0dab38c7-9d65-4351-9c0b-e81ddafcf221 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-123-459/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00386-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamos vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, ir atsakovės R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. R. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys AB „Swedbank“, Luminor Bank, AS, Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. R. ir R. R., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų R. R. ir H. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove R. R.; nustatyti bendravimo su vaikais tvarkÄ : du kartus per mėnesį ketvirtadienį paimti vaikus iÅ¡ darželio; penktadienį nuvesti į darželį ir pasiimti iÅ¡ darželio ir sekmadienį iki 19 val. grÄ Å¾inti motinai į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , kiekvienÄ savaitę, iÅ¡skyrus tas savaites, kai vaikus pasiima nuo ketvirtadienio, vaikus iÅ¡ darželio paimti ir atvesti penktadienį į darželį; praleisti pusę vaikų vasaros ir žiemos atostogų, apie konkrečiÄ datÄ suderinant su atsakove elektroniniu paÅ¡tu; praleisti su vaikais poriniais metais visas valstybės nustatytas Å¡venčių pirmas dienas ir jų gimtadienius, neporiniais metais antras Å¡venčių dienas; visais metais Tėvo dienÄ praleisti su vaikais; po santuokos nutraukimo palikti turėtas santuokoje pavardes.

IeÅ¡kovas nurodė, kad susituokė su atsakove (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), turi du vaikus: R. R., gimusį (duomenys neskelbtini), ir H. R., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Su atsakove nebegyvena ir nebeveda bendro Å«kio daugiau nei pusę metų. Mano, kad didelę įtakÄ padarė tai, kad atsakovė klausydavo savo mamos ir sprendimus priimdavo pasitarusi su ja, o ne su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas visÄ laikÄ buvo kritikuojamas, suprato, kad pavargo nuo tokių santykių, dėl to kenčia jų vaikai, todėl nusprendė nutraukti santuokÄ .

Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove. Mano, kad kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui reikalinga 400 Eur per mėnesį suma, kuriÄ sudaro: 70 Eur maistui, 70 Eur rÅ«bams, 10 Eur vaistams, 30 Eur žaislams, 60 Eur darželiui, 20 Eur darželiui papildomoms priemonėms, 30 Eur pramogoms, 20 Eur maisto papildams, vitaminams, 10 Eur higienos priemonėms, 10 Eur kirpyklai, 20 Eur bÅ«reliams, 50 Eur už komunalines paslaugas. Vaikų iÅ¡laikymui sutinka mokėti po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes vaikai kas antrÄ savaitgalį nuo ketvirtadienio gyventų su juo.

Dalytino turto neturi, kreditorių neturi.

2. IeÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė kitÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ :

1. G. R. turi teisę bendrauti su vaikais pasiimdamas juos su savimi pirmÄ porinį mėnesio savaitgalį nuo ketvirtadienio 17.30 val. arba pasibaigus pamokoms, ugdymo užsiėmimams (priklausomai, kuri aplinkybė įvyksta vėliau) iÅ¡ jų gyvenamosios vietos arba ugdymo bei mokymosi įstaigos. G. R. privalo pristatyti vaikus į ugdymo ar mokymo įstaigÄ po Å¡io savaitgalio pirmadienį iki 8.30 val., tuo atveju, jei mama įdeda bÅ«tinus drabužius, avalynę ir bÅ«tinas vaikų ugdymo priemones, kad vaikai galėtų lankyti pirmadienį mokyklÄ ar kitÄ ugdymo įstaigÄ , taip pat jeigu vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Jeigu vaikų gyvenamoji vieta nėra (duomenys neskelbtini) arba motina neįdeda vaikams bÅ«tinų drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, tuomet G. R. privalo vaikus grÄ Å¾inti į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val.

2. G. R. turi teisę bendrauti su vaikais pasiimdamas juos su savimi antrÄ porinį mėnesio penktadienį ne vėliau kaip 17.30 val. arba pasibaigus pamokoms ar ugdymo užsiėmimams (priklausomai, kuri aplinkybė įvyksta vėliau), iÅ¡ jų gyvenamosios vietos arba ugdymo, arba mokymo įstaigos. G. R. privalo pristatyti vaikus į ugdymo įstaigÄ po Å¡io savaitgalio pirmadienį iki 8.30 val., tuo atveju, jei mama įdeda bÅ«tinus drabužius, avalynę ir bÅ«tinas vaikų ugdymo priemones, kad vaikai galėtų lankyti pirmadienį mokyklÄ ar kitÄ ugdymo įstaigÄ , taip pat jeigu vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Jeigu vaikų gyvenamoji vieta nėra (duomenys neskelbtini) arba motina neįdeda vaikams bÅ«tinų drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, tuomet G. R. privalo vaikus grÄ Å¾inti į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val.

3. Jeigu vaikai serga, tai Å¡ie sirgimo metÄ leidžia pas motinÄ . Jeigu vaikai 1 p. ir 2 p. punkte nurodytÄ savaitgalį serga, tuomet G. R. turi teisę kitÄ savaitgalį po vaikų pasveikimo bendrauti lygiai taip pat ir tokį pat laikÄ su vaikais kaip bÅ«tų bendravęs, jeigu vaikai nebÅ«tų sirgę.

4. Poriniais metais tėvas G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus per žiemos atostogas bei Å¡v. Kūčių ir Kalėdų bei Naujųjų metų Å¡ventes nuo gruodžio 21 d. 17.30 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas vaikus atgal į jų motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sausio 1 d. 19 val.

5. G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus neporiniais metais per jų pavasario atostogas ir Å¡v. Velykų Å¡ventes nuo penktadienio 17.30 val., einančio prieÅ¡ pirmÄ jÄ moksleivių pavasario atostogų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19 val., einantį prieÅ¡ pirmÄ vaikų mokymosi ar ugdymo dienÄ .

6. G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus neporiniais metais per rudens atostogas nuo penktadienio, einančio prieÅ¡ pirmÄ jÄ moksleivių rudens atostogų dienÄ nuo 17.30 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo ar mokymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos. G. R. privalo grÄ Å¾inti vaikus į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19 val., einantį prieÅ¡ pirmÄ vaikų mokymosi ar ugdymo dienÄ .

7. G. R. turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip 4 savaites vasaros metu. Apie planuojamÄ laikÄ ir trukmę tėvas informuoja vaikų motinÄ SMS žinute ar elektroniniu laiÅ¡ku ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį, motina privalo suteikti galimybę G. R. pasiimti pas save vaikus jo nurodytu laiku.

8. G. R. turi teisę kiekvienais metais (nepriklausomai nuo anksčiau iÅ¡dėstytų sÄ lygų, t. y. bendravimo tvarkos kolizijos su anksčiau nurodytomis nuostatomis atveju – prioriteto tvarka taikoma Å¡i nuostata) praleisti su vaikais artimiausiÄ savaitgalį, einantį po kiekvieno vaiko gimimo dienos, nuo penktadienio 17 val. arba pasibaigus pamokoms bei ugdymui (priklausomai, kuri aplinkybė įvyksta vėliau) pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos arba ugdymo, mokymosi įstaigos ir pristatydamas į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sekmadienio 19 val.

9. G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus Tėvo dienÄ kiekvienų metų birželio pirmÄ jį sekmadienį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki sekmadienio 19 val.

10. G. R. bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitÄ Lietuvos miestÄ ar užsienį (arba vienu iÅ¡ jų) be atskiro vaikų motinos sutikimo.

11. Anksčiau nurodyta bendravimo tvarka taikoma, kai vaikai yra sveiki ir gyvena (duomenys neskelbtini). Ligos atveju vaikai laikÄ leidžia su motina. Sergančius vaikus G. R. turi teisę lankyti jų namuose, savo apsilankymo laikÄ iÅ¡ anksto suderinęs su vaikų motina SMS žinutėmis arba elektroniniu laiÅ¡ku.

12. G. R. turi teisę kasdien nuo 20.00 val. iki 20.15 val. bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis moderniomis bendravimo priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant vaizdo skambučiais).

13. G. R. dėl objektyvių priežasčių (pvz., neatidėliotino bÅ«tinumo atvejų, ligos, komandiruotės Lietuvoje ar užsienyje, artimo giminaičio netekties ar sunkios ligos, iÅ¡ anksto suplanuotų atostogų ir pan. atveju) ar ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių negalėdamas įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos, apie šį negalėjimÄ privalo nedelsiant informuoti vaikų motinÄ telefonu, SMS žinute ar el. laiÅ¡ku, Å¡iuo atveju bendravimo su vaikais laikas kompensuojamas kitu Å¡alių suderintu laiku.

14. Vaikų motinos sutikimu G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus ir kitu laiku nei nurodyta Å¡ioje bendravimo tvarkoje. G. R. Å¡iuo atveju privalo grÄ Å¾inti vaikus į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ jos iÅ¡ anksto nurodytu laiku. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o po santuokos nutraukimo 2017 m. gegužės 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ su „Swedbank“, AB, pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole; po santuokos nutraukimo 2017 m. sausio 12 d. kredito limito kortelės sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį su DNB /Luminor Bank, AS, pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole; po santuokos nutraukimo 2016 m. sausio 6 d. su DNB/Luminor banku sudarytÄ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Luminor Bank, AS, pripažinti solidaria ieÅ¡kovo ir atsakovės prievole. IeÅ¡kovas sutinka teikti iÅ¡laikymÄ vaikams po 215 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

3. Atsakovė R. R. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ tarp R. R. ir G. R., sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų Å¡alių kaltės, ir nenustatyti termino susitaikymui; nustatyti Å¡alių nepilnametės dukters H. R. ir nepilnamečio sÅ«naus R. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama R. R.; nustatyti bendravimo tvarkÄ , kad su vaikais iki jų pilnametystės G. R. bendrauja tik esant jų norui tokia tvarka:

1) du kartus per mėnesį (neporinėmis): vienÄ savaitgalį Å¡eÅ¡tadienį paimant vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos po 12 val. ir sekmadienį iki 18 val. grÄ Å¾inant motinai į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; antrÄ savaitgalį sekmadienį paimant vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos po 12 val. ir grÄ Å¾inant vaikus sekmadienį iki 18 val., parveždamas juos į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) praleidžia vienÄ savaitę per metus pasirinktinai per vaikų vasaros ar žiemos atostogas. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja bÅ«ti su vaikais, vaikų motinÄ Ä¯spėja prieÅ¡ 1 mėnesį SMS žinute ar elektroniniu paÅ¡tu. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmÄ atostogų dienÄ 09.00–11.00 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę atostogų dienÄ iki 18.00 val., parveždamas juos į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) praleidžia su vaikais Tėvo dienÄ , tėvo gimimo dienÄ , Å¡v. Kalėdų antrÄ dienÄ , Å¡v. Velykų antrÄ dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų buvimo vietos po 12 val. ir grÄ Å¾ina vaikus iki 18 val., parveždamas juos į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4) kiekvienÄ Motinos dienÄ (pirmÄ jį gegužės sekmadienį) ir motinos gimtadienio dienÄ (balandžio 19 d.) su vaikais turi teisę bendrauti motina. Siekdama pasinaudoti Å¡ia teise tada, kai Å¡i diena patenka į numatytÄ Ä¯prastinį vaikų bendravimo grafikÄ su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę ir suderinti su juo bendravimo su vaikais tvarkÄ ;

5) dienos, kuriomis tėvas turi teisę bendrauti su vaikais, tačiau negali susitikti su jais dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vaikų motinos valios, nėra kompensuojamos ar perkeliamos, nebent tėvas ir motina atskirai dėl to susitartų raštu;

6) visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu, elektroninėmis susiraÅ¡inėjimo realiuoju laiku priemonėmis (pvz. „Viber“, „Facebook Messenger“, „Whatsapp“ ir kt.) ar raÅ¡tu, ir tokiu bÅ«du suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

7) visada privalo vaikus paimti iÅ¡ jų buvimo vietos ir grÄ Å¾inti į gyvenamÄ jÄ vietÄ R. R.. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ G. R. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams kas mėnesį po 280,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jie sulauks pilnametystės, o jei sulauks pilnametystės vidurinėje mokykloje, tai iki baigs vidurinę mokyklÄ ; nustatyti R. R. uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečių vaikų naudai priteistÄ iÅ¡laikymÄ ; priteisti iÅ¡ G. R. susidariusį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 2 580,00 Eur, nes ieÅ¡kovas neužtikrino vaikų poreikių visa apimtimi arba iÅ¡ viso jų netenkino – įsiskolinimas nuo 2018 m. gegužės mėnesio; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „R.“, „R.“.

Nurodė, kad Å¡iuo metu Å¡eima faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi, skyriumi gyvena jau nuo 2018 m. gegužės mėnesio, kai atsakovė paliko ieÅ¡kovÄ . IÅ¡eiti ir gyventi skyrium atsakovė nusprendė jau nebelikus vilties atkurti Å¡eiminių santykių, nes požiÅ«ris į gyvenimÄ ir Å¡eimÄ yra skirtingas, ieÅ¡kovo neskyrimas Å¡eimai visai jokio dėmesio, nuolatinis grįžimas naktimis, nuolatiniai barniai namuose tik didino įtampÄ ir kenkė nepilnamečių vaikų vystymuisi. Nuo to laiko bendro Å«kio nebeveda ir negyvena santuokinio gyvenimo.

Esant tokioms aplinkybėms ir dėl to, kad nesugebėjo vienas kitam skirti pakankamai dėmesio, supratimo, bendras sutuoktinių gyvenimas nėra galimas; vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove; atsakovės žiniomis, ieškovas uždirba po 1 500 Eur kas mėnesį, taip pat nuolat užsiima internetiniu investavimu platformose, iš kurių turi finansinės naudos. Nurodo, jog dalytino turto ir kreditorių neturi.

4. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo formuluotė „pirmas porinis mėnesio savaitgalis“ ir „antras porinis mėnesio savaitgalis“ sukels neaiÅ¡kumų, neaiÅ¡ku, kokį savaitgalį laikyti pirmuoju mėnesio savaitgaliu – prasidedantį penktadienį, Å¡eÅ¡tadienį ar sekmadienį (tai yra mėnesio pirmoji diena yra penktadienis, Å¡eÅ¡tadienis ar sekmadienis), todėl siÅ«lo formuluotę – „ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja neporinių metų savaičių savaitgalį, penktadienį 18.00 val. pasiimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, ir grÄ Å¾inant sekmadienį 18.00 val.

į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ â€œ. Be to, ieÅ¡kovui imant vaikus kas antrÄ mėnesio savaitgalį, tokių savaitgalių, kai ieÅ¡kovas bendraus su vaikais, bus tik 24 per metus (12 mėnesių x 2 kartai), o ieÅ¡kovui imant vaikus kas antrÄ metų savaitgalį, tokių savaitgalių bus 26 (52 savaitės per metus / 2), kas akivaizdžiai yra dažnesnis ieÅ¡kovo ir vaikų bendravimas. Su reikalavimu „Jeigu vaikai serga, tai Å¡ie sirgimo metÄ leidžia pas motinÄ . Jeigu vaikai 1 ir 2 p. nurodytÄ savaitgalį serga, tuomet G.

R. turi teisę sekantį savaitgalį po vaikų pasveikimo bendrauti lygiai taip pat ir tokį pat laikÄ su vaikais kaip bÅ«tų bendravęs, pasiimdamas juos pas save, jeigu vaikai nebÅ«tų sirgę“, atsakovė nesutinka, nes tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai tėvas vaikus pasiims jiems jau pasveikus, o ieÅ¡kovui tenkantį savaitgalį atsakovė bus vaikus slaugiusi (akivaizdu, kad sergančių vaikų slauga reikalauja laiko ir jėgų sÄ naudų, tačiau ieÅ¡kovas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, nori iÅ¡vengti vaikų slaugos ir priežiÅ«ros, ir visÄ Å¡iÄ naÅ¡tÄ užkrauti ant atsakovės pečių.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra maži, jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl tėvų konfliktiÅ¡kumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafikÄ derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau Å¡ie pasunkinimai nelaikytini iÅ¡ esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes. Su reikalavimu „Poriniais metais tėvas G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus per žiemos atostogas bei Å v.

Kūčių ir Kalėdų bei Naujųjų metų Å¡ventes nuo gruodžio 21 d. 17.30 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas vaikus atgal į jų motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sausio 1 d. 19.00 val.“ atsakovė kategoriÅ¡kai nesutinka, nes taipogi nori kiekvienais metais praleisti su vaikais bent vienÄ iÅ¡ trijų didžiųjų metų Å¡venčių (Å¡v. Velykas, Å¡v. Kalėdas, Naujuosius metus), todėl vaikai turėtų bendrauti su tėvu poriniais metais per Å¡v.

Kūčias ir Å¡v. Ka­lėdas, nuo penktadienio, einančio iki Å¡venčių, 17.30 val. iki gruodžio 26 d. 19.00 val., poriniais metais Naujųjų metų Å¡ventes praleisdami su mama. Žiemos atostogas vaikai praleidžia neporiniais metais su mama (taip bendra­vimas su mama bÅ«tų tęstinis), poriniais metais su tėvu. Su reikalavimu „G. R. turi teisę pasiimti pas save vaikus neporiniais metais per rudens atostogas nuo penktadienio, einančio prieÅ¡ pir­mÄ jÄ moksleivių rudens atostogų dienÄ , 17.30 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo ar mokymo įstaigos, ar jų gyve­namosios vietos.

G. R. privalo grÄ Å¾inti vaikus į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį, einantį prieÅ¡ pirmÄ vaikų mokymosi ar ugdymo dienÄ , iki 19.00 val.“ atsakovė nesutinka, nes tokiu bÅ«du tėvas neporiniais metais bendrautų su vaikais ir pavasario, ir rudens atostogų metu, todėl siÅ«lo tėvui su vaikais rudens atostogų metu bendrauti poriniais metais. Su reikalavimu, nurodytu patikslinimo 7 punkte, atsakovė kategoriÅ¡kai nesutinka, nes Å¡iame punkte nurodoma „absoliuti“ ieÅ¡kovo teisė praleisti su vaikais ne mažiau kaip 4 savaites vasaros metu, apie planuojamÄ laikÄ ir trukmę informuojant vaikų motinÄ SMS žinute ar elektroniniu laiÅ¡ku ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį, o motina, ieÅ¡kovo teigimu, privalo suteikti galimybę G.

R. pasiimti pas save vaikus jo nurodytu laiku – Å¡alys, kaip tėvai, kurių teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, turėtų derinti bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu laikÄ ; be to, atsakovei, kaip motinai, tenka didesnė vaikų priežiÅ«ros, slaugymo, auklėjimo naÅ¡ta, ji turi teisę pirmoji pasirinkti su vai­kais praleidžiamų vasaros atostogų laikÄ , ir toks nukrypimas nuo tėvų lygių teisių vaiko atžvilgiu principo nelai­kytinas tėvo teisių pažeidimu.

Su reikalavimu, nurodytu patikslinimo 8 punkte, atsakovė kategoriÅ¡kai nesutinka, nes tokiu atveju gali susidary­ti situacija, kai tėvas vaikus pasiims tris savaitgalius iÅ¡ eilės (jeigu atsakovei priklausantis savaitgalis eis po vai­kų gimimo dienos, sutampančios su savaitės darbo diena arba su atsakovei tenkančio savaitgalio diena), be to, tokia padėtis gali susidaryti du kartus per metus – pagal atsakovei tenkančiÄ bendravimo su vaikais apimtį tai sudarytų du savaitgalius iÅ¡ atsakovei tenkančių 26 (arba 8% atsakovės bendravimo su vaikais savaitgalių), su reikalavimu, nurodytu patikslinimo 9 punkte, atsakovė kategoriÅ¡kai nesutinka, nes tokiu atveju gali susidary­ti situacija, kai tėvas vaikus pasiims tris savaitgalius iÅ¡ eilės (jeigu atsakovei priklausantis savaitgalis sutaps su Tėvo diena (kiekvienų metų birželio pirmuoju sekmadieniu), ir atsakovės bendravimas su vaikais bus neįma­nomas arba labai apsunkintas dar vienÄ savaitgalį, nes ieÅ¡kovas nori turėti teisę pasiimti pas save vaikus Tėvo dienÄ , kiekvienų metų birželio pirmÄ jį sekmadienį, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. (neaiÅ¡ki savaitės diena – penktadienis, Å¡eÅ¡tadienis ar sekmadienis) ir pristaty­damas į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki sekmadienio 19.00 val.

Tokiu bÅ«du atsakovė bendrautų su vaikais dar vienu savaitgaliu mažiau, tai bendrai bÅ«tų 12 % jos bendravimo su vaikais apimties – ieÅ¡kovas nenu­rodo, jog jis sutiktų, kad vaikai su atsakove praleistų Motinos dienÄ â€“ kiekvieno gegužės mėnesio pirmÄ jį sek­madienį, nekreipdamas dėmesio į tai, ar konkretus savaitgalis skirtas ieÅ¡kovo ar atsakovės bendravimui su vaikais. Mano, kad esant prieÅ¡taravimui tarp „standartinės“ bendravimo tvarkos ir bendravimo Å¡venčių dienomis tvarkos, pirmenybę turi bendravimo Å¡venčių dienomis tvarka – kitaip sakant, jei Å¡ventės sutampa su iÅ¡eiginėmis, nepaisant to, kas turi bendrauti su vaikais iÅ¡eiginėmis dienomis, Å¡venčių dienomis bendrauja tas iÅ¡ tėvų, kuriam priklauso bendrauti su vaikais pagal praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovo reikalavimai, reiÅ¡kiami neatsižvelgiant į protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, tik parodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ (arba bent jau situacijos nesupratimÄ ), sprendžiant klausimus dėl bendravimo su vaikais – ieÅ¡kovas nori užkrauti vaikų priežiÅ«ros ir slaugymo vaikų ligos atveju naÅ¡tÄ tik atsakovei, o sau pasilieka teisę džiaugtis bendravimu su vaikais, net ir atsakovės bendravimo su vaikais laiko sÄ skaita, be to, tenka iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tai yra ieÅ¡kovo galutiniai reikalavimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos – pavyz­džiui, reikalavimai dėl bendravimo kiekvienÄ savaitę ketvirtadieniais, poriniais metais – visas Valstybės nusta­tytų Å¡venčių pirmas dienas ir vaikų gimtadienius, o neporiniais metais – antras Å¡venčių dienas – buvo iÅ¡reikÅ¡ti ieÅ¡kovo pradiniame ieÅ¡kinyje.

Å iame patikslinime tokių reikalavimų nebėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas Å¡ių reikalavimų atsisakė. Dėl solidarios prievolės atsakovė nurodo, kad pradiniame ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, jog nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neturi jokių kre­ditorių, nors dar 2016 m. birželio 16 d. pateiktame ieÅ¡kinyje teigta, kad „ieÅ¡­kovas, suprasdamas, kad santuokos iÅ¡saugoti nebėra įmanoma, 2016 m. birželio 14 d. kreipėsi į atsakovę su pareiÅ¡kimu nutraukti santuokÄ bendru sutikimu“ ir prie Å¡io ieÅ¡kinio pridėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ku­rios 2.2. p. buvo nurodyta, kad „pareiÅ¡kėjas G.

R. santuokos metu 2016 m. sausio 16 d. sudarė kredito sutartį su AB DNB banku dėl 3 300 Eur paskolos suteikimo“, pateiktame atsakovės priešieškinyje buvo nurodyta, jog atsakovė apie šiuos ieškovo reikalavimus sužinojo tik gavusi ieškinį, ir su tokiais reikalavimais niekuomet nesutiko (civilinė byla Nr.e2-10338-769/2016), t. y. ir tada, ir dabar ieškovas žinojo ir suprato, kad jis yra (asmeniškai ar solidariai) skolingas bankui.

5. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad Å¡alys tarpusavyje nesusitaria dėl bendravimo tvarkos su vaikais, todėl tikslinga rotuoti atostogas, Å¡ventes, kad tarp Å¡alių nekiltų ginčas. BendravimÄ vasaros metu turėtų nustatyti derindami tarpusavyje prieÅ¡ protingÄ laikÄ , pirmenybę rinktis vasaros atostogas turėtų tas asmuo, su kuriuo vaikai gyvena. Tėvo dienÄ vaikai turėtų praleisti su tėvu, motinos – su mama. Vaikams iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti priteistas atsižvelgiant į vaikų poreikius, vertinant byloje esančius įrodymus ir Å¡alių pasisakymus.

Paprastai išlaikymo dydis siejamas su minimalaus atlyginimo dydžiu. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Nutraukta santuoka tarp ieškovo G. R. ir atsakovės R. R. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliktos pavardės ieškovui „R.“, atsakovei „R.“; nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakove; priteistas iš ieškovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 215 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 metų vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, nustatant atsakovei uzufrukto teisę į šias lėšas; priteistas iš ieškovo 1 540 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, susidaręs nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.

Pripažinta asmenine ieÅ¡kovo prievole kreditiniai įsipareigojimai pagal 2017 m. gegužės 23 d vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ su „Swedbank“, AB, pagal 2017 m. sausio 12 d. kredito limito kortelės sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį su DNB/Luminor Bank, AS, pagal 2016 m. sausio 6 d. su DNB/ Luminor Bank ,AS, sudarytÄ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta ieÅ¡kovo ir Å¡alių nepilnamečių vaikų matymosi ir bendravimo tvarka: 6.1. IeÅ¡kovas bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį 18.00 val. pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, sekmadienį 18.00 val. grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . 6.2.

Poriniais metais ieÅ¡kovas pasiima pas save vaikus per Å¡v. Kūčias ir Å¡v. Ka­lėdas, pasiimdamas juos gruodžio 23 d. 17.30 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos, gruodžio 26 d. 19.00 val. pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . 6.3. Poriniais metais ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais jų rudens atostogų ir žiemos atostogų metu nuo penktadienio 17.30 val., einančio prieÅ¡ pirmÄ jÄ moksleivių atostogų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieÅ¡ pirmÄ vaikų mokymosi ar ugdymo dienÄ . 6.4.

Neporiniais metais ieÅ¡kovas bÅ«na su vaikais per Naujųjų metų Å¡ventę, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1 d. 19 val. 6.5. Poriniais metais atsakovė bÅ«na su vaikais per Naujųjų metų Å¡ventę, vaikams leidžiant žiemos atostogas su tėvu, pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydama vaikus atgal į jų tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1 d. 19 val. 6.6.

IeÅ¡kovas neporiniais metais bÅ«na su vaikais per Å¡v. Velykas bei vaikų pavasario atostogas, atitinkamai pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos penktadienį 17.30 val., einančio prieÅ¡ pirmÄ jÄ moksleivių pavasario atostogų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieÅ¡ pirmÄ vaikų mokymosi ar ugdymo dienÄ . 6.7. ieÅ¡kovas praleidžia su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų, planuojamÄ laikÄ ir trukmę ieÅ¡kovas suderina su atsakove telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laiÅ¡ku ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki atostogų pradžios. 6.8.

IeÅ¡kovas turi teisę pasiimti pas save vaikus Tėvo dienÄ kiekvienų metų birželio pirmÄ jį sekmadienį (jei Å¡i diena nepatenka į ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais savaitgalį) pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki sekmadienio 19 val. 6.9. IeÅ¡kovas turi teisę bendrauti su vaikais ir ieÅ¡kovo gimimo dienÄ ( kovo 2 d.), informuodamas vaikų motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę ir suderinęs bendravimo tvarkÄ . 6.10.

Atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais Motinos dienÄ kiekvienų metų gegužės pirmÄ jį sekmadienį ir savo gimimo dienÄ (balandžio 19 d.). Siekdama pasinaudoti Å¡ia teise tada, kai Å¡i diena patenka į numatytÄ Ä¯prastinį vaikų bendravimo grafikÄ su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę ir suderinti su juo bendravimo su vaikais tvarkÄ . 6.11. IeÅ¡kovas bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitÄ Lietuvos miestÄ ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo. 6.12.

IeÅ¡kovas turi teisę kasdien nuo 20.00 val. iki 20.15 val. bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis moderniomis bendravimo priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant vaizdo skambučiais). 6.13. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu, elektroninėmis susiraÅ¡inėjimo realiuoju laiku priemonėmis (pvz. „Viber“, „Facebook Messenger“, „Whatsapp“ ir kt.) ar raÅ¡tu, ir tokiu bÅ«du suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. 6.14.

Vaikų motinos sutikimu ieÅ¡kovas turi teisę pasiimti pas save vaikus ir kitu laiku, nei nurodyta Å¡ioje bendravimo tvarkoje, tokiu atveju jis privalo grÄ Å¾inti vaikus į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ R. R. iÅ¡ anksto nurodytu laiku.

7. Teismo motyvai: 7.1. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė pripažįsta, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra abu kalti, praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog negalima tikėtis, kad Å¡alys vėl pradės gyventi kartu, Å¡alių santuoka nutraukta. Ginčo dėl pavardžių nustatymo nėra, todėl po santuokos nutraukimo paliktos pavardės „R.“, „R.“. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl Å¡alių pageidavimu ji nustatyta su atsakove. 7.2.

Pažymėjo, kad 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1025 patvirtino minimaliÄ mėnesinę algÄ 555 Eur (su mokesčiais), atitinkančiÄ 430 Eur (neperskaičiavus). Todėl įvertinęs ieÅ¡kovo sutikimÄ mokėti pusės minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui, atsakovei praÅ¡ant priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui, lygų pusei minimalios mėnesinės algos (ieÅ¡kovo ir atsakovės reikalavimai sutampa), bylos nagrinėjimo metu negavus duomenų, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių, atsakovei sutinkant teikti vaikams tokio paties dydžio iÅ¡laikymÄ kaip ir ieÅ¡kovas, pripažįstant, kad atsakovės atstovo nurodyta 555 Eur MMA suma yra nurodyta su privalomais mokėti mokesčiais Valstybei, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečiams vaikams priteisė po 215 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kiekvienam kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2019 metų vasario 1 d.) iki vaikų pilnametystės. 7.3.

Nurodė, kad Å¡alys bendro Å«kio nebeveda nuo 2018 metų vidurio, ieÅ¡kovui neginčijus atsakovės pateiktų duomenų apie pervestÄ vaikams iÅ¡laikymÄ nuo 2018 metų birželio mėnesio, atsižvelgus į teismo priteistÄ iÅ¡laikymo dydį, – 215 Eur per mėnesį, atitinkamai sumažinta iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma iki 2019 metų vasario mėnesio – 1 540 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atsakovė R. R. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo pakeisti.

Apeliacinio skundo motyvai: 8.1. Nurodo, kad iÅ¡ dalies nesutinka su nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarka, kadangi dalis bendravimo tvarkos punktų (3, 5, 6, 7 punktai) nustatyti pagal mokymosi įstaigÄ lankančių vaikų gyvenimo ritmÄ , o Å¡alių vaikai yra (duomenys neskelbtini) gimimo, taigi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaikų amžių ir realias galimybes įgyvendinti sprendimu nustatytos tvarkos, nes Å¡iuo metu ugdymo įstaigose jiems nėra atostogų bei neužtikrino, kad ateityje nekiltų konfliktų tarp tėvų.

Tokia formuluotė, kurioje nėra nuorodos, kad Å¡is „punktas galioja vaikams pradėjus lankyti mokyklÄ â€œ, iÅ¡ esmės negali bÅ«ti numatytas sprendime jo priėmimo dienÄ . Todėl praÅ¡o panaikinti bendravimo tvarkos 3 punktÄ â€“ poriniais metais ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais jų rudens atostogų ir žiemos atostogų metu nuo penktadienio 17.30 val., einančio prieÅ¡ pirmÄ jÄ moksleivių atostogų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieÅ¡ pirmÄ vaikų mokymosi ar ugdymo dienÄ ; 5 punktÄ â€“ poriniais metais atsakovė bÅ«na su vaikais per Naujųjų metų Å¡ventę, vaikams leidžiant žiemos atostogas su tėvu, pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydama vaikus atgal į jų tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1 d. 19 val.; 6 punktÄ pakeisti nustatant, kad ieÅ¡kovas neporiniais metais bÅ«na su vaikais per Å¡v.

Velykas pasiimdamas vaikus pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ iÅ¡ jų gyvenamosios vietos iki 10 val. ir grÄ Å¾indamas vaikus į gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ iki 18.00 val. 8.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 1 punktu nustatė, kad ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį 18.00 val. pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos, sekmadienį 18.00 val. grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apeliantė praÅ¡o nustatyti, kad kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį, ieÅ¡kovas pasiima vaikus iÅ¡ ugdymo (ikimokyklinio ar mokyklinio) įstaigos ir pirmadienį juos grÄ Å¾ina į ugdymo (ikimokyklinio ar mokyklinio) įstaigÄ .

Kadangi pagal nustatytÄ tvarkÄ per vienÄ dienÄ vaikai priversti iÅ¡gyventi du iÅ¡siskyrimus (ryte darželyje ir vakare iÅ¡važiuojant pas tėvÄ ), tai nėra suderinama su vaiko interesais. Taip pat nėra suprantama, kodėl tais savaitgaliais, kai ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais, yra perkeliamas sekmadieninis pasirengimas pirmadieniui tik apeliantei. Pagal Å¡iÄ tvarkÄ tėvas, vaikams pradėjus eiti į mokyklÄ , savaitgalį su vaikais pramogaus, grÄ Å¾ins vaikus 18.00 val. ir apeliantė turės spėti padėti jiems paruoÅ¡ti pamokas, sutvarkyti, iÅ¡skalbti parsivežtus neÅ¡varius rÅ«bus. 8.3.

Nurodo, kad teismas 9 punktu nustatė, kad ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su vaikais ir ieÅ¡kovo gimimo dienÄ (kovo 2 d.), informuodamas vaikų motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę ir suderinęs bendravimo tvarkÄ . Tačiau apeliantė praÅ¡o patikslinti šį punktÄ (numatant pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ ) ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su vaikais ir ieÅ¡kovo gimimo dienÄ (kovo 2 d., jei Å¡i diena nepatenka į ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais savaitgalį) pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val., jei tai ne darbo diena, ar iÅ¡ ugdymo įstaigos, atsižvelgiant į jų privalomÄ ten praleisti laikÄ , jei tai darbo diena, ir pristatydamas vaikus į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki kovo 2 d. 19 val.

IeÅ¡kovas įsipareigoja informuoti vaikų motinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę apie ketinimÄ pasinaudoti savo teise. 8.4. Nurodo, kad teismas 10 punktu nustatė, kad atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais Motinos dienÄ kiekvienų metų gegužės pirmÄ jį sekmadienį ir savo gimimo dienÄ (balandžio 19 d.). Siekdama pasinaudoti Å¡ia teise tada, kai Å¡i diena patenka į numatytÄ Ä¯prastinį vaikų bendravimo grafikÄ su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę ir suderinti su juo bendravimo su vaikais tvarkÄ .

Tačiau apeliantė praÅ¡o patikslinti šį punktÄ (numatant pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ ) ir nustatyti, kad atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais Motinos dienÄ kiekvienų metų gegužės pirmÄ jį sekmadienį ir savo gimimo dienÄ (balandžio 19 d.), jei Å¡ios dienos patenka į ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais savaitgalį. Motinos dienÄ pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10 val. ir nebegrÄ Å¾indama. Savo gimimo dienÄ pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama vaikus į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki balandžio 19 d. 19 val.

Siekdama pasinaudoti Å¡ia teise tada, kai Å¡i diena patenka į numatytÄ Ä¯prastinį vaikų bendravimo grafikÄ su tėvu, motina įsipareigoja informuoti tėvÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę. 8.5. Nurodo, kad teismas 11 punktu nustatė, kad ieÅ¡kovas bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitÄ Lietuvos miestÄ ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo. Tačiau apeliantė praÅ¡o patikslinti šį punktÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitÄ Lietuvos miestÄ ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo, tačiau įsipareigoja raÅ¡tu (SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu) prieÅ¡ dvi savaites iki iÅ¡vykimo į užsienio valstybę informuoti atsakovę apie iÅ¡vykimo ir grįžimo laikÄ bei nurodyti, į kokiÄ užsienio valstybę vyksta.

Kadangi numatyta ieÅ¡kovui teisė be apeliantės žinios vaikus vežtis į užsienį net nepraneÅ¡us pažeidžia tiek vaikų, tiek jos interesus, nes suteikia ieÅ¡kovui teisę nevaržomai iÅ¡vežti vaikus iÅ¡ Lietuvos, o apeliantė nežinos, kokia kryptimi, kuriam laikui vaikai iÅ¡vežti. 8.6. PraÅ¡o papildomai į bendravimo tvarkÄ Ä¯traukti punktus, kad:

1. Atsakovė turi teisę vykti su vaikais į bet kuriÄ užsienio valstybę be atskiro vaikų tėvo sutikimo, tačiau įsipareigoja raÅ¡tu (SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu) prieÅ¡ dvi savaites iki iÅ¡vykimo į užsienio valstybę informuoti tėvÄ apie iÅ¡vykimo ir grįžimo laikÄ bei nurodyti, į kokiÄ užsienio valstybę vyksta (Mano, kad ir apeliantei turi bÅ«ti užtikrinta tokia pati teisė kaip ir ieÅ¡kovui); 2 atsakovė turi teisę kasdien nuo 20.00 val. iki 20.15 val., vaikams esant pas tėvÄ , bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis moderniomis bendravimo priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant vaizdo skambučiais). (Å is punktas turi bÅ«ti nurodytas, siekiant užtikrinti apeliantės teisę bendrauti su vaikais, jiems esant pas ieÅ¡kovÄ );

3. Dienos, kuriomis ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais, tačiau negali susitikti su jais dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vaikų motinos valios, nėra kompensuojamos ar perkeliamos, nebent tėvas ir motina atskirai dėl to susitartų raštu (Su šiuo punktu sutiko ir pats ieškovas, tačiau teismas sprendime jo nenustatė nenurodydamas motyvų);

4. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė, įgyvendindami skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais, privalo atsižvelgti į vaikų norus ir prievarta neversti įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos. Esant vaikų pasiprieÅ¡inimui vykti pas tėtį abu įpareigojami su vaiku kreiptis į vaikų psichologÄ (jo paslaugų kaÅ¡tus dengiant lygiomis dalimis), siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pasiprieÅ¡inimo priežastis bei jas paÅ¡alinti (Kadangi apeliantė nuolat susiduria su sÅ«naus atsisakymu važiuoti pas tėtį ir turi jį prievarta perduoti tėvui.

Mano, kad tokiÄ situacijÄ turi padėti spręsti specialistai, tačiau geruoju nepavyksta to klausimo spręsti su ieÅ¡kovu). 8.7. Nurodo, kad nesutinka su priteistu iÅ¡laikymo dydžiu, kadangi teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrosios ieÅ¡kovo finansinės padėties, nes vertino jÄ tik pagal darbo užmokestį, netinkamai įvertino apeliantės galimybes mokėti tokiÄ pat sumÄ kaip ieÅ¡kovas. Apeliantės pajamos yra nedidelės (iki 500,00 Eur). Tiek finansiÅ¡kai, tiek prižiÅ«rint vaikus jai padeda mama ir tėtis.

Todėl atsižvelgiant į jos pajamas ir galimybes jas uždirbti didesnes (negali, nes studijuoja), mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant iÅ¡laikymÄ vaikui principo ir ieÅ¡kovas turėtų mokėti po 280,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iki jie sulauks pilnametystės, o jei sulauks pilnametystės vidurinėje mokykloje, tai iki baigs vidurinę mokyklÄ , iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , pervedant į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iki mėnesio 15 dienos, nustatant atsakovei uzufrukto teises į Å¡ias lėšas. 8.8.

Nurodo, kad prideda pažymÄ iÅ¡ darželio, kad vaikai neturi atostogų.

9. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo nurodo, kad su skundu sutinka iÅ¡ dalies. Atsiliepimo motyvai: 9.1. Nesutinka su apeliantės teiginiais, jos nustatyta bendravimo tvarka pagal ugdymo įstaigose nustatytas atostogas yra neįgyvendinama ar nelogiÅ¡ka. 9.2. Nurodo, kad teismo procesas buvo rungtyniÅ¡kas, Å¡alims buvo sudarytos galimybės pateikti visus savo siÅ«lomus bendravimo tvarkos variantus, taigi teismas atsižvelgė į geriausius vaikų interesus. 9.3. Nesutinka su tuo, jog turėtų vaikus grÄ Å¾inti į jų ugdymo įstaigÄ pirmadienį.

RÅ«pindamasis vaikų interesais, saugumu, įprastu gyvenimo ritmu, nori, kad vaikai bÅ«tų grÄ Å¾inami į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ vaikų tėvų sutartÄ vietÄ to paties savaitgalio sekmadienį 19 val. Tačiau sutinka pasiimti vaikus iÅ¡ jų ugdymo įstaigos penktadienį 17.30 val., o vaikams lankant mokyklÄ pasiimant penktadienį iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 18.00 val. Nurodo, kad jo ir atsakovės santykiai labai komplikuoti, ypač dėl bendravimo su vaikais, todėl vaikų grÄ Å¾inimas į ne motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį, o tiesiogiai į ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ sukels papildomus konfliktus dėl vaikų aprangos ir panaÅ¡iai. 9.4.

Nesutinka su bendravimo tvarkos 4 punkto, jog poriniais metais ieÅ¡kovas pasiima pas save vaikus per Å¡v. Kūčias ir Å¡v. Kalėdas, pasiimdamas juos gruodžio 23 d. 17.30 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos, gruodžio 26 d. 19.00 val. pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ , pakeitimu. 9.5. Sutinka, jog bendravimo tvarkos 3 punktas bÅ«tų pakoreguotas, bet nepanaikintas ir iÅ¡dėstytas taip: poriniais metais ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais jų rudens atostogų ir žiemos atostogų metu nuo penktadienio 17.30 val., einančio prieÅ¡ pirmÄ jÄ ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar moksleivių atostogų dienÄ , pasiimdamas vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 19.00 val., einantį prieÅ¡ pirmÄ vaikų mokymosi ar ugdymo dienÄ . 9.6.

Nesutinka su bendravimo tvarkos 2 punkto, jog neporiniais metais ieÅ¡kovas bÅ«na su vaikais per Naujųjų metų Å¡ventę, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydamas vaikus atgal į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1 d. 19 val., pakeitimu. 9.7. Nesutinka su bendravimo tvarkos 5 punkto, jog poriniais metais atsakovė bÅ«na su vaikais per Naujųjų metų Å¡ventę, vaikams leidžiant žiemos atostogas su tėvu, pasiimdama vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 17 val. ir pristatydama vaikus atgal į jų tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1 d. 19 val., pakeitimu, nes nori turėti galimybę pasiimti vaikus ir per vaikų atostogas, ir tada, kai vaikai bus ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. 9.8.

Sutinka su bendravimo tvarkos 9 ir 10 punkto patikslinimais. 9.9. Nesutinka su bendravimo tvarkos 11 punkto pakeitimu, nes Å¡alių tarpusavio santykiams esant labai komplikuotiems ir iÅ¡ anksto apeliantei sužinojus apie tai, kad ieÅ¡kovas ketina su vaikais iÅ¡vykti į užsienį, gali tyčia sudaryti tokiÄ situacijÄ , kad vaikai neturėtų galimybės iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, tuomet vaikai patirs nusivylimÄ , bus prarasti pinigai, iÅ¡leisti kelionės bilietams ir kitoms iÅ¡laidoms. IÅ¡vykimo į užsienį metu sutinka sudaryti sÄ lygas motinai bendrauti su vaikais ryÅ¡io priemonėmis. 9.10.

Sutinka, jog atsakovė laikinai vyktų į užsienį su vaikais be ieÅ¡kovo atskiro sutikimo, informuodama ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ 3 dienas iki iÅ¡vykimo, ir laikinai vyktų į užsienį, jeigu tai netrukdo vaikų ugdymuisi, mokymuisi, Lietuvos Respublikoje, t. y., kai vaikai atostogauja ar nesimoko mokykloje, nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, numatant atsakovės pareigÄ sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su tėvu ryÅ¡io priemonėmis. 9.11. Nesutinka su punktu, jog dienos, kuriomis ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su vaikais, tačiau negali susitikti su jais dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vaikų motinos valios, nėra kompensuojamos ar perkeliamos, nebent tėvas ir motina atskirai dėl to susitartų raÅ¡tu. 9.12.

Nesutinka su punktu, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė, įgyvendindami skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais, privalo atsižvelgti į vaikų norus ir prievarta neversti įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos. Esant vaikų pasiprieÅ¡inimui vykti pas tėtį abu įpareigojami kreiptis su vaiku į vaikų psichologÄ (jo paslaugų kaÅ¡tus dengiant lygiomis dalimis), siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pasiprieÅ¡inimo priežastis bei jas paÅ¡alinti. Nurodo, kad tokia sÄ lyga leidžia manipuliuoti vaikais, o vaikams negali ir neturi bÅ«ti perkeliama atsakomybė už sprendimÄ , kada ir kokiomis sÄ lygomis jis bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu, tuo labiau, kai vaikai yra tokie maži. 9.13.

Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas priteisė nepakankamÄ iÅ¡laikymÄ vaikams. Vaikai yra mažo amžiaus, todėl iÅ¡laikymas 215 Eur periodinėmis piniginėmis iÅ¡mokomis yra pakankamas ir atitinka Lietuvos teismų praktikÄ , teisingumo protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus. 9.14. Nesutinka su reikalavimu priteisti vaikams iÅ¡laikymÄ , iki jie baigs vidurinę mokyklÄ , nes iÅ¡laikymas priteisiamas iki pilnametystės, o atsakovė neturi teisės atstovauti vaikams po to, kai Å¡ie sulaukia pilnametystės, nes jie savo teises įgyvendina patys.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka ir priteistas iÅ¡laikymas vaikams, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 13. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentas – 2019 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymÄ , kurioje nurodyta, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikų atostogų nėra.

14. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginÄÄ teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį.

15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

16. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

17. Kadangi apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nenurodė argumentų, kodėl Å¡ių įrodymų negalėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba to, kad Å¡ie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apeliantės pateiktÄ 2019 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymÄ , todėl Å¡ie įrodymai nepridėtini ir nevertinti.

Dėl apeliacinio skundo dalyko 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieÅ¡kovo G. R. ir atsakovės R. R. santuoka, santuokos metrikų knygos įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje Å¡alys susilaukė sÅ«naus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros H. R., gim. (duomenys neskelbtini). Å alys jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. 2016 m. sausio 6 d. tarp ieÅ¡kovo ir AB DnB banko sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovui suteiktas 3 300 Eur vartojimo kreditas su 633,95 Eur palÅ«kanomis, paskolÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2020 m. gruodžio 16 d. (t. 2, b. l. 59–63). 2017 m. sausio 12 d. tarp ieÅ¡kovo ir AB DnB banko sudaryta Kredito limito mokėjimo kortelės sÄ skaitoje sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovui suteikta 1 000 Eur kredito limito suma iki 2020 m. sausio 31 d. (t. 2, b. l. 64–69). 2017 m. gegužės 23 d. tarp ieÅ¡kovo ir AB „Swedbank“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovui suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas su 607,93 Eur palÅ«kanomis, kuriuos ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2022 m. gegužės 17 d. (t. 2, b. l. 70–79).

IÅ¡ pažymos apie gautas pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ieÅ¡kovas gavo vidutiniÅ¡kai apie 1 000 Eur mėnesinių pajamų (t. 1, b. l. 13); per 2018 m. gavo iÅ¡ viso 15 455,05 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio iÅ¡ viso 4 704,48 Eur darbo užmokesčio (t. 2, b. l. 9–10, 22–23), taip pat gavo vaiko priežiÅ«ros ir ligos iÅ¡mokas (t. 2, b. l. 24–32). Atsakovės apskaičiavimu, vieno vaiko iÅ¡laikymui reikalinga 580 Eur suma per mėnesį, kuriÄ sudaro 180 Eur maistui, 45 Eur drabužiams, avalynei, 35 Eur laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, 15 Eur higienos ir Å¡varos prekėms, 50 Eur komunaliniams mokesčiams, 50 Eur iÅ¡laidoms transportui, 70 Eur darželio mokesčiui, 10 Eur darželio fondui, Å¡ventėms, 30 Eur baldams, lovos tekstilei, 45 Eur netikėtoms iÅ¡laidoms, t. y. 6 960 Eur suma per metus (t. 1, b. l. 27).

Atsakovė nurodo, jog ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimas 2019 m. sausio 15 d. 2 580 Eur (t. 1, b. l. 35). IÅ¡ pažymos apie gautas pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio atsakovė gavo vidutiniÅ¡kai 438,54 Eur per mėnesį darbo pajamas (t. 1, b. l. 49–50). IÅ¡ gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad ieÅ¡kovas nuomojasi gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 230 Eur mėnesinį nuomos mokestį (t. 1, b. l. 80–81, 82–123).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo 19. Apeliantė nurodo, kad iÅ¡ dalies nesutinka su nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarka, kadangi dalis bendravimo tvarkos punktų (3, 5, 6, 7 punktai) nustatyti pagal mokymosi įstaigÄ lankančių vaikų gyvenimo ritmÄ , o Å¡alių vaikai yra (duomenys neskelbtini) gimimo, taigi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaikų amžių ir realias galimybes įgyvendinti sprendimu nustatytos tvarkos, nes Å¡iuo metu ugdymo įstaigose jiems nėra atostogų, bei neužtikrino, kad ateityje nekiltų konfliktų tarp tėvų.

Todėl praÅ¡o panaikinti bendravimo tvarkos 3 punktÄ , 5 punktÄ . Taip pat praÅ¡o tikslinti 9 ir 10 punktus, numatant vaikų pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ . Be to, papildomai praÅ¡o į bendravimo tvarkÄ Ä¯traukti dar 4 punktus.

20. Teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis ir šalių procesinius dokumentus negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi jie yra prieštaringi, nepagrįsti ir nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme.

21. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas patikrinamas pagal byloje buvusius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, t. y. tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

22. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Toks skundas negali bÅ«ti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios apeliantės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

23. Taigi esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotiniam išnagrinėjimui ar, juo labiau, naujų reikalavimų kėlimui, patikslinimui ir nagrinėjimui, jis, minėta, skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.

24. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde apeliantės įvardijamos visiškai naujos, pirmosios instancijos teisme netirtos ir nevertintos aplinkybės dėl ginčo byloje nustatinėtų aplinkybių reikšmės ir jų svarbos, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos, kadangi apeliantė šiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu savo reikalavimų ir atsikirtimų į ieškinį pagrindu, pirmosios instancijos teisme nesirėmė (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje abi Å¡alys reiÅ¡kė reikalavimus nustatyti bendravimo tvarkÄ , pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų bylos Å¡alių pateiktÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad vaikų gerai psichologinei bÅ«senai užtikrinti labiau priimtina yra ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka su kai kuriomis iÅ¡lygomis, kurių prašė atsakovė. Pažymėtina, kad Å¡alių mažamečiams vaikams Å¡iuo metu yra ypatingai svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinkÄ , sukurti aiÅ¡kų ir struktÅ«rizuotÄ kasdienio gyvenimo ritmÄ , kurio besilaikant vaikams bÅ«tų aiÅ¡kus jų poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmenimis laikas, tačiau numatyti visų bendravimo atvejų ir situacijų nustatant bendravimo tvarkÄ yra neįmanoma.

Todėl tėvams svarbiausi turi bÅ«ti jų vaikų interesai, ir todėl tėvai, atsižvelgdami į vaikų interesus, turi vengti konfliktinių situacijų ir nesileisti į smulkmeniÅ¡kumus nustatinėjant bendravimo tvarkÄ .

26. Apeliantė praÅ¡o nustatyti, kad kiekvienų metų neporinių savaičių savaitgalį, penktadienį ieÅ¡kovas pasiima vaikus iÅ¡ ugdymo (ikimokyklinio ar mokyklinio) įstaigos ir pirmadienį juos grÄ Å¾ina į ugdymo (ikimokyklinio ar mokyklinio) įstaigÄ . Kadangi pagal nustatytÄ tvarkÄ per vienÄ dienÄ vaikai priversti iÅ¡gyventi du iÅ¡siskyrimus (ryte darželyje ir vakare iÅ¡važiuojant pas tėvÄ ). Tai nėra suderinama su vaiko interesais. Taip pat nėra suprantama, kodėl tais savaitgaliais, kai ieÅ¡kovas bendrauja su vaikais, yra perkeliamas sekmadieninis pasirengimas pirmadieniui tik apeliantei. Pagal Å¡iÄ tvarkÄ tėvas, vaikams pradėjus eiti į mokyklÄ , savaitgalį su vaikais pramogaus, grÄ Å¾ins vaikus 18.00 val. ir apeliantė turės spėti padėti jiems paruoÅ¡ti pamokas, sutvarkyti, iÅ¡skalbti parsivežtus neÅ¡varius rÅ«bus.

27. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiems apeliantės argumentams, kadangi, įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, akivaizdu, kad Å¡alių tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki ir įtempti, todėl nustatymas tokios tvarkos, kai vaikai po savaitgalio su ieÅ¡kovu grÄ Å¾inami ne į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , o į jų ugdymo įstaigÄ pirmadienį, sukels papildomus konfliktus tarp Å¡alių dėl netinkamos vaikų aprangos, iÅ¡vaizdos, sveikatos ar kitų dalykų. Pažymėtina, kad apeliantė sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta kartu su ja, todėl akivaizdu, kad ji patirs didesnę kasdienę vaikų priežiÅ«ros naÅ¡tÄ , o tėvų valdžios lygybės principas nereiÅ¡kia, kad tėvas ir motina turi visiÅ¡kai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

28. Apeliantės teiginiai, kad pagal nustatytÄ tvarkÄ penktadieniais per vienÄ dienÄ vaikai priversti iÅ¡gyventi du iÅ¡siskyrimus (ryte darželyje ir vakare iÅ¡važiuojant pas tėvÄ ) ir dėl to tai nesuderinama su vaikų interesais, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Vaikai tiek nagrinėjamos bylos metu turi pareigÄ lankyti prieÅ¡mokyklinio ugdymo įstaigÄ , tiek ateityje turės pareigÄ lankyti mokyklÄ , todėl vaiko pareigos įgyvendinimas – ugdymo įstaigos lankymas – negali bÅ«ti laikomas nesuderinamu su vaiko interesais. Lygiai taip pat ir ieÅ¡kovo teisė ir pareiga matyti ir auklėti savo vaikus negali bÅ«ti vertinama kaip nesuderinama su vaikų interesais.

29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 11 punktu nustatė, kad ieÅ¡kovas bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitÄ Lietuvos miestÄ ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo. Tačiau apeliantė praÅ¡o patikslinti šį punktÄ ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas bendravimo su vaikais metu turi teisę vykti su vaikais į kitÄ Lietuvos miestÄ ar užsienį be atskiro vaikų motinos sutikimo, tačiau įsipareigoja raÅ¡tu (SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu) prieÅ¡ dvi savaites iki iÅ¡vykimo į užsienio valstybę informuoti atsakovę apie iÅ¡vykimo ir grįžimo laikÄ bei nurodyti, į kokiÄ užsienio valstybę vyksta. Kadangi numatyta ieÅ¡kovui teisė be apeliantės žinios vaikus vežtis į užsienį net nepraneÅ¡us pažeidžia tiek vaikų, tiek jos interesus, nes suteikia ieÅ¡kovui teisę nevaržomai iÅ¡vežti vaikus iÅ¡ Lietuvos, o apeliantė nežinos, kokia kryptimi, kuriam laikui vaikai iÅ¡vežti.

30. Teisėjų kolegija ir vėl pažymi, kad apeliantė reiÅ¡kia naujus, pirmosios instancijos teisme netirtus ir nevertintus reikalavimus, nors apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotiniam iÅ¡nagrinėjimui ar, juo labiau, reikalavimų patikslinimui. Tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), Å¡i teisė neturėtų bÅ«ti ribojama teritorijos aspektu, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas nustato iÅ¡imtines aplinkybes, kurios pateisintų Å¡ios teisės ribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos duomenimis, nenustatytos jokios aplinkybės, kurios pateisintų apeliantės siÅ«lomÄ ribojimÄ .

31. Be to, atsakant į apeliantės argumentus dėl papildomų punktų bendravimo tvarkoje numatymo dėl jos atostogavimo užsienyje su vaikais, pažymėtina, kad motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino iÅ¡vykimo, iÅ¡ esmės nepažeidžiant kito tėvo bendravimo tvarkos, t. y. jai nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiÅ«ros naÅ¡tÄ , kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais.

Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai iÅ¡vykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Taigi kadangi nurodyto leidimo davimas iÅ¡vykti atostogauti į užsienį iÅ¡plaukia iÅ¡ CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įraÅ¡ymas į teismo sprendimÄ bÅ«tų perteklinis.

Todėl ir apeliantės reikalavimai papildomai numatyti jai teisę vykti su vaikais į užsienį atostogauti yra pertekliniai, nes ji ir taip tokiÄ teisę turi ir gali ja naudotis.

32. Apeliantė taip pat nurodo, kad nesutinka su priteistu iÅ¡laikymo dydžiu, kadangi teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrosios ieÅ¡kovo finansinės padėties, nes vertino jÄ tik pagal darbo užmokestį, netinkamai įvertino apeliantės galimybes mokėti tokiÄ pat sumÄ kaip ieÅ¡kovas. Apeliantės pajamos yra nedidelės (iki 500,00 Eur). Tiek finansiÅ¡kai, tiek prižiÅ«rint vaikus jai padeda mama ir tėtis. Todėl atsižvelgiant į jos pajamas ir galimybes jas uždirbti didesnes (negali, nes studijuoja), mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant iÅ¡laikymÄ vaikui principo ir ieÅ¡kovas turėtų mokėti po 280,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iki jie sulauks pilnametystės, o jei sulauks pilnametystės vidurinėje mokykloje, tai iki baigs vidurinę mokyklÄ , iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , pervedant į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iki mėnesio 15 dienos, nustatant atsakovei uzufrukto teises į Å¡ias lėšas.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagÄ , nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų priteisęs netinkamÄ iÅ¡laikymo dydį Å¡alių nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ abiem nepilnamečiams vaikams po 215 Eur kiekvienam periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2019 metų vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nereikia įrodinėti, jog Å¡alių vaikams yra bÅ«tinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir kt., tačiau teisėjų kolegija mano, kad vaikų bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti nėra bÅ«tina apeliantės nurodoma suma. KritiÅ¡kai vertintinos kiekvienÄ mėnesį patiriamos iÅ¡laidos baldams, tekstilei, kadangi tokios prekės yra ilgalaikio vartojimo, jų nereikia įsigyti kiekvienÄ mėnesį. Apeliantės nurodomos netikėtos iÅ¡laidos yra ne nuolatinio pobÅ«džio (kasdienis poreikis), todėl negali bÅ«ti iÅ¡laikymo sudedamoji dalis.

Racionaliau turėtų bÅ«tų naudojamos lėšos maistui, aprangai ir laisvalaikiui. Pažymėtina, kad tėvai, turintys tokiÄ galimybę, gali tenkinti bet kokius vaikų norus, ir skirti nepilnamečiam vaikams iÅ¡laidų sumÄ , kuri virÅ¡ija jų poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kitas iÅ¡ tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių iÅ¡laidų padengimo. Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, bÅ«tinomis tenkinant vaiko poreikius iÅ¡laidos, siekiančios 1 MMA, tačiau Å¡i suma yra tik orientacinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016), konkretus dydis turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tokių poreikių nėra nustatyta.

35. Kiekvieno iÅ¡ tėvų teiktino iÅ¡laikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir ieÅ¡kovas nuosavybės teise nevaldo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio apeliantė gavo vidutiniÅ¡kai 438,54 Eur per mėnesį darbo pajamas (t. 1, b. l. 49–50), nurodo, kad jai finansiÅ¡kai padeda tėvai. IÅ¡ pažymos apie gautas pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ieÅ¡kovas gavo vidutiniÅ¡kai apie 1 000 Eur mėnesinių pajamų (t. 1, b. l. 13); per 2018 m. gavo iÅ¡ viso 15 455,05 Eur darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio iÅ¡ viso 4 704,48 Eur darbo užmokesčio (t. 2, b. l. 9–10, 22–23), taip pat gavo vaiko priežiÅ«ros ir ligos iÅ¡mokas (t. 2, b. l. 24–32).

IÅ¡ gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, matyti, kad ieÅ¡kovas nuomojasi gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 230 Eur mėnesinį nuomos mokestį (t. 1, b. l. 80–81, 82–123). Taip pat ieÅ¡kovas yra sudaręs tris vartojimo kredito sutartis, kurias turi vykdyti: 2016 m. sausio 6 d. tarp ieÅ¡kovo ir AB DnB banko sudaryta kreiditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovui suteiktas 3 300 Eur vartojimo kreditas su 633,95 Eur palÅ«kanomis, paskolÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2020 m. gruodžio 16 d. (t. 2, b. l. 59–63). 2017 m. sausio 12 d. tarp ieÅ¡kovo ir AB DnB banko sudaryta Kredito limito mokėjimo kortelės sÄ skaitoje sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovui suteikta 1 000 Eur kredito limito suma iki 2020 m. sausio 31 d. (t. 2, b. l. 64–69). 2017 m. gegužės 23 d. tarp ieÅ¡kovo ir AB „Swedbank“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovui suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas su 607,93 Eur palÅ«kanomis, kuriuos ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2022 m. gegužės 17 d. (t. 2, b. l. 70–79).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apeliantės, tiek ieškovo turtinę padėtį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 215,00 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra proporcingas vertinant tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius. Nors apeliantė skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo gaunamas pajamas, nes atsižvelgė tik į darbo užmokestį, tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas turėtų ir kitokį pajamų šaltinį.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad atsakovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl ir pati privalo imtis visų priemonių, kad susirastų amžių bei iÅ¡silavinimÄ atitinkantį darbÄ . Apeliantės nurodytos priežastys, kad ji studijuoja, todėl neturi galimybių uždirbti didesnių pajamų, negali bÅ«ti vertinamos kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant iÅ¡laikymÄ vaikams principo. Apeliantė bÅ«dama darbingo amžiaus privalo daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir neužkrauti Å¡ios iÅ¡laikymo naÅ¡tos nei vienam ieÅ¡kovui, nei savo tėvams.

Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, į tai, kad apeliantė nepagrindė visų realių vaikų poreikių, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo priteista 215,00 Eur dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra vertintina kaip pagrįsta.

37. Atsižvelgiant į tai, kad netenkintas apeliantės reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl atmestini reikalavimai ir dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio pakeitimo.

38. Taip pat teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nepagrįstas apeliantės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo teikimo, iki kol vaikai sulaukę pilnametystės baigs vidurinę mokyklÄ . Civilinio kodekso 3.160 straipsnis reglamentuoja tėvų valdžios pabaigos atvejus. Pagal jį tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Ä®statymas nagrinėjamu atveju nenumato galimybės sudaryti susitarimÄ trečiojo asmens naudai, kadangi kylanti materialinė teisė gauti iÅ¡laikymÄ kaip pilnamečiam asmeniui priklausys pilnamečiam Å¡alių vaikams, kadangi tapę pilnamečiais jie įgis visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ .

39. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra atskirai numatyta CK 3.1921 straipsnyje. Tėvai, turintys galimybę, privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programÄ ar pagal formaliojo profesinio mokymo programÄ pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programÄ ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems bÅ«tina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Tėvai neprivalo iÅ¡laikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikÄ , vaikas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir nustatydamas iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų Å¡eiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

40. Taigi tam, kad vaikui, sulaukusiam pilnametystės, bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymas, turi bÅ«ti nustatytos tam tikros sÄ lygos, kadangi vaikų, sulaukusių pilnametystės, iÅ¡laikymo tvarkai mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.194 straipsnis 4 dalis), teismas vertina Å¡iam klausimui spręsti svarbias aplinkybes – apie vaiko turtÄ ir pajamas (paÅ¡alpas, pajamas, gaunamas iÅ¡ kitų asmenų) ir poreikius (mokestis už gydymÄ , ugdymÄ , mokestis už gyvenamosios vietos nuomÄ ar komunaliniai mokesčiai, reikiamoms ugdymo ir priežiÅ«ros priemonėms, maistui, aprangai įsigyti reikalingas ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems Å¡eimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų bÅ«ti realiai įvykdoma.

41. Taigi Å¡alių vaikams tapus pilnamečiais, jie patys galės kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, kadangi jau bus įgiję visiÅ¡kÄ civilinį veiksnumÄ . Be to, pažymėtina, kad tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti pilnamečius vaikus, tačiau ji nėra absoliuti, tam turi bÅ«ti nustatyti tam tikri kriterijai, kurių privaloma laikytis, prieÅ¡ingai nei vaikams esant nepilnamečiams.

42. Apeliantė taip pat praÅ¡o patikslinti punktÄ dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, nurodant, kad iÅ¡laikymo suma bÅ«tų pervedama į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iki mėnesio 15 dienos.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad iÅ¡vengtų nesklandų ir tarp Å¡alių kylančių papildomų konfliktų dėl iÅ¡laikymo teikimo tvarkos, toks apeliantės praÅ¡ymas, kuris buvo iÅ¡reikÅ¡tas ir pirmosios instancijos teisme, vertintinas kaip pagrįstas, todėl tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl iÅ¡laikymo teikimo patikslintina nurodant atsakovės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad iÅ¡laikymo suma turi bÅ«ti pervedama iki mėnesio 15 dienos.

Dėl bylos procesinės baigties 44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra maksimaliai užtikrinanti ieÅ¡kovo teisę bendrauti su vaikais, atitinka vaikų interesus, režimÄ , yra aiÅ¡ki, konkreti, užkertanti keliÄ dviprasmybėms ir ateityje galintiems kilti ginčams, o priteistas iÅ¡laikymas vaikams yra proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų finansinėms galimybėms.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad „priteistas iÅ¡ ieÅ¡kovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikams R.

R., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 215,00 Eur du Å¡imtai penkiolika eurų) kiekvienam periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2019 metų vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės pervedamas į R. R. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iki mėnesio 15 dienos, nustatant R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisę į Å¡ias lėšas. Priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .“ Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj Albina Pupeikienė