0dbc8fc9-2d77-4a0c-8557-e736d87875c5 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-477/2011Teisėjas Jonas Ivanauskas                                             Teisminio proceso Nr. 1-10-1-80419-2007-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Pavelo Frolovo, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, gynėjui adv.

Vaidotui Sviderskiui,nuteistajam L. S.,nukentėjusiajam K. S.,nukentėjusiojo atstovei adv. Jolitai Vilutytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. S. ir jo gynėjo adv. V. Sviderskio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

L. S. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:jis, 2007-04-12, apie 21.25 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas J. Kubiliaus gatve link Lakūnų gatvės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 145 ir 153 punktų reikalavimus, tai yra, ties J.

Kubiliaus gatvės pastatu Nr. 16, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, sukdamas į kairę, t. y. į minėto pastato teritorijÄ , nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Suzuki GSXR-1000R“ (transporto priemonė neregistruota), vairuojamam K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidÅ«rė, dėl ko K. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir buvo apgadintos abi transporto priemonės.Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendį ir priimti L.

S. atžvilgiu naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Teismas nuosprendyje nustatė, kad abu eismo dalyviai buvo kalti dėl eismo įvykio ir tai pakankamai aiÅ¡kiai aptarė (iÅ¡ esmės konstatavo abipusę kaltę dėl eismo įvykio), tačiau vertindamas kaltės klausimÄ teismas atsižvelgė į pasekmes ir iÅ¡eidamas iÅ¡ to, kad K. S. buvo sužalotas, dėl įvykusio autoįvykio kaltu pripažino L. S., o kadangi pastarasis nebuvo sužeistas - K. S. bet kokios atsakomybės iÅ¡vengė.

Apeliantų nuomone, tokia teismo praktika ydinga, kadangi teismas taip ir nenustatė pagrindinės sÄ lygos, dėl ko kilo eismo įvykis. Vertinant eismo įvykį svarbu akcentuoti tai, kad kelio aÅ¡inė linija buvo nusitrynusi, t.y. nebuvo matoma, todėl sutinkamai su KET 105 punktu, važiuojamÄ sias dalis skyrė menamoji iÅ¡ilginė važiuojamosios dalies aÅ¡is. Taigi, L. S. galėjo objektyviai nesuvokti to, ar jis yra savo važiuojamosios juostos dalyje, ar jau iÅ¡judėjo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Nors L. S. ir patvirtino, kad jis pradėjo kairiojo posÅ«kio manevrÄ , tačiau vos tik šį manevrÄ pradėjus, jis pajuto smÅ«gį. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad kelių eismo taisyklės nustato, jog prieÅ¡ sukdamas į kairę arba apsisukdamas, transporto priemonės vairuotojas turi važiuoti kuo arčiau kelio vidurio, o tik tuomet pradėti manevrÄ . IÅ¡ eismo įvykio schemos matosi, kad automobilis Å koda buvo tik kelis centimetrus iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , t.y. subjektyviai sunkiai identifikuojamÄ savo ar prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , juo labiau, kad tik taip pavažiavęs jis galėjo atlikti kairiojo posÅ«kio manevrÄ .K.

S. parodė, kad jis važiavo kelio viduriu, pajuto automobilio smÅ«gį ir net nepradėjo stabdyti. KET 125 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Kadangi K. S. patvirtino, kad jis kairiojo posÅ«kio ar apsisukimo manevro atlikti neketino, todėl, apeliantų nuomone, akivaizdu, kad jis pažeidė KET 125 punktÄ . Nesant Å¡io punkto pažeidimo, akivaizdu, kad likęs laisvas kelio plotis bÅ«tų buvęs pakankamas ne tik automobiliui, bet net keliems motociklams vienam Å¡alia kito pravažiuoti.

Apeliantų nuomone, tai ir buvo viena esminių sÄ lygų eismo įvykiui kilti, kadangi K. S. laikantis KET 125 punkto reikalavimų eismo įvykis nebÅ«tų kilęs.K. S., G. K., M. M. paliudijo, kad motociklas Suzuki važiavo tvarkingai, abiem nuleistais ratais, tačiau G. K. ir M. M. nuslėpė tÄ faktÄ , kad su K. S. jie yra pažįstami, visi buvo klasiokai (bendramoksliai), o tai leidžia pagrįstai abejoti jų parodymais. K. S. teiginį, kad jis važiavo leistinu greičiu, iÅ¡ esmės paneigia abi ekspertizės, o ypač Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada.

Kadangi K. S. suinteresuotas ne tik Å¡ios bylos baigtimi, bet ir siekia iÅ¡vengti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės dėl eismo įvykio, todėl Å¡ių asmenų parodymai teismo vertinti kritiÅ¡kai.Apeliantų nuomone, ypač vertingi yra R. Ž. parodymai, kuris parodė, kad motociklas Suzuki J. Kubiliaus gatve pravažiavo kelis kartus, o taip pat važinėjo dideliu greičiu ir pakeltu priekiniu ratu, t.y. kelyje elgėsi chuliganiÅ¡kai. Apeliantų įsitikinimu, tai buvo antroji sÄ lyga autoįvykiui kilti, kadangi K.

S. važiuojant pagal KET reikalavimus, pastarasis motociklÄ bÅ«tų galėjęs tiek sustabdyti (Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada), tiek ir kliÅ«tį apvažiuoti, o jei pastarasis dar bÅ«tų vadovavęsis ir KET 125 punkto reikalavimais, tai automobilio ir motociklo judėjimo trajektorijos bÅ«tų nesusikirtę.Teismas konstatavo aplinkybę, kad automobilio „Škoda Fabia” vairuotojas L. S. turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo, jei prieÅ¡ pradėdamas posÅ«kio manevrÄ , bÅ«tų sustojęs savo važiuojamosios dalies pusėje ir davęs keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančiam K.

S. vairuojamam motociklui, taip pat remiasi eksperimento protokolu, kuris patvirtina, jog buvusiomis eismo įvykio metu kelio sÄ lygomis prieÅ¡ pat pasukdamas į kairę, kaltinamasis L. S. objektyviai galėjo matyti motociklÄ , kai pastarasis nuo susidÅ«rimo vietos buvo 55 m atstumu ir netgi motociklui važiuojant iÅ¡jungtais žibintais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad eksperimentas buvo atliekamas nors panaÅ¡iomis, tačiau fizikine prasme idealiomis sÄ lygomis, kai vairuotojas atidžiai stebi keliÄ ir specialiai laukia pasirodančio motociklo.

Realiomis sÄ lygomis, dėmesio nekoncentruojant tik į vienÄ taÅ¡kÄ , o stebint visumÄ , 55 m atstumas galėjo bÅ«ti ir nepakankamas pastebėti motociklÄ , ypač jei pastarasis važiavo vienu pakeltu ratu ar be Å¡viesų. Motociklo, judančio kelio viduriu pastebėjimas iÅ¡ mažesnio atstumo L. S. jau neleido absoliučiai nieko pakeisti, kadangi jam jau bÅ«tų reikėję grįžti į menamÄ savo važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ . Å ioje dalyje, apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, juolab, kad prielaidomis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima.Nors pirmosios instancijos teismas, vertino tiek L.

S., tiek K. S. veiksmus eismo įvykio metu, tačiau apeliantai pasigenda esminės eismo įvykio kilimo sÄ lygos nustatymo - ar vienas subjektyviai nustatomas veikimas (manevravimo taisyklių pažeidimas, kai vairuotojas menamai vertina kelio vidurio linijÄ ir objektyviai negali pastebėti chuliganiÅ¡kai judančio motociklo) lėmė eismo įvykį, ar jį lėmė visa KET pažeidimų virtinė - važiavimas pakeltu priekiniu ratu, virÅ¡ijant leistinÄ greitį ir neleidžiamoje važiuoti kelio dalyje. Å iuo atveju esminė eismo įvykio kilimo sÄ lyga, apeliantų nuomone, buvo bÅ«tent K.

S. visa eilė KET taisyklių pažeidimų, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad bent vieno Å¡io pažeidimo nebuvimas bÅ«tų lėmęs, kad autoįvykis tiesiog bÅ«tų nekilęs.Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliantų nuomone, teismas netinkamai padarė iÅ¡vadÄ , jog L. S. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį pažeidė iki 2008-09-01 galiojusių Kelių eismo taisyklių 145 ir 153 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o prieÅ¡ingai - nors L.

S. ir padarė KET 145 ir 153 p. pažeidimus, tačiau jie nebuvo pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ar tikimybėmis, o visos abejonės ar dviprasmybės aiÅ¡kinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliantai mano, kad L. S. KET pažeidimai nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusių eismo įvykiu ir jo pasėkoje nesunkiai sutrikdyta K.

S. sveikata. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovė, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo ir jo gynėjo skundas atmestinas.             Apeliantas bei jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, apeliantas nepripažįsta savo kaltės dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam K. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir mano, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie apelianto bei jo gynėjo skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertintini kaip nuteistojo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma L.

S. veiksmuose nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., požymiai. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta nukentėjusiojo, liudytojų G. K., M. M., iÅ¡ dalies paties nuteistojo bei liudytojos A. S. parodymais, eksperto V. L., specialisto dr. V. M. paaiÅ¡kinimais, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini), specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietos protokolu, eismo įvykio vietos planu, transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolais, eksperimento protokolu.Nukentėjusysis K.

S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis važiavo motociklu savo eismo juostos viduriu. Jis pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį automobilį Å koda maždaug 100 metrų atstumu. Jis nematė, kad automobilis rikiavosi į kairę pusę, taip pat jis nematė, kad automobilis rodytų kairį posÅ«kio signalÄ . Automobilio vairuotojas padarė staigų posÅ«kį ir jis nespėjo sustabdyti motociklo. Automobilis buvo iÅ¡lindęs apie metrÄ Ä¯ jo (nukentėjusiojo) eismo juostÄ . Buvo staigus smÅ«gis.

Jeigu automobilis bÅ«tų sukęs savo vietoje į įvažiavimÄ , autoįvykis nebÅ«tų įvykęs. Iki sankryžos likus 5 metrams įvyko eismo įvykis, o ne ties posÅ«kiu, kur automobilio vairuotojas turėtų sukti, jis kirto staigiai kampÄ . SankryÅ¾Ä jis buvo pravažiavęs ir automobilio vairuotojas pasuko jam prieÅ¡ pat nosį. Nukentėjusysis parodė, jog jis pamatęs automobilį, greičio nesulėtino. Kokiu greičiu važiavo automobilis, jis tiksliai pasakyti negali. SusidÅ«rimo metu nei viena transporto priemonė nestovėjo.

PrieÅ¡ eismo įvykį ant užpakalinio rato jis nevažiavo, jis važiavo ant dviejų ratų. Automobilis atsitrenkė į priekinį jo motociklo ratÄ . Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė ir tai, kad po eismo įvykio praėjus pusantrų metų, jam skambino apelianto advokatas ir sakė, jog jiems reikia susitaikyti. Nukentėjusysis patvirtino tai, jog K. ir M. mokėsi vienoje mokykloje, tačiau prieÅ¡ įvykį kontaktų nepalaikė. Po eismo įvykio juos matė tik teismo posėdžių salėje (b.t. 2, b.l. 9-10).

Ikiteisminio tyrimo metu 2007-05-02 vykusios apklausos metu nukentėjusysis taip pat kategoriškai tvirtino, jog matė, kad jam iš dešinės yra įvažiavimas, pro kurį jis jau buvo pradėjęs važiuoti, ir tuo metu, kai jis buvo ties įvažiavimo esančio jam iš dešinės viduriu, jis staiga pamatė, kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis, kurį jis matė prieš tai ir tai buvo vienintelis automobilis važiuojantis nuo Lukšio g., staiga pasuko į kairę, o atstumas tuo metu tarp jų buvo apie 5 metrai.

Å is automobilis pasuko į kairę net nestabdydamas ir nesustodamas, kad įsitikintų, jog tai bus saugu, jis tiesiog važiuodamas staiga pasuko į kairę, po ko įvyko smÅ«gis. Å iuos savo aprodymus nukentėjusysis patvirtino ir 2008-10-20 bei 2009-07-10 vykusių apklausų metu (b.t. 1, b.l. 31, 32-33, 34-36).IÅ¡ tiesiogiai autoįvykį mačiusių liudytojų G. K., M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, seka, jog jiems stebint link LukÅ¡io gatvės savo eismo juostos viduriu, apie 2-2,5 m nuo deÅ¡iniojo kelio borto važiuojantį apie 50 km/h greičiu motociklÄ , staiga pamatė, kad nuo LukÅ¡io gatvės važiuojantis automobilis Å koda nesustodamas pradėjo sukti į kairę, t.y.

į Kubiliaus g. 16 pastato teritorijÄ . Buvo įjungtas automobilio Å koda kairio posÅ«kio žibintas, be to automobilis važiavo lėtai, apie 15-20 km/h greičiu. Koks tiksliai buvo atstumas tarp motociklo važiavusio link LukÅ¡io g. ir automobilio Å koda važiavusio nuo LukÅ¡io g. bei dariusio kairį posÅ«kį, liudytojai nurodyti negalėjo, tačiau kategoriÅ¡kai nurodė pastebėję, kad automobilis Å koda, sukdamas į kairę, užtvėrė keliÄ motociklui, nes iÅ¡ karto įvyko susidÅ«rimas, t.y. motociklas priekine dalimi atsitrenkė į automobilio Å koda priekinį kairį kampÄ .

Nuo smūgio automobilis Škoda pajudėjo apie 0,5 m ir sustojo, t.y. vairuotojas nevažiavo atbulas, o tiesiog automobilis nuo smūgio pavažiavo atgal. Prieš įvykį motociklas važiavo tvarkingai, t.y. abu jo ratai buvo ant kelio važiuojamosios dalies. Liudytojas G. K. parodė ir tai, kad motociklui važiuojant degė jo priekinis žibintas (b.t. 1, b.l. 26-27, 28). Teisiamojo posėdžio metu minėti liudytojai patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas L. K. teisme, be aukščiau nurodytų aplinkybių, nurodė, jog jis nematė, kad automobilis ar motociklas būtų bandę stabdyti.

Matyt, kad nebandė nei viena transporto priemonė išvengti smūgio. Taip pat liudytojas nurodė, jog yra pažįstamas su K. S., nes gyvena viename rajone, be to, mokėsi paralelinėje klasėje. Liudytojas M. M. teisme, be aplinkybių nurodytų ikiteisminio tyrimo metu, papildomai nurodė tik, tai, kad jis K. S. pažįsta, tačiau jie nėra draugai, jie mokėsi vienoje mokykloje (b.t. 1, b.l. 187-188). Pažymėtina tai, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, vien dėl to, kad pastarieji su nukentėjusiuoju yra pažįstami, mokėsi vienoje mokykloje, kadangi pastarųjų parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, beje net ir paties apelianto parodymai.Vertinant apelianto bei jo žmonos, liudytojos A.

S. duotus parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ pastarųjų parodymų taip pat seka, jog jų automobilis „Škoda Fabia“, v/n (duomenys neskelbtini) ties J. Kubiliaus gatvės pastatu Nr. 16, prieÅ¡ keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, t.y. automobilis prieÅ¡ pradėdamas sukti ne sankryžoje kairėn nebuvo sustabdytas neįvažiuodamas į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ . Apeliantas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dienÄ jis važiavo Kubiliaus g. automobiliu Å koda Fabia, ruošėsi sukti į kairę pusę, ten esančiÄ teritorijÄ .

PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä jis sulėtino greitį, persirikiavo į kairę eismo juostos pusę. Kadangi prieÅ¡ais save nematė nė vienos transporto priemonės, ramiai įjungęs kairio posÅ«kio signalÄ , judėjo sankryžos link. Privažiavęs prie sankryžos staiga iÅ¡vydo prieÅ¡ save stipriÄ Å¡viesÄ ir besileidžiantį į jį motociklÄ , spontaniÅ¡kai nuspaudė stabdžio pedalÄ , iÅ¡ karto buvo smÅ«gis. Apeliantas parodė, jog gal ir buvo jo maÅ¡ina iÅ¡lindusi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , bet jam atrodė, kad jis važiavo savo juostoje, ruošėsi sukti į kairę, bet nespėjo.

SmÅ«gis įvyko jam bepasukant, į važiuojančiÄ maÅ¡inÄ . Motociklininkas važiavo vidurį gatvės. Jo automobilis judėjo, o kontakto metu galėjo bÅ«ti ir sustojęs, nes spontaniÅ¡kai spaudė stabdį (b.t. 2, b.l. 8). Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta apelianto žmona A. S., taip pat nenurodė, jog jos vyras prieÅ¡ sukdamas į kairę ties J. Kubiliaus gatvės pastatu Nr. 16 bÅ«tų sustojęs savo eismo juostoje tam, kad įsitikinti, jog saugu yra atlikti posÅ«kio manevrÄ .

Kaip matyti iÅ¡ kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei eismo įvykio vietos plano, kelių eismo įvykio vieta yra Vilniuje, J. Kubiliaus g. ties 16 pastatu, tiesus horizontalus kelio ruožas. Kelio danga sausas asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 9 metrai. Ä®važiavimo į pastato Nr. 16 teritorijÄ , esančio Kubilaius g. kairėje pusėje buvusia prieÅ¡ eismo įvykį automobilio Å koda Fabia važiavimo kryptimi link LakÅ«nų g., plotis 6.8 m. Gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje yra 1.5 m pločio žalia veja, o už jos 2.3 m pločio Å¡aligatvis.

Gatvės važiuojamoji dalis paženklinta punktyrine linija, skiriančia prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus, tačiau ji nutrÅ«ksta dar prieÅ¡ perėjÄ , esančiÄ 1.2 m atstumu prieÅ¡ įvažiavimÄ Ä¯ pastato Nr. 16 teritorijÄ . Pėsčiųjų perėja paženklinta ženklinimo linijomis 1.13.1 „Zebras” ir kelio ženklais 533 ir 534 „Pėsčiųjų perėja”. Tamsus paros metas, gatvė apÅ¡viesta dirbtiniu apÅ¡vietimu. Automobilis Å koda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio stovi ant pėsčiųjų perėjos, įstrižai jos, priekiu pasisukęs į kairę link įvažiavimo į pastato Nr. 16 teritorijÄ , 2.0 m atstumu prieÅ¡ įvažiavimo į teritorijÄ linijÄ .

Atstumas nuo gatvės važiuojamosios dalies kairiojo (žiÅ«rint link LakÅ«nų g.) kraÅ¡to iki Å¡io automobilio priekinio kairiojo rato yra 3.2 m, o iki jo galinio kairiojo rato - 4.4 m. Å alia Å¡io automobilio, kairiau jo, žaliojoje vejoje, 4.5 m atstumu už įvažiavimo į teritorijÄ (žiÅ«rint LukÅ¡io g. kryptimi), ant deÅ¡inio Å¡ono guli motociklas Suzuki GSX R1000, be valst. Nr. ženklo, priekiu pasisukęs LukÅ¡io g. kryptimi. Atstumas nuo gatvės važiuojamosios dalies kairiojo (žiÅ«rint LakÅ«nų g. kryptimi) kraÅ¡to iki Å¡io motociklo galinio rato yra 0.2 m, o iki jo priekinio rato - 1.0 m.

Prie stovinčio po eismo įvykio automobilio Škoda Fabia priekinio kairiojo kampo ant važiuojamosios dalies yra išsibarsčiusios stiklo ir plastmasių šukės, kurios driekiasi link Lukšio gatvės 14.0 m atstumu nuo automobilio Škoda Fabia galinio kairiojo kampo. 29 m atstumu išilgine gatvės kryptimi link Lukšio g. ir 1.5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto (žiūrint Lukšio g. kryptimi) ant važiuojamosios dalies guli motociklo priekinis žibintas. Kokių nors šių transporto priemonių ratų stabdymo, skersinio slydimo pėdsakų nėra (b.t. 1, b.l. 9-15).

Aukščiau iÅ¡dėstytos kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei eismo įvykio vietos plane nurodytos aplinkybės paneigia apeliantų skundo argumentus, jog automobilis Å koda Fabia eismo įvykio metu buvo tik kelis centimetrus iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kelio aÅ¡inė linija buvo nusitrynusi, L. S. galėjo objektyviai nesuvokti, ar jis yra savo važiuojamosios juostos dalyje, ar jau iÅ¡judėjo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti tokie automobilio ir motociklo iÅ¡oriniai apgadinimai: automobilio Å koda Fabia, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) suveikusi priekinė vairuotojo oro pagalvė, nubrozdintas priekinis kairysis statramstis, sulenktas priekinis kairysis sparnas, įlenktos priekinės kairiosios durelės, skilęs priekinio lango stiklas, sulaužytas priekinis bamperis ir priekinės apdailos grotelės, sulenktas variklio gaubtas, sudaužytas priekinis kairysis žibintas ir posūkio rodiklis; motociklo Suzuki GSX R1000, be valst. Nr. ženklo, sulaužytas priekinis ratlankis ir nuleista padanga, sulenkta priekinė šakė, sugadinta priekinių stabdžių sistema, pažeistas priekinis radiatorius, sulaužytas priekinis skydelis, sulaužytas priekinis žibintas, sudaužytas galinis žibintas, įlenktas kuro bakas, sulaužytos vairo rankenėlės, sulaužyta, - priekinis spoileris, apatinis spoileris, kairės ir dešinės pusės spoileriai, įlenktas duslintuvas (b.t. 1, b.l. 16-17, 18-19).Pažymėtina tai, kad tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nukentėjusiojo tyrimo metu pateiktoje Dr. V.

M. įmonės „(duomenys neskelbtini)” specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini), vertinant apelianto veiksmų įtakÄ eismo įvykio kilimui, padarytos iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog susidariusiomis prieÅ¡ eismo įvykį aplinkybėmis Å¡io eismo įvykio kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. S. sukimas ne sankryžoje kairėn, sukliudant (neduodant kelio) prieÅ¡prieÅ¡iais prie jo sukimo į kairę vietos artėjančiam motociklui „Suzuki GSX R1000“ ir sukeliant grėsmę eismo saugumui (jei jis objektyviai galėjo pastebėti artėjantį motociklÄ , kai pastarasis buvo nuo susidÅ«rimo vietos apie 55 m. atstumu) (b.t. 1, b.l. 70-77).

Specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) taip pat konstatuota, jog automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, prieÅ¡taravę Kelių eismo taisyklių reikalavimui (sukant kairėn ne sankryžoje sukliudė (nedavė kelio) prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiam motociklui), techniniu požiÅ«riu vertintini kaip pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti (b.t. 1, b.l. 55-66). Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. L. bei specialistas dr. V. M. patvirtino aukščiau paminėtų iÅ¡vadų teisingumÄ (b.t. 2, b.l. 14-15).Siekiant nustatyti, ar apeliantas objektyviai galėjo pastebėti artėjantį motociklÄ , kai pastarasis buvo nuo susidÅ«rimo vietos apie 55 m atstumu, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas.

Å io procesinio veiksmo metu nustatyta, jog L. S., prieÅ¡ pradėdamas sukti į kairę, turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti motociklÄ (tiek esant motociklo Å¡viesoms įjungtoms, tiek ir iÅ¡jungtoms) didesniame atstume nei specialisto iÅ¡vadoje nurodytas 55 m atstumas, o bÅ«tent: motociklas, esant įjungtoms jo Å¡viesoms, matomas 164,8 m atstumu; 50 km/h greičiu judantis motociklas, esant iÅ¡jungtoms jo Å¡viesoms, matomas 74,4 m atstumu; 70 km/h greičiu judantis motociklas, esant iÅ¡jungtoms jo Å¡viesoms, matomas 78,5 m atstumu (b.t. 1, b.l. 78-82).

Tuo pačiu pažymėtina tai, jog apeliantų skundo argumentai, jog eksperimentas buvo atliekamas nors panaÅ¡iomis, tačiau fizikine prasme idealiomis sÄ lygomis, kai vairuotojas atidžiai stebi keliÄ ir specialiai laukia pasirodančio motociklo, realiomis sÄ lygomis, dėmesio nekoncentruojant tik į vienÄ taÅ¡kÄ , o stebint visumÄ , 55 m atstumas galėjo bÅ«ti ir nepakankamas pastebėti motociklÄ , ypač jei pastarasis važiavo vienu pakeltu ratu ar be Å¡viesų, nepaneigia Å¡io procesinio veiksmo patikimumo.

Eksperimentas buvo atliktas laikantis BPK 197 str. reikalavimų, jo atlikimo metu be kitų asmenų dalyvavo tiek nukentėjusysis, tiek apeliantas su gynėju, dėl procesinio veiksmo atlikimo eksperimente dalyvavę asmenys nepateikė jokių pastabų, pareiškimų. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam K. S. nustatyta muštinė žaizda manelėje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2007-04-12) ir būdu.

Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl blauzdikaulio lūžio (b.t. 1, b.l. 38).Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog L. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.t. 1, b.l. 125).Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais paneigta yra apelianto versija, jog nukentėjusysis K. S. eismo įvykio metu važiavo vienu pakeltu ratu. Å iÄ apelianto versijÄ paneigia ne tik nukentėjusiojo K. S. parodymai, bet ir liudytojų G. K., M. M., kurie nurodė, jog prieÅ¡ įvykį motociklas važiavo tvarkingai, t.y. abu jo ratai buvo ant kelio važiuojamosios dalies.

M. M. taip pat parodė, jog motociklui važiuojant degė jo priekinis žibintas. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. L. paaiÅ¡kino, jog atsižvelgiant į tai, kad priekinis ratas sustumtas po motociklu ir prispaustas prie rėmo, motociklas susidÅ«rimo metu nebuvo pakeltu priekiniu ratu. Paties susidÅ«rimo metu, ko gero motociklas buvo abiem ratais ant žemės. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, jog sprendžiant iÅ¡ motociklo priekinio rato ir Å¡akių apgadinimų, tikėtina, kad pirminio smÅ«ginio sÄ lyčio su automobiliu „Škoda Fabia“ metu motociklas važiavo nepakeltu priekiniu ratu.Sprendžiant apelianto kaltės klausimÄ , nėra pagrindo vadovautis liudytojo R.

Ž. parodymais. Kaip seka iÅ¡ minėto liudytojo viso proceso metu duotų parodymų, jis paties automobilio ir motociklo susidÅ«rimo nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs ir rakino įmonės duris.Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog apelianto padaryti Kelių eismo taisyklių (iki 2008-09-01 galiojusi redakcija) 145 ir 153 punktų reikalavimų pažeidimai susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais, ko pasėkoje pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d.

Pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatuota ir tai, kad nukentėjusiojo K. S. įvykio vietoje leistino maksimalaus 50 km/h greičio virÅ¡ijimas, važiavimas apie 73 km/h greičiu (eismo įvykio metu galiojusių KET 172 p.), taip pat susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais. Tai patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kategoriÅ¡kai konstatuota, jog susidariusiomis prieÅ¡ eismo įvykį aplinkybėmis, Å¡io eismo įvykio kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo ne tik automobilio „Škoda Fabia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. S. veiksmai, bet ir motociklo „Suzuki GSX R1000“ vairuotojo K. S. važiavimas apie 73 km/h greičiu, virÅ¡ijančiu leistinÄ , Å¡iame gatvės ruože, maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko jis prarado techninę galimybę nustatytomis aplinkybėmis, lėtindamas greitį, iÅ¡vengti eismo įvykio. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju kritiÅ¡kai vertino nukentėjusiojo pateiktÄ Dr. V. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)” specialisto iÅ¡vadÄ (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nukentėjusiojo veiksmų eismo įvykio metu.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį sveikatos sutrikdymÄ pačiam pažeidėjui. BK 281 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik už KET pažeidimÄ , sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu L. S. ar kartu su juo važiavusiai jo žmonai A. S. bÅ«tų sutrikdyta sveikata.

Esant tokioms aplinkybėms, K. S. teismo nuosprendžiu negali bÅ«ti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str., padarymo. Jo padarytoje veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties. Dėl nukentėjusiojo važiavimo savo eismo juostos viduriu, o ne arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, pastebėtina tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kas sÄ lygojo tokius motociklininko veiksmus, ar toks motociklo važiavimas nebuvo sÄ lygotas kelio situacijos, todėl nėra galimybės vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, ar Å¡iuo atveju buvo pažeistas minėtas Kelių eismo taisyklių reikalavimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,                           n u t a r i a :nuteistojo L. S. ir jo gynėjo adv. V. Sviderskio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                          Daiva Pranytė – Zalieckienė                                                                          Pavelas Frolovas                                                                                      Stasys Lemežis