2025-02-19 Nr. AB-3165-3-61-3-07345-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-248-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07345-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. H. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. H. (toliau – ir pareiškėjas), kuris yra Ukrainos pilietis, kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą ir pateikti pareiškėjui sprendimą į pateiktą prašymą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartyje atsisakė priimti pareiškėjo D. H. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo. Pareiškėjas skunde teigė, kad: „2024 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, rugsėjo 4 d. nuvyko pas atsakovą, tačiau atsakovas dokumentų nepriėmė, pasakė, kad reikia kreiptis iš naujo arba darbo sutarties pagrindu. Pareiškėjas vėl užsirašė naujam humanitariniam leidimui, rugsėjo 18 d. atvyko pas atsakovą, atsakovas dokumentus priėmė, bet pareiškėjas gavo eilę laiškų su klausimais, kodėl nesikreipė dėl leidimo darbo pagrindais, kodėl negyvena kitame Ukrainos mieste. Pareiškėjas parašė, kad jo miestas jau nebeegzistuoja, nėra kur gyventi, žmona su leidimu gyventi laikinosios apsaugos pagrindu (tai yra savarankiškas pagrindas gauti leidimą gyventi pareiškėjui), Lietuvoje, o jis nesikreipė dėl leidimo gavimo darbo pagrindais, kadangi ir taip dirbo. Pareiškėjas vėl gavo laišką, kad atsiųstų santuokos liudijimą. Dokumentas buvo pateiktas atsakovui, tačiau vietoj laukiamo dokumento, š. m. lapkričio 25 d., pareiškėjas gavo atsakovo laišką su abejonėmis dėl prašyto.“

Teismas apžvelgė, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatas dėl prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymo, kai nustatoma, jog nepakanka tokį prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat kai kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, ir užsieniečiui nustatomas pagrįstas terminas reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti (33 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą siejo su Departamento neveikimu, tačiau tiek iš skundo turinio, tiek iš pridėtų dokumentų matyti, kad Departamentas, atsakydamas į jo prašymą, pateikė 2024 m. lapkričio 25 d. el. laišką (tarpinį sprendimą), kuriame išdėstė prašymo trūkumus ir pasiūlė prašymo sprendimo (formulavimo) būdus, pažymėdamas, kad pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir nurodydamas tokio sprendimo teisines pasekmes, t. y. priėmus neigiamą sprendimą, pareiškėjas dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo galės kreiptis praėjus ne mažiau nei vieneriems metams, bei pranešdamas, jog jis turi teisę iki 2024 m. lapkričio 29 d. prašyti nutraukti prašymo nagrinėjimą. Taigi, nors pareiškėjas bando inicijuoti ginčą dėl neveikimo, iš aprašytų aplinkybių matyti, kad šiuo aspektu tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilęs ginčas. Be to, teismas pažymėjo, kad negali būti skundžiamas atsakovo 2024 m. lapkričio 25 d. tarpinis sprendimas, kuriame pareiškėjui nurodyta informacija, reikalinga galutiniam sprendimui dėl pareiškėjo prašymo priimti. Nesant ginčo, administracinė byla nenagrinėtina administraciniame teisme, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas išaiškino pareiškėjui, jog jis, laikydamasis Departamento 2024 m. lapkričio 25 d. tarpiniame rašte pateiktų išaiškinimų, turėtų apsispręsti dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo bei atsakovo nurodytų duomenų pateikimo, nes, priešingu atveju, atsakovui priėmus neigiamą sprendimą, pareiškėjas turės teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tik praėjus ne mažiau nei vieneriems metams. Tuo atveju, jei pareiškėjo netenkins galutinis atsakovo sprendimas, pareiškėjas turės teisę jį apskųsti UTPĮ įtvirtinta tvarka, kuri įprastai nurodoma skundžiamuose sprendimuose (ABTĮ 12 str., 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas D. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes ir teigia, jog ginčas tęsiasi nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d., o 2024 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas vėl gavo tik Departamento vilkinantį laišką su naujais pasiūlymais. Toks atsakovo elgesys akivaizdžiai yra biurokratinis atsirašinėjimas. Pareiškėjas laiku kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, o atsakovas turėjo pakankamai laiko ir duomenų sprendimui priimti, bet atsakovas pasirinko biurokratinę taktiką. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo pasiruošti bylai, susipažinti su Departamento veiksmais, dokumentais ir tik po to, nešokinėdamas per stadijas, nuspręsti dėl skundo priėmimo (nepriėmimo). Be to, pareiškėjas tvirtina, kad jis turi teisę į laikinąją apsaugą, taip pat Lietuvoje gyvena jo šeima, todėl atsakovas ir teismas pažeidinėja 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis teisės aktuose įtvirtintos skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo tvarkos ir terminų.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Akcentuotina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas siekia inicijuoti bylą dėl viešojo administravimo subjekto (Departamento) vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti jo pageidaujamus veiksmus (išduoti („pratęsti“ (manytina, kad pareiškėjas turi omenyje „pakeisti“)) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) ir šis prašymas buvo priimtas, bet atsakovas per 2 mėnesius nepriėmė sprendimo dėl šio prašymo, nepaisant to, kad atsakovo turimi duomenys yra pakankami sprendimui priimti. Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje nekonstatavo, kad pareiškėjo teiginiai apie atsakovui pateiktą prašymą yra nepakankamai pagrįsti ir / ar neatitinka tikrovės. Tikrinamoje nutartyje pateikti teismo argumentai dėl prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymo pagrindų ir atsakovo atliktų veiksmų, nagrinėjant aptariamą pareiškėjo prašymą (pvz., 2024 m. lapkričio 25 d. el. laiške pateiktos informacijos ir rekomendacijų), šiuo atveju yra susiję su materialiojo skundo reikalavimo pagrįstumo vertinimu (t. y. bylos nagrinėjimu iš esmės), bet ne su procesinių kliūčių priimti skundą nustatymu. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilęs ginčas dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (klausimo neišsprendimo nustatytu laiku), yra nepagrįsta.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė atsisakymo priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo D. H. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys