0db2a105-10c4-45c8-9109-a15ea3fa4fa8 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-4641-1004/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02512-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.8; 3.2.6.5; 3.4.5.2 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. N., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui G. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VÄ®) Turto bankas, Å iaulių rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“, VÄ® „Šiaulių regiono keliai“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ gyvenamojo namo, statinių iÅ¡dėstymo plane pažymėto 1A1ž, kartu su jo priklausiniais – sandėliu, statinių iÅ¡dėstymo plane pažymėtu 3I1p, ir dviem lauko tualetais, statinių iÅ¡dėstymo plane pažymėtais „v“, kurių Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nurodė, jog pradėjus dirbti Å iaulių 4-ojoje kelių statybos valdyboje (Å¡iuo metu UAB „Šiaulių plentas“), Å¡ios įmonės 1991 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 68 pagrindu (duomenys neskelbtini) apylinkės virÅ¡aitė M.

G. 1991 m. lapkričio 7 d. iÅ¡davė gyvenamosios patalpos orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Å¡eimai buvo suteikti du kambariai (49 kv.m.), esantys aÅ¡tuonių kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais P. N. minėtÄ aÅ¡tuonių kambarių butÄ su priklausiniais nupirko iÅ¡ Å iaulių 4-osios kelių statybos valdybos, sudarydamas raÅ¡ytinę sutartį, kurios nepatvirtino notariÅ¡kai ir neįregistravo atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

PaaiÅ¡kino, jog minima sutartis galiausiai pasimetė, tačiau P. N. gyveno minėtame bÅ«ste, tvarkė jį, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus, prijungė elektros įrenginius ir pan. PareiÅ¡kėjas šį turtÄ sÄ Å¾iningai, teisėtai ir atvirai valdo jau daugiau kaip 10 metų, rÅ«pinasi juo, remontuoja, todėl praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kadangi jokiu kitu bÅ«du negali įrodyti savo nuosavybės teisės į minėtÄ turtÄ .

Å iuo metu minėtas nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir inventorizuotas, atlikti pastato kadastriniai matavimai (b.l. 13-34). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas P. N. nurodė, kad siekia įsiteisinti pastatÄ , nes pasimetė popieriai. Butus gaudavo, laikinai pagyveno, atėjus nepriklausomybei, pasiliko gyventi juose. Nurodė, jog po metų buvo pasiÅ«lyta juos pirkti. Å iuo metu minėtame gyvenamajame name gyvena su Å¡eima, dukromis, anÅ«kais. Pažymėjo, jog elektra buvo, už vandenį mokėjo kavinei (duomenys neskelbtini), nuomos nemoka, o kitų asmenų, pretenduojančių į šį turtÄ , nėra.

Suinteresuoto asmens atstovas advokatas nurodė, kad tai netipinė situacija. Suteikus gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , jis tapdavo naÅ¡ta ir bÅ«davo suteikiama galimybė jį iÅ¡sipirkti. 1991 metais buvo sudaryta sutartis ir atsiskaityta, tačiau nebuvo iki galo įformintas sandoris. PareiÅ¡kėjas tikėjosi, kad vadovybė sutvarkys jo dokumentus, tačiau administracija pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ . Nuo 1991 metų Å¡iame name liko gyventi vienas, kiti iÅ¡sikėlė. VÄ® „Šiaulių regiono keliai“ nurodo, kad patenka į kelio apsaugos zonÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas į žemės sklypÄ nepretenduoja.

Pastatai nėra įregistruoti, VÄ® Turto bankas prieÅ¡taravimų neturi, pareiÅ¡kėjas pastatus valdė atvirai ir sÄ Å¾iningai. UAB „Šiaulių plentas“ vadovybė pasirinko pozicijÄ nedalyvauti procese, tačiau jokių neatitikimų nėra, o spręsti už suinteresuotÄ asmenį bÅ«tų perteklinis reikalavimas. NeaiÅ¡ki situacija tęsiasi keliolika metų, o, kad jÄ iÅ¡taisyti, praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kimÄ . Pažymėjo, kad jei bÅ«tų kitų pretendentų, jau bÅ«tų pareiÅ¡kę savo reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo Å iaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra įtrauktas į beÅ¡eimininkių statinių sÄ raÅ¡Ä , todėl įrodymų vertinimÄ ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo klausimÄ palieka spręsti teismui (b.l. 64).             Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad jeigu bus nustatyta sÄ lygų visuma, bÅ«tina nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktui konstatuoti, neprieÅ¡taraus P. N. pareiÅ¡kimo tenkinimui ( b.l. 67-68).Suinteresuotas asmuo VÄ® „Šiaulių regiono keliai“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad gyvenamojo namo, kurį praÅ¡oma pripažinti įgytu pagal įgyjamÄ jÄ senatį, dalis patenkÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės kelio juostÄ , todėl tikėtina, kad VÄ® „Šiaulių regiono keliai“ ar kitas kelio valdytojas, kuriam kelias gali bÅ«ti perduotas artimiausiu metu, praÅ¡ys minėtÄ objektÄ paÅ¡alinti iÅ¡ užimamos kelio juostos.

Be to nėra tenkinamos visos sÄ lygos pagal įgyjamÄ jÄ senatį pripažinimui. Nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad turtÄ Ä¯sigijo iÅ¡ Å iaulių 4-osios kelių statybos valdybos, kuri tuo metu priklausė valstybei, tačiau minėta valdyba tik vėliau buvo privatizuota ir tapo UAB „Šiaulių plentas“. Pažymėjo, jog nesant duomenų, kad Å iaulių 4-osios kelių statybos valdybos privatizavimo metu AB „Šiaulių plentas“ nebuvo perduotas Å¡is turtas, laikytina, kad jo savininkas buvo ir Å¡iuo metu yra valstybė.

Net pareiÅ¡kėjui įrodžius, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, ji nebuvo sudaryta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl turtas laikytinas valstybės nuosavybe. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų ar bandė ieÅ¡koti sutarties egzemplioriaus, ar rinko duomenis, galinčius patvirtinti sutarties sudarymo faktÄ . IÅ¡ namų valdos techninės apskaitos bylos nustatyta, kad 1994 metais, po nurodomo turto pirkimo – pardavimo, statinių savininku nurodomas AB Å iaulių plentas“. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas turi įrodyti, kad turtas buvo perleistas AB „Šiaulių plentas“, todėl tik tokiu atveju turi bÅ«ti įrodytas valdymo teisėtumo pagrindas.

Nurodė, jog esant daug neatitikimų ir prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kimo praÅ¡o netenkinti (b.l. 71-73).Suinteresuotiems asmenims tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ , todėl Å¡ių dalyvaujančių asmenų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nekliudė teismui iÅ¡nagrinėti bylos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).Specialiame interneto tinklapyje paskelbus, kad P. N. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ nustatyti faktÄ , kad jis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamojo namo, statinių iÅ¡dėstymo plane pažymėto 1A1ž, kartu su jo priklausiniais – sandėliu, statinių iÅ¡dėstymo plane pažymėtu 3I1p, ir dviem lauko tualetais, statinių iÅ¡dėstymo plane pažymėtais „v“, kurių Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo posėdžio dienos suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.PareiÅ¡kimas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 - 4.71 str.).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį į aukščiau nurodytÄ turtÄ , kadangi šį turtÄ teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo kaip savo, prižiÅ«ri, remontuoja daugiau nei 26 metus.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 str. nurodytu bÅ«du, t.y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.).

4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis Nr. 3K-3-170-415/2016).Bylos duomenimis nustatyta, kad į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nėra registruotos nuosavybės teisės. Minėti statiniai nėra Å iaulių rajono savivaldybės nuosavybė ir pretenzijų savivaldybė į šį turtÄ neturi. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2012 metais užsakė elektros įrenginių prijungimo paslaugÄ objektui (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (b.l. 53-57), anksčiau elektros energijÄ gaudavo iÅ¡ kavinės (duomenys neskelbtini), kaip ir vandentiekio paslaugas Pažymėjo, jog mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo, remontavo, rÅ«pinosi minėtu turtu.

Galimas turto perleidėjas UAB „Šiaulių plentas“ duomenų, patvirtinančių, kad perleido gyvenamÄ jį namÄ , ar pradėjo gyvenamojo namo perleidimo procedÅ«ras 1991 metais, teismui nepateikė. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Šiaulių regiono keliai“ nurodė, kad minėtas turtas iki 1994 metų buvo inventorizuojamas kaip UAB „Šiaulių plentas“ turtas, nėra pateikta duomenų apie pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ , jos įregistravimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, todėl negali bÅ«ti laikoma, kad pareiÅ¡kėjui turtas buvo perleistas.Nagrinėjamos bylos duomenimis, gyvenamasis namas pastatytas 1968 m. kaip valstybės nuosavybė (tuo metu namas su butais negalėjo bÅ«ti privačios nuosavybės objektu).

Pagal pareiÅ¡kėjo ir Å iaulių kelių tiesimo įmonės, suteikusios jam dviejų kambarių, 49 kv.m. butÄ , gyvenamajame name (b.l. 7), teisinių santykių susiformavimo metu galiojusių teisės aktų normas, gyvenamasis namas, kuriame yra pareiÅ¡kėjui, kaip darbuotojui, suteiktas butas, priklausė visuomeniniam butų fondui ir buvo valstybės nuosavybė. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 str., į butų fondÄ Ä¯eina gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas), taip pat gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams - kolÅ«kiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m.

Civilinio kodekso 97, 98 str. valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtÄ , pagrindinį miestų butų fondÄ ) savininkė. Taigi, valstybė, 1991 metais atstovaujama Å iaulių kelių teisimo įmonės, savo darbuotojams suteikė galimybę turėti savo bÅ«stÄ ir juo naudotis bei valdyti. CK 4.69 str. 3 d. nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Å¡iais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo.

Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rÅ«Å¡ių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011-02-21 nutartis Nr. 3K-7-67/2011).Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad atkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams.

VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ jÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L.

K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011). IÅ¡ UAB „Šiaulių plentas“ raÅ¡to AB „LESTO“ nustatyta, kad 1991 metais gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas P. N. (b.l. 12), tačiau tai patvirtinantys duomenys į bylÄ nepateikti. Kaip jau minėta, UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktos į bylÄ Namų valdos techninės apskaitos bylos nustatyta, kad valdytojas ir pastato valdymo pagrindas byloje nenurodyti, o 1994 m. liepos 29 d. atlikta gyvenamojo namo inventorizacija, pridėta inventorizacijos apmokėjimo 1994 m. liepos 29 d. sÄ skaita Nr. 250 „už pagrindinę inventorizacijÄ (duomenys neskelbtini) kaime“, iÅ¡raÅ¡yta įmonei AB „Šiaulių plentas“.

IÅ¡ VÄ® Registrų centras Å iaulių filialo pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro domenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad minėtas gyvenamasis namas buvo inventorizuojamas pagal AB „Šiaulių plentas“ praÅ¡ymus: pagal 1994 m. liepos 25 d. AB „Šiaulių plentas“ praÅ¡ymÄ Å iaulių miesto inventorizacijos biurui suraÅ¡ytas 1994 m. liepos 28 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktas ir pagal 1999 m. rugsėjo 15 d.

AB „Šiaulių plentas“ praÅ¡ymÄ atlikti „priklausančio (naudojamo) nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)“ pastatų einamÄ jį techninį inventorizavimÄ , ŽNTKR VÄ® Å iaulių miesto (rajono) GAB 1999 m. spalio 4 d. surašė Pastatų techninio inventorizavimo darbų aktÄ . Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nurodytu adresu esantis turtas – ginčo gyvenamasis namas nebuvo privati pareiÅ¡kėjo nuosavybė ne tik 1991, bet ir 1999 metais.

PareiÅ¡kėjas remiasi aplinkybe, kad namų Å«kio knygoje nurodyta, kad gyvenamajame name gyveno P. N., jo sutuoktinė V. N. ir dvi dukros (b.l. 47-52). Ūkinėse knygose taip pat pažymėta, kad ginčo name su priklausiniais gyveno ir jais naudojosi pareiÅ¡kėjas su Å¡eimos nariais. Tačiau vien aplinkybė, kad P. N. su Å¡eima name gyveno po įmonės Å iaulių 4-oji kelių statybos valdyba pasibaigimo, nėra juridinis faktas nuosavybei į ginčo pastatus atsirasti. PrieÅ¡ingai namų Å«kio knygoje pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas su Å¡eimos nariais atvyko gyventi į apylinkės teritorijÄ 1991 m. lapkričio 5 d. (b.l. 51), o grafoje – papildomos žinios 1995 m. sausio 1 d. nurodyta, kad tai Å iaulių kelių valdybos butas (b.l. 52).

Nurodyti bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad namas buvo privatizuotas (buvo bendrovės „Šiaulių plentas“ ar pareiÅ¡kėjo nuosavybė), nei, kad nebuvo privatizuotas (ir tapo valstybės nuosavybė).IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų internete nustatyta, kad Å iaulių 4-oji kelių statybos valdyba (sutrumpintai vadinta KSV-4) vieÅ¡o privatizavimo metu 1993 metais tapo akcine bendrove „Šiaulių plentas“, o 2005 metais reorganizuota į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę. Todėl sutiktina su VÄ® „Šiaulių regiono keliai“ atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, kad UAB „Šiaulių plentas“ (buvęs AB „Šiaulių plentas“) negali patvirtinti gyvenamojo namo perleidimo fakto 1991 metais, nes jis tuo metu dar priklausė valstybei.

Å iuo metu iÅ¡ tiesų susidarė situacija, kai galimai valstybės turtas – ginčo gyvenamasis namas, kuriuo disponavo Å iaulių kelių tiesimo įmonę, nebuvo privatizuotas ir nebuvo perleistas/įtrauktas/apskaitytas Å iaulių rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje (CPK 12, 178 197 str.). UAB „Šiaulių plentas“ nepateikė duomenų ar privatizavo minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ , kokiu pagrindu juo naudojosi/valdė, ar perleido jį pareiÅ¡kėjui pirkimo – pardavimo sutartimi.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis Nr. 3K-7-67/2011).

Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ginčo gyvenamÄ jį namÄ Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡is turtas nuosavybės teise galimai priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu bÅ«du panaikinta ar pasibaigusi. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai, Å¡iuo atveju gyvenamasis namas, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 str. 3 d. draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Minėtas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjas gyvenamÄ jį namÄ valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 26 metus, tačiau imperatyvus draudimas (valstybei priklausančio daikto) eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti du kambarius ar net visÄ gyvenamÄ jį aÅ¡tuonių kambarių namÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi (CK.4.68 – 4.71 str.). Nors valstybė, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu, vėliau priimtais įstatymais, suteikdavo teisę asmenims, gyvenusiems tokiuose namuose, kokiame gyveno pareiÅ¡kėjas, patalpas privatizuoti, tačiau duomenų, kad pareiÅ¡kėjui skirtas dviejų kambarių butas ar net visas gyvenamasis namas buvo įgytas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , byloje nepateikta, taigi laikytina, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas savo teisės neįgyvendino.Nustatytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kimas netenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-188, 444-448, 530-533 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

Netenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo.Sprendimui įsiteisėjus VÄ® Registrų centras gražinti iÅ¡reikalautÄ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bylos kopijÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas             Vaidotas Narvidas