2015-10-15 Nr. AB-20222-3-62-3-00092-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-670-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00092-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui K. B. (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. Č.) dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. B. (toliau – ir atsakovas) 280,41 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi ½ nekilnojamojo turto objekto, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 280,41 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota vadovaujantis Nuostatų 15–20 punktuose nustatyta tvarka.

Atsakovas K. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko.

Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas vietinę rinkliavą asmuo moka tik tuo atveju, jeigu apsisprendžia (pasirenka) pasinaudoti jam suteikta teise (pvz., pasistatyti automobilį, prekiauti, laikyti gyvūną ir pan.). Todėl jo nuomone vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turėtų mokėti ne atliekų turėtojai, o atliekų tvarkytojai, nes tai yra vietinė rinkliava už teisę surinkti ir tvarkyti atliekas. Be to, jam ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Č. dalinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra netinkamas nei jame gyventi, nei juo naudotis. Šiame name jis niekada negyveno ir negyvena, o nenaudojamas nekilnojamasis turtas pats savaime komunalinių atliekų negamina, iš jo nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto objekto komunalinės atliekos niekada nebuvo išvežamos. Atsakovas negali būti atliekų turėtoju Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punkto prasme, nes, nenaudojant pastatų, atliekų susidaryti negali. Pateikė prašymą teismui savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų ta apimtimi, kuria nėra nustatytos galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies punkte įtvirtintam proporcingumo principui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. palaikė atsakovo argumentus ir prašė skundą atmesti.

Patvirtino aplinkybę, kad šiukšlių jam ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamojo turto objekte nesusidaro, nes tuo objektu niekas nesinaudoja.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 4, 5, 18, 21 ir 24 punktais.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju vertino, kad Nuostatų teisėtumo tyrimo rezultatas neturės reikšmės šios individualios bylos baigčiai, todėl atmetė atsakovo prašymą inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

Vadovaudamasis bylos duomenimis, teismas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 5 punktą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Teismo vertinimu, vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai patvirtina aplinkybę, kad nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo pareiškėjui 280,41 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. K-286 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų nustatymo“ (bylai aktualus pakeitimas Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. K-424) nustatytomis Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatomis (toliau – ir Lengvatos, (Lengvatų 2; 2.1.2; 2.1.4 p.)), teismas nurodė, kad atsakovo į bylą pateiktas Alytaus rajono savivaldybės administracijos Simno seniūnijos 2013 m. vasario 14 d. raštas Nr. (1.3)R3-75 (b. l. 46) ir 2014 m. liepos 14 d. raštas Nr. (1.3.)R3-383 (b. l. 74) patvirtina aplinkybę, jog G. Č. ir K. B. priklausantis nekilnojamasis turtas (namas), esantis (duomenys neskelbtini), nuo rinkliavos pradžios naudoti / gyventi netinkamas ir minėto nekilnojamojo turto teritorija yra sutvarkyta vadovaujantis Alytaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis Alytaus rajono miestų ir gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėmis. Pagal minėtus byloje esančius dokumentus teismas darė išvadą, jog atsakovas įrodė, kad ginčo laikotarpiu jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir atliekų neturėjo. Kadangi pareiškėjas priešingų, atsakovo įrodymus ir argumentus paneigiančių įrodymų nepateikė, teismas vertino, kad pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų nepakanka nekilnojamojo turto naudojimui, atliekų susidarymui ir vietinės rinkliavos apskaičiavimui pagrįsti, todėl pripažino, kad atsakovui ginčo laikotarpiu neatsirado pareiga mokėti vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014).

III. Atsakovas K. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą pradėti tyrimą dėl Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ta apimtimi, kuria neįtvirtinta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui.

Atsakovas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Nuostatų minėta apimtimi teisėtumo ištyrimo. Atsakovas šį prašymą grindžia iš esmės analogiškais motyvais, nurodytais prašyme pirmosios instancijos teismui. Atsakovas akcentuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas jau buvo sustabdęs šią bylą iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-496-406/2012, kuriuo teismas pripažino, jog Nuostatai atsakovo nurodoma apimtimi prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas šią norminę bylą nutraukė, tačiau dėl padarytų procesinių pažeidimų. Mano, kad ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-968/2003).

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka ir mano, kad jis turėtų būti tenkinamas.

Prideda pareiškėjo siųstus mokėjimo pranešimus, G. Č. pateiktus jau po Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje sprendžiamas ginčas dėl 280,41 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo K. B. už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d..

Kaip minėta, Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, jį grįsdamas tuo, kad atsakovas įrodė, jog jis turi netinkamą naudoti gyvenamąjį namą, todėl jis pagal Alytaus rajono savivaldybės tarybos priimtų norminių teisės aktų nuostatas, turi būti atleistas nuo šios rinkliavos mokėjimo.

Atsakovas apeliaciniu skundu šios teismo sprendimo dalies neginčija, tačiau prašo inicijuoti bylą dėl norminio administracinio teisės akto - Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, ištyrimo, tikslu nustatyti šių nuostatų atitikimą aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams.

Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) šešioliktajame skirsnyje.

Pagal ABTĮ 110 straipsnio nuostatas su abstrakčiu prašymu į administracinį teismą (nagrinėjamu atveju - Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą) dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo gali kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra ABTĮ 111-112 straipsnių nuostatos, kuriomis yra reglamentuotas norminių administracinių aktų, taikytinų individualioje byloje, teisėtumo tyrimas.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-529/2013). ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualią bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Analogiškai vertintina ir dėl ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutarties kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Taigi kreipimasis į administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) atitikimo aukštesnės galios teisės aktams yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-793-502/2015).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad šios teisenos bylų inicijavimas bei tyrimas, priklauso nuo dviejų sąlygų: 1. konkretus norminis administracinis aktas arba jo dalis turi būti taikomi nagrinėjamoje individualioje byloje, o būtent, šiame norminiame administraciniame akte įtvirtintos taisyklės turi būti tiesiogiai taikomos kilusiam ginčui individualioje byloje sureguliuoti bei esminiai nulemti šio ginčo baigtį; 2. teismui turi kilti pagrįstos abejonės dėl šio norminio administracinio akto arba jo dalies atitikimo aukštesnės galios teisės aktams.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo 280,41 Lt vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atmetė, o atsakovo atsikirtimus pripažino pagrįstais, vadovaudamasis Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. K-286 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų nustatymo“. Teismas remdamasis šiuo norminiu administraciniu aktu, atsakovo naudai išsprendė byloje kilusį ginčą, pripažindamas, kad atsakovas turi būti atleistas nuo šios rinkliavos, nes jo turimas nekilnojamasis turtas yra netinkamas naudoti/gyventi.

Kaip minėta, pareiškėjas siekia, kad būtų ištirtas Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų teisėtumas, t.y., kitas norminis administracinis aktas, kuris, nors ir yra susijęs su prieš tai minėtu Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. K-286, tačiau neturėjo tiesioginės įtakos šio ginčo baigčiai.

Visa tai lemia, kad nėra teisinio pagrindo inicijuoti Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų teisėtumo tyrimo.

Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atsisakė pradėti minėto norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė