Legislator Case Law & Legislation
0db077c7-7999-40ee-9239-c95460dde64d AI generated

0db077c7-7999-40ee-9239-c95460dde64d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 0db077c7-7999-40ee-9239-c95460dde64d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ Nr. SS-4085 ,,Dėl V. G. darbingumo lygio“; panaikinti Ginčų komisijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) 2014 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. S-89;

Legislator headnote

AI generated

0db077c7-7999-40ee-9239-c95460dde64d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Nustatyti diagnozes ir funkcinius sutrikimus privalo asmenį gydanti sveikatos priežiÅ«ros įstaiga. Tarnyba, gavusi visÄ dokumentacijÄ , turi įsitikinti ar joje nėra prieÅ¡taravimų (pvz., tarp tyrimų duomenų ir nustatytų diagnozių), kitų trÅ«kumų, po to, kai pagal turimus duomenis (gauna ne tik medicininę dokumentacijÄ , bet ir asmens pateiktÄ ir patvirtintÄ informacijÄ apie darbo staÅ¾Ä , turimÄ iÅ¡silavinimÄ , kvalifikacijÄ ir kt.) atlieka darbingumo lygio vertinimÄ pagal teisės aktų reikalavimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-7381-244/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01879-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija 6.7, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2014 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų RÅ«tos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Dariui Butavičiui ir Valdui Jociui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

G. skundÄ atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių II teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėja V. G. skunde (b. l. 1-2, 14–16) praÅ¡o:

1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ Nr. SS-4085 ,,Dėl V. G. darbingumo lygio“;

2) panaikinti Ginčų komisijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) 2014 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. S-89;

3) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ (toliau – Tarnyba) priimti naujÄ sprendimÄ ;

4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo lygio tarnybos Å iaulių II teritorinį skyrių (toliau - Å iaulių II teritorinis skyrius) per teismo nustatytÄ terminÄ naujai peržiÅ«rėti ir objektyviai įvertinti Neįgalumo ir darbingumo lygio procentÄ , objektyviai ir teisingai įvertinant pateiktus medicininius dokumentus.Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, priimtas pilnai neiÅ¡tyrus visų aplinkybių, Å¡aliÅ¡kas ir pažeidžiantis jos, kaip neįgaliosios, teises.

Nagrinėdami jos skundÄ dėl neteisingai nustatyto Å iaulių II teritorinio skyriaus neįgalumo ir darbingumo lygio, Sprendimų kontrolės skyriaus komisijos nariai elgėsi nesÄ Å¾iningai, neįvertino visų skunde pateiktų aplinkybių, sprendime savaip pakomentavo gydytojų iÅ¡vadas, pateikdami savo subjektyviÄ nuomonę, nesigilindami į tai, jog jos sveikatos bÅ«klė blogėja kiekvienÄ dienÄ . Komisija pažeidė jos konstitucines teises į laisvÄ pasirinkimÄ darbui pagal specialybę, pažemino jÄ , kaip neįgalų žmogų, siÅ«lydami dirbti nekvalifikuotÄ darbÄ , kurį dirbant reikia daug fizinės jėgos, o ji nepajėgia normaliai eiti ar pakelti didesnį nei kilogramo svorį.

Komisija neteisingai, Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai vertino funkcijų sutrikimus, be pagrindo buvo priversta atvykti į komisijos posėdį, buvo reikalaujama per labai trumpÄ laikÄ pristatyti papildomus medicininius dokumentus, kurie nebuvo vertinami. Neteisingai buvo pritaikytas įtakos koeficientas. Darbingumo lygio vertinimo metu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai elgėsi nesÄ Å¾iningai, neįvertino visų skunde pateiktų aplinkybių, savaip pakomentavo gydytojų iÅ¡vadas, neatsižvelgė į tai, jog jos bÅ«klė blogėja kiekvienÄ dienÄ .

Komisija neteisingai taikė jos atvejui Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 str. 4 d., 20 str. 1, 2, 7 d., IV skirsnio 18 str., 20 str., 23 str., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau - Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) nuostatas, neanalizavo Šiaulių II teritorinio skyriaus padarytų akivaizdžių vertinimo klaidų.

Jos sveikatos bÅ«klė tapo kritinė, kol buvo nagrinėjamas skundas pateko į ligoninę dėl aÅ¡trių skausmų, kojos paralyžiaus, aukÅ¡to kraujospÅ«džio. Padaryti papildomi tyrimai patvirtino, kad jos sveikata dar labiau pablogėjo. Pagal gydytojų iÅ¡vadÄ ji yra nedarbinga, tuo tarpu Komisija siÅ«lo dirbti nekvalifikuotÄ darbÄ .Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba atsiliepime į skundÄ (b. l. 58–64) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja, nurodydama skundo dalykÄ ir pagrįsdama reikalavimÄ , nurodo tik faktines darbingumo lygio vertinimo aplinkybes, remiasi bendraisiais teisės principais, tačiau nepateikia jokių faktinių duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų prielaidÄ suabejoti skundžiamų individualių administracinių aktų teisėtumu ir pagrįstumu.

PareiÅ¡kėja nenurodo teisinių argumentų dėl neva neteisingo jos darbingumo lygio nustatymo, nenurodo, kokios, jos nuomone, Kriterijų ar Tvarkos apraÅ¡o nuostatos buvo pažeistos. Ginčo sprendimas buvo priimtas specialų iÅ¡silavinimÄ ir kvalifikuotų žinių turinčių NDNT specialistų, o pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai, kad atsakovas „pažeidė konstitucines teises į laisvÄ pasirinkimÄ darbui pagal specialybę, pažemino pareiÅ¡kėjÄ , kaip neįgalų žmogų, iÅ¡sityčiojo siÅ«lydami dirbti pareiÅ¡kėjai nekvalifikuotÄ darbÄ â€œ yra tik deklaratyvÅ«s, nepagrįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl nelaikytini teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais ir vertintini kritiÅ¡kai.

Tarnyba asmens darbingumo lygį vertina pagal siuntime nurodytas diagnozes, atsižvelgdama į pridėtus medicininius ir kitus dokumentus. Tarnybos specialistai vertinimo metu atlieka neįgalumo ir darbingumo byloje esančių dokumentų sisteminę analizę, todėl priimdami sprendimÄ , iÅ¡imtinai vadovaujasi sveikatos priežiÅ«ros specialistų pateiktų duomenų teisingumu ir pagrįstumu. Pirmiausia turi bÅ«ti konstatuotos ligos ar traumos (o pagal Tvarkos apraÅ¡Ä , jos turi bÅ«ti fiksuotos siuntime), po to bÅ«tina įvertinti su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (jie taip pat turi bÅ«ti nurodomi siuntime), t. y. negali bÅ«ti atvirkščiai - nuo pareiÅ¡kėjos nurodomų požymių (skausmai ir t. t.) ieÅ¡koma galimų funkcinių sutrikimų.

Nustatyti diagnozes ir funkcinius sutrikimus privalo asmenį gydanti sveikatos priežiÅ«ros įstaiga. Tarnyba, gavusi visÄ dokumentacijÄ , turi įsitikinti ar joje nėra prieÅ¡taravimų (pvz., tarp tyrimų duomenų ir nustatytų diagnozių), kitų trÅ«kumų, po to, kai pagal turimus duomenis (gauna ne tik medicininę dokumentacijÄ , bet ir asmens pateiktÄ ir patvirtintÄ informacijÄ apie darbo staÅ¾Ä , turimÄ iÅ¡silavinimÄ , kvalifikacijÄ ir kt.) atlieka darbingumo lygio vertinimÄ pagal teisės aktų reikalavimus.

SÄ vokos „sveikatos bÅ«klė“ ir „darbingumo lygis“ yra susijusios, tačiau nėra ir negali bÅ«ti tapačios ir Tarnyba vertina ne sveikatos bÅ«klę, o darbingumo lygį, kurį iÅ¡ esmės lemia ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai organizmo sutrikimai, dėl kurių masto yra parenkamas kriterijus, pagal kurį yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tarnyboje 2013-11-18 gautame skunde pati pareiÅ¡kėja nurodo, kad praÅ¡o jÄ apžiÅ«rėti, todėl Tarnyba, kviesdama pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ posėdį dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, užtikrino asmens teisę dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje.

Papildomų dokumentų pristatyti buvo praÅ¡oma ne pareiÅ¡kėjos, o kreiptasi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurios gydytojas iÅ¡davė siuntimÄ . Tokia teisė yra numatyta Tvarkos apraÅ¡o 13.1 punkte. Tarnyba tinkamai pritaikė teisės normas, nepažeidė procedÅ«rų. Tarnyba vertino papildomus dokumentus ir jais rėmėsi nustatydama pareiÅ¡kėjos darbingumo lygį, apie tai yra pažymėta 2013-12-31 sprendime Nr. SS-4085. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai, atlikdami pakartotinį pareiÅ¡kėjos darbingumo lygio vertinimÄ , atsižvelgę į pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes bei siekdami objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinti asmens darbingumo lygį ir priimti pagrįstÄ sprendimÄ , 2013-11-25 raÅ¡tu Nr. R-42124 pakvietė jÄ dalyvauti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus posėdyje dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo.

V. G. 2013-12-03 posėdyje dalyvavo. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai, siekdami objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinti asmens funkcinius sutrikimus pasinaudojo teisės aktų nustatyta teise kreiptis į asmenį gydančiÄ Ä¯staigÄ dėl papildomų dokumentų pateikimo ir 2013-12-05 raÅ¡tu Nr. R-43984 kreipėsi į VšĮ RadviliÅ¡kio rajono PSPC dėl neurologo ir radiologo konsultacijų pateikimo. Papildomi duomenys Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje gauti 2013-12-09. Gavus visus vertinimui reikalingus dokumentus, asmens darbingumo lygis pakartotinai vertintas vadovaujantis byloje esančiais bei papildomai gautais kvalifikuotų specialistų konsultacijų duomenimis.             Skundas atmestinas.

             Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad V. G. Å iaulių II teritorinis skyrius 2013-10-24 nustatė 45 procentų darbingumo lygį nuo 2013-10-10 iki 2015-10-09 ir pripažino jÄ iÅ¡ dalies darbinga (b. l. 38). V. G. nesutiko su tokiu Å iaulių II teritorinio skyriaus 2013-10-24 darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-5413 priimtu sprendimu ir pateikė Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui skundÄ dėl darbingumo lygio nustatymo. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2013-12-31 sprendimu Nr. SS-4085 Å iaulių II teritorinio skyriaus 2013-10-24 sprendimÄ , kuriuo buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, paliko galioti nepakeistÄ (b. l. 34–37).

PareiÅ¡kėjos netenkino Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013-12-31 sprendimas Nr. SS-4085, todėl jį pareiÅ¡kėja apskundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri, iÅ¡nagrinėjusi V. G. skundÄ , 2014-02-25 sprendimu Nr. S-89 nusprendė palikti galioti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013-12-31 sprendimÄ Nr. SS-4085 „Dėl V. G. darbingumo lygio“ nepakeistÄ (b. l. 32–33, 51–55).             Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Å iaulių II teritorinis skyriaus 2013-10-24 sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai nuo 2013-10-10 iki 2015-10-09 nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, taip pat dėl atsakovo ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų, kuriais Å¡is pareiÅ¡kėjai nustatytas darbingumo lygis buvo patvirtintas, pagrįstumo ir teisėtumo.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Nagrinėdamas bylÄ , teismas turi patikrinti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumÄ bei teisėtumÄ Å¡iais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedÅ«rų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ , ir sprendimo pagrįstumÄ . Tai reiÅ¡kia, jog, kilus Å¡alių ginčui dėl darbingumo lygio nustatymo, administracinis teismas analizuoja tik juridinę Å¡io teisinio santykio pusę. Teismui nesuteikta kompetencija pasisakyti specialių mokslo žinių reikalaujančiais medicinos (diagnozių teisingumo ir pan.) bei darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimais, todėl teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraÅ¡e ir Tvarkos apraÅ¡e nustatytu teisiniu reguliavimu, nagrinėjamu atveju darys iÅ¡vadÄ tik dėl to, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas V.

G. darbingumo lygio vertinimas (Tarnybos teritorinio skyriaus ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimų pagrįstumÄ , ar buvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjos skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetencijÄ , ar savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams bei ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį iÅ¡tyrimÄ bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose dėl darbingumo lygio nustatymo, yra išaiškinęs, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Ypač pabrėžta tai, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialių (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatinėjamas, neturint atitinkamų žinių, ne visada yra aiškūs ir suprantami.

Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiÅ¡kėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtÄ sprendimÄ , o institucija, nagrinėjanti skundÄ ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1456/2010). Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Kriterijų apraÅ¡o 1 ir 2 priedais bei Tvarkos apraÅ¡u. Pagal Kriterijų apraÅ¡o 3 punktÄ asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant Å¡iuos kriterijus: 3.1. medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumÄ (1 priedas); 3.2. funkcinius (2 priedas); 3.3. profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę bei į visas jo darbingumÄ Ä¯takojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 p.).Pagal Tvarkos apraÅ¡o 7 ir 8 punktus gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymÄ ir (ar) reabilitacijos priemones iÅ¡lieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai reikalingus dokumentus, tarp jų ir užpildytÄ siuntimÄ Ä¯ TarnybÄ .

Iš byloje esančio 2013-12-31 Tarnybos Sprendimų skyriaus darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-3514 (Tarnybos byla) matyti, kad V. G. darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal jame nurodytas ligas pagal TLK-10 kodus, t. y.

1) pagrindinės diagnozės: D33.0 - supratentorinė galvos smegenų dalis (liekamieji reiškiniai po k. temporalinės kavernomos operacijos. Dalinė motorinė afazija. Įtampos galvos skausmai, ataksinis sindromas); G44.2 - įtampos tipo galvos skausmas; I67.8 - kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos (intermituojantis kraujotakos nepakankamumas galvos sm., ataksinis sindromas);

2) gretutinės diagnozės: G56.0 - riešo kanalo tunelinis sindromas (būklė po stipininio kanalo ir riešo kanalo operacijos, nevertinta, nenurodyti funkcijos sutrikimai); M51.1 - juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (C5-6 diskogeninė radikulopatija. C4-5-6 medialinės diskų išvaržos); R52.2 - kitos rūšies lėtinis skausmas.Iš teismui pateiktų medicininių ir kitų dokumentų nustatyta, kad V. G. diagnozuota būklė liekamieji reiškiniai po kavernomos operacijos, dalinė afazija, intermituojantis kraujotakos nepakankamumas galvos smegenyse, ataksinis sindromas.

Tai patvirtina 2013-10-07 neurologo konsultacija, apžiÅ«ros Sprendimų kontrolės skyriuje metu fiksuotais duomenimis (funkcijų sutrikimai: kalbos, rankų, kojų – lengvi, liemens ir kita – vidutinis). Atsižvelgiant į tai, pagal TLK–10 kodÄ : D33.0 pagrįstai taikytas Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo I dalies 6.1 punktas, kuris taikomas dėl lengvų (dalinė motorinė ar lengva anominė ir kt. afazija) smegenų pažeidimų, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų (apraksija, afazija, agozija ir kt).

Pagal minėtÄ Kriterijų apraÅ¡o punktÄ bazinis darbingumas yra 60 proc. vertės ir taikytas, nes po 2009-01-09 atliktos kavernomos operacijos kairėje temporalinėje srityje iÅ¡lieka dalinė motorinė afazija (stringa kalba).Remiantis Kriterijų apraÅ¡o 6.2 punktu, pagal Å¡iÄ diagnozę nustatytas bazinis darbingumo lygis prilygintas koeficientui 0,8. Minėtas punktas numato, kad, jeigu kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50-65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,8.IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad diagnozė ir funkcijos sutrikimas pagal TLK-10 kodÄ :

D33.0, 167.8, G44.2 - įtampos tipo galvos skausmas patvirtintas 2013-03-07 iÅ¡raÅ¡u, 2013-10-07 neurologo konsultacija, 2013-12-06 iÅ¡raÅ¡u ir Sprendimų kontrolės skyriuje metu fiksuotais duomenimis (jautri, verksminga, dalinė motorinė afazija, eisena lėta, vaikÅ¡to be pagalbinių priemonių, Rombergo pozoje kiek svyruoja, PNM atlieka lėtai, neužtikrintai, ant pirÅ¡tų galų, kulnų stovi, riboti stuburo kalninės ir juosmeninės dalies judesiai, kiek skausmingi, patologinių refleksų nėra, jutimai nesutrikę, Lasego simptomas d=k 600, riboti deÅ¡inio peties sÄ nario judesiai, sumažėjusi deÅ¡inės rankos raumenų jėga.

Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl minėtų diagnozių taikytas Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo I dalies 7.1 punktas, kurio dispozicija taikoma dėl smegenų pažeidimų, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus), kai funkcijos sutrikimas yra lengvas, kai reikia minimalios pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, kai kritimai yra reti (<1 kartÄ per mėnesį), asmuo gali stovėti suglaustomis kojomis, kai pats apsisuka į abi puses.

Bazinis darbingumo lygis, vadovaujantis minėtu punktu, vertinamas 90 proc. verte ir taikytas. Mažinantis koeficientas dėl šio funkcijos sutrikimo netaikytas, nes bazinio darbingumo procentas didesnis nei 80 proc.Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad diagnozė ir funkcijos sutrikimas pagal TLK-10 kodus: M51.1, M54.0, R52.2 patvirtinti 2013-10-07 neurologo konsultacija, 2013-12-05 radiologo konsultacija, 2013-12-06 išrašu ir apžiūros Sprendimų kontrolės skyriuje metu fiksuotais duomenimis.

Todėl, vertinant pareiÅ¡kėjos darbingumo lygį, pagal TLK-10 kodus: M51.1, M54.0, R52.2 C73, taikytas Kriterijų apraÅ¡o 1-o priedo XIII dalies 76.2.2 punktas, taikytinas dėl dviejų ir daugiau sÄ narių artrozių: kelio, klubo, stuburo ir kitų, ne mažiau kaip dviejų sÄ narių artrozės, kai yra II funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti ir atlikti įprastÄ profesinę veiklÄ , bet ribota aktyvi fizinė veikla) ir II rentgenologinė stadija (aiÅ¡kÅ«s osteofitai, nedidelis sÄ nario plyÅ¡io susiaurėjimas).

Bazinis darbingumo lygis, vadovaujantis minėtu punktu, vertinamas 60 proc. verte, nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis, taikant Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo 76 punkto pastabÄ , kuri numato, jog papildomai diagnozuotai radikulopatijai, bazinio darbingumo procentai mažintini 5 proc. Å is punktas taikytas, nes pareiÅ¡kėjai diagnozuota stuburo juosmeninės dalies tarpslankstelinių pavirÅ¡ių subchondrinė sklerozė, priekiniai osteofitai, iÅ¡tiesinta lardozė, kaklinės dalies osteochondrozės požymiai, radikulopatija, II rentgenologinė stadija, II funkcinio nepakankamumo klasė.

Žemesnės procentinės vertės punktas dėl Å¡io funkcijos sutrikimo netaikytas, nes nustatyti II rentgenologinės stadijos pakitimai stubure ir II funkcinio nepakankamumo klasė.Kriterijų apraÅ¡as nustato, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitÄ , dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ atitinkamo koeficiento (6 p.). Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, kiek valandų asmuo gali dirbti per dienÄ ar dienų per savaitę (11 p.).

Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: iÅ¡silavinimas (12.1.1–12.1.3 p.), profesinė kvalifikacija (12.2.1–12.2.3 p.), darbo patirtis ir darbiniai įgÅ«džiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje (12.3.1–12.3.2 p.), amžius (12.4.1–12.4.3 p.). Kriterijų apraÅ¡o 13–15 punktuose nustatyta, kad kriterijai, nurodyti atitinkamuose Å¡io apraÅ¡o punktuose, vertinamai kaip vidutinio palankumo, nepalankios arba palankios darbui aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentas dauginamas iÅ¡ atitinkamo koeficiento (17–19 p.) ir nustatomas darbingumo lygis procentais.Kriterijų apraÅ¡o 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitÄ , dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ koeficientų 6.1-6.4 punktuose nustatyta tvarka.

Kriterijų aprašo 6.1 punkte nurodyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70-80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Kriterijų aprašo 6.2 punkte nurodyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50-65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8. Kriterijų aprašo 6.3 punkte nurodyta, kad jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30-45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7.

Kriterijų apraÅ¡o 6.4 punkte nurodyta, kad kai yra dvi organizmo bÅ«klės, atitinkančios 0-25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0-10 bazinio darbingumo procentų.Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai, atsižvelgdamas į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , V. G. nustatė 45 proc. bazinį darbingumÄ . Kaip matyti iÅ¡ anksčiau iÅ¡dėstyto, remdamasi Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XIII dalies 76.2.2. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų M51.1, M54.0, R52.2 (TLK-10-AM kodai) nustatytas 55 procentų bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo I dalies 7.1. punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų D33.0,167.8, G44.2 (TLK-10-AM kodas) nustatytas 90 procentų bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo I dalies 6.1. punktu, dėl ligos D33.0 (TLK-10-AM kodai) nustatytas 60 procentų bazinis darbingumas.

Atsižvelgiant į tai, jog kita pareiÅ¡kėjai nustatyto bazinio darbingumo vertės - 60 procentų - patenka į Kriterijų apraÅ¡o 6.2 punkte nurodytÄ intervalÄ , dėl to pagrįstai buvo taikytas įtakos koeficientas 0,8 ir nustatytas 45 procentų bazinis darbingumas.Kriterijų apraÅ¡o 17–19 punktai įtvirtina, koks koeficientas taikytinas bazinio darbingumo procentams, t. y. esant daugiausiai nepalankių aplinkybių, taikomas koeficientas 0,7, daugiausiai vidutinio palankumo aplinkybių – koeficientas 1, daugiausiai palankių aplinkybių – koeficientas 1,3.

Vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 18 punktu, tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, vidutinio palankumo darbui aplinkybių nustatoma dauguma, bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ koeficiento 1. PareiÅ¡kėjos nustatytų palankių aplinkybių suma yra 2, nepalankių - 0, vidutiniÅ¡kai palankių - 5. Å iuo atveju 45 proc. padauginus iÅ¡ 1 ir nustatytas 45 proc. darbingumas, o V. G. pagrįstai pripažinta iÅ¡ dalies darbinga.Ä® pareiÅ¡kėjos skundo argumentÄ , kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nevertino papildomų dokumentų, teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių 2013-12-06 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligininės VšĮ Kauno klinikų iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų, taip pat 2013-12-05 radiologo konsultacijos, matyti, kad jie buvo vertinami nustatant pareiÅ¡kėjos darbingumo lygį ir apie tai yra pažymėta 2013-12-31 sprendime Nr. SS-4085 (b. l. 34-37).Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Taigi pareiÅ¡kėja, nesutikdama, kaip atsakovė vertino Kriterijų apraÅ¡e apibrėžtus funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, pagal kuriuos nustatomas darbingumo lygis, turėjo pateikti aiÅ¡kius ir objektyvius tai paneigiančius įrodymus, tačiau ji pateikė tik abstrakčias abejones dėl atlikto įvertinimo. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, atmestinas pareiÅ¡kėjos teiginys, kad skundžiami sprendimai nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės normomis, nemotyvuoti, kadangi iÅ¡ aukščiau aptartų skundžiamų sprendimo turinių matyti, kad jie yra pakankamai iÅ¡samÅ«s ir tinkamai motyvuoti.Ä®vertinęs visÄ bylos medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, o skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus motyvus bei pateiktus įstatymo reikalavimus konstatuoja, jog nenustatyta, kad atsakovė priimdama ginčijamus sprendimus bÅ«tų virÅ¡ijusi įstatymų jai suteiktas teises ar priėmusi nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , todėl ginčijami sprendimai paliktini nepakeisti, o pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,n u s p r e n d ė :PareiÅ¡kėjos V.

G. skundÄ Â atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                       RÅ«ta Miliuvienė                                                                         Margarita Stambrauskaitė                                                                                Liudmila Zaborovska