0dbdd740-c034-4f63-b781-5bc5e767ec73 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-290-803/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00542-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.8.11.1; 3.2.3.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė, sekretoriaujant Anai Prutkovskai, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ atstovui E. Å ., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ atstovei advokatei Jolitai Urbienei, trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje OU AGIO „Ehitus“ atstovei advokatei Neringai Gylytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS VANDENYS“ ieÅ¡kinį dėl nuostolių priteisimo iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ ir pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS VANDENYS“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, L.

G., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa V. I. Group“, OU „AGIO Ehitus“, uždaroji akcinė bendrovė „Saulės kopos“. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VILNIAUS VANDENYS“ kreipėsi į teismÄ ir, galutinai suformulavusi reikalavimÄ (tomas IV, b.l. 82-91), prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Unipresta“ 38 456,15 Eur dydžio nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog 2019 m. sausio 17 d. apie 12:30 val. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ eksploatuojamoje Vingio parko vandentiekio stoties dispečerinėje buvo užfiksuotas staigus debito padidėjimas ir sumažėjęs slėgis. TÄ pačiÄ dienÄ apie 12:40 val. dispečerinėje buvo gautas praneÅ¡imas dėl galimo vandens nutekėjimo Žemaitės g., Vilniuje. 3. 2019 m. sausio 17 d. apie 13:00 val. vienas iÅ¡ vandentiekio tinklų skyriaus darbuotojų informavo dispečerinę, jog nustatyta, kad nutekėjimas įvyko UAB „Unipresta“ atstovams vykdant pavirÅ¡inių nuotekų tinklo pajungimo darbus, kuomet kryptinio gręžimo bÅ«du buvo pragręžtas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio DN400 vamzdis adresu: (duomenys neskelbtini).

Dėl įvykio 2019 m. sausio 17 d. buvo suraÅ¡ytas aktas „Dėl vandentiekio tinklo, įrenginių ar jų apsaugos zonų pažeidimo“, kuriuo buvo užfiksuotos įvykio aplinkybės bei nutekėjusio vandens kiekis (550 m3) ir kurį pasirašė ieÅ¡kovės darbuotojas (inžinierius) A. R. S. ir atsakovės atstovas A. V.. Atsakovės atstovas aktÄ pasirašė be pastabų, sutinkant su jame iÅ¡dėstyta informacija bei tuo, jog avarija įvyko bÅ«tent dėl fizinio poveikio vamzdynui, t. y. mechaninio pažeidimo.

4. Avarijos likvidavimo darbai, įskaitant asfaltbetonio dangų atstatymÄ kasimo vietose, buvo vykdomi nuo 2019-01-17 iki 2019-01-22 ir apėmė ne tik pažeisto vandentiekio tinklo remonto, tačiau ir viso vandentiekio tinklo plovimo skirtingose jo vietose (dėl ko kitoje tinklo vietoje teko ardyti asfaltbetonio dangÄ , atlikti kasimo darbus bei iÅ¡pjauti dalį tinklo) darbus. Atlikus avarijos likvidavimo darbus, buvo apskaičiuota įvykusios avarijos likvidavimo iÅ¡laidų suma ir suraÅ¡ytas 2019 m. sausio 12 d. atliktų darbų aktas Nr. 11, kreiptasi dėl nuostolių atlyginimo į atsakovę. Atsakovė 2019 m. sausio 25 d. raÅ¡te „Dėl nuostolių atlyginimo“ nurodė, kad dėl įvykio yra ieÅ¡kovės kaltė.

5. IeÅ¡kovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, 2019 m. vasario 18 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ â€žDėl vandentiekio tinklo pažeidimo ir nuostolių atlyginimo“ Nr. SD-718, kuria reikalavo per 20 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti jo patirtus nuostolius. Atsakovė pateikė 2019 m. kovo 15 d. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad atsisako atlyginti nuostolius.

6. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė, veikdama kaip profesionalus, požeminių inžinerinių tinklų įrengimo srityje besispecializuojantis ūkio subjektas bei aiškiai žinodamas, jog vykdo darbus vietovėje, kurioje yra susikirtimas su itin didelio pralaidumo (400 mm skersmens) ir reikšmės magistraliniu vandentiekio vamzdynu, turėjo suvokti tokio vamzdyno pažeidimo pasekmes bei privalėjo elgtis itin apdairiai ir imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių, siekiant atlikti žemės kasimo darbus tokiu būdu, jog nebūtų pažeistas tretiesiems asmenims priklausantis turtas.

7. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, jog visais atvejais visa projektinė dokumentacija yra rengiama paties projektuotojo ir vieÅ¡asis vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kaip požeminių komunikacijų, kurių apsaugos zonoje planuojama vykdyti rangos darbus, savininkas, jokių duomenų nei projektuotojui, nei statytojui ne tik neteikia, bet ir neturi prievolės teikti. Å iuos ieÅ¡kovės teiginius, be kita ko, patvirtina faktas, jog nei Statybos Techninio Reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, nei Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 3D-754, nuostatos nenumato tokios ieÅ¡kovės pareigos, todėl už visas klaidas projektinėje dokumentacijoje bei jos neatitikimÄ faktinei situacijai atsakinga bÅ«tent projektuotoja.

8. IeÅ¡kovė mano, kad neturi prievolės tikrinti topografiniame plane nurodytų duomenų tikslumÄ ir, kaip jos atstovai UAB „VILNIAUS VANDENYS“ inžinieriai nurodė, tokia praktika taikoma ne mažiau, kaip 7 metus. Kaip antai, ieÅ¡kovė 2012-05-03 raÅ¡tu Nr. 6-1575 (1.20-04) „Dėl esamų požeminių komunikacijų sutikslinimo" (Priedas Nr.

9) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡ydamas nurodyti teisinį pagrindÄ , kuriuo remiantis UAB „VILNIAUS VANDENYS“ privalo atsakyti už topografinių planų derinimÄ ir esamų požeminių komunikacijų sutikslinimÄ . Savo ruožtu Nacionalinė žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-08-16 raÅ¡tu Nr. lSD-(11.2)-2004 „Dėl topografinių planų derinimo“ pažymėjo, jog teisės aktuose nėra numatyta inžinierinius statinius eksploatuojančios bendrovės prievolė derinti topografinius planus.

9. Atsakovė UAB „Unipresta“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovė UAB „Unipresta“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. B23 (toliau – Sutartis) pagal kuriÄ ji įsipareigojo atlikti lauko lietaus nuotekų įrengimo darbus pagal techninį projektÄ objekte „(duomenys neskelbtini)“ ir Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis Sutarties 4.1.8. punktu užsakovas – UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprÅ«pinti rangovÄ (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija patvirtinta užsakovo (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens paraÅ¡u. Darbo projektÄ Ä¯sipareigojo parengti atsakovė.

10. Atsakovei darbų užsakovas UAB „Saulės kopos“ pateikė techninio projekto dalį „Lauko lietaus nuotekų dalis“, kurį parengė projektuotoja L. G.. Atsakovė gavo techninį projektÄ su UAB „Saulės kopos“ samdyto techninės priežiÅ«ros vadovo M. Č. paraÅ¡u „pritariu statyti“ .

11. Kadangi vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 punktu darbo projektÄ privalo rengti projektuotojas, parengęs techninį projektÄ , atsakovė kreipėsi į tÄ patį projektuotojÄ â€“ L. G., kuri parengė atsakovui ir darbo projektÄ . ParengtÄ darbo projektÄ atsakovė taip pat suderino su UAB „Saulės kopos“, tai yra darbo projektui „pritariu statyti“ pritarė statybos techninės priežiÅ«ros vadovas.

12. Atsakovė darbus vykdė vadovaudamasis techniniu bei darbo projektais, kuriuos parengė ne atsakovė, o projektuotoja L. G.. Projektai buvo suderinti su visomis atsakingomis institucijomis, tame tarpe ir ieškove UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (patvirtina techninio projekto brėžinys TP-LVN-01). Atsakovės žiniomis, Techninis projektas buvo parengtas projektuotojos, prieš tai iš ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ gavus duomenis apie sklype esamus ir ieškovei priklausančius tinklus, būtent ieškovas nurodė, jog jai priklausančių tinklų (kur įvyko avarija) altitudė yra 136,30.

13. PrieÅ¡ darbų pradžiÄ atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę tam, kad patikslintų teritorijoje po žeme esančius ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančius tinklus (vieta, gylis ir pan.), kurioje turėjo bÅ«ti tiesiami lietaus nuotekų tinklai. 2019 m. sausio 7 d. atvyko UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovas A. S. (patvirtina 2019-02-11 ieÅ¡kovės el. laiÅ¡kas), kuris peržiÅ«rėjo atsakovės turimus projektus ir brėžinius, įlipo į Å¡alia esantį lietaus nuotekų Å¡ulinį ir jokių pastabų atsakovei neturėjo, tai yra patvirtino, jog ieÅ¡kovės tinklų faktinė vieta atitiko techniniame projekte numatytÄ ir leido dirbti pagal atsakovo turimus brėžinius. Atsakovei papraÅ¡ius, kad UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovas pasiraÅ¡ytų ant brėžinių, pastarasis paaiÅ¡kino, kad techninis projektas suderintas su UAB „VILNIAUS VANDENYS“, jis papildomai pasiraÅ¡yti ant jokių brėžinių neturi, tai nėra privaloma, atsakovė gali vykdyti darbus.

14. Atsakovė, 2018 m. sausio 17 d. prieÅ¡ pradedant darbus toje vietoje, kur įvyko avarija, telefonu susisiekė su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsakingu darbuotoju T. V., kuriam pranešė, jog bus vykdomi darbai susikirtimo su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ tinklais vietoje ir paprašė, jog atvyktų UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojai tam, kad jei kiltų kokie neaiÅ¡kumai ar nesklandumai, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovai bÅ«tų vietoje ir nedelsiant imtųsi priemonių, siekiant užkirsti keliÄ nuostoliams ar jiems sumažinti. IeÅ¡kovės darbuotojas atsakė, jog jie neprivalo siųsti jokių asmenų, jei kokie nesklandumai kils, tada ir bus sureaguota, kadangi UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojai dirba Å¡alia ir bet kokių nesklandumų atveju galės operatyviai atvykti į vietÄ , kur atsakovė vykdo darbus.

15. Avarija įvyko 2018-01-17 apie 12.30 val., atsakovė nedelsiant susiekė su atsakingu darbuotoju T. V., tačiau UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovai sugebėjo atvykti į avarijos vietÄ tik po gero pusvalandžio (apie 13.00 val.), tai yra dėl ieÅ¡kovės neveikimo nuostoliai padidėjo. Atvykę darbuotojai užsuko vandenį, o atsakovė susitarė su ieÅ¡kovės darbuotoju D. U., jog siekiant sumažinti bet kokius galimus nuostolius, ieÅ¡kovė pradės Žemaitės gatvėje avarijos vietoje esančio asfalto dangos ardymo ir žemės kasimo darbus, kad ieÅ¡kovei liktų tik sutvarkyti galimai trÅ«kusį magistralinį vandentiekio vamzdį. Tuo tikslu ieÅ¡kovė taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, atsakovei buvo nurodyta, jog ji gali imtis avarijos likvidavimo veiksmų, nurodytas tai suteikiančio leidimo avarijai likviduoti Nr. V-48;

16. Nuardžius avarijos vietoje asfalto dangÄ ir atkasus žemes iki avarijos vietos, buvo iÅ¡kviestas antstolis, kuris atliko iÅ¡matavimus ir nustatė, jog techniniame projekte nurodytų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) neatitinka projekte nurodytos vietos (gylio). Anot atsakovės, avarija įvyko dėl ieÅ¡kovės kaltės, kadangi nei projekto rengimo, nei derinimo stadijoje, nei 2018-01-07 UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovui atvykus į vietÄ (kur atsakovės samdytas subrangovas vykdė darbus ir vėliau įvyko avarija), UAB „VILNIAUS VANDENYS“ jokių pastabų dėl projekto, brėžinių ir faktinės ieÅ¡kovui priklausančių po žeme esančių tinklų vietos (gylio) nenurodė, darbus atsakovei leido vykdyti pagal projekte nurodytus brėžinius ir iÅ¡matavimus.

17. Atsakovė įrodinėja, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir nuostolių dydžio. Be to, pridėtinės vertės mokestis negali bÅ«ti įskaitomas į reikalaujamÄ atlyginti žalÄ , kadangi tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra pridėtinės vertės mokesčių mokėtojai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, „kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti Å¡io asmens nuostoliu“.

18. Atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsniu yra apsidraudusi savo, kaip rangovo civilinę atsakomybę (įskaitant ir už žalÄ , padarytÄ trečiajam asmeniui, vykdant lauko ir inžinerinių tinklų montavimo darbus) akcinėje draudimo bendrovėje „Compensa V. I. Group“.

19. UAB „Saulės kopos“ tiek objekto statybos darbus, tiek rangovų (tame tarpe ir atsakovo), vykdžiusių objekto statybos darbus, civilinę atsakomybę apdraudė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „Gjensidige“.

20. Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad ji nėra tinkamas atsakovas, nes pagal ieškovės reikalavimus turi atsakyti draudikas.

21. Trečiasis asmuo L. G. atsiliepime ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad parengė techninio projekto „Daugiabučiai gyvenamieji namai (7.3) Statybininkų g. 1, Vilniaus m. statybos projektas“ dalies „Lauko lietaus nuotekų dalis“ korektÅ«rÄ . Parengta techninio projekto korektÅ«ra (nauja laida) buvo suderinta su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis institucijomis (įskaitant ir su ieÅ¡kove). Rengiant konsultacinio pobÅ«džio brėžinius buvo pasiÅ«lyti trys variantai, t. y. laida C, D ir E. Konsultacinio pobÅ«džio brėžiniai negalėjo bÅ«ti platinami tretiems asmenims. Tai yra konfidenciali informacija, kuri klaidina nežinant galutinio varianto. Ant konsultacinio pobÅ«džio brėžinių – planų galėjo likti seni užraÅ¡ai, nes buvo sprendžiama ne genplaninė dalis, kuri esminiai nesikeitė. Keitėsi projektuojamo lietaus nuotekų vamzdyno gyliai ir nuolydžiai.

22. Anot projektuotojos L. G., statytojas darbo projekto (bÅ«tino vykdyti statybos darbus) rengimÄ pavedė rangovui (t.y. atsakovei UAB „Unipresta“). Rangos darbų sutarties punkte Nr. 4.1.9. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta „Darbo projektÄ rengia rangovas“. Atsakovė klaidina teismÄ ne tik nurodydama, jog darbo projektÄ privalo rengti techninį projektÄ rengęs projektuotojas, tačiau ir nurodydama, jog ji parengė darbo projektÄ , reikalingÄ vykdyti statybos darbus. Atsakovės atstovas A. V. į jÄ kreipėsi dėl galimo bendradarbiavimo rengiant darbo projektÄ . Telefonu su atsakovės atstovu sutarė, jog parengs eskizinius brėžinius, kurie galėtų bÅ«ti pagrindas rengti darbo projektÄ ir jei atsakovei mano brėžiniai technologiÅ¡kai bus priimtini (t. y. atsakovė galės tokiu bÅ«du vykdyti statybos darbus), sudarys projektavimo darbų sutartį darbo projektui rengti.

23. Trečiasis asmuo L. G. pabrėžė, kad atsakovė nesikreipė dėl projektavimo darbų sutarties sudarymo darbo projektui rengti. Pagal bylos šalių nurodytas aplinkybes darytina prielaida, kad atsakovė vykdė darbus pagal jos konsultacinio pobūdžio brėžinius, kurie negali būti laikytini darbo projektu, nes net nebuvo tinkamai apiforminti (atsakovei nebuvo pateikti originaliu ar elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai, aiškinamojo rašto, techninių specifikacijų ir kt.).

24. Trečiasis asmuo L. G. atkreipė dėmesį, jog darbo projekto konsultacinio pobÅ«džio eskiziniuose brėžiniuose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog „PrieÅ¡ darbų pradžiÄ susikirtimų gylius patikslinti ir iÅ¡kviesti jų atstovus“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Å¡ios prievolės neįvykdė, jos nuomone, paveikė žalos atsiradimÄ . Projektuotoja tvirtina, jog ieÅ¡kovės atstovė teisingai patvirtino, jog darbo projektas nebuvo pateiktas derinti UAB „VILNIAUS VANDENYS“.

25. Trečiasis asmuo ADB „Compensa V. I. Group“ atsiliepime nurodė, kad tarp ADB „Compensa V. I. Group“ ir draudėjo UAB „Unipresta“ buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. 1304/9100005). Trečiojo asmens nuomone, kasimo darbai buvo vykdomi pagal projektinę dokumentacijÄ , kuri buvo suderinta ir su ieÅ¡kove, nepažeidžiant žemės kasimo darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Remiantis ieÅ¡kovės pateikta informacija, projektinėje dokumentacijoje buvo pažymėta, kad pažeisto vandentiekio vamzdžio virÅ¡aus altitudė turėjo bÅ«ti 136,30 m, o naujai tiesto DN 400 lietaus nuotekų vamzdžio latako altitudė buvo 135,15 m, tačiau faktinė pažeisto vamzdyno buvimo vieta neatitiko projektinėje dokumentacijoje numatytos.

Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovė prieÅ¡ pradedant darbus į objektÄ buvo iÅ¡kvietusi ir ieÅ¡kovės atstovus, kurie privalėjo patikslinti objekto teritorijoje esančių ieÅ¡kovui priklausančių vamzdynų faktinę buvimo vietÄ . Ä®vertinus, tai, kad vamzdynas buvo pažeistas dėl to, kad jo faktinė buvimo vieta neatitiko brėžiniuose pažymėtos, darytina iÅ¡vada, kad 2019-01-17 įvykį paveikė ne atsakovės, o ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai (nepakankamas rÅ«pestingumas).

26. Trečiojo asmens „OU AGIO Ehitus“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad jog 2019 m. sausio 8 d. elektroniniu laiÅ¡ku trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovę ir nurodė, jog laukia patvirtinimo, kad dabartiniai 400 mm. vandentiekio vamzdžiai prieÅ¡ kamerÄ EL-151 yra tiksliai toje vietoje, kaip pažymėta projekto profilyje. Trečiasis asmuo taip pat pabrėžė, jog traukiant vamzdžius kirtimosi su Å¡iuo vamzdynu vietose pagal projektÄ yra labai mažas atstumas iki planuojamo kanalizacijos vamzdžio. Esant klaidai projekte, traukiant naujus vamzdžius, egzistuoja labai didelis pavojus, jog gali bÅ«ti pažeisti 400 mm vandentiekio vamzdžiai Žemaitės gatvėje prieÅ¡ kamerÄ EL-151. Tačiau atsakovė nesivadovavo rekomendacijomis ir neatliko Å¡urfavimo darbų, kuriuos atlikus bÅ«tų galima realiai pamatyti visų požeminių komunikacijų padėtį ir patikrinti, ar duomenys projektinėje dokumentacijoje yra tikslÅ«s.

27. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad tiesiamo vamzdžio padėtis buvo pakeista, kadangi Žemaitės g. yra išsidėsčiusi su skirtingo laipsnio nuolydžiais (gatvė nėra išsidėsčiusi plokštumoje) ir buvo nustatyta, jog darbų vykdyti nepavyks, nes vamzdžio pasvirimas turi būti ženklesnis. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pakoregavo brėžinį ir pakeitė vamzdžio padėtį. Virš naujojo vamzdžio brėžinyje pavaizduotas ieškovei priklausantis vamzdis v.v. 136.30. Kaip paaiškėjo vėliau, projekte buvo numatyta, jog ieškovei priklausantys tinklai yra 2,87 m., o faktiškai buvo 3,20 m. gylyje, tai yra 0,33 m. žemiau.

28. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ atsiliepime nurodė, kad atsakovės įrengtas pavirÅ¡inių nuotekų vamzdis po įvykio tapo netinkamas naudoti, dėl ko trečiasis asmuo UAB „Saulės kopos“ pasitelkė naujÄ rangovÄ ir naujai atliko vamzdžio tiesimo darbus (tomas III, b.l.14-34). Ä®vykis trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ buvo pripažintas draudžiamuoju ir už minėtus darbus iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui UAB „Saulės kopa" 46 872,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (tomas IV, b.l.2-4) 29.

Atsakovė UAB „Unipresta“ pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (tomas V, b.l. 2-9), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsakovės UAB „Unipresta“ naudai 44 014,55 Eur dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio priėmimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė įrodinėja, kad jei ieÅ¡kovė (jos atsakingi darbuotojai) tiek projekto derinimo stadijoje, tiek iki darbų pradžios, darbų vykdymo metu bÅ«tų tinkamai vykdę savo pareigas, tai yra pateikę teisingus ir tikslius duomenis apie UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančio magistralinio vandentiekio tinklo buvimo vietÄ , avarija nebÅ«tų įvykusi.

30. Be to, anot atsakovės ir ieÅ¡kovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, jei ieÅ¡kovės atsakingi darbuotojai bÅ«tų dalyvavę atsakovei vykdant darbus per UAB „VILNIAUS VANDENYS“ tinklų susikirtimo vietÄ , bÅ«tų nedelsiant ėmęsi priemonių ieÅ¡kovės žalai sumažinti (užsukus magistralinio vandentiekio sklendę), nebÅ«tų tiek daug iÅ¡tekėję vandens, nebÅ«tų iÅ¡plauta tiek grunto, nebÅ«tų reikėję papildomai vežti tiek smėlio, atlikti daugiau asfalto dangos ardymo, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimo ir pan. Jei UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (jos atsakingi darbuotojai) nebÅ«tų savavaliÅ¡kai nupjovę UAB „Unipresta“ naujai tiesiamo vamzdžio ir UAB „VILNIAUS VANDENIS“ bÅ«tų leidę pratraukti vamzdį, UAB „Unipresta“ vykdytus darbus bÅ«tų baigusi ir perdavusi UAB „Saulės kopos“. Taigi Å¡i veika, anot atsakovės, įrodo nuostolių jai padarymo faktines aplinkybes.

31. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje teigia, kad ieÅ¡kovė savo veiksmais prisidėjo prie savo patirtos žalos padidėjimo po avarijos. 2018 m. sausio 17 d. prieÅ¡ pradedant darbus toje vietoje, kur įvyko avarija, atsakovė telefonu susisiekė su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsakingu darbuotoju T. V., kuriam pranešė, jog bus vykdomi darbai susikirtimo su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ tinklais vietoje ir paprašė, jog atvyktų UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojai tam, kad jei kiltų kokie neaiÅ¡kumai ar nesklandumai, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovai bÅ«tų vietoje ir nedelsiant imtųsi priemonių, siekiant užkirsti keliÄ nuostoliams ar jiems sumažinti.

IeÅ¡kovės darbuotojas atsakė, jog jie neprivalo siųsti jokių asmenų, jei kokie nesklandumai kils, tada ir bus sureaguota, kadangi UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojai dirba Å¡alia ir bet kokių nesklandumų atveju galės operatyviai atvykti į vietÄ , kur atsakovė vykdo darbus. Avarija įvyko 2018 m. sausio 17 d. apie 12.30 val., atsakovę nedelsiant susisiekė su UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atsakingu darbuotoju T. V., tačiau UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovai sugebėjo atvykti į avarijos vietÄ tik po gero pusvalandžio (apie 13.00 val.).

UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojai savavaliÅ¡kai nupjovė UAB „Unipresta“ avarijos vietoje nutiestÄ DN 400 lietaus nuotekų vamzdynÄ EL-151 kameroje, todėl atsakovė turėjo iÅ¡traukti nutiestÄ ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ nupjautÄ vamzdį, pakeisti kamerÄ (Å¡ulinį) toje vietoje, kur jau buvo nutiestas vamzdis, kadangi toje pačioje vietoje nutiesti naujÄ vamzdį technologiÅ¡kai neįmanoma. Atsakovė taip pat vykdė avarijos likvidavimo darbus, aptvėrė avarijos vietÄ , įsigijo ir statė specialiuosius ženklus, atkasė avarijos vietÄ , atvežė smėlį į avarijos vietÄ , naudojo specialiÄ technikÄ avarijai likviduoti, papildomai turėjo praplauti naujai nutiestus vamzdžius nuo bentonito.

32. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodė, kad nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. PaaiÅ¡kino, kad atsakovei vykdant statybos darbus, buvo pažeistas po žeme esantis ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio DN 400 mm vamzdis, dėl ko įvyko vandentiekio avarija, kurios metu iÅ¡plautas gruntas po įrengtos gatvės asfalto danga. Atliekant žalos sureguliavimo procedÅ«ras žalos byloje Nr. CLT1822688 buvo nustatyta, kad atsakovės įrengtas pavirÅ¡inių nuotekų vamzdis po įvykio tapo netinkamas naudoti, dėl ko trečiasis asmuo UAB „Saulės kopos" pasitelkė naujÄ rangovÄ ir naujai atliko vamzdžio tiesimo darbus. įvykis trečiojo asmens ADB ,Gjensidige" buvo pripažintas draudžiamuoju ir už minėtus darbus iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui UAB „Saulės kopa" 46 872,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

33. IeÅ¡kovė pažymi, jog antspaudo ant projektinės dokumentacijos uždėjimas Å¡iuo atveju reiÅ¡kia tik tai, jog pritarta projektiniams sprendiniams, tačiau ne tai, jog visos projekte nurodytos koordinatės visais atvejais sutaps su faktinėmis ir leidžiantis atsakovei vykdyti darbai visiÅ¡kai aklai, nesiimant, jokių bÅ«tinų atsargumo priemonių, kurių jam patarė imtis ne tik ieÅ¡kovė, bet ir faktiÅ¡kai darbus vykdantis subjektas – trečiasis asmuo UO „AGIO Ehitus“. Pagal atsakovės iÅ¡kvietimÄ 2019-01-07 į tinklų buvimo vietÄ buvo atvykęs ieÅ¡kovės atstovas A.

R. S., kuris atsakovės atstovams aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad apžiÅ«ros metu nustatytas vamzdyno gylis yra preliminarus ir siekiant nustatyti visiÅ¡kai tikslų gylį, bÅ«tina atlikti Å¡urfavimo darbus, kÄ patvirtina 2019-01-31 tarnybinis praneÅ¡imas dėl požeminių komunikacijų nurodymo darbų Žemaitės g., Vilnius, teiktame atsakovės gamybos tarnybos direktoriui T. K. ir gamybos tarnybos vandentiekio tinklų skyriaus vadovui T. V.. AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ atsakovės atstovui A. V. ne kartÄ buvo nurodęs avarijų likvidavimo skyriaus vadovas D.

U..

34. Anot ieÅ¡kovės, atsakovės pateiktos sÄ skaitos–faktÅ«ros ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia mažesnes jos iÅ¡laidas, nei nurodoma pateiktoje lokalinėje sÄ matoje, tai leidžia daryti pagrįsta iÅ¡vadÄ , jog lokalinės sÄ matos atspindi ne atsakovės faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas, kÄ patvirtina raÅ¡ytinių įrodymų apie vamzdynui įrengti reikiamų medžiagų įsigijimÄ nebuvimas. Vadinasi, atsakovė sÄ moningai didina savo tariamus nuostolius.

35. Atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ nurodė, kad jis pragręžė ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį vandentiekio DN400 vamzdį adresu (duomenys neskelbtini). Ä® jo darbų sudėtį neįėjo visų bÅ«tinų leidimų suderinimai, susiję su projektu, visų bÅ«tinų leidimų ir suderinimų susijusių su atliekamais darbais arti veikiančių požeminių komunikacijų bei padėties patikslinimo ir, esant bÅ«tinybei, visų egzistuojančių požeminių komunikacijų Å¡urfavimas.

Mano jog avarija įvyko dėl to, kad buvo netinkamai parengta projektinė dokumentacija ir/ar aplinkybė, jog atsakovė neatliko požeminių komunikacijų Å¡urfavimo darbų. Anot ieÅ¡kovės, ji jokių duomenų nei projektuotojai, nei atsakovei neteikė ir projekto faktiÅ¡kai nederino (UAB „VILNIAUS VANDENYS“ nėra tarp derinančių asmenų, tačiau atsakovė neneigia, jog techninis projektas buvo atsakingai ir tinkamai peržiÅ«rėtas jos darbuotojos, kÄ patvirtina antspaudas su prieraÅ¡u).

36. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas reikalavimus palaikė. Naujų esminių aplinkybių nenurodė, dar kartÄ pabrėžė, kad magistralinio vandentiekio tinklo pragręžimas paveikė atskirų subjektų ekonominius interesus, todėl ieÅ¡kovė turėjo pravesti laikinÄ vandentiekio atÅ¡akÄ Ä¯ vaikų darželį ir į baseinÄ , valdomÄ KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamento. IeÅ¡kovės atstovas patvirtino, kad dėl įvykusios avarijos asmenys jiems neteikė materialinių pretenzijų.

Atsikirsdamas į A. V. argumentus, jog bÅ«tų užtekę perkasti pirmÄ eismo juostÄ ir darbus vykdyti apgalvotai, taip taupant lėšas, nurodė, kad pirma eismo juosta važiuoja troleibusai, kurių imtuvai yra riboto ilgio. Stabdyti vieÅ¡ojo transporto judėjimÄ , lėšų sutaupymo tikslu, neatitiktų vieÅ¡ojo intereso. Atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pabrėžė, kad magistralinio vandentiekio tinklo savininkas turėjo ne tik teisę naudoti ir eksploatuoti tinklÄ , bet ir pareigÄ pateikti teisingus duomenis apie savininkui priklausančių tinklų buvimo vietÄ .

Be to, anot atsakovės atstovo A. V., atsakovės pagalba likviduojant avarijos padarinius iš karto po įvykio buvo reikšminga, todėl ieškovės nurodyti nuostoliai yra nepagrįsti. Atsakovė liudytojų parodymais neigė ir aplinkybę, jog buvo prakirstas magistralinis vandentiekis. Teismas k o n s t a t u o j a: II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados 37. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad inžineriniai tinklai –Vandentiekio tinklų vamzdynas, kurio ilgis yra 2312.50 m., adresu:

Vilnius, Žemaitės g., nuosavybės teisė priklauso UAB „VILNIAUS VANDENYS“. 38. 2019 m. sausio 17 d. vykdant paviršinių nuotekų tinklo pajungimo darbus kryptinio gręžimo būdu buvo pragręžtas ieškovei nuosavybės teise priklausantis vandentiekio DN400 vamzdis, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

39. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ pragręžė ieškovei nuosavybės teise priklausantį vandentiekio DN400 vamzdį. Byloje dėl šios aplinkybės ginčo nėra (CPK 178 straipsnis).

40. Trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ rangos darbus vykdė pagal su UAB „Unipresta“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytÄ statybos rangos sutartį Nr. 5-3011 (toliau – Rangos sutartis) (tomas II, b.l. 96-100). Å io sutarties pagrindu trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ įsipareigojo Žemaitės gatvėje atlikti technologinio vamzdyno iÅ¡ polietileno vamzdžių PE100 De 400 mm. SDR17 35 metrų tiesimo horizontalaus gręžimo metodu su 0...25% nuolydžiu darbus ir perduoti darbo rezultatÄ atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktÄ darbÄ pagal Rangos sutartį.

Rangos sutartimi (sutarties 1.1 p.). Trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ ir atsakovė susitarė, jog į trečiojo asmens darbų sudėtį neįeina visų būtinų leidimų suderinimai, susiję su projektu, visų būtinų leidimų ir suderinimų susijusių su atliekamais darbais arti veikiančių požeminių komunikacijų bei padėties patikslinimo ir, esant būtinybei, visų egzistuojančių požeminių komunikacijų šurfavimas (1.3 punktas). Taigi darbų atlikimui visų būtinų leidimų ir suderinimų susijusių su atliekamais darbais arti veikiančių požeminių komunikacijų bei padėties patikslinimo gavimas ir, esant būtinybei, visų egzistuojančių požeminių komunikacijų šurfavimas atlikimas, nebuvo trečiojo asmens užduotis.

41. Trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ rangos darbus vykdė pagal UAB „Unipresta“ su UAB „Saulės kopos“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarytÄ Rangos darbų sutartį Nr. B23 (toliau – Sutartis). Å ios Sutarties pagrindu atsakovė UAB „Unipresta“ įsipareigojo atlikti lauko lietaus nuotekų įrengimo darbus pagal techninį projektÄ objekte „Svečių namai (duomenys neskelbtini)“ ir Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“.

42. Byloje taip pat nustatyta, kad Vadovaujantis Sutarties 4.1.8. punktu UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprÅ«pinti rangovÄ (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija patvirtinta užsakovo (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens paraÅ¡u. Darbo projektÄ Ä¯sipareigojo parengti atsakovė (Sutarties 4.1.9. punktas).

43. Atsakovei darbų užsakovas UAB „Saulės kopos“ pateikė techninio projekto dalį „Lauko lietaus nuotekų dalis“, kurį parengė projektuotoja L. G.. Atsakovė gavo techninį projektÄ su UAB „Saulės kopos“ samdyto techninės priežiÅ«ros vadovo M. Č. paraÅ¡u „pritariu statyti“.

44. Atsakovė šių dokumentų pagrindu pradėjo organizuoti darbus ir, „OU AGIO Ehitus“ betranšėjiniu būdu vykdant lietaus nuotekų tinklų statybos darbus, 2018 m. sausio 17 d. buvo pažeistas po Žemaitės gatve esantis UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausantis magistralinio vandentiekio tinklas.

45. IeÅ¡kovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, pateikė atsakovei 2019 m. vasario 18 d. pretenzijÄ â€žDėl vandentiekio tinklo pažeidimo ir nuostolių atlyginimo“ Nr. SD-718, kuria reikalavo per 20 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti jo patirtus nuostolius. Be kita ko, Å¡iame raÅ¡te buvo pasisakyta ir dėl atsakovės 2019 m. sausio 25 d. raÅ¡te „Dėl nuostolių atlyginimo“ iÅ¡dėstytų argumentų, kuriais atsakovė įrodinėjo ieÅ¡kovės kaltę dėl įvykio.

46. Reaguodamas į Å¡iÄ ieÅ¡kovės pretenzijÄ , atsakovė pateikė 2019 m. kovo 15 d. atsiliepimÄ , kuriuo nurodė nesutinkanti su pateikta 2018 m. vasario 18 d. pretenzija. IeÅ¡kovė nesutikdamas su minėtame atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, pateikė atsakovei 2019 m. kovo 25 d. raÅ¡tÄ â€žDėl pateikto atsiliepimo“ Nr. SD-1094, kuriame pasisakė dėl iÅ¡dėstytų argumentų ir teiginių bei nustatė 3 kalendorinių dienų terminÄ nuostoliams padengti. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimÄ 47. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės nuostolius, kuriuos patyrė Å¡alindama avarijos padarinius, deliktinės teisinės atsakomybė pagrindu.

48. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ , taip grÄ Å¾inant jį į padėtį, buvusiÄ iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 27 punktas; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas, kt.).

Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka, atlyginimo, taikytinas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, reiÅ¡kiantis, jog padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

49. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ , jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

50. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė Å¡alindama avarijos padarinius veikė per AB „Eurovia Lietuva“ pagal Å¡alių 2017 m. gegužės 30 d. sudarytÄ rangos darbų sutartį Nr. 03-315 (23.07) „Kelio, Å¡aligatvio, vejos dangų atstatymo darbai po avarijų vandentiekio ir/ar nuotekų tinkluose ir avarinę situacijÄ keliančių Å¡ulinių, įgriuvų remonto ir atstatymo darbai“. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad avarijos Å¡alinimo darbų sÄ mata yra 38 456,15 Eur, ir tai yra ieÅ¡kovės nuostoliai.

51. Atsakovė ginasi nuo ieÅ¡kinio aplinkybe, kad pati ieÅ¡kovė suderino projektÄ , nepateikė nuosavybės teise priklausančio ir pažeisto vandentiekio nuosavybės dokumentų, informacijos apie jų priklausymÄ konkrečiai kategorijai. Be to, anot atsakovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ teikia klaidingÄ informacijÄ apie tai, kad buvo pažeistas magistralinis vamzdynas, arba jis buvo nekokybiÅ¡kas, neveikė privalomai turėjusi veikti žiedinė schema (uždarius vienÄ sklendę ir atidarius kitÄ sklendę, užtikrinamas nenutrÅ«kstamas tiekimas), arba UAB „VILNIAUS VANDENYS“ apskritai neturi duomenų apie jiems priklausančių tinklų buvimo vietÄ ir bÅ«klę, todėl įvyko avarija.

52. Teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus, kad UAB „VILNIAUS VANDENYS“ neturi duomenų apie jiems priklausančių tinklų buvimo vietÄ ir bÅ«klę. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir ieÅ¡kovės atstovai, nurodę, kad jie nenaudoja specialios įrangos, padedančios nustatyti magistralinio vandentiekio vamzdžio buvimo altitudes. Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovės darbuotojas D. U., toks prietaisas negali bÅ«ti efektyvus ketaus vamzdžiams. Aplinkybė dėl turėjusios veikti žiedinės schemos, kuri, anot atsakovės, bÅ«tų sumažinusi nuostolių dydį, nėra įrodyta. Teismas taip pat pasiÅ«lė pateikti įrodymus, galinčius paneigti ieÅ¡kovės argumentÄ , kad Žemaitės g. neturėjo bÅ«ti magistralinio vandentiekio vamzdžio. Tokie įrodymai nebuvo pateikti.

53. Byloje nustatyta, kad projekte, kuris buvo pateiktas „OU AGIO Ehitus“ kasimo darbams atlikti, buvo numatyta, jog ieškovei priklausantys tinklai yra 2,87 m., o faktiškai buvo 3,20 m. gylyje, tai yra 0,33 m. žemiau. Taigi tinklų susikirtimo vietoje buvo labai nedidelis atstumas.

54. Taip pat byloje nustatyta, kad buvo parengta techninio projekto korektūra (nauja laida), kuri suderinta su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis institucijomis (įskaitant ir su ieškove, tomas II, b.l.41).

55. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ statybos darbai gali bÅ«ti vykdomi pagal projektÄ , kuris parengtas vienu etapu (t.y. techninis darbo projektas) arba dviem etapais (techninis projektas ir darbo projektas). Nagrinėjamoje byloje užsakovas buvo pasirinkęs statybos darbus vykdyti pagal dviem etapais parengtÄ projektÄ .

56. IeÅ¡kovė neneigia aplinkybės, kad ant techninio darbų projekto yra jos darbuotojos D. M. paraÅ¡as. Anot ieÅ¡kovės, D. M. pagrįstai ir teisėtai susikirtimų netikslino, o tik uždėjo spaudÄ , nurodantį statytojui prieÅ¡ vykdant statybos darbus iÅ¡kviesti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovÄ bei iÅ¡laikyti normatyvinius atstumus nuo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas, kokia yra UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovo paraÅ¡o reikÅ¡mė ant projekto.

57. Taigi ieškovė įrodinėja, kad ji neturi prievolės tikrinti topografiniame plane nurodytų duomenų tikslumo ir, kaip ieškovės atstovai UAB „VILNIAUS VANDENYS“ inžinieriai nurodė, tokia praktika taikoma ne mažiau, kaip 7 metus.

58. Teismo vertinimu, ieškovės taikoma praktika, pasirašyti ant projekto, netikrinant duomenų, nevertinant paties projekto sprendinių įgyvendinimo galimumo ir teisėtumo, neatitinka teisinio reguliavimo.

59. Pagal Civiliniame kodekse įtvirtintos griežtosios deliktinės atsakomybės nuostatas, statinių savininko (valdytojo) atsakomybė yra griežtoji. CK 6.266 straipsnis numato, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

60. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės nurodymas statytojui prieÅ¡ vykdant statybos darbus iÅ¡kviesti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovÄ bei iÅ¡laikyti normatyvinius atstumus nuo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, nebuvo adekvatus ginčo darbų atlikimo atveju ir neatitiko savininkui keliamos pareigos užtikrinti visuomenei reikÅ¡mingo savo turto apsaugos. Leidimas vykdyti betranšėjiniu bÅ«du lietaus nuotekų tinklų statybos darbus, žinant, jog neturi tikslių duomenų apie magistralinio vamzdyno gylį, kai tinklų susikirtimo vieta yra 0,33 m. atstumu, neatitinka CK 1.5 straipsnio, CK 6.266 straipsnio nuostatų, net teigiant, kad nėra pareigos tikrinti topografiniame plane nurodytų duomenų tikslumÄ .

61. Pati ieÅ¡kovė nurodė, kad kasimo darbai vyks kur yra susikirtimas su itin didelio pralaidumo (400 mm skersmens) ir reikÅ¡mės magistraliniu vandentiekio vamzdynu. Vadinasi, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė turėjo suvokti tokio vamzdyno pažeidimo pasekmes bei privalėjo elgtis itin apdairiai ir imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių. BÅ«tent ieÅ¡kovė, kaip turto savininkė, turėjo leisti atlikti žemės kasimo darbus tokiu bÅ«du, jog nebÅ«tų pažeistas visuomenei reikÅ¡mingas jos turtas. Taigi, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų veikusi rÅ«pestingai saugodama savo turtÄ , kaip tos srities profesionalė bÅ«tų davusi leidimÄ vykdyti statybos darbus tik tuo atveju, jei atsakovė bÅ«tų atlikusi požeminius komunikacijų Å¡urfavimo darbus, jai nuostoliai nebÅ«tų atsiradę. Atsižvelgiant į tai, konstruojamas CK 6.38 straipsnio nuostatų pažeidimas.

62. IeÅ¡kovė nurodo, kad Statybos Techninio Reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra" (toliau – STR 1.06.01:2016) 36.1 ir 36.7 punktai, be kita ko, numato pareigÄ statinio statybos vadovui organizuoti ir techniÅ¡kai vadovauti atliekant visus statinio statybos darbus, taip pat iÅ¡nagrinėti statinio projektÄ bei identifikuoti projekto sprendinių neatitikimÄ faktinei situacijai, jeigu tokių bÅ«tų. Teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, kai pati ieÅ¡kovė pripažįsta, jog neturi tikslių duomenų apie jai priklausančio vamzdyno gylį, tai ji kaip turto savininkė negali remtis STR 1.06.01:2016 reikalavimu neįvykdymu.

63. Sutiktina su ieÅ¡kove, kad pagal STR 1.06.01:2016 43 punktÄ â€žuž inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių ar archeologinio paveldo sugadinimÄ , saugomų augalų rÅ«Å¡ių ir bendrijų radviečių ar augaviečių sunaikinimÄ ar sugadinimÄ vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis Å«kio bÅ«du statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip“. Tačiau tam, kad kiltų rangovo teisinė atsakomybė, turi bÅ«ti nustatyta rangovo neteisėta veika.

64. Viena iÅ¡ rangovo esminių pareigų yra vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ , statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieÅ¡ pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtÄ statybos darbų technologijos projektÄ (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieÅ¡taravimų, turi bÅ«ti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiÅ«ros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovų (Å¡ios priežiÅ«ros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiÅ«ros vadovų nurodymus (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Ši ir kitos įstatymu nustatytos rangovo pareigos užtikrina, jog statybos procesas būtų organizuojamas ir vykdomas taip, kad statomas ir pastatytas statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus, kaip apibrėžta Statybos įstatyme.

65. Vadinasi, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , tik tuo atveju, jei vykdant darbus buvo nukrypta nuo suderintų projektinių sprendinių, bÅ«tų galima konstatuoti atsakovės neteistus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės veikos teisėtumo vertinimas yra neatsiejamas nuo ieÅ¡kovės pareigos patikrinti projektinius sprendinius vykdymu. Nagrinėjamoje byloje, remiantis atsakovės sudarytos Sutarties 4.1.8. punktu UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprÅ«pinti rangovÄ (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija patvirtinta užsakovo (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens paraÅ¡u. Taigi atsakovė nėra atsakinga už parengtÄ techninį darbų projektÄ , o ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė neįvykdė rangovo esminių pareigų ir darbus atliko ne pagal statinio projektÄ ar statybos taisykles (CPK 12, 178 straipsniai).

66. Å alinant avarijos padarinius, nuardžius avarijos vietoje asfalto dangÄ ir atkasus žemes iki avarijos vietos, buvo iÅ¡kviestas antstolis, kuris atliko iÅ¡matavimus ir nustatė (tomas II b.l.113-138), jog techniniame projekte nurodytų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) neatitinka projekte nurodytos vietos (gylio). Tai yra projekte buvo numatyta, jog ieÅ¡kovei priklausantys tinklai yra 2,87 m. (vamzdžio virÅ¡us) – 3,29 m. (vamzdžio apačia) gylyje (altitudė nuo 136,30 iki 135,87), o faktiÅ¡kai buvo 3,20 m. (virÅ¡us) gylyje (altitudė nuo 135,97 iki 135,57), tai yra 0,33 m.

žemiau. Atsakovė lauko vandentiekio tinklus turėjo tiesti 3,62 m. gylyje, kai atstumas iki ieÅ¡kovės tinklų buvo 0,33. Atsakovei nutiesus tinkus taip, kaip numatyta projekte, faktiÅ¡kai tarp atsakovės tiesiamų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ esamų tinklų tarpo neliko (patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Techninio projekto brėžinys Nr. TP-LVN-06 ir darbo projekto brėžinys Nr. DP-LVN-06, foto nuotraukos, kaip atrodė tinklai atkasus avarijos vietÄ ). Nuotraukoje (tomas II b.l.117) aiÅ¡kiai matyti, kad jei UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) bÅ«tų atitikusi projekte nurodytÄ vietÄ (gylį), avarijos nebÅ«tų buvę.

Vadinasi, deliktinės atsakomybės nuostatų taikymas atsakovei prieštarautų civilinės atsakomybės esmei, nes nėra nustatyta atsakovės neteisėtos veikos.

67. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančiÄ neteisėtus veiksmus, kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

68. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å i specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai iÅ¡raiÅ¡ka deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiÅ¡kai atlyginti žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalÄ .

69. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 246 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisės normas, yra pripažįstama, kad jose yra įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė – kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimas, užtikrinant, kad nukentėjęs asmuo gautų jo teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 93 punktas, ir kt.).

70. Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalÄ padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo Å¡io standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumÄ ir kaltės egzistavimÄ .

Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek esant analogiÅ¡koms aplinkybėms bÅ«tų galima protingai reikalauti iÅ¡ apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kuriÄ su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryÅ¡ys, tai sudaro pagrindÄ iÅ¡ atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai).

71. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 16 straipsnis reglamentuoja projektuotojo teises ir pareigas, be kita ko, ir pareigÄ pateikti projektÄ tikrinimui, siekiant įvertinti, ar sprendiniai neprieÅ¡tarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams. Taigi numatytas projekto pateikimas atitinkamos institucijoms yra su vienintelių tikslu – atlikti patikrÄ . Kita vertus, teismas sutinka su projektuotojos L. G. nuomone, kad pasiraÅ¡ydama projekte ieÅ¡kovė kartu ir suderino sprendinius.

72. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra techninio projekto brėžinys TP-LVN-01, jame yra ieÅ¡kovės įraÅ¡as: „PrieÅ¡ vykdant statybos darbus iÅ¡kviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovÄ tel. Nr. 1889. SUDERINTA UAB „Vilniaus vandenys“ 2018.07.16 Susikirtimai su VM KF tinklais Tinklo plėtros skyrius Projekto derinimo inžinierė D. M., jos paraÅ¡as (tomas II, b.l.41);

73. Tokiu atveju sprendžiama, kad aukščiau minėtas įraÅ¡as sudarė pagrindÄ rangovui (atsakovei) manyti, kad yra atliktas susikirtimų su tinklais patikrinimas. IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji neturi pareigos atlikti jai priklausančių tinklų patikros, neatitinka iÅ¡ bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rÅ«pestingai, taigi tinkamai rÅ«pintis valdomu vamzdynu ir nesudaryti prielaidų padaryti žalÄ . Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklausantis magistralinis vamzdis buvo žemiau nei pavaizduotas brėžinyje.

Taigi dėl ieÅ¡kovei priklausančio daikto valdymo trÅ«kumo įvyko avarija. Jei magistralinis vamzdis bÅ«tų toje vietoje, kurioje pavaizduotas brėžinyje, jis nebÅ«tų buvęs pragręžtas. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veikos ir ieÅ¡kovei kilusių nuostolių (CK 6.247 straipsnis). Esant griežtajai daikto savininko atsakomybei, nėra pagrindo nuostolių priteisimui iÅ¡ ieÅ¡kovės. NerÅ«pestingas ir neatsakingas vamzdyno valdymas, kai tai tiesiogiai paveikia avarijų kilimÄ , sudarytų pagrindÄ atleisti savininkÄ nuo atsakomybės. Savininkas visais atvejais gaudamas žalos atlyginimÄ nebÅ«tų suinteresuotas saugoti savo turto, ypatingai svarbaus visuomenei (CK 6.266 straipsnis).

74. IeÅ¡kovė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ projekto derinimo stadijoje netinkamai atliko pareigÄ patikrinti, ar suvestiniame inžinerinių tinklų plane tinkamai nurodyti duomenys apie esamus UAB „VILNIAUS VANDENYS“ tinklus ir ar projekte iÅ¡laikyti privalomi atstumtai. TokiÄ UAB „VILNIAUS VANDENYS“ pareigÄ Ä¯tvirtina STR 1.04.04:2017 Statinio projektavimas, projekto patvirtinimas“, kurio 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ 5.7. punktas nustato, jog techninio projekto sudedamosios dalys yra brėžiniai, tame tarpe 5.7.5. punktas – suvestinis inžinerinių tinklų planas.

Vadovaujantis aukščiau nurodyto STR 1.04.04:2017 29.5. punktu sklypo planas (kai rengiamas) (parengtas vadovaujantis ne senesniu kaip 5 metų topografiniu planu arba ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimu planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane ir aukščiais. Nors ieÅ¡kovė teigia, jog remiantis aukščiau nurodytomis normomis už projektÄ ir jo klaidas yra atsakinga projektuotoja, tačiau nepateikia įrodymų, jog techninio projekto derinimo stadijoje, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ nebuvo pateiktas suvestinis inžinerinių tinklų planas, arba jis buvo parengtas remiantis senais duomenimis.

75. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 3D-754, kuriuo patvirtintas Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo apraÅ¡as, nustato, jog: „2.1. Lietuvos erdvinės informacijos portalo Topografinių planų informacijos teikimo, priėmimo ir derinimo elektroninę paslaugÄ (toliau – TOPD paslauga) savivaldybės ir inžinerinius tinklus ir inžinerinę infrastruktÅ«rÄ valdančios institucijos ir įmonės, iÅ¡skyrus Å¡io įsakymo 2.2 papunktyje nurodytas, pradeda naudoti ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d.

Iki šio termino topografiniai planai ir inžinerinių tinklų planai derinami raštu, elektroniniu būdu ar kitomis ryšio priemonėmis, laikantis šiuo įsakymu tvirtinamo Topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimų, kurių įvykdymas užtikrinamas ir nesinaudojant TOPD paslauga“. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės nustato, jog:

„2.1. Norėdamas prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo naujus vartotojus arba padidinti suvartojamo vandens ar Å¡alinamų nuotekų ir terÅ¡alų kiekį plečiamuose bei gamybÄ didinančiuose objektuose, vartotojas (ABONENTAS) turi pateikti reikiamÄ paraiÅ¡kÄ ir gauti iÅ¡ TIEKĖJO technines sÄ lygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka. 2.2. Techninių sÄ lygų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu vartotojas parengia projektÄ ir jį pateikia derinti savivaldybės kompleksinio projektų derinimo komisijai, kurioje dalyvauja TIEKĖJO įgaliotas atstovas.

Derinimui pateikiama ši dokumentacija: 2.2.1. objekto statybos vietos M 1:500 planas (ištrauka iš bendrojo plano), kuriame pažymėti esami ir projektuojami gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklai bei įrenginiai; 2.2.2. objekto suvestinis inžinerinių tinklų bendrasis planas, kuriame parodyti esami ir projektuojami pastatai, inžineriniai tinklai ir jų profiliai.

76. Aukščiau nurodyti teisės norminiai aktai patvirtina, jog projekto rengimo ir derinimo stadijoje UAB „VILNIAUS VANDENYS“ privalėjo parengtus planus derinti raÅ¡tu, elektroniniu bÅ«du ar kitomis ryÅ¡ių priemonėmis, jei jiems pateiktuose brėžiniuose buvo nurodyta klaidinga/pasenusi informacija, teikti pastabas ir nederinti parengto projekto. Tuo tarpu techninio projekto brėžiniuose esantis UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovės įraÅ¡as „suderinta“ reiÅ¡kia, jog projektuotoja pateikė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ derinimui reikalingÄ informacijÄ . Kaip galima spręsti iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimų, teiktų teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė tinkamai duomenų nepatikrino, todėl dėl avarijos kyla pačios ieÅ¡kovės atsakomybė (CK 6.246 straipsnis).

77. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 13 punktas nustato, jog sustabdyti darbus turi Statybos įstatymo 38 straipsnyje nustatyti subjektai. STR 1.06.01:2016 14 punktas įpareigoja rangovÄ prieÅ¡ pradedant darbus inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose, raÅ¡tu pakviesti minėtų objektų savininkų ar naudotojų atstovus (nurodant atvykimo vietÄ ir laikÄ ). Atstovai privalo įraÅ¡yti savo reikalavimus (nurodymus) į statybos darbų žurnalÄ arba įforminti kitais dokumentais pagal kitų teisės aktų reikalavimus.

78. IeÅ¡kovės atstovai patvirtino, jog atsakovė pakvietė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovÄ Ä¯ objektÄ prieÅ¡ pradedant darbus. Taigi, ant techninio projekto brėžinyje TP-LVN-01 esantis ieÅ¡kovės įraÅ¡as: prieÅ¡ vykdant statybos darbus iÅ¡kviesti UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovÄ , buvo įgyvendintas. IeÅ¡kovės atstovas darbų nestabdė, netikrino ir netikslino ieÅ¡kovei priklausančių inžinerinių tinklų buvimo vietos, leido atsakovei vykdyti darbus. Vadinasi, atsakovė įvykdė visus ieÅ¡kovės reikalavimus.

79. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 41 punktas nustato, jog kai statybos aikÅ¡telėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi bÅ«ti iÅ¡kviesti Å¡ių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo bÅ«ti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli Å¡ių statinių buvimo vieta. IeÅ¡kovė pripažino, jog atsakovė kvietė UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovÄ Ä¯ objektÄ dalyvauti vykdant gręžimo darbus tinklų susikirtimo vietoje. 2019 m. sausio 7 d. atvyko UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovas A.

S., kuris peržiÅ«rėjo atsakovės turimus projektus ir brėžinius, įlipo į vandentiekio kamerÄ , patikrino gylį ir jokių pastabų atsakovui neturėjo. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovas iÅ¡vyko ir nedalyvavo prasidėjus darbams (tomas II, b.l. 111, 112). Nors ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovei buvo rekomenduota prieÅ¡ pradedant kasimo darbus atlikti Å¡urfavimÄ (tomas II, b.l. 154), tačiau tai nėra įraÅ¡yta jokiame atsakovei skirtame dokumente. Å ios aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovės, kaip įrenginių savininkės, netinkamÄ veikimÄ .

80. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovė pažeidė STR 1.06.01:2016 40.3, 43 punktus. Teismas atmeta tokį argumentÄ , nes vadovaujantis Å¡io statybos techninio reglamento 1 priedo „Statybos darbų sritys“ prie žemės darbų priskiriami statybos sklypo reljefo tvarkymo, pamatų kasimo, iÅ¡kasų, tranšėjų kasimo ir užpylimo, pylimo supylimo ir kiti darbai. Atsakovė vykdė specialiuosius vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų tiesimo darbus, betranšėjinių inžinerinių tinklų tiesimo darbus, todėl 40.3 ir 43 punktai nėra taikomi atsakovės darbams.

81. Pasisakant dėl nuostolių dydžio, vertintina, kad avarijos likvidavimo darbai, įskaitant asfaltbetonio dangų atstatymÄ kasimo vietose, buvo vykdomi nuo 2019-01-17 iki 2019-01-22 ir apėmė ne tik pažeisto vandentiekio tinklo remonto, tačiau ir viso vandentiekio tinklo plovimo skirtingose jo vietose (dėl ko kitoje tinklo vietoje teko ardyti asfaltbetonio dangÄ , atlikti kasimo darbus bei iÅ¡pjauti dalį tinklo) darbus. Byloje taip pat buvo ginčas dėl pasirinkto darbų metodo ir darbo apimčių, Å¡alinant avarijos padarinius. Darbus vykdė trečiasis asmuo AB „Eurovia Lietuva“, ne ieÅ¡kovė (tomas III, b.l. 172-197).

82. IeÅ¡kovė 2019 m. gruodžio 15 d. pateikė teismui naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2019-03-06 ieÅ¡kovės gautÄ AB „Eurovia Lietuva“ atliktų darbų aktÄ Nr. 02/2019, nurodant, jog (duomenys neskelbtini) atlikta darbų už 22.632,85 Eur sumÄ be PVM (tomas III, b.l. 172-175) bei 2019-08-13 ieÅ¡kovo gautÄ Atliktų darbų aktÄ Nr. 07.2/2019, nurodant, jog (duomenys neskelbtini), II etapas atlikta darbų už 7.046,97 Eur be PVM (tomas III, b.l. 181-199). Pirminiame ieÅ¡kinyje pateiktoje AB „Eurovia Lietuva“ atliktų darbų sÄ matoje nurodyta, jog AB „Eurovia Lietuva“ darbus atiko remdamasi 2017-06-01 Sutartimi Nr. 17-SR58, tačiau vėliau pateiktuose aktuose nurodyta kita 2017-05-30 Sutartis Nr. 03-315 (23.07), kuri pateikta ir su patikslintu ieÅ¡kiniu. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad su AB „Eurovia Lietuva turi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį.

83. Tačiau į bylÄ pateikti dokumentai, turintys pagrįsti atliktų darbų realumÄ , vertinti kritiÅ¡kai. Akte Nr. 11 (tomas I, b.l. 11-12), kai kurie nurodyti darbai nesusiję su avarijos likvidavimu: akto pozicija Nr. 1, 4 (tinklas ne savitakinis, o slėginis), 5 (buvo ne 3, o 2 movos), 6, 7 ir 8 (nebuvo daryta), 13 pozicija (naudotas 1 betoninis žiedas), 15 ir 18 (faktinis kiekis turi bÅ«ti 235 kv. m., iÅ¡ jų 49 kv. m. atliko atsakovas), 23 (faktinis darbų kiekis turi bÅ«ti 7,5 tonos), o 24 pozicijoje – 0,3 tonos (patvirtina foto nuotrauka, tomas II, b.l. 123-129).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė prisidėjo prie avarijos padarinių Å¡alinimo, o darbų kiekiai įtraukti į AB „Eurovia Lietuva“ sÄ matÄ (pavyzdžiui, akte Nr. 11 nurodytas pozicijas Nr. 13 ir 19 (darbus atliko atsakovė), 20 ir 21 (iÅ¡ jų 49,00 kv. m. darbų atliko atsakovė. Tai patvirtina ieÅ¡kovės atstovo 2019-01-28 elektroninis laiÅ¡kas ir atsakovės 2019-04-02 elektroninis laiÅ¡kas, fotonuotraukos (tomas II, b.l. 123-129), 84. Taip pat galima sutikti su atsakovės argumentu, kad jei ieÅ¡kovės atstovas bÅ«tų dalyvavęs darbų vykdymo metu, tai nuostolių dydis bÅ«tų buvęs nepalyginamai mažesnis.

IÅ¡ karto užsukus magistralinio vandentiekio sklendę, nebÅ«tų tiek iÅ¡plauta grunto, nebÅ«tų reikėję daugiau ardyti asfalto dangos. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinys atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio 85. Atsakovė, pateikusi patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (tomas V, b.l. 2-9), įrodinėja, kad patyrė 44 014,55 Eur dydžio žalÄ (be PVM), kuriÄ sudaro 34 510,00 Eur žala dėl atsakovės nupjauto vamzdžio ir 9.504,55 Eur iÅ¡laidos avarijai likviduoti.

Atliekant žalos sureguliavimo procedÅ«ras žalos byloje Nr. CLT1822688 buvo nustatyta, kad atsakovės įrengtas pavirÅ¡inių nuotekų vamzdis po įvykio tapo netinkamas naudoti, dėl ko trečiasis asmuo UAB „Saulės kopos“ pasitelkė naujÄ rangovÄ ir naujai atliko vamzdžio tiesimo darbus (tomas III, b.l.14-34). Ä®vykis trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ buvo pripažintas draudžiamuoju ir už minėtus darbus iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui UAB „Saulės kopa" 46 872,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (tomas IV, b.l. 82-91).

86. Kaip galima suprasti iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentų, atsakovė ieÅ¡kovės veikos neteisėtumÄ sieja su projektinės dokumentacijos suderinimu. Anot atsakovės, ieÅ¡kovė, bÅ«dama magistralinio vandentiekio tinklo savininku turėjo ne tik teisę naudoti ir eksploatuoti tinklÄ , bet ir pareigÄ pateikti teisingus duomenis apie savininkui priklausančių tinklų buvimo vietÄ , projekto derinimo stadijoje nustatęs bet kokius neatitikimus, teikti pastabas, projekto nederinti.

87. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal UAB „Unipresta“ su UAB „Saulės kopos“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8. punktÄ UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprÅ«pinti rangovÄ (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija patvirtinta užsakovo (UAB „Saulės kopos“) antspaudu vykdyti ir įgalioto asmens paraÅ¡u. Pati atsakovė pripažino, kad jai darbų užsakovas UAB „Saulės kopos“ pateikė techninio projekto dalį „Lauko lietaus nuotekų dalis“, kurį parengė projektuotoja L.

G.. Atsakovė gavo techninį projektÄ su UAB „Saulės kopos“ samdyto techninės priežiÅ«ros vadovo M. Č. paraÅ¡u „pritariu statyti“. Taigi, jei projektas buvo netinkamai suderintas, pats projektas turėjo trÅ«kumų, dėl ko atsakovei kilo, kaip ji nurodė, žala, tai Å¡ios faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ UAB „Saulės kopos“, bet ne ieÅ¡kovei.

88. Atsakovė patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio 3 punkte nurodė, kad vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 punktu darbo projektÄ privalo rengti projektuotojas, parengęs techninį projektÄ , atsakovė kreipėsi į tÄ patį projektuotojÄ , kuris parengė atsakovei ir darbo projektÄ . ParengtÄ darbo projektÄ atsakovė taip pat suderino su UAB „Saulės kopos“, tai yra darbo projektui „pritariu statyti“ pritarė statybos techninės priežiÅ«ros vadovas.

89. Tačiau Darbo projektÄ Ä¯sipareigojo parengti pati atsakovė (Sutarties 4.1.9. punktas (tomas II, b.l.14)). Minėtas Sutarties punktas nėra nuginčytas.

90. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

91. Vadinasi, atsakovė įsipareigosi parengti darbo projektÄ tampa atsakinga už UAB „Saulės kopos“ pateiktų duomenų teisingumÄ . Kita vertus, atsakovė pažymėjo, kad ji darbus vykdė vadovaudamasis techniniu bei darbo projektais, kuriuos parengė projektuotoja L. G..

92. Taigi atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje įrodinėjo darbų vykdymÄ pagal projektinę dokumentacijÄ , už kurios suderinimÄ su atsakingomis institucijomis buvo įsipareigojusi UAB „Saulės kopos“. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad techninį bei darbo projektÄ , parengė projektuotoja L. G.. Atsižvelgdamas į tokį nurodytÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , teismas atsisakė į nagrinėjamÄ bylÄ priimti teikiamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, nurodydamas, jog ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykai nėra vienarÅ«Å¡iai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartis).

Tačiau atsakovė laikė, kad ji turi prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovę, todėl pateikusi tÄ patį dokumentÄ atskiroje byloje prašė bylas sujungti. PraÅ¡ymas buvo patenkintas. Vadinasi, teismo pareiga pasiÅ«lyti pakeisti Å¡alį buvo įvykdyta (CPK 45 straipsnis), nes Å¡aliai bylÄ vedant advokato pagalba, teismas neturi pareigos nurodyti, kaip formuluoti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , susiejant jį su dalyku. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl įrodinėjamo netinkamo ieÅ¡kovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ techninio projekto suderinimo, nes Rangos darbų sutarties Nr. B23 4.1.8. punktu UAB „Saulės kopos“ įsipareigojo aprÅ«pinti rangovÄ (atsakovę) pilna projektine dokumentacija, pilnai suderinta su atsakingomis institucijomis ir kita darbų atlikimui reikalinga dokumentacija (CK 45 straipsnis).

93. Be kita ko, trečiojo asmens „OU AGIO Ehitus“ nuomone, kuris tiesiogiai vykdė kasimo darbus, todėl žino avarijos priežastis, bei yra tos srities profesionalas, avarijÄ lėmė ir netinkamai parengta projektinė dokumentacija. Teismas sutinka su tokia byloje dalyvaujančio asmens pozicija ir atkreipia dėmesį, kad projektuotoja L. G. patvirtino, jog ji nerengė darbo projekto, bÅ«tino vykdyti statybos darbus. Atsakovės atstovas A. V. į jÄ kreipėsi dėl galimo bendradarbiavimo rengiant darbo projektÄ . Telefonu su atsakovės atstovu sutarė, jog L. G. parengs eskizinius brėžinius, kurie galėtų bÅ«ti pagrindas rengti darbo projektÄ ir jei atsakovei mano brėžiniai technologiÅ¡kai bus priimtini (t. y. atsakovė galės tokiu bÅ«du vykdyti statybos darbus), bus sudaryta projektavimo darbų sutartis darbo projektui rengti.

94. Atsakovė nepateikė sutarties dėl darbo projekto parengimo. Vadinsi, atsakomybė už darbo projekto sprendinių teisingumÄ kyla jai pačiai pagal Sutarties 4.1.9. punktÄ (tomas II, b.l.14).

95. Pažymėtina ir tai, kad L. G. paneigė rengusi darbo projektÄ , atsakovė nurodė, kad vadovavosi darbo projektu organizuodama darbus, kurį parengė projektuotoja. IeÅ¡kovė nurodė, kad darbo projektas jai apskritai nebuvo pateiktas derinti. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovės atstovė D. M. patvirtino darbo projekto sprendinius. Kita vertus, ieÅ¡kovė nurodė, kad savo vidinėje informacinėje sistemoje aptiko ir dar vienÄ darbo projektÄ , tačiau jo data ne „2018-07, kaip pirminio atsakovės į bylÄ pateikto darbo projekto, o 2019-01“.

IeÅ¡kovė nurodė, kad minėtame darbo projekte, nors jis ir nebuvo pateiktas ieÅ¡kovei, yra analogiÅ¡ka ieÅ¡kovės atstovės D. M. 2018-07-16 žyma. Esant Å¡iai aplinkybei, teismas vertina ieÅ¡kovės naudai argumentÄ dėl projekto nederinimo, kaip labiau patikimÄ . Atsakovės argumentas dėl darbo projekto suderinimo yra paneigtas tuo, kad sistemoje yra dar vienas projektas datuotas „2019-01“, kai ieÅ¡kovės atstovės D. M. žyma yra „2018-07-16“. Vadinasi, darbo projekto pakeitimai nebuvo derinti su ieÅ¡kove, o bÅ«tent atsakovė pakoregavo brėžinį ir pakeitė tiesiamo vamzdžio padėtį.

Tai sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį vien dėl atsakovės nesÄ Å¾iningo veikimo (CK 1.5 straipsnis).

96. CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

97. Pažymėtina ir tai, kad, anot projektuotojos, rengiant konsultacinio pobÅ«džio brėžinius buvo pasiÅ«lyti trys variantai, t. y. laida C, D ir E. Kaip nurodė projektuotoja, L. G. ant konsultacinio pobÅ«džio brėžinių – planų galėjo likti seni užraÅ¡ai, nes buvo sprendžiama ne genplaninė dalis, kuri esminiai nesikeitė. Keitėsi projektuojamo lietaus nuotekų vamzdyno gyliai ir nuolydžiai. Trečiasis asmuo L. G. atkreipė dėmesį, jog darbo projekto konsultacinio pobÅ«džio eskiziniuose brėžiniuose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog „PrieÅ¡ darbų pradžiÄ susikirtimų gylius patikslinti ir iÅ¡kviesti jų atstovus“. Atsižvelgiant į tai, prieÅ¡ieÅ¡kinys pagal argumentus dėl UAB „VILNIAUS VANDENYS“ darbuotojų veiksmų atliekant darbo projekto projektinių sprendinių derinimÄ , atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

98. Taip pat, kaip galima suprasti iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos kitos faktinių aplinkybių grupės, ieÅ¡kovės deliktinė atsakomybė kildinama dėl jos kaip savininko netinkamų pareigų vykdymo, pasireiÅ¡kusio nenurodant tikrÄ jį magistralinio vandentiekio vamzdžio buvimo gylį.

99. Minėta, byloje nėra ginčo, kad projekte buvo numatyta, jog ieÅ¡kovei priklausantys tinklai yra 2,87 m., o faktiÅ¡kai buvo 3,20 m. gylyje, tai yra 0,33 m. žemiau. Nuardžius avarijos vietoje asfalto dangÄ ir atkasus žemes iki avarijos vietos, buvo iÅ¡kviestas antstolis, kuris atliko iÅ¡matavimus ir nustatė, jog techniniame projekte nurodytų ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“ priklausančių tinklų faktinė buvimo vieta (gylis) neatitinka projekte nurodytos vietos (gylio). Atsakovė lauko vandentiekio tinklus turėjo tiesti 3,62 m. gylyje, kai atstumas iki ieÅ¡kovės tinklų buvo 0,33. 100.

Nagrinėjamoje byloje, vertinant ieÅ¡kovės deliktinei atsakomybei kilti reikÅ¡mingÄ aplinkybes, pažymėtina, kad trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ patvirtino, jog atsakovė pakoregavo brėžinį ir pakeitė vamzdžio padėtį, nes Žemaitės g. yra iÅ¡sidėsčiusi su skirtingo laipsnio nuolydžiais (gatvė nėra iÅ¡sidėsčiusi plokÅ¡tumoje) ir darbų vykdyti nepavyks, nes vamzdžio pasvirimas turi bÅ«ti didesnis. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad buvo tikslingas visų egzistuojančių požeminių komunikacijų Å¡urfavimas, ir apie tai atsakovė buvo informuota. 101.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl darbo projekto suderinimo su projektuotoja, žinant aplinkybę, jog atsakovė buvo informuota dėl nedidelio atstumo tarp vamzdynų ir esant klaidai projekte, traukiant naujus vamzdžius egzistuoja labai didelis pavojus, jog gali bÅ«ti pažeisti 400 mm vandentiekio vamzdžiai Žemaitės gatvėje prieÅ¡ kamerÄ EL-151, teismas sprendžia, kad atsakovė vykdydama darbus lygiai taip pat pasielgė neatsakingai, kaip ir ieÅ¡kovė. 102.

Profesionalaus elgesio standarto reikalauja CK 6.38 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad jeigu vienai iÅ¡ Å¡alių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, Å¡i Å¡alis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Protingai mÄ stant, esant 0,33 m. atstumui iki ieÅ¡kovės tinklų, atsakovės prisiimta rizika neatitiko CK 6.38 straipsnio 1 dalies reikalavimo, dėl atsakingo prievolės vykdymo. 103. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, jog atsakovė, kaip darbų rangovas, pakeitęs tiesiamo vamzdžio nuolydį, neatlikęs darbo projekto suderinimo, šurfavimo darbų, pasielgė neatsakingai, todėl negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovės. 104. Byloje nustačius, kad ieškovė neturi specialios įrangos, kurios pagalba galėtų tiksliai nustatyti magistralinio vandentiekio vamzdžio altitudes, galioja principas – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est).

Tokiu atveju, ieÅ¡kovei atsakomybės taikymas prieÅ¡tarautų civilinės atsakomybės esmei. 105. Atsakovė nuostolius praÅ¡o priteisti pagal SÄ mata, „gerbÅ«vio atstatymo ir kiti darbai Žemaitės g.“, 2019 m birželio 25 d. pažymÄ . Anot atsakovės, jos nuostolius įrodo ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros BS201810149, INS334, BS201812059, BS201812064, INS345, INS358, INV0284953, BIZ003127 bei atliktų darbų aktas, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, atliktų darbų aktai KOM8603, KOM8616, KOM8623, KOM8641, avarijos paaiÅ¡kinimas ant topografinės nuotraukos ir 2019 m. sausio mėn. UAB „Unipresta“ atliktų darbų aktas ir pažyma. 106.

Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ prieÅ¡inį ieÅ¡kinį turi atsakyti ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovės darbuotojai nedalyvavo kasimo darbų proceso metu, nors tokiÄ pareigÄ turėjo. Teismas nurodo, kad ieÅ¡kovės darbuotojų dalyvavimas ir prakirstas vamzdis neturi priežastinio ryÅ¡io su kilusiomis pasekmėmis (CK 6.247 straipsnis). Pradėjus kasimo darbus ir kliudžius vamzdį, ieÅ¡kovės darbuotojų nebuvimas darbų vietoje pats savaime neveikia žalos atsiradimo fakto. Aplinkybė, ar bÅ«tų mažesnis žalos dydis, jei bÅ«tų buvę ieÅ¡kovės darbuotojai, atsakovės nėra įrodyta.

Byloje nėra apskaičiavimų, kiek mažiau būtų reikėję atvežti grunto, kai ieškovės darbuotojai atvyko per 30 min. po iškvietimo. Taip pat byloje nėra įrodymų, kiek papildomai reikėjo vežti smėlio, atlikti daugiau asfalto dangos ardymo, šiukšlių išvežimo ir pan. vien dėl tos aplinkybės, kad nebuvo ieškovės darbuotojų. Tokiu atveju, atsakovės argumentai dėl nuostolių priteisimo dėl ieškovės darbuotojų nebuvimo vietoje, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Be to, kaip jau minėta, atsakovė galėjo pradžioje kasimo darbų pasirinkti Å¡urfavimÄ , taip sumažindama darbų vykdymo rizikÄ , kai jai nebuvo duotas raÅ¡ytinis leidimas pradėti darbus. 107. IeÅ¡kovė, pasisakydama dėl atsakovės argumento, jog avarijos likvidavimo metu be reikalo buvo nupjauta dalis atsakovės pakloto vamzdyno, nurodė, kad ji veikė bÅ«tinojo reikalingumo sumetimais ir neturėjo kitos iÅ¡eities, kaip kad panaikinti dalį naujai įrengto tinklo, siekiant kaip įmanoma operatyviau likviduoti avarijÄ itin svarbiame vandentiekio tinkle.

Teismas sutinka, kad ieÅ¡kovės pasirinktas avarijos padarinių Å¡alinimo bÅ«das buvo protingas, nes iÅ¡ atsakovės pateiktų įvykio vietos nuotraukų matyti, jog atstumas tarp ieÅ¡kovės eksploatuojamo ir atsakovės naujai pakloto vamzdynų yra toks mažas, jog tinkamas ir operatyvus avarijos likvidavimo veiksmų atlikimas mažiausiomis sÄ naudomis yra objektyviai neįmanomas, nedarant poveikio atsakovės įrengtam vamzdynui. Be to, tokia priemonė atitiko vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekiant kaip įmanoma operatyviau atnaujinti vandens tiekimÄ kelioms dienoms be vandens likusiems gyvenamiesiems namams bei atstatyti sutrikusį transporto priemonių ir vieÅ¡ojo transporto judėjimÄ Å½emaitės gatve.

Atsakovės privatus interesas sutaupyti negali paneigti gyventojų ir juridinių asmenų teisės į nepertraukiamÄ vandens tiekimÄ , galimybę naudotis vieÅ¡uoju transportu, ypatingai žiemos metu (CK 1.5 straipsnis). 108. Kita vertus, kartu su ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu civilinėje byloje Nr. e2-4027-967/2019, buvo pateikta lokalinė sÄ mata 62 937,60 Eur su PVM sumai. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikta lokalinė sÄ mata sumažinta iki 53 257,60 Eur, o darbai, susiję su pavirÅ¡iniu nuotekų tinklo arba jo dalies įrengimu, siekia 34 510,00 Eur.

IÅ¡ atsakovės pateiktos lokalinės sÄ matos matyti, jog didžiÄ jÄ dalį kaip patirto nuostolio sudaro darbai su kodu N22-482 „Uždaro perėjimo iki 50m ilgio įrengimo kryptinio gręž. įreng., įtraukiant vamzdį, bentonito iÅ¡siurbimas", kurių apimtis siekia 238 metrus, o kaina - 31 560,00 Eurų. Å i aplinkybė parodo, kad yra reikalaujama atlyginti viso vamzdyno įrengimo iÅ¡laidas, nors buvo nupjauta dalis vamzdžio. Be to, dalis raÅ¡ytiniu įrodymų datuojama gerokai ankstesnėmis datomis nei faktiÅ¡kai įvyko vandentiekio avarija.

Kaip antai, 2018-09-05 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. INHV-0000830, 2018-08-10 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. INHV-0000726, 2018-10-26 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. INHV-0001021, 2018- 10-31 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. BS201810149, 2018-11-30 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija INS Nr. 334, 2018-12-28 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. BS201812059, 2018-12-31 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. BS201812064, 2018-12-31 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija INS Nr. 345. Ä®vertinat Å¡ias aplinkybes, atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolius, atmetamas kaip neįrodytas (CP 185 straipsnis).

Dėl netinkamo atsakovo 109. CK 6.254 straipsnis nustato, jog įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali bÅ«ti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja Å¡is kodeksas ir kiti įstatymai. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . 110.

Atsakovė nurodė kad ji nėra tinkamas atsakovas. Žinodama, jog atsakovė vykdys rangos darbus ir žinodama, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 42, 46 straipsniais, juridiniai asmenys, vykdantys rangos darbus privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę, papildomai yra privaloma drausti rangovų civilinę atsakomybę dėl kiekviename naujame objekte vykdomų darbų, ji apsidraudė. 111. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra apsidraudusi savo, kaip rangovo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje Compensa V.

I. Group. UAB „Saulės kopos“ tiek objekto statybos darbus, tiek rangovų (tame tarpe ir atsakovo), vykdžiusių objekto statybos darbus civilinę atsakomybę apdraudė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“. 112. Atsakovė rodinėja, kad remiantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi ieškovė pirmiausiai turėjo kreiptis į draudikus, apdraudusius atsakovės civilinę atsakomybę bendrai (ADB Compensa V.

I. Group) ir objekte, kuriame įvyko avarija (ADB „Gjensidige“), ir tik tuo atveju, jei draudikai bÅ«tų neatlyginę ieÅ¡kovei žalos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovė turėtų reikalauti Å¡ios žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės. 113. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kreipėsi į atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusias draudimo bendroves ir jog pastarosios atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovės atstovas apskritai nepasisakė, laikydamas, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui, nors teismo posėdžio metu Å¡i aplinkybė taip pat buvo pakartota. 114.

Teismo vertinimu, CK 6.254 straipsnis nedraudžia teisme pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį tiesiogiai rangovui ir nenumato imperatyvo kreiptis į teismÄ su reikalavimu pirmiau civilinės atsakomybės draudikui, todėl atsakovės argumentas dėl jos kaip netinkamo atsakovo atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 115. Å alys prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmesti, todėl ieÅ¡kovei ir atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. 116. Trečiasis asmuo „OU AGIO Ehitus“ pateikė įrodymus apie teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurios yra 2 116,67 Eur. Atlyginimas už Å¡ias teisines paslaugas nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek iÅ¡ atsakovės priteisiama per pusę trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 1 058.33 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 117. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidos yra 12,30 Eur, todėl jos priteisiamos iÅ¡ atsakovės ir ieÅ¡kovės per pusę, t. y. po 6,15 Eur į valstybės biudžetÄ (2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis). 118. UAB „Unipresta“ prašė grÄ Å¾inti 200,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai, kad patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovės reikalavimai mažinami 8.000,00 Eur suma, tai yra prieÅ¡ieÅ¡kinio suma yra 44 014,55 Eur, atsakovės mokėtinas žyminis mokestis yra 885,00 Eur, atsakovė už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 1 005,00 Eur žyminį mokestį (tomas III, b.l. 8-9 ), todėl atsakovei grÄ Å¾inamas 200,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2019-06-06 mokėjimo pavedimu Nr. 45796.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: atmesti ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ ieškinį. Atmesti atsakovės UAB „Unipresta“ priešieškinį. Priteisti iš ieškovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas: 120545849) trečiajam asmeniui „OU AGIO Ehitus“ (registracijos kodas: 10233248) 1 058.33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės UAB „Unipresta“ (juridinio asmens kodas: 302625612) trečiajam asmeniui „OU AGIO Ehitus“ (registracijos kodas: 10233248) 1 058.33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

GrÄ Å¾inti atsakovei UAB „Unipresta“ (juridinio asmens kodas: 302625612) 200,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ 2019-06-06 mokėjimo pavedimu Nr. 45796. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „VILNIAUS VANDENYS“ (juridinio asmens kodas: 120545849) 6,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai (mokamos į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)).

Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti teismui. Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Unipresta“ (juridinio asmens kodas: 302625612) 6,15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai (mokamos į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimÄ priėmusį Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja Rūta Petkuvienė