2025-05-28 Nr. AB-9484-3-63-3-00220-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-102-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00220-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.4; 14.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marės industrija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marės industrija“ patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Marės industrija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 1 d. nutarimą „Atlikti papildomą tyrimą juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J24-994/2023“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1); 2) 2023 m. vasario 1 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J24-1110/2023“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 2).

2. Pareiškėjas nurodė, kad įsigijo iš varžytinių vandens bokštą su gręžiniais, 2022 m. spalio 26 d. aprobavo savo vandens išteklius ir 2023 m. sausio 3 d. gavo leidimą jais naudotis. Teigė, kad atsakovas 2023 m. sausio 6 d. surašė aktus Nr. J24-994/2023 skirti pareiškėjui 1 200 Eur baudą ir Nr. J24-1110/2023 skirti pareiškėjui 1 000 Eur baudą.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog tik įsigijęs minėtą turtą 2021 m. gruodžio 20 d. raštu kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir LGT, Geologijos tarnyba) dėl vandens išteklių aprobavimo; 2022 m. sausio 18 d. kreipėsi raštu į rangovą dėl požeminių vandens išteklių įvertinimo; 2022 m. vasario 10 d. kreipėsi į Geologijos tarnybą dėl gręžinio identifikavimo registravimo. Anot pareiškėjo remiantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 25 straipsnio 3 punktu – Naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens ištekliai, kai iš požeminio vandens vandenvietės išgaunama 10 kub. m ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, turi būti aprobuoti. Pareiškėjas teigė, kad planavo suvartoti tik 3 kub. m vandens per dieną.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. kovo 3 d. gavo atsakovo privalomąjį nurodymą aprobuoti išteklius, tačiau atsakovas nepateikė tvarkos, kaip nurodymą įvykdyti. Rangovai pasiūlė tik vieną būdą įvertinti išteklius negrįžtamai sugadinant gręžinių įrangą. Pareiškėjas prašė atsakovo suteikti informaciją, kokius jam reikalingus veiksmus reikia atlikti.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas neturi paruoštos tvarkos, pagal kurią ūkio subjektas, nebūdamas geologijos specialistas ir siekiantis aprobuoti savo vandens išteklius ir išimti leidimą jais naudotis, galėtų nusipirkti tą sertifikatą iš trečiosios šalies.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas manė, kad skunde pateikiami pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais, bei rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, kuris reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos (Aplinkos apsaugos įstatymo 2 str.).

8. Atsakovas teigė, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas gavo Departamento 2022 m. kovo 3 d. privalomąjį nurodymą (13.2)-PN-176, kuriuo iki 2022 m. rugsėjo 2 d. buvo įpareigotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka gauti iš LGT leidimą naudoti žemės gelmių išteklius iš Bendrovės veiklai naudojamų požeminio vandens gręžinių, kurių identifikavimo Nr. 20313 ir Nr. 26460. Manė, kad prievolė laikytis teisės aktų reikalavimų ir laiku įvertinti savo vykdomos veiklos atitiktį tam tikriems kriterijams, pagal kuriuos pareiškėjas gali vykdyti veiklą (pvz., tik gavęs leidimą tam tikrai veiklai arba parengus reikiamus planus, programas), tenka būtent pareiškėjui. Asmeniui, dėl kurio priimtas privalomasis nurodymas įstatymas nustato galimybę kreiptis dėl jo įvykdymo termino pratęsimo, tiek ir ginčyti atsisakymą pratęsti terminą bei patį privalomąjį nurodymą. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nustatyta tvarka dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Departamentą, prašymą kelis kartus tikslino ir teikė papildomus paaiškinimus, tačiau 2022 m. rugsėjo 1 d. Departamento Komisija dėl privalomųjų nurodymo įvykdymo terminų nustatymo nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti ir nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo nei pačio privalomojo nurodymo, nei atsisakymo pratęsti privalomojo nurodymo terminą.

10. Atsakovas nurodė, jog UAB „Marės industrija“ 2022 m. kovo 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. (13.2)-PN-176 įvykdė praleidęs įvykdymo terminą (2022 m. rugsėjo 2 d.). Leidimą naudoti požeminį vandenį Bendrovė gavo tik 2023 m. sausio 3 d. Darė išvadą, kad nenuginčytas ir galiojantis Privalomasis nurodymas jame nustatytu terminu įvykdytas nebuvo.

11. Atsakovas akcentavo, kad Bendrovės vadovas privalėjo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškė ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje Bendrovėje nustatytais terminais ir tvarka būtų vykdomi visi privalomi nurodymai pareigūnų, kurie įstatymų yra įgalioti tokius privalomus nurodymus duoti. Atsakovas paaiškino, jog Bendrovė įregistruota 2015 m. liepos 20 d. ir veiklą vykdė jau ne pirmi metai. Pažymėjo, kad Bendrovė yra gamtos išteklių naudotoja ir kaip ūkio subjektas vykdydama veiklą privalėjo žinoti teisinį reglamentavimą tiesiogiai susijusį su veiklos vykdymu ir tokiu būdu teisėtai išgauti išteklius. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str.).

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Marės industrijos“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė:

13.1. Remiantis Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, pareiškėjo įregistruota teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė, savo veiklą vykdo nuo 2015 m. liepos 20 d. Bendrovės veiklos tikslai yra vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą komercinę – ūkinę veiklą, kurios objektas – žuvų perdirbimas ir prekyba, taip pat gamyba, tarpininkavimas, prekyba, paslaugos ir kita įstatymų nedraudžiama ūkinė – komercinė veikla, paskirtas vadovas.

13.2. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad vandentiekio tinklai Nr. 20131, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise UAB „Marės industrija“ nuo 2019 m. liepos 10 d.; iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše Registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, buvo matyti, kad pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – siurblinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Marės industrija“.

13.3. Departamento 2022 m. kovo 2 d. protokolu PN1-23 buvo nutarta siūlyti Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyresniajam specialisto ruošiamam privalomajam nurodymui 6 mėnesių įvykdymo terminą.

13.4. 2022 m. kovo 3 d. Privalomuoju nurodymu Nr. (13.2)-PN-176 buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, todėl pareiškėjui buvo nurodyta įstatymų nustatyta tvarka gauti iš Geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius iš Bendrovės ūkinei veiklai naudojamų požeminio vandens gręžinių, kurių identifikavimo Nr. 20313 ir Nr. 26460. Šiuos reikalavimus pareiškėjas turėjo įvykdyti iki 2022 m. rugsėjo 2 d., terminas suderintas su 2022 m. kovo 2 d. posėdyje priimtu protokoliniu sprendimu Nr. PN1-23. Nurodyta, kad dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo rašytinis prašymas gali būti pateikiamas Departamentui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo termino pabaigos bei nurodyta apskundimo tvarka.

13.5. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos buvo surašytas 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA-4745. Nustatyta, kad vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 8 d. gauta Tarnybos hidrogeologijos skyriaus pateikta informacija, jog UAB „Marės industrija“ dėl leidimo naudoti požeminio vandens išteklius iš gręžinių Nr. 20313 ir Nr. 26460 į LGT nesikreipė ir leidimo neturi. Vandenvietė žemės gelmių registre neįregistruota, vandens ištekliai neaprobuoti ir VAZ nenustatyta. Vadovaujantis surinkta informacija nustatyta, kad įmonė iki 2022 m. rugsėjo 2 d. neįvykdė 2022 m. kovo 3 d. duoto privalomojo nurodymo Nr. (13.2)-PN-176 reikalavimų. Už privalomojo nurodymo sąlygų neįvykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi ne vėliau kaip per 3 mėnesius, Departamentas turės kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įmonei įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

13.6. Geologijos tarnyba išdavė gręžinio pasą UAB „Šiaulių hidrogeologijai“ Nr. 2013, iš kurio buvo matyti, kad Gręžinio identifikavimo numeris yra, gręžinio gylis – 134 m. Gręžinio įrengimo data: 1992 m. gegužės 4 d. Taip pat buvo išduotas gręžinio pasas Nr. 26460 AB „Geonafta“, gręžinio įrengimo data: 1999 m. gegužės 7 d., gręžinio gylis 90 m.

13.7. Departamentas 2023 m. sausio 6 d. surašė pareiškėjui protokolą Nr. J24-994/2022 dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, kuriuo nustatė, kad Bendrovė iki 2022 m. rugsėjo 2 d. neįvykdė 2022 m. kovo 3 d. Inspekcijos duoto privalomojo nurodymo Nr. (13.2)-PN-176. Nurodė, kad buvo pažeistas Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 ir 7 punktai, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalis, o atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta 126 straipsnio 3 dalyje. Taip pat nurodė ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

13.8. Sekantis Departamento pareiškėjui 2023 m. sausio 6 d. protokolas Nr. J24-1110/2023 buvo surašytas dėl atsakomybės numatytos Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 12 dalyje, nustačius, kad buvo pažeisti Vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 3 dalis, Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktas.

13.9. Geologijos tarnyba 2023 m. sausio 3 d. išdavė leidimą naudoti gėlo požeminio vandens išteklius Nr. PV159-5849-23

13.10. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi išnagrinėjęs pareiškėjo vadovo skundą dėl atsakovo 2023 m. sausio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-472-2023, skundą tenkino iš dalies, pakeitė 2023 m. sausio 19 d. nutarimą, skirdamas 500 Eur baudą.

14. Teismas apžvelgė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198, aprašo (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-912 patvirtinto Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo IV skyriaus nuostatas. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad 2022 m. gruodžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius davė sutikimą, 2022 m. gruodžio 20 d. Geologijos tarnybos direktorius priėmė įsakymą „Dėl UAB „Marės industrija“ požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projekto patvirtinimo“ Nr. 1-613, kuriuo buvo patvirtintas UAB „Marės industrija“ požemio vandens vandenvietės (identifikavimo numeris Žemės gelmių registre – (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) apsaugos zonos projektas, pateiktas 2022 m. gruodžio 16 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjas įvykdė vieną iš reikalavimų leidimui gauti, jau praleidęs reikalavimo nustatytą terminą.

15. Geologijos tarnybos direktorius 2022 m. spalio 26 d. priėmė įsakymą „Dėl UAB „Marės industrija“ požeminio vandens vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo“ pagal nustatytą identifikavimo numerį Žemės gelmių registre – (duomenys neskelbtini), gėlo vandens išteklius: B kategorijos – 3 kub. m / d (apatinės kreidos, K1 ). Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjas įsigijęs požeminio vandens gręžinius eksploatuoja juos ir išgauna požeminį vandenį gamybai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas deklaravo išgaunamą vandens kiekį ir pateikė planuojamo vandens kiekį tik 2022 m. spalio 26 d.

16. Teismo vertinimu, byloje kilo ginčas dėl to, kad, atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas, neturėdamas pagal teisės aktus privalomo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (mineralinį vandenį), naudojo šiuos išteklius. Pareiškėjas akcentavo, kad vandens naudojimas galimas gavus žemės gelmių išteklių aprobavimą, tačiau jam nebuvo aišku, kaip galima aprobuoti požeminio vandens išteklius. Taigi, teismas sprendė, kad tiek teisinis reglamentavimas, nustatantis būtinumą, gavus kompetentingos institucijos dokumentus, atlikti žemės gelmių išteklių tyrimą, tiek jo įgyvendinimas, konkrečiu atveju Bendrovei, patvirtino, kad pareiškėjas vykdė žemės gelmių išteklių, šiuo atveju vandens naudojimą, negavęs leidimo.

17. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėjo lūkesčiai įgyti leidimą ir aprobuoti išteklių veiklą negali būti grindžiami tik su formaliu leidimo išdavimo įtvirtintų nuostatų dėl leidimo išdavimo termino aiškinimu. Sistemiškai aiškinant leidimo išdavimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, buvo būtina, kad pareiškėjas ne tik nurodytų, jog Apraše nurodytu terminu leidimas nebuvo išduotas, bet ir pateiktų faktiniais duomenimis pagrįstus argumentus, jog jo vykdoma veikla atitiko visas leidimo vandens eksploatavimo sąlygas, nekėlė žemės ištekliams pavojaus, atitinka požeminio vandens eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus. Kitoks aiškinimas, teismo vertinimu, laikytinas prieštaraujančiu teisės aktų nuostatoms, įtvirtinančioms požeminio vandens eksploatavimą, sudarytų nepagrįstas prielaidas gauti tokio pobūdžio leidimus veiklai asmenims, kurie nėra įvykdę tokiai veiklai keliamų teisės aktų reikalavimų.

18. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad privalomo nurodymo įvykdymo terminas buvo nepratęstas 2022 m. rugsėjo 1 d. priimtu sprendimu Nr. AD5-16689, kai 2022 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl privalomojo nurodymo pratęsimo, tačiau pareiškėjas nėra pateikęs į bylą duomenų, kad iki ginčijamų nutarimų priėmimo būtų įvykdęs Leidimo išdavimo sąlygas, t. y. kad jis turi objektyvias galimybes užtikrinti 6 straipsnyje numatytų vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudotojų pareigų įgyvendinimą ir naudotis teikiamomis teisėmis.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nutarimu Nr. J24-994/2022 už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje, paskirta minimali ekonominė sankcija – 1 200 Eur, o nutarimu Nr. J24-1110/2023 vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 12 dalimi, pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija – 1 000 Eur. Departamentas, skirdamas pareiškėjui minimalias baudas, nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių – padaryti pažeidimai nebuvo nuginčyti. Bendrovės kaltė buvo įrodyta juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolais Nr. J24-1110/2023 ir Nr. J24-994/2022, 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo aktu Nr. PA-4745, 2022 m. kovo 3 d. privalomasis nurodymas Nr. (13.2)-PN-176, rašytiniais paaiškinimais bei kitais duomenimis surinktais bylose. Pareiškėjas naujų faktų ar aplinkybių į šią bylą taip pat nepateikė, įrodymų nesurinko, kuriems esant pareiškėjas atsvertų ir paneigtų atsakovo pateiktus teiginius.

20. Teismas įvertinęs pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad pareiškėjas, t. y. kaip juridinis asmuo veikia rinkoje palyginti seniai, kuriam turi būti žinomi ir suprantami teisės aktai, reglamentuojantys jo veiklą, privalo organizuoti savo veiklą taip, jog būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, tai, jog juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas, už kurį pareiškėjui turėjo būti skirtos nutarimais ekonominės sankcijos. Susiklosčius tokioms aplinkybėms pareiškėjo skundas dėl atsakovo Nutarimo Nr. 1 ir Nutarimo Nr. 2 teismo netenkintas, kaip nepagrįstas.

21. Dėl dvigubo nubaudimo principo teismas nurodė, kad 2022 m. sausio 21 d. atsakovas surašė patikrinimo aktą Nr. (13.2)PA-283, pagal atliktą neplaninį patikrinimą nustatė, kad Bendrovė naudoja vandenį iš gręžinių Nr. 20313 ir Nr. 26460 ir neturėdama taršos leidimų, neteisėtai išleido į aplinką gamybines nuotekas, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 262 straipsnio 20 dalį bei kitus įstatymų numatytus reikalavimus bei pridėtos nuotraukos, kuriose yra užfiksuoti nurodyti teisės pažeidimai. 2023 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėjo bylą pagal pareiškėjo vadovo skundą dėl 2023 m. sausio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD_ANR_N-472-2023 dėl nutarimu paskirtos 1 000 Eur baudos ir ANK pažeidimo 262 straipsnio 20 dalyje. Buvo nustatyta, kad vadovas nesiėmė priemonių, kad jo vadovaujama bendrovė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, turėdama Geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti požeminį vandenį bei būtų aprobavusi požeminius vandens išteklius. Nutarimu buvo nustatyta, kad vadovas pažeidė Vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį. Teismas nutartimi tenkino pareiškėjo skundą ir skyrė jam dvigubai mažesnę baudą – 500 Eur už ANK 262 straipsnio 20 dalį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo vadovas, kuris dirba pareiškėjo naudai ir veikia jo interesais, buvo nubaustas pagal ANK 262 straipsnio 20 dalį, tačiau nesudarė faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui skiriant sankciją buvo pažeistas non bis in idem principas.

22. Teismo vertinimu, iš byloje surinktų įrodymų pareiškėjui UAB „Marės industrija“ buvo paskirta sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, o vadovui V. I. sankcija paskirta pagal ANK nuostatas, analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu, todėl laikytina, kad nėra non bis in idem principo pažeidimo.

23. Dėl viešojo subjekto pareigos teikti informaciją teismas nustatė, kad vykusio susirašinėjimo metu tarp pareiškėjo ir atsakovo, atsakovas pateikė pareiškėjui išsamų atsakymą. Departamento Klaipėdos valdyba 2022 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. AD5-17720 atsakydami į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją apie privalomąjį nurodymą, jam nurodė, kad reikia vadovautis Žemės gelmių įstatymu ir Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašu. Nurodė, kad juridiniams arba fiziniams asmenims, vykdantiems komercinę veiklą, viešojo vandens tiekimo veiklą, žemės ūkio veiklą (su išlygomis numatytuose įstatymuose), naudojantiems požeminio vandens išteklius nuo 0 kub. m / p, bei kitais atvejais, kai iš gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį yra privalomas požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį yra privalomas požeminio vandens leidimas. Leidimas išduodamas, kai visi pateikti dokumentai atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus bei sumokama valstybės rinkliava už leidimo išdavimą. Atsakovas nurodė valstybinės rinkliavos dydžių sąrašą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“. Buvo paaiškinta, kaip pateikti prašymą Geologijos tarnybai, kad siekiant gauti leidimą būtina nustatyti vandenvietės apsaugos zoną, taipogi nurodant teisės šaltinius. Nurodyta informacinės sistemos prieiga, kurioje pateikti duomenys apie 96 ūkio subjektus, turinčius leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Pareiškėjo klausimą išnagrinėjo pagal teisės aktuose numatyta kompetentinga institucija. Todėl nebuvo jokio pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo klausimą išnagrinėjusi institucija teisės subjektams (būtent pareiškėjui) galėjo neatitikti objektyvaus nepriklausomumo reikalavimo, pagal kurį institucija turi suteikti pakankamai garantijų, jog neliktų jokių teisėtų abejonių dėl galimo neobjektyvumo. Teismas laikė, kad atsakovas bendraudamas su pareiškėju laikėsi ūkio subjektų veiklos priežiūros principų – minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo bei metodinės pagalbos teikimo principo.

24. Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas specialiame reguliavime įtvirtintus nutarimus rėmėsi pažeidimų protokolais, teisės aktais, tinkamai įgyvendino savo kompetenciją, išsamiai nurodė sprendimo priėmimo motyvus, dokumentus, patvirtinančius nutarimų pagrįstumą, todėl nebuvo jokio pagrindo tvirtinti, kad atsakovas atsisakė ar nepateikė reikiamos informacijos, t. y. kad nutarimai buvo galimai priimti naudojantis neribota diskrecija.

25. Kadangi ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas teismo nepriteistas.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį tenkinti ir panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 13 d. sprendimą.

27. Pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos sprendimu argumentus:

27.1. Teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad direktorius V. I. yra pareiškėjo steigėjas ir savininkas, pažeistas dvigubo nubaudimo non bis in idem principas, nes yra palikti galioti nutarimai, kurių faktinės aplinkybės, pažeidėjas ir saugomas teisinis interesas yra identiški faktinių aplinkybių, pažeidėjui ir saugomam teisiniam interesui, esamiems protokole ir nutarime, kurie ankstesne data surašyti direktoriui V. I.. Atsakovo surašyti V. I. protokolas ir nutarimas pilnai sutampa pagal identiškos faktinės aplinkybes, pagal pažeidėją ir saugomą teisinį interesą su Atsakovo nutarimais, skundžiamais administracinėje byloje Nr. I3-4342-342/2023.

27.2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje konstatuojama, kad V. I. nuo 2021 m. gruodžio 20 d. ėmėsi aktyvių veiksmų dėl leidimo naudotis požeminių vandenių iš gręžinių gavimo. 2023 m. sausio 3 d. Geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-4 buvo išduotas UAB „Marės industrija“ leidimas naudoti požeminius vandens išteklius vandenvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad nerado V. I. kaltės privalomojo atsakovo nurodymo įvykdymo per 10 mėnesių, vietoje atsakovo nustatytų 6 mėnesių, dėl ko teismas sumažino baudą per pusę. Sprendime pareiškėjo skundas pagal atsakovo nutarimą Nr. J24-994/2022 už neįvykdymą atsakovo duoto privalomojo nurodymo laiku atmestinas, nes prieštarauja Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarčiai.

27.3. Sprendime klaidingai nurodyta, kad suėjus terminui įvykdyti atsakovo privalomąjį nurodymą pareiškėjas į Geologijos tarnyba nesikreipė ir leidimo neturėjo. Pareiškėjo 2023 m. balandžio 17 d. pateikta į bylą papildoma medžiaga, kuri parodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Geologijos tarnybą vandenvietės aprobavimo klausimais dar iki privalomojo nurodymo gavimo, nuo 2019 m. gegužės 2 d. ir iki 2022 m. rugsėjo 3 d., o pareiškėjo susirašinėjimus su Geologijos tarnyba sudarė 28 laiškai. Be to, teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad atsakovas praleido terminą kreiptis į teismą, ir kad atsakovas surašė savo skundžiamus nutarimus jau po to, kai pareiškėjas gavo leidimą iš Geologijos tarnybos.

27.4. Buvo pažeista viešojo subjekto pareiga teikti informaciją, kadangi teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad informacija pareiškėjui buvo pateikta jau praėjus nustatytų 6 mėnesių terminui, duotam privalomajam nurodymui įvykdyti. Atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnį ir nepateikė pareiškėjui iki termino pabaigos reikalingos informacijos.

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

29.1. Šioje administracinėje byloje ir administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo nubaustas pareiškėjo direktorius, ginčo dalykas iš esmės skiriasi. Atsakomybė pareiškėjo direktoriui kilo dėl to, kad Bendrovės veikloje buvo naudojamas požeminis vanduo neturint Geologijos tarnybos leidimo. 2023 m. sausio 19 d. nutarimu V. I. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 262 straipsnio 20 dalyje, padarymą paskirta 1 000 Eur bauda. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies ir Departamento 2023 m. sausio 19 d. priimtą nutarimą pakeitė ir paskyrė V. I. 500 Eur baudą. Šiuo atveju apeliaciniame skunde pareiškėjas klaidina teismą, jog V. I. administracinio nusižengimo byloje skirta nuobauda už laiku neįvykdytą privalomąjį nurodymą. Minėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_P-210-2023 V. I. atžvilgiu 2023 m. sausio 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ROIK: 23195182367) dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, jog pareiškėjo direktorius neįvykdė laiku Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų. Šioje administracinėje byloje ginčas kyla ne dėl administracinio nusižengimo atsakomybės fiziniam asmeniui, o dėl ekonominės sankcijos, skirtos juridiniam asmeniui, kuri reglamentuojama Aplinkos apsaugos įstatymo normomis, todėl pareiškėjo paminėtoje Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje nustatytos aplinkybės, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams neturi privalomosios galios ir tai nelaikytina dvigubo nubaudimo negalimumo principo pažeidimu.

29.2. Pareiškėjas primygtinai nurodo, jog Departamentas privalėjo teikti informaciją kaip įvykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau Departamentas pažymi, jog pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą Departamentas vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir priima sprendimus šio įstatymo nustatytais pagrindais, o LGT priima sprendimus dėl leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo. Departamentas pažymi, jog pareiškėjas susirašinėjo su pareigūnais, tačiau aktyvių veiksmų gauti leidimą iš LGT nesiėmė. Departamento nuomone, pareiškėjas nebuvo atsakingas, dėl ko laiku bei tinkamai neįgyvendino savo pareigų, ir tai sąlygojo pažeidimo padarymą.

29.3. Departamento vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde minimi argumentai dėl klaidingų faktinių aplinkybių, laikytini nepagrįstais. Departamentas visiškai sutinka ir patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą administracinių pažeidimų bylose, pagrįstai ir tinkamai vertino administracinių pažeidimų bylose surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė inkriminuotus administracinius pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 12 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 1 d. nutarimo „Atlikti papildomą tyrimą juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J24-994/2023“ ir 2023 m. vasario 1 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J24-1110/2023“, pagrįstumo ir teisėtumo.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Bendrovės kaltė buvo įrodyta duomenimis surinktais bylose, o įvertinęs pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad pareiškėjas, t. y. kaip juridinis asmuo veikia rinkoje palyginti seniai, kuriam turi būti žinomi ir suprantami teisės aktai, reglamentuojantys jo veiklą, privalo organizuoti savo veiklą taip, jog būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, tai, jog juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas, už kurį pareiškėjui turėjo būti skirtos nutarimais ekonominės sankcijos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo vadovas, kuris dirba pareiškėjo naudai ir veikia jo interesais, buvo nubaustas pagal ANK 262 straipsnio 20 dalį, tačiau nesudarė faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui skiriant sankciją buvo pažeistas non bis in idem principas.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, bei teigia, kad teismas netinkamai įvertino dvigubo nubaudimo non bis in idem principo pažeidimo aplinkybes, nes yra palikti galioti nutarimai, kurių faktinės aplinkybės, pažeidėjas ir saugomas teisinis interesas yra identiški faktinių aplinkybių, pažeidėjui ir saugomam teisiniam interesui, esamiems protokole ir nutarime, kurie ankstesne data surašyti direktoriui V. I.. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeista viešojo subjekto pareiga teikti informaciją.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas, atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

34. Pareiškėjas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir pateiktą į bylą papildomą informaciją, nustatydamas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes.

35. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

36. Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

37. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

38. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

39. Byloje nustatyta, jog 2022 m. kovo 3 d. Privalomuoju nurodymu Nr. (13.2)-PN-176 buvo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, todėl pareiškėjui buvo nurodyta įstatymų nustatyta tvarka gauti iš Geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius iš Bendrovės ūkinei veiklai naudojamų požeminio vandens gręžinių, kurių identifikavimo Nr. 20313 ir Nr. 26460. Šiuos reikalavimus pareiškėjas turėjo įvykdyti iki 2022 m. rugsėjo 2 d. Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos buvo surašytas 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA-4745, bei nustatyta, kad vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 8 d. gauta Tarnybos hidrogeologijos skyriaus pateikta informacija, jog UAB „Marės industrija“ dėl leidimo naudoti požeminio vandens išteklius iš gręžinių Nr. 20313 ir Nr. 26460 į Geologijos tarnybą nesikreipė ir leidimo neturi. Departamentas 2023 m. sausio 6 d. surašė pareiškėjui protokolą Nr. J24-994/2022 dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, kuriuo nustatė, kad Bendrovė iki 2022 m. rugsėjo 2 d. neįvykdė 2022 m. kovo 3 d. Inspekcijos duoto privalomojo nurodymo Nr. (13.2)-PN-176. Sekantis Departamento pareiškėjui 2023 m. sausio 6 d. protokolas Nr. J24-1110/2023 buvo surašytas 2023 m. sausio 6 d.

40. Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus Nutarimu Nr. 1 buvo nustatyta, kad Bendrovės padarytas pažeidimas atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką, t. y. neįvykdymas reikalavimų, nustatytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo išduotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti. Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus Nutarimu Nr. 2 nustatyta, kad Bendrovė padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 12 dalyje, nes 2022 m. sausio 2 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, jog bendrovė vykdydama žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimo ir konservavimo veiklą, ūkinei komercinei veiklai vykdyti naudoja požeminio vandenį (apie 4,95 kub. m per parą) neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir neaprobavusi požeminio gręžinio vandens išteklių, pagrįstumo ir teisėtumo. Departamento ginčijamais 2023 m. vasario 1 d. Nutarimais Nr. 1 ir Nr. 2 Bendrovei skirta 1 200 Eur ekonominė sankcija už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje, ir 1 000 eurų ekonominė sankcija už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 111 straipsnio 12 dalyje.

41. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nurodytų šios nutarties 13 punkte, o aktualiausia tai, kad Geologijos tarnyba tik 2023 m. sausio 3 d. išdavė leidimą naudoti gėlo požeminio vandens išteklius Nr. PV159-5849-23. Taigi, svarbu pažymėti tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju Departamentas, skirdamas pareiškėjui minimalias baudas, nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių – padaryti pažeidimai nebuvo nuginčyti. Bendrovės kaltė buvo įrodyta juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolais Nr. J24-1110/2023 ir Nr. J24-994/2022, 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo aktu Nr. PA-4745, 2022 m. kovo 3 d. privalomuoju nurodymu Nr. (13.2)-PN-176, rašytiniais paaiškinimais bei kitais duomenimis surinktais bylose. Pareiškėjas naujų faktų ar aplinkybių į šią bylą taip pat nepateikė, įrodymų nesurinko, kuriems esant pareiškėjas atsvertų ir paneigtų atsakovo pateiktus teiginius. Vadinasi, atsakovas pagrįstai nustatė, jog padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas, už kurį pareiškėjui turėjo būti skirtos nutarimais ekonominės sankcijos, bei šioje byloje padarytas pažeidimas yra įrodytas, ką tinkamai pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo.

42. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos, kuri iš esmės remiasi draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimą (non bis in idem) principo interpretacija, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem. Šis konstitucinis principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

43. Dvigubą baudimą už tą patį pažeidimą draudžia ne tik Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatos, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnis. Antai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas non bis in idem principo turinį, 2020 m. spalio 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020 konstatavo: „Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03). Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10; kt.)“.

44. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi išnagrinėjęs pareiškėjo vadovo skundą dėl atsakovo 2023 m. sausio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-472-2023, skundą tenkino iš dalies, paskyrė V. I. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 262 straipsnio 20 dalyje, 500 Eur baudą. Teismas nustatė, kad V. I. nubaustas už tai, kad atlikus neplaninį UAB „Marės industrija“ gamybinio cecho veiklos adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad UAB „Marės industrija“ ūkinei komercinei veiklai naudoja požeminį vandenį neturėdamas Geologijos tarnybos leidimo ir neaprobavusi požeminio vandens išteklių, tuo pažeidė Vandens įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 3 dalies ir nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 262 straipsnio 20 dalyje, jam paskirta 1 000 Eur bauda. Klaipėdos apylinkės teismo vertinimu, pareiškėjas įrodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų leidimui iš Geologijos tarnybos gauti, tačiau sutiko ir su institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, pozicija, kad pareiškėjas kaip juridinio asmens vadovas, vykdydamas veiklą turi užtikrinti, kad ta veikla nuo pat pradžių būtų vykdoma, vadovaujantis teisės aktais. Pažymėjo, kad juridinio asmens vadovas, organizuodamas įmonės veiklą turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai, todėl prieš priimdamas konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius. Minėtoje nutartyje teismas sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. I. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

45. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas); šie kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2727/2012; kt.).

46. Teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; kt.). Nesant vieno iš būtinųjų požymių (asmens tapatumo), sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, kai pagal specialųjį įstatymą bauda skiriama juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui, teismų praktikoje konstatuojama, jog skiriant sankciją juridiniam asmeniui non bis in idem principui nebuvo nusižengta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-438/2022; kt.). Byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2651/2011; kt.).

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui (juridiniam asmeniui) buvo paskirta sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, o Bendrovės vadovui V. I. sankcija paskirta pagal ANK nuostatas, analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo non bis in idem principo pažeidimo. Pažymėtina, kad UAB „Marės industrija“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 str.), todėl nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui ir vieninteliam akcininkui, negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1031-602/2016).

48. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad buvo pažeista viešojo subjekto pareiga teikti informaciją, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas atsakydamas į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją apie privalomąjį nurodymą, pateikė išsamią informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad pareiškėjo klausimą išnagrinėjo teisės aktuose numatyta kompetentinga institucija, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo klausimą išnagrinėjusi institucija teisės subjektams (būtent pareiškėjui) galėjo neatitikti objektyvaus nepriklausomumo reikalavimo, pagal kurį institucija turi suteikti pakankamai garantijų, jog neliktų jokių teisėtų abejonių dėl galimo neobjektyvumo. Atsakovas, priimdamas nutarimus rėmėsi pažeidimų protokolais, teisės aktais, tinkamai įgyvendino savo kompetenciją, išsamiai nurodė sprendimo priėmimo motyvus, dokumentus, patvirtinančius nutarimų pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad atsakovas atsisakė ar nepateikė reikiamos informacijos, t. y. kad nutarimai buvo galimai priimti naudojantis neribota diskrecija.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marės industrija“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė