0db8aabb-ce40-4c77-9cdf-82bf07a1ad98 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1-557/2015Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00636-2014-7   Procesinio sprendimo kategorija: 41.4.; 79.1.; (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 23 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinė byla Stanislovui A.

J. pagal ATPK 45 str. 2 d.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:2014 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus pareigÅ«nas S. A. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl ATPK 45 str. 2 d. numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad 2014-05-22 buvo nustatyta ir S. A. J. įspėtas dėl to, kad nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos 6 m atstumu savavaliÅ¡kai įrengė riboženklį ir plotÄ suarė, o nuo riboženklio dar suarė 8,4 m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio G.

L., dalį, tuo pažeisdamas gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės turtines teises. Po 2014-05-22 įspėjimo raÅ¡tu Nr.36SD-(14.36.104)-1423 per suteiktÄ vieno mėnesio laikotarpį pažeidimo nepaÅ¡alino. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinė byla Stanislovui A. J. pagal ATPK 45 str. 2 d., nutraukta. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju susidarė situacija, kai neiÅ¡spręstas S. A. J. valdomo žemės sklypo ploto trÅ«kumas, o G.

L. faktiÅ¡kai valdo žemės pervirÅ¡ių. Nutarimas motyvuotas tuo, kad byloje nėra neginčijamai įrodytas administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis elementas tyčia, t. y. kad S. A. J. tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudojo privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas, kad G. L. yra ginčo žemės sklypo dalies, kuriÄ jis suarė ir apsėjo, savininkė, ir joks pagrįstas ginčas Å¡iuo klausimu negali kilti. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimÄ ir už padarytÄ pažeidimÄ Stanislovui A.

J. taikyti administracinę atsakomybę. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutarimu ir mano, jog nebuvo atskleista bylos esmė, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundu pažymima, kad teismas vadovavosi neteisėtais dokumentais – S. A. J. pateiktais žemėtvarkininko G. B. 2014 m. atliktais žemės sklypų matavimais ir 2014-12-02 aktu. Apelianto nuomone, vadovavimasis minėtais dokumentais prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau Nuostatai), kurių 12 punkte nurodyta, kad „žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimÄ patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypÄ ).

Skunde pažymima, kad matininko G. B. 2014 m. atlikti žemės sklypų matavimai ir nustatyti kadastro duomenys nėra patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre (nėra oficialÅ«s), todėl jie neturi teisinės galios ir jais negali bÅ«ti vadovaujamasi disponuojant žemės sklypais ar sprendžiant bylÄ dėl savavaliÅ¡ko ribų pakeitimo. Minėtas 2014-02-20 aktas nesusijęs su byla ir S. A. J. atliktais savavaliÅ¡kais veiksmais, kadangi jis yra vykdomo, bet dar nepatvirtinto konsolidacijos projekto bÅ«simų sprendinių dalis.

Skundu pabrėžiama, kad valstybės įmonės Žemės fondo vykdomo žemės konsolidacijos projekto autorius yra matininkas V. B., todėl tik po projekto patvirtinimo atliktais ir patvirtintais kadastro duomenimis bus galima vadovautis. Apeliantas nurodo, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatuoti preliminariais matavimais, kuriais turi būti vadovaujamasi. Šie žemės sklypai kadastro žemėlapyje pažymėti, vadovaujantis preliminariais matavimais, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.

„nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Apeliantas nesutinka su teismo nurodymu, kad: „neiÅ¡spręstas S. A. J. valdomo žemės sklypo ploto trÅ«kumas“, „akivaizdu, kad S. A. J. ėmėsi veiksmų, kad minėta problema bÅ«tų iÅ¡spręsta“. Apelianto nuomone, savavaliÅ¡kas žemės užėmimas vengiant jÄ grÄ Å¾inti negali bÅ«ti laikomas teisėtu problemos sprendimu.

Tik matininko pažymėjimÄ turinčio asmens nustatyta tvarka atlikti, patvirtinti ir įregistruoti kadastro duomenys įgauna juridinę galiÄ . Kol tokie veiksmai neatlikti, tol disponuojant žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai privalo vadovautis galiojančiais planais ir ribomis, t. y. preliminariais žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) matavimais. Apeliantas pažymi, kad vadovaujantis Nuostatais, atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos nekeičiamos, o nustatytas žemės sklypo ploto skirtumas atlyginamas Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje (Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje)“ nustatyta tvarka.Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

ATPK 9 str. nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi asmens kaltė turi bÅ«ti įrodyta, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.ATPK 45 str. 2 d. nustatyta, kad veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už ATPK 45 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ arba po įspėjimo raÅ¡tu vengimas grÄ Å¾inti savavaliÅ¡kai užimtÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinius arba nutraukti savavaliÅ¡kÄ privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimÄ užtraukia baudÄ nuo dviejų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veikÄ pagal ATPK 45 str. privalo bÅ«ti įrodyta, jog asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. IÅ¡ byloje esančios medžiagos - 2014 m. vasario 20 d. konsolidacijos komisijos akto (b. l. 34), 2014 m. balandžio 18 d.

G. L. skundo (b. l. 14), S. A. J. praÅ¡ymo, kuriame iÅ¡dėstomos įvykio aplinkybės (b. l. 20), nukentėjusiosios G. L. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad ji žinojo, kad faktiÅ¡kai ji valdo per didelį sklypÄ , o S. A. J. (N. G.) sklypas yra mažesnis nei priklauso (b. l. 51), liudytojo N. G. parodymų, kad jo sklype žemės trÅ«ko, tačiau didesnio ploto žemės nedirbo, nes norėjo gyventi kaimyniÅ¡kai su G. L., o sklypÄ nusipirkęs S. A. J. iÅ¡ planų iÅ¡skaitė, kad jam priklauso tas sklypas (b. l. 51-52) akivaizdu, kad tarp kaimyninių sklypų savininkų kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų.

Preliminariais žemėtvarkininko G. B. atliktais matavimais yra rasti sklypų ribų neatitikimai tarp žemėtvarkos preliminarių matavimų ir Å¡iuo metu esamų sklypų ribų. Pagal pateiktus dokumentus yra preliminariai nustatyta, kad galimai S. A. J. valdomo žemės sklypo plotas 3,36 ha (mažesnis žemės sklypo plotas, nei jam priklauso nuosavybės teise), o G. L. valdo 16,52 ha (t. y. didesnį, nei jai priklauso, plotÄ ). Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatytos įvykių chronologijos matyti, kad pirmiausia 2014 m. vasario 20 d. konsolidacijos komisija savo aktu nustatė, kad N. G. ir G.

L. sklypai persidengia, t. y. G. L. valdo didesnį nei jai nuosavybės teise priklauso sklypÄ ir tik po to, 2014 m. balandžio 18 d., galimai reaguodama į tokį komisijos akte įtvirtintÄ nutarimÄ , G. L. pateikė skundÄ , kad S. A. J. naudojasi jos sklypu. Tai leidžia konstatuoti, kad tarp Å¡alių dar prieÅ¡ 2014 m. spalio 23 d., kuomet buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kilo turtinis ginčas dėl ginčo sklypo dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti.

Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinių įstatymų, specialiai skirtų civilinių bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.Nors apeliantas teigia, kad 2014-02-20 aktas nesusijęs su byla ir S. A. J. atliktais savavaliÅ¡kais veiksmais, kadangi jis yra vykdomo, bet dar nepatvirtinto konsolidacijos projekto bÅ«simų sprendinių dalis, o G. B. 2014 m. atlikti žemės sklypų matavimai ir nustatyti kadastro duomenys nėra patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre, t. y. nėra oficialÅ«s, tačiau teismas negali neatsižvelgti į Å¡iuos byloje esančius duomenis, kaip parodančius faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ situacijÄ ir atskleidžiančius S. A.

J. veikimo pagrindÄ . Taigi pagrindÄ pagrįstam S. A. J. manymui, kad bÅ«tent jam priklauso ginčijama sklypo dalis, ir sukėlė 2014-02-20 aktas, kuriuo nustatyta, kad S. A. J. valdomo žemės sklypo ribos natÅ«roje neatitinka žemės sklypo ribų dokumentuose, t. y. sklypo kraÅ¡tinė 3-4-5 yra trumpesnė 18,8 m nei nurodoma žemės sklypo plane, taip pat ir G. B. rasti sklypų ribų neatitikimai tarp žemėtvarkos preliminarių matavimų ir Å¡iuo metu esamų sklypų ribų. Å ie duomenys patvirtina, kad negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad S. A.

J. tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudojo privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas, kad ne jis, o G. L. yra ginčo žemės sklypo dalies, kuriÄ jis suarė ir apsėjo, tikroji savininkė ir joks pagrįstas ginčas Å¡iuo klausimu negali kilti.Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009).

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (LVAT nutartis Nr. N663-156/2007). S. A. J. iÅ¡ N. G. įgijo didesnį sklypÄ , nei faktiÅ¡kai gavo valdyti, todėl nusprendęs (savo supratimÄ apie turimÄ subjektinę teisę į žemės sklypÄ grįsdamas dokumentais, tam tikra teisine argumentacija ir vadovaudamasis savo turimais duomenimis), kad bÅ«tent jam nuosavybės teise priklauso ir gretimame sklype esantis žemės plotas, jį suarė.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad S. A. J. tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudojo kaimyninio sklypo žemę, aiÅ¡kiai suprasdamas, kas yra tikrasis žemės sklypo ginčo dalies savininkas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog S. A. J. veikoje nėra bÅ«tinojo ATPK 45 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymio – tyčios, tad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagrįstai nutraukta, remiantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p.Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimas apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Teisėjas, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,nutarė:Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas