2013-11-05 Nr. AB-7523-3-61-3-01958-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1715/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01958-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 28; 26 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Alytaus teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 31–32), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3R-121(AG-106/05-2012); 2) įpareigoti atsakovą Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) patikrinti, kokios temperatūros vanduo yra tiekiamas vartotojams (duomenys neskelbtini) mieste; 3) panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Alytaus teritorinis skyrius) reikalavimą vonios patalpoje be projekto atliktą karšto vandens sistemos pertvarkymą atkurti į projektinę padėtį arba įteisinti atliktą karšto vandens sistemos pertvarkymą įstatymų numatyta tvarka.

Pareiškėja nurodė, kad, siekdama išsiaiškinti uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos šiluma“ (toliau – ir UAB „Varėnos šiluma“) teikiamų paslaugų kokybę ir apmokėjimo už jas skaičiavimo metodiką, negavusi išsamaus atsakymo iš Inspekcijos, kreipėsi į Komisiją. Komisijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 3R-121(AG-106/05-2012) yra nepatenkinta, nes Komisija neįsigilino į jos skunde nurodytas aplinkybes, palaikė stipresniosios šalies poziciją ir dėl to formaliai ir neteisingai išnagrinėjo bylą. Taip pat nurodė, kad Inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vyr. inžinieriaus J. E. 2012 m. kovo 27 d. rašte Nr. 17OV4-96 nustatytas reikalavimas – iki 2012 m. birželio 29 d. jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), vonios patalpoje be projekto atliktą karšto vandens sistemos pertvarkymą atkurti į projektinę padėtį arba įteisinti atliktą karšto vandens sistemos pertvarkymą įstatymų numatyta tvarka – yra neteisėtas, nes nepagrįstas jokiais įstatymų ar juos įgyvendinančių teisės aktų reikalavimais. Pažymėjo, jog rankšluosčių džiovintuvą („gyvatuką“) pakeitė 2010 m. vasarą, tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė jokių suderinimų ar projektų šiems darbams atlikti. Nurodė, kad 2012 m. kovo 15 d. Inspekcijos atstovas J. E. kartu su kitais atsakingais asmenimis patikrino namo šildymo ir karšto vandens tiekimo parametrus ir surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog kambariuose yra 19–20 laipsnių temperatūros, o rankšluosčių džiovintuvo temperatūra siekia 32 laipsnius. Tačiau patikrinimo akto J. E. nepasirašė, todėl jai neaišku, ar šis patikrinimo aktas galioja, ar ne. Be to, nurodė, kad dėl galbūt suklastoto 2012 m. kovo 15 d. temperatūrų patikrinimo akto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, kad paminėtos institucijos, nesilaikydamos higienos normų ir kitų standartų, pažeidžia ne tik Viešojo administravimo įstatymą, bet gali susargdinti žmones. Netiekdami reikiamos temperatūros karšto vandens, šilumos tiekėjai rizikuoja, kad vandenyje atsiras legionelės.

Teismo posėdyje (b. l. 112) pareiškėjos atstovas pareiškė, kad pareiškėja atsisako reikalavimo panaikinti Inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus reikalavimą vonios patalpoje be projekto atliktą karšto vandens sistemos pertvarkymą atkurti į projektinę padėtį arba įteisinti atliktą karšto vandens sistemos pertvarkymą įstatymų numatyta tvarka.

Atsakovai Inspekcija ir Inspekcijos Alytaus teritorinis skyrius (toliau – ir atsakovai) atsiliepimu į skundą (b. l. 63–66) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad pareiškėja 2012 m. sausio 6 d. Inspekcijai pateikė skundą dėl nepakankamos karšto vandens temperatūros ir šilumos tiekėjo pateiktų sąskaitų už šilumos energiją teisingumo. Inspekcijos tarnautojas patikrino pareiškėjai pateiktų sąskaitų, kurios išrašytos pareiškėjai už nuosavybės teise priklausančių butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) šildymą 2011 m. lapkritį, teisingumą. Inspekcija nustatė, kad sąskaitose Nr. G1111002845 ir VAŠ Nr. 0006625 nurodytas butuose suvartotas šilumos ir karšto vandens kiekis, remiantis apskaitos prietaisų rodmenimis, yra teisingas. Todėl Inspekcija 2012 m. kovo 8 d. raštu Nr. (17)2R-360 pareiškėjos skundą atmetė. Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad buto patalpų temperatūra yra netinkama, Inspekcijai pateiktas 2012 m. kovo 15 d. patikrinimo aktas, kurį pasirašė ir pareiškėja, įrodo, kad pareiškėjos bute palaikoma higienos normas atitinkanti temperatūra, todėl pareiškėjos pretenzijos yra nepagrįstos. Dėl Inspekcijos reikalavimo pareiškėjai atkurti karšto vandens sistemą į projektinę padėtį nurodė, kad Inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus 2012 m. kovo 27 d. rašte Nr. 17OV4-96 toks reikalavimas pareiškėjai nėra numatytas ir jis jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Todėl pareiškėjos pretenzijos nepagrįstos, o Inspekcijos 2012 m. kovo 8 d. raštas Nr. (17)2R-360 ir Inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus 2012 m. kovo 27 d. raštas Nr. 17OV4-96 yra teisėti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu (b. l. 114–119) nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos reikalavimą panaikinti Inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus reikalavimą vonios patalpoje be projekto atliktą karšto vandens sistemos pertvarkymą atkurti į projektinę padėtį arba įteisinti atliktą karšto vandens sistemos pertvarkymą įstatymų numatyta tvarka, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu pareiškėja atsisakė reikalavimo panaikinti Inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus reikalavimą vonios patalpoje be projekto atliktą karšto vandens sistemos pertvarkymą atkurti į projektinę padėtį arba įteisinti atliktą karšto vandens sistemos pertvarkymą įstatymų numatyta tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnį, pareiškėja bet kurioje proceso stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį turi teisę atsisakyti skundo. Tokiu atveju byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pareiškėjos atsisakymas šio reikalavimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštarauja, jos teisių nepažeidžia, todėl teismas atsisakymą priėmė ir šią administracinės bylos dalį nutraukė. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja, kreipdamasi su skundu į Komisiją, prašė įpareigoti Inspekciją patikrinti, kokios temperatūros vanduo yra tiekiamas vartotojams (duomenys neskelbtini) mieste.

Teismo pareiškėja prašė panaikinti Komisijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3R-121(AG-106/05-2012), kuriuo buvo atmestas jos skundas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjos skundo Komisijai turinio akivaizdu, jog pareiškėja nesutinka su Inspekcijos 2012 m. kovo 8 d. atsakymu į jos 2012 m. sausio 9 d. prašymą. Pareiškėja prašė Inspekcijos pakartotinai ištirti faktus dėl karšto vandens nenutrūkstamo tiekimo ir „ledinio gyvatuko“. Be to, pareiškėja prašė ištirti, kodėl UAB „Varėnos šiluma“ nepateikė kasos pajamų orderio Nr. 398723 ir aplinkybes dėl UAB „Varėnos šiluma“ neteisingo skirstymo ir informacijos nepateikimo.

Inspekcija 2012 m. kovo 8 d. raštu Nr. (17)2R-360 pareiškėjai išaiškino, kad, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, skundo dalies dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo nenagrinės, kadangi į tuos pačius klausimus buvo atsakyta 2011 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (17)-2R-1370, 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (17)2R-1403, 2012 m. sausio 2 d. raštu Nr. 17.4-17(2)-02 ir 2012 m. sausio 17 d. raštu Nr. 17.4-17(2)-19. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi.

Įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, teismas padarė išvadą, kad Inspekcija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja naujų aplinkybių nenurodė, ir tinkamai pritaikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skunduose nėra reikalavimo Inspekcijai patikrinti karšto vandens, tiekiamo (duomenys neskelbtini) gyventojams, temperatūrą. Taigi ginčas administracinėje byloje iš esmės kilęs dėl Inspekcijos pareigos tikrinti vartotojams tiekiamo karšto vandens temperatūrą.

Teismas nurodė, kad šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šios Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims.

Teismas vadovavosi Taisyklių 129.17, 138.14, 141.10, 144.14, 232.1 punktais. Pažymėjo, jog nei Taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintuose Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), nei Šilumos ūkio įstatyme nėra nustatyta Inspekcijos funkcija – tikrinti karšto vandens temperatūrą. Teismas taip pat vadovavosi Taisyklių 239.1 punktu. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, teismas padarė išvadą, kad nesant pareiškėjos reikalavimo Inspekcijai patikrinti karšto vandens, tiekiamo (duomenys neskelbtini) gyventojams, temperatūros viešojo administravimo tvarka ir Taisyklių nuostatų taikymo prasme, teismui nėra teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją tai atlikti.

Dėl to Komisijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 3R-121(AG-106/05-2012), kuriame konstatuota analogiška išvada, nenaikintinas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 126–134) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja nurodo, kad bando išsiaiškinti UAB „Varėnos šiluma“ teikiamų paslaugų kokybę ir apmokėjimo už jas skaičiavimo metodiką. Daug kartų kreipėsi į šią įmonę, tačiau nesulaukė išsamaus ir aiškaus atsakymo į rūpimus klausimus. Kreipėsi į Inspekciją, bet 2012 m. kovo 8 d. iš šios institucijos gautas raštas yra abstraktus, neinformatyvus ir neatsakantis į jos paklausimus bei nesprendžiantis problemų. Siekdama išsiaiškinti susidariusią padėtį ir tikėdamasi išspręsti ginčą tarp jos, UAB „Varėnos šiluma“ ir Inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus, kreipėsi į Komisiją. Pastaroji 2012 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-121(AG-106/05-2012). Jį apskundė teismui, nes Komisija nesigilino į skunde nurodytas aplinkybes, palaikė stipresniosios šalies poziciją ir dėl to formaliai ir neteisingai išnagrinėjo bylą. Teismas iš esmės išnagrinėjo bylą, nesulaukęs ikiteisminio tyrimo rezultatų, kurie gali turėti lemiamos įtakos teisingam bylos išsprendimui.

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 206) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovai nurodo, kad apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja galimus jos teisių pažeidimus dėl rankšluosčių džiovintuvo temperatūros. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme atsisakė visų reikalavimų, išskyrus reikalavimą įpareigoti Inspekciją patikrinti karšto vandens temperatūrą. Teismas sprendime pažymėjo, kad apeliantė anksčiau nebuvo pateikusi reikalavimo Inspekcijai tikrinti karšto vandens temperatūrą, be to, teisės aktuose nėra nustatyta tokia Inspekcijos pareiga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos matyti, kad pareiškėja (gyvenamųjų butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkė) 2012 m. sausio 9 d. skundu (kuris buvo gautas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir pastarosios 2012-02-07 persiųstas pagal žinybingumą Inspekcijai) apskundė šilumos į jos butus tiekėjo UAB „Varėnos šiluma“, jos manymu, netinkamą veiką, kuri, kaip nurodė pareiškėja, pasireiškė nekokybišku (netinkamos temperatūros) paminėtų butų šildymu, netinkamu energetikos objektų eksploatavimu bei nepagrįstu paminėtuose jos butuose suvartotos šilumos ir karšto vandens apmokėjimu 2011 m. lapkričio mėn. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus atsakovo kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio skundus (ginčus) nustatymo klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2009-12-21 įstatymo Nr. XI-592 redakcija) atsakovas (Inspekcija) yra ginčų, kylančių iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka institucija, kuri, be kita ko, nagrinėja ginčus dėl energetikos objektų eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų.

Inspekcijos, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisė nagrinėti tokio pobūdžio ginčus nustatyta ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2011-11-17 įstatymo Nr. XI-1686 redakcija). Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio numatyti ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl, sprendžiant klausimą, ar nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjos iškeltas ginčas buvo išnagrinėtas tinkama tvarka, yra būtina vadovautis tokių ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančiomis tam tikromis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Šešto skirsnio normomis.

Šiame skirsnyje nurodyta, kad vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą (19 str.). Kaip jau buvo pasakyta aukščiau, atsakovas (Inspekcija) patenka į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjančių institucijų sąrašą (3 p.).

Todėl, nagrinėdamas pareiškėjos iškeltą ginčą, jis turėjo vadovautis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24-27 straipsnių nuostatomis, kurios reglamentuoja tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo ir sprendimų juose priėmimo tvarką. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnį, ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo.

Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Išvardytos Šilumos ūkio ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymų nuostatos leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šių įstatymų taikymo požiūriu pareiškėjos iškeltas ginčas pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtas, pažeidus rūšinio teismingumo taisyklę, nustatytą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio ir, atitinkamai, ABTĮ 16 straipsnio 1 dalies. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netaikė paminėtų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24-27 straipsnių nuostatų.

Todėl kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos iškeltas ginčas teismo buvo išnagrinėtas iš esmės.

Pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2001-12-17 įstatymo Nr. IX-664 redakcija) nurodyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia ABTĮ 16 straipsnyje nurodytų ginčų (bylų). Todėl konstatuotina, kad šioje teisės normoje nustatyta rūšinio teismingumo taisyklė buvo pažeista ir Komisijos.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiamas Komisijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimas negali būti pripažintas teisėtu. Todėl jis yra naikintinas, o byla, išnagrinėta pažeidus rūšinio teismingumo taisyklę, nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas. Teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti Komisijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą, naikintina ir ši pareiškėjos skundo dalis tenkintina. Kita bylos dalis, kaip teisminga bendrosios kompetencijos teismui, perduotina jam nagrinėti iš esmės (ABTĮ 21 str. 1 d., 101 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti. Teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjos D. S. reikalavimą panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3R-121(AG-106/05-2012), panaikinti ir panaikinti šį Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą. Bylą dėl kitų pareiškėjos skundo reikalavimų perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui - Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė