2021-10-20 Nr. AB-21724-3-61-3-02252-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-534-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02252-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Orange Style“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Medholidays“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos E. G. vardu A. B. 2021 m. liepos 6 d. padavė skundą, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 599 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų nuo pretenzijos atsakovui įteikimo dienos (2021 m. vasario 5 d.) iki visiško jo įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2021 m. liepos 22 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti patikslintą skundą, kuriame aiškiai nurodyti jo faktinį pagrindą, t. y. nurodyti kiekvienos institucijos neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinama turtinė ir neturtinė žala, taip pat formuluojant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodyti konkretų žalos dydį, kurį pareiškėja siekia prisiteisti iš kiekvieno viešojo administravimo subjekto. Teismas nutartyje pažymėjo, kad skundo pagrindas yra neaiškus, t. y. nėra aišku, iš ko kildinama skunde prašoma priteisti žala, ar iš sutartinių teisinių santykių, ar iš skunde nurodytų viešojo administravimo subjektų veiksmų, susijusių su vartotojų teisių interesų galimai netinkamu gynimu.

Pareiškėjos vardu A. B. 2021 m. liepos 9 d. padavė teismui patikslintą skundą, pareiškėja teismui patikslintą skundą padavė 2021 m. liepos 12 d. Šiuose procesiniuose dokumentuose nurodomi iš esmės analogiški argumentai bei reiškiami tapatūs reikalavimai kaip ir pirminiame skunde.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.

Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus).

Teismas pažymėjo, kad 2021 m. liepos 8 d. nutartyje buvo nurodyta, jog teismui nėra aišku, iš ko kildinama skunde prašoma priteisti žala, ar iš sutartinių teisinių santykių, ar iš skunde nurodytų viešojo administravimo subjektų veiksmų, susijusių su vartotojų teisių interesų galimai netinkamu gynimu. Iš skundų, gautų 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. liepos 12 d., turinio taip pat nėra aišku, iš kokių konkrečių viešojo administravimo subjektų veiksmų pareiškėja kildina solidarinę atsakomybę dėl neįvykusios kelionės ir dėl to negrąžintų pinigų. Pareiškėjos ir jos atstovo skundų, gautų 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. liepos 12 d., turinys yra painus ir nesuprantamas. Pareiškėja, apibūdindama galimai neteisėtus viešojo administravimo subjektų veiksmus, neindividualizavo, kaip šie veiksmai bendrai įtakojo būtent jai padarytos žalos atsiradimą, nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su skunde reiškiamais reikalavimais, o apsiribojo abstrakčių aplinkybių, susijusių su galimais vartotojų teisių pažeidimais, dėstymu. Todėl teismui lieka neaiškus skunde reiškiamų reikalavimų pagrindas.

Aukščiau nurodytus skundo trūkumus teismas laikė esminiais, kurių nepašalinus, nėra galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimą, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį ir klausimą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo pranešti Jungtinių tautų Komitetui dėl žmonių kankinimo Lietuvos teismuose. Pareiškėja atskirajame skunde dėsto aplinkybes ir argumentus, nurodytus skunde ir patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo veikimo prieš vartotojus, dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, įstatyminio pagrindo moralinei žalai atlyginti ir kt. Pareiškėja nurodo, kad dėl 2020 m. kovo 14 d.–2020 m. kovo 21 d. neįvykusios kelionės ji patyrė 599 Eur turtinių nuostolių ir 5 000 Eur moralinę žalą. Pareiškėjos manymu, skundžiama teismo nutartis surašyta, vadovaujantis emocijomis, o ne faktine bylos medžiaga, įrodymais ir ABTĮ nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-604-624/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Įstatyme yra nustatytas reikalavimas pareiškėjui pagal jo pasirinktą pagrindo ir reikalavimų apimtį tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, t. y. juos išdėstyti procesiniame dokumente aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš skundo turi būti aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo argumentus bei suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundas surašytas gana painiai ir nesuprantamai, iš jo turinio nėra aišku, iš kokių konkrečių viešojo administravimo subjektų veiksmų pareiškėja kildina solidarią atsakomybę dėl neįvykusios kelionės ir dėl to negrąžintų pinigų, be to, pareiškėja, apibūdindama galimai neteisėtus viešojo administravimo subjektų veiksmus, neindividualizavo, kaip šie veiksmai bendrai įtakojo būtent jai padarytos žalos atsiradimą, nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su skunde reiškiamais reikalavimais, o apsiribojo abstrakčių aplinkybių, susijusių su galimais vartotojų teisių pažeidimais, dėstymu. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos pateiktas patikslintas skundas neatitiko skundui keliamų aiškumo ir nuoseklumo reikalavimų, jame tinkamai neatsižvelgta į pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, o tiesiog perrašyti pirminiame skunde nurodyti argumentai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepašalino minėtoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą nutarė laikyti nepaduotu.

Pažymėtina, kad atskirajame skunde pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį ir 151 straipsnį, be kita ko, turi būti nurodyti ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Pareiškėjos atskirojo skundo turinys, išskyrus reikalavimą panaikinti ginčijamą nutartį, yra analogiškas skundo ir patikslinto skundo turiniui, jame nėra nurodyti konkretūs nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvai, teisinis pagrindas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti prašymai nesusiję su nagrinėjama byla, todėl dėl jų šioje nutartyje nepasisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius