinį darbo užmokestį už įspėjimo laikotarpį, trijų vidutinių mėnesių atlyginimÄ už staÅ¾Ä toje įmonėje ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Å iame praÅ¡yme nurodyta atsakovo vadovo rezoliucija ieÅ¡kovÄ Â atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 125 str., iÅ¡mokant dviejų mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, neatitinka darbuotojo iÅ¡reikÅ¡tos valios, todėl minėto praÅ¡ymo pagrindu priimtas atsakovo 2009-01-05 įsakymas (b.l. 38) atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 125 str., iÅ¡mokant dviejų mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, neatitinka ieÅ¡kovo valios, iÅ¡reikÅ¡tos 2009-01-05 ieÅ¡kovo praÅ¡yme. Tai, kad ieÅ¡kovas 2009-01-05 įsakyme pasirašė, nurodydamas, kad įsakymÄ gavo, nereiÅ¡kia ieÅ¡kovo sutikimo su darbdavio sÄ lygomis, nes sÄ vokos „gavau“ ir „sutinku“ nėra tapačios, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas.

           Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties užpildymas su atžyma apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 125 str. pagrindu nuo 2009-01-05 (b.l. 5-8, 92-93), po kuria ieÅ¡kovas pasirašė, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas sutiko su darbdavio pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, nes Å¡iame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo nėra raÅ¡tu įvardintos pagal DK 125 str. 1 d. kitos sutarties nutraukimo sÄ lygos (dėl iÅ¡eitinių iÅ¡mokų ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas) ir nėra nuorodos į atsakovo 2009-01-05 įsakymÄ . Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teisme pripažino, kad ieÅ¡kovo pateiktas pasiÅ«lymas atsakovui, kaip darbdaviui, priimtinas nebuvo (b.l. 23-25). Tai, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kovu pagal sÄ lygas, kurios neatitiko tikrosios ieÅ¡kovo valios, patvirtina ieÅ¡kovo pateiktas 2009-10-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l. 136-137), kurio turinio atsakovas neginčijo, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo juo abejoti ir remiasi.

           Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apklaustų liudytojų parodymus, nes liudytojų R. P., J. R., M. M., E. P., P. J. (b.l. 72-84) ir H. V. parodymuose (b.l. 95-100) nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. Tai, kad įmonės vadovas skubėjo iÅ¡vykti darbo reikalais 2009-01-05 tinkamai neįforminus Å¡alių susitarimo, sudaro teisinį pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo nebuvo pasiektas susitarimas nutraukti darbo sutartį DK 125 str. pagrindu, nutraukiant darbo sutartį nuo 2009-01-05 ir iÅ¡mokant ieÅ¡kovui tik dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

           Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, visapusiÅ¡kai bei objektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ .

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip

teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Ieškovo pateiktos AB Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu

sutarties Nr.T806040633 kopija (b.l. 133), AB SNORAS banko naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutarties Nr.SL080718V990019 kopija (b.l. 134-135) neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iÅ¡ esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å iuo atveju byla iÅ¡spręsta ieÅ¡kovo naudai, kuris apeliacinės instancijos teisme pateikė 1250 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (b.l. 144-146). Tai, kad įrodymai dėl faktiÅ¡kai patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pateikti ir sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, atmetant atsakovo apeliacinį skundÄ , sudaro teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkinti visiÅ¡kai (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

          Â

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė:

Palikti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Â

Papildyti Šalčininkų

rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį:          Â

„Priteisti iš atsakovo UAB „Eiresta“ ieškovo A.

J. naudai po 39,33 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2009 m. spalio 1 d. iki Å alčininkų rajono apylinkės teismo

2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo įsigaliojimo dienos – 2010 m. balandžio

12 d.“.

           Priteisti iš atsakovo UAB „Eiresta“ 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. J. naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Neringa Švedienė

Teisėjai

                                                                                                                Danutė Kutrienė

                                                          Â

                                                                                                                       Andžej Maciejevski