0daab210-d093-4ebf-8fc3-7e0a8d25836e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS63 – 775/2010

Procesinio sprendimo kategorija 59

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų B. B., J. A., V. K., J. R., Č. T. skundÄ atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjai B. B., J. A., V. K., J. R., Č. T. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 2007 m. spalio 4 d. raÅ¡te Nr. A33-3485-(4.9) iÅ¡dėstytÄ neteisėtÄ

sprendimÄ atmesti jų 2007 m. kovo 27 d. pasiÅ«lymÄ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Vilniaus rajono savivaldybės

teritorijos bendrojo plano, kuriuo praÅ¡yta pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41 patvirtintame „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija yra priskirta miÅ¡ko ir žemės Å«kio paskirčiai, „MR“ ekofunkcinei zonai ir priskirti bendrajame plane Å¡iÄ Å¾emės sklypo teritorijÄ urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai; įpareigoti atsakovÄ Vilniaus rajono savivaldybę priimti šį jų pasiÅ«lymÄ ir pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko

2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3‑5689‑41 patvirtintame „Žemės reformos žemėtvarkos

projekto papildymo (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija yra priskirta „MR“ ekofunkcinei zonai bei priskirti bendrajame plane Å¡io žemės sklypo teritorijÄ urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai (bendrojo plano koncepcijoje „A“ indeksu žymimai „aglomeracinio proceso urbanizuojamų ekosistemų prioritetų zonai“, o bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose „U“ indeksu žymimai „kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai“); panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. T3-74 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano koncepcijos“ 1, 2, 7, 20.10 punktus dalyje, susijusioje su teritorija, kurioje jiems pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41 patvirtintÄ â€žÅ½emės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje planÄ â€œ suprojektuotas nuosavybės teisių atkÅ«rimui 4,62 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ Nr. T3-323 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ ir juo patvirtintÄ Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ dalyje, susijusioje su teritorijos, kurioje jiems pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41 patvirtintÄ â€žÅ½emės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje planÄ â€œ suprojektuotas nuosavybės teisių atkÅ«rimui 4,62 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), suplanavimu.Â

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio

15 d. nutartimi nutraukė administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų patikslintÄ skundÄ atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; priteisė pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 33,33 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 6,66 Lt kiekvienam; priteisė pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 1/3 iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ â€“ 2 057,16 Lt, pervedant į teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini); įpareigojo pareiÅ¡kėjus į teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervesti 2 114,34 Lt už ekspertizės atlikimÄ , t. y. kiekvienas po 422,87 Lt; nutarė Vilniaus rajono savivaldybei, B. B., J. A., V. K.,

J. R., Č. T. į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėjus lėšas už ekspertizės atlikimÄ , ekspertui S. Č. pervesti 6 171,50 Lt už ekspertizės atlikimÄ , pagal Ekspertizės įstaigos pateiktÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ .

Teismas pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 101 straipsnio 3 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu pareiÅ¡kėjas atsisakė skundo. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai teismui pateikė skundo atsisakymÄ , jį palaikė teismo posėdyje, nes ginÄÄ iÅ¡sprendė su atsakovu taikiu bÅ«du, t. y. atsakovo patvirtinto bendrojo plano sprendiniuose padaryti tam tikri pakeitimai, kurių rezultate dalis ginčo sklypo teritorijos buvo priskirta urbanizavimui skirtai „U“ zonai, o tai iÅ¡ dalies tenkino pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimus. Teismas nenustatė kitų priežasčių, dėl kurių teismas neturėtų priimti pareiÅ¡kėjų skundo atsisakymo, todėl pareiÅ¡kėjų skundo atsisakymÄ priėmė ir bylÄ nutraukė. PareiÅ¡kėjai praÅ¡yme nurodė, kad jiems žinomos bylos nutraukimo pasekmės, numatytos ABTÄ® 102 straipsnio 3 dalyje, kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas pažymėjo, jog pagal ABTÄ®

44 straipsnio 3 dalį, pareiÅ¡kėjo teisė reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡lieka ir tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimÄ padavus skundÄ teismui. Todėl, teismo vertinimu, su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų dalis, proporcinga patenkintai pareiÅ¡kėjų reikalavimų daliai, turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo. Pagal ABTÄ® 43 straipsnio 7 dalį, Å¡alių neįmokėtos sumos, iÅ¡mokėtinos kaip iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ proceso Å¡alies, kurios nenaudai priimtas sprendimas arba iÅ¡ proceso Å¡alių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu Nr. A33-3785(25.1.1) pateiktas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas ir brėžinys rodo, kad dalis pareiÅ¡kėjams suformuoto žemės sklypo patvirtinto bendruoju planu buvo priskirta „U“ indeksu žymimai kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai. Atsakovas nurodė, kad tiksliai įvertinti, kokiÄ konkrečiai sklypo teritorijos dalį priskyrė „U“ zonai, nėra galimybių, reikėtų ekspertinio tyrimo.

Ekspertizės išvadų 2 punkte konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3‑5689-41 patvirtintame „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos apie 50-55 procentų yra gamtinio karkaso ribose. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad „U“ zonai priskirta 45 –50 procentų teritorijos, t. y. pareiškėjų reikalavimai patenkinti beveik per pusę.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. raÅ¡te Nr. A33-3485-(4.9), kuris buvo ginčo objektu Å¡ioje byloje, buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo plėtra bus nustatoma pagal MR (rekreacinių miÅ¡kų prioritetas) reglamentÄ . Tuo buvo atmestas 2007 m. kovo 21 d. pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lymas Nr. 1 pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais suprojektuotas 4,62 ha žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiÅ¡kėjai, yra priskirtas miÅ¡ko ir žemės Å«kio paskirčiai.

Tuo remdamasis, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas byloje buvo iÅ¡ dalies patenkintas geruoju. PareiÅ¡kėjai prašė laikyti, kad geruoju buvo patenkinta 1/3 reikalavimo. Pagal pareiÅ¡kėjų iÅ¡vestÄ procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , jų nurodomas mažesnis procentas nei konstatuota ekspertizės akte. Todėl teismas sutiko su pareiÅ¡kėjų vertinimu, kad atsakovas jų reikalavimÄ patenkino 1/3 dalimi, nes atsakovas, tvirtindamas bendrÄ jį planÄ , dalį sklypo teritorijos priskyrė „U“ zonai.

Dėl ekspertizės iÅ¡laidų dydžio teismas pažymėjo, jog kaip matyti iÅ¡ sÄ matos už ekspertizės atlikimÄ , Ekspertizės įstaiga, teismui pateikė sÄ matÄ 12 100 Lt sumai. Å ioje sÄ matoje be atlyginimo už ekspertizę – 5 955,11 Lt ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo mokesčių – 1 844,89 Lt, likusiÄ ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų dalį sudaro sumos, mokėtinos įvairiems VGTU fondams. Teismui pateiktas VGTU

rektoriaus 2008 m. liepos 3 d. įsakymas „Dėl lėšų, gaunamų iš užsakomųjų darbų

sutarčių, paskirstymo normatyvų“ patvirtina, kad iš lėšų, gaunamų iš užsakomųjų

darbų sutarčių, 83 proc. gautų lėšų skiriama užsakomÄ jį darbÄ vykdančiam padaliniui, o likę 17 proc. – įvairiems VGTU fondams finansuoti ir mokesčiams mokėti. Ekspertizės įstaiga 2010 m. spalio 19 d. raÅ¡te Nr. 011-34 „Dėl ekspertizės sÄ matos pagrindimo“ nurodė, kad sÄ mata paskaičiuota remiantis realiai sugaiÅ¡to eksperto darbo laiko sÄ naudomis, eksperto gaunamo atlygio už einamas pareigas universitete dydžiu (4 p.). Ekspertizei buvo sugaiÅ¡tos 25 darbo dienos (5 p.), o profesoriaus S. Č. 1 darbo dienos atlyginimas gaunamas universitete be atskaitymų sudaro 246,86 Lt. Teismo vertinimu, ekspertizės kaina turi bÅ«ti paskaičiuojama eksperto nurodytÄ ekspertizės atlikimui sugaiÅ¡tų darbo dienų skaičių dauginant iÅ¡ darbo dienos

užmokesčio sumos. Kadangi buvo sugaiÅ¡tos 25 darbo dienos, eksperto S. Č. atlyginimas už ekspertizės atlikimÄ , laikytinas 6 171,50

Lt. Nors teismui kilo rimtų abejonių dėl sugaiÅ¡to laiko, nes ekspertas nurodė, jog 2 tomų bylos medžiagÄ skaitė 3 darbo dienas, teritorijų planavimÄ reglamentuojančius teisės aktus skaitė dar 3 darbo, o 6 lapų apimties ekspertizės aktÄ rašė net 12 darbo dienų, tačiau nėra teisės aktų, leidžiančių koreguoti eksperto nurodytÄ sugaiÅ¡tÄ laikÄ . Teismo vertinimu, kitos sÄ matoje nurodytos iÅ¡laidos, susijusios su įvairių VGTU fondų finansavimu, turėtų bÅ«ti atskaičiuojamos ir proporcingai paskirstomos nuo 6 171,50 Lt sumos VGTU rektoriaus 2008 m. liepos 3 d. įsakymui Nr. 433 „Dėl lėšų, gaunamų iÅ¡ užsakomųjų darbų sutarčių, paskirstymo normatyvų“. Teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjų vertinimu, kad ekspertizės kaina (6 171,50 Lt) turėtų bÅ«ti mažintina iki 5 000 Lt sumos. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad ekspertizę atlikti buvo delsiama, nes pačios ekspertizės atlikimui buvo skirtos tik 25 darbo dienos, o ekspertizės aktas suraÅ¡ytas tik 6 puslapiuose. Be to, ekspertizės (5 puslapyje) 5 punkte konstatuota, kad bendrojo plano sprendiniuose pareiÅ¡kėjų sklypas „pagrįstai nepriskirtas „U“ indeksu žymimai kitos paskirties žemės prioriteto zonai „1“, tačiau neatitinka bendrojo plano sprendinių byloje ir nėra visiÅ¡kai pagrįsta. Teismas vertindamas ekspertizės iÅ¡laidų dydį, nevertino atliktos ekspertizės kokybės ir laikė, jog tuo argumentu negali mažinti ekspertizės kainos. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsižvelgiant į ABTÄ® 43, 44 straipsnio nuostatas pareiÅ¡kėjai turi teisę praÅ¡yti iÅ¡ atsakovo priteisti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir iÅ¡laidas, susijusias su ekspertizės atlikimu. Kadangi patenkintas pareiÅ¡kėjų reikalavimas 1/3, tai ir priteisiamos iÅ¡laidos proporcingai patenkintam pareiÅ¡kėjų reikalavimui. Teismo paskaičiavimu, iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjams priteistina 33,33 Lt žyminio mokesčio dalis. Už ekspertizės atlikimÄ atsakovas privalo atlyginti 1/3 visos sumos (6 171,50/3), t. y. 2 057,16 Lt. PareiÅ¡kėjai prašė nustatyti, kad Å¡i suma bÅ«tų mažesnė, viso

1 666,66 Lt, tačiau Å¡i suma buvo paskaičiuota nuo 5 000 Lt sumos. Nustačius didesnę ekspertizės kainÄ , pasikeičia 1/3 dalies piniginė iÅ¡raiÅ¡ka. Kadangi iki bylos nagrinėjimo sÄ skaita už ekspertizės atlikimÄ nebuvo gauta ir nėra apmokėta, tai vadovaujantis ABTÄ® 43 straipsnio 7 dalimi Å¡ios sumos priteisiamos į teismo specialiÄ sÄ skaitÄ . Atkreipė dėmesį, kad už ekspertizės atlikimÄ , pareiÅ¡kėjai įmokėjo dalį įmokos – 2 000 Lt, į teismo depozitinę sÄ skaitÄ , todėl pareiÅ¡kėjai įpareigotini į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ pervesti likusiÄ už ekspertizės atlikimÄ nustatytÄ sumÄ â€“ (4 114,34 Lt – 2 000 Lt) 2 114,34 Lt. Nutarė, Å¡alims apmokėjus iÅ¡laidas už ekspertizės atlikimÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ , jas pervesti iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos į eksperto S. Č. nurodytÄ sÄ skaitÄ .

III.

Vilniaus rajono savivaldybės meras atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio dalies ir ekspertizės sumos dalies priteisimo Vilniaus rajono savivaldybei pakeisti ir visas bylinėjimosi išlaidas priteisti pareiškėjams.

Vilniaus rajono savivaldybės meras mano, kad skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta vien dėl tos priežasties, kad vykdomajai savivaldybės institucijai buvo užkirsta galimybė dalyvauti byloje, o Vilniaus rajono savivaldybės taryba pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lymo nenagrinėjo, nes negalėjo to daryti pagal galiojančius teisės aktus. Teigia, kad teismas vartodamas sÄ vokÄ â€žatsakovas“ nepagrįstai tapatino atstovaujamÄ jÄ ir vykdomÄ jÄ savivaldybės institucijas, kurių vaidmuo rengiant savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ yra visiÅ¡kai skirtingas ir nesidubliuoja. Pažymi, jog nepagrįstas teiginys, kad atsakovas geruoju patenkino pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , kadangi Vilniaus rajono savivaldybės tarybai svarstyti pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lymas pateiktas nebuvo ir savivaldybės tarybai priimant sprendimus dėl Vilniaus rajono bendrojo plano koncepcijos patvirtinimo ir Vilniaus rajono bendrojo plano patvirtinimo pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lymas įtakos neturėjo. Byloje nėra įrodymų,kad savivaldybės taryba nagrinėjo ir atmetė pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lymÄ , taip pat nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) kaimo dalis buvo priskirta urbanizuojamai zonai tenkinant pareiÅ¡kėjų 2007 m. liepos 24 d. siÅ«lymÄ . Daro iÅ¡vadÄ , jog savivaldybės taryba negali bÅ«ti traktuojama kaip atsakovas, kuris privalo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes savivaldybės taryba nėra tinkamas subjektas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka galėtų tenkinti 2007 m. liepos 24 d. pasiÅ«lymÄ . Nurodo, jog nustačius, kad buvo patenkintas 1/3 dalimi, nevertinamas faktas, jog buvo iÅ¡ dalies patenkintas tik vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų keturių reikalavimų. Mano, kad savivaldybės mokėtina suma už ekspertizės iÅ¡laidas negali bÅ«ti didesnė nei 500 Lt, nes byloje nėra įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, iÅ¡ kurių turinio bÅ«tų gali aiÅ¡kiai nustatyti, kokia apimtimi pareiÅ¡kėjų sklypas patenka į urbanizuojamÄ teritorijÄ . AnalogiÅ¡kai turėtų bÅ«ti nagrinėjamas ir klausimas dėl žyminio mokesčio atlyginimo.

PareiÅ¡kėjai atsiliepimu į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

PareiÅ¡kėjai nurodo, jog kadangi Å¡ioje byloje jie skundė abiejų savivaldybės institucijų, kurių veiksmai ir sprendimai bendrojo planavimo procese yra nuosekliai susiję, sprendimus ir siekė, kad jų neteisėtai atmestas pasiÅ«lymas dėl bendrojo plano sprendinių bÅ«tų priimtas ir įgyvendintas (įpareigojant pakeisti rengiamo bendrojo plano sprendinius), kas yra įmanoma tik abiem institucijoms įvairiose bendrojo planavimo etapuose priimant savo kompetencijai skirtus sprendimus, jie Å¡ioje byloje atsakovu patraukė patį vieÅ¡Ä jį juridinį asmenį – Vilniaus rajono savivaldybę.

Skundo patenkinimo atveju šio atsakovo teises bei pareigas vykdančios institucijos (tiek savivaldybės administracijos direktorius, tiek taryba) savo kompetencijos ribose turėjo atlikti visus veiksmus, reikalingus įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui. Kaip ir nustatyta Vietos savivaldos įstatyme, savivaldybei šioje byloje atstovavo savivaldybės merė, ji yra pasirašiusi teismui skirtus procesinius dokumentus bei jos įgaliotas asmuo. Pažymi, jog galutinis pasiūlymo ir byloje pareikšto skundo reikalavimų tikslas bei esmė buvo – bendrojo plano sprendinių pakeitimas jiems naudingu būdu, todėl savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 atliktas jų skundo reikalavimus tenkinančių bendrojo plano sprendinių patvirtinimas yra vienareikšmiškai vertintinas kaip atsakovo atliktas jų skundo reikalavimų patenkinimas geruoju.

Mano, jog atsakovas, manydamas, kad sklypo teritorija į urbanizuojamÄ â€žU“ zonÄ patenka mažesne dalimi, negu nustatė teismas, turėjo galimybę tai nustatyti ir įrodyti teismui. Pažymi, jog kadangi ekspertas nustatė, kad į gamtinio karkaso ribas nepatenka apie 45 –50 proc. sklypo teritorijos, bÅ«tent Å¡i apimtis procentine iÅ¡raiÅ¡ka ir laikytina „U“ zonos apimtimi sklype. BÅ«tent tai ir sudaro sklypo teritorijos dalį, kuriÄ atsakovas pakeitė bendrajame plane (iÅ¡ „MR“ zonos) ir tuo geruoju patenkino jų reikalavimÄ dėl tokio bendrojo plano sprendinių pakeitimo.

IÅ¡ paties atsakovo pateikto teismui brėžinio vizualiai yra matyti, kad ginčo sklypas patenka į „U“ zonos ribas ne mažiau kaip 30 – 40 proc. apimtimi. Akcentuoja, kad pagrindinis jų skundo (vėliau tikslinto) reikalavimas, atspindintis ginčo esmę, bylinėjimosi tikslÄ ir jo tenkinimo atveju paÅ¡alinantis jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ buvo „įpareigoti atsakovÄ Vilniaus rajono savivaldybę pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais sklypo teritorija buvo priskirta „MR“ ekofunkcinei zonai bei priskirti bendrajame plane Å¡io žemės sklypo teritorijÄ urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai (bendrojo plano koncepcijoje „A“ indeksu žymimai „aglomeracinio proceso urbanizuojamų ekosistemų prioritetų zonai“ , o bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose žymimai „U“ indeksu „kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai“).

Visi kiti reikalavimai buvo iÅ¡vestiniai ir buvo tik susiję su Å¡iuo pagrindiniu reikalavimu arba iÅ¡ jo iÅ¡plaukiantys (panaikinti atsakovo neteisėtÄ sprendimÄ atmesti jų pasiÅ«lymÄ ir įpareigoti atsakovÄ Å¡Ä¯ pasiÅ«lymÄ priimti; panaikinti savivaldybės tarybos sprendimÄ dėl bendrojo plano koncepcijos patvirtinimo ir bendrojo plano patvirtinimo dalyje, susijusioje su ginčo teritorijos suplanavimu). Net ir tuo atveju, jei atsakovas, nepriimdamas atmesto jų pasiÅ«lymo ir nepanaikindamas tarybos sprendimų, vis dėlto pakeitė bendrojo plano sprendinius jų reikalaujamu bÅ«du, akivaizdu, kad jų skundas pasiekė savo tikslÄ , jų teisės buvo apgintos ir jie be teismo sprendimo gavo teisme siektÄ rezultatÄ .

Todėl tai, kas atsakovas jų naudai be teismo sprendimo pakeitė bendrojo plano sprendinius (mažiausiai 1/3 apimtimi), protingai leidžia konstatuoti skundo geruoju patenkinimÄ 1/3 apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

PareiÅ¡kėjai, atsisakę skundo dėl to, kad, jų teigimu, atsakovas geruoju patenkino jų reikalavimÄ , siekia, jog jiems bÅ«tų atlygintos bylinėjimosi iÅ¡laidos.  Â

ABTÄ® 44 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiÅ¡kėjo teisė reikalauti teismo iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡lieka ir tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas atsisako praÅ¡ymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimÄ padavus praÅ¡ymÄ (skundÄ ) teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556–400/2008 pažymėjo, jog ABTÄ® 44 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiÅ¡kėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiÅ¡kėjas kreipiasi į teismÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iÅ¡ kitos Å¡alies procesinių iÅ¡laidų atlyginimÄ prigimtį bei esmę, suteikia pareiÅ¡kėjui teisę gauti iÅ¡ atsakovo ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalyje numatytų iÅ¡laidų atlyginimÄ ir tada, kai nustatoma, jog pareiÅ¡kėjo skundo padavimÄ nulėmė atsakovo veiksmai (neveikimas). Å i nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiÅ¡kėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumÄ bei pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje Nr. AS23‑621 /2008 taip pat pažymėjo, jog iÅ¡ ABTÄ® 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis Å¡ia įstatymo norma, pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti priteistos Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytos iÅ¡laidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiÅ¡kėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiÅ¡kėjo reikalavimus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai su pasiÅ«lymu 2007 m. kovo 27 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydami pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija yra priskirta miÅ¡ko ir žemės Å«kio paskirčiai, „MR“ ekofunkcinei zonai, priskirti bendrajame plane Å¡iÄ Å¾emės sklypo teritorijÄ urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai (I tomas, b. l. 48 – 49). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. A33‑1484-(4.9) informavo pareiÅ¡kėjus, kad (duomenys neskelbtini) kaimas patenka į „MR“, rekreacinio miÅ¡ko ekosistemų prioriteto, reglamento zonÄ (Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo

23 d. sprendimo Nr. T3-74 20.10 p.), o žemės Å«kio paskirties sklype, įregistravus Å«kininko Å«kį, jie turi teisę planuoti Å«kininko sodybÄ (I tomas, b. l. 42). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007 m. spalio 4 d. raÅ¡tu Nr. A33-3485-(4.9) papildomai nurodė, jog kaimams „MR“ (rekreacinių miÅ¡kų prioritetas) reglamentas nustatytas vadovaujantis 1993 metais sudaryta Vilniaus rajono gamtinio karkaso schema bei Vilniaus apskrities bendrajame plane projektuojamu žaliuoju Vilniaus priemiesčio žiedu (I tomas, b. l. 50 – 51). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2008 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. A33-2582(4.9) dar kartÄ pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lymui buvo nepritarta (II tomas, b. l. 170).

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano iÅ¡traukos dalis ginčo sklypo buvo priskirta „U“ zonai (III tomas, b. l. 153 – 154, 177 – 178), t. y. pareiÅ¡kėjų interesai iÅ¡ dalies buvo patenkinti. Laikytina, kad atsakovas, ginčo sklypÄ iÅ¡ dalies priskirdamas pareiÅ¡kėjų pageidaujamai zonai, pripažino savo veiksmų neteisėtumÄ bei pareiÅ¡kėjų reikalavimų pagrįstumÄ , įrodymų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes, byloje nėra.

PareiÅ¡kėjai atsisakė skundo atsakovui geruoju patenkinus jų reikalavimÄ â€“ Vilniaus rajono savivaldybės tarybai 2009 m. rugsėjo 30 d. priėmus sprendimÄ Nr. T3-323, kuriuo dalis ginčo sklypo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane buvo priskirta „U“ zonai. Kadangi sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ dalies buvo patenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimai, priėmė Vilniaus rajono savivaldybės taryba, vadovaujantis ABTÄ® 44 straipsnio

3 pareiÅ¡kėjai turėjo teisę reikalauti iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės tarybos atlyginti jiems patirtas iÅ¡laidas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvuojamÄ jÄ ir rezoliucinę dalis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, kad proceso dalyviams nekiltų neaiÅ¡kumų dėl priteistų iÅ¡laidų, pirmosios instancijos teismo nutartį pakeičia ir pareiÅ¡kėjų patirtas iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės tarybos.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista pareiškėjų turėtų išlaidų dalimi, motyvuodamas tuo, kad teismas neteisingai nustatė patenkintų reikalavimų dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies priėmus pareiÅ¡kėjo naudai, jis turi teisę gauti iÅ¡ atsakovo patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10‑272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatant iÅ¡laidų dydį taikytina analogiÅ¡ka taisyklė ir jei atsakovas patenkino ne visus skundo reikalavimus, teismas, vadovaudamasis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiÅ¡kėjų naudai yra patenkinti jų reikalavimai, ir atitinkamai nuspręsti, kokia pareiÅ¡kėjų patirtų teismo iÅ¡laidų dalis turi bÅ«ti jiems atlyginta.

Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų reikalavimas pakeisti rengiamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2.3-5689-41 patvirtintame „Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje plane“ suprojektuota 4,62 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija yra priskirta „MR“ ekofunkcinei zonai bei priskirti bendrajame plane Å¡io žemės sklypo teritorijÄ urbanizuojamai gyvenamajai teritorijai (bendrojo plano koncepcijoje „A“ indeksu žymimai „aglomeracinio proceso urbanizuojamų ekosistemų prioritetų zonai“, o bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose „U“ indeksu žymimai „kitos paskirties žemės prioriteto, įtakojamo aglomeracinio proceso zonai“) patenkintas iÅ¡ dalies. Ä®vertinus iÅ¡ dalies patenkintÄ pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ (iÅ¡ esmės praÅ¡ymas įpareigoti atsakovÄ atlikti nurodytus veiksmus buvo pagrindinis ir sudarė ginčo esmę, o kiti reikalavimai laikytini iÅ¡vestiniais, iÅ¡ dalies patenkinus pagrindinį reikalavimÄ iÅ¡ esmės buvo apgintos pareiÅ¡kėjų teisės ir interesai), darytina iÅ¡vada, jog teismas, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjų turėtas iÅ¡laidas, pagrįstai taikė proporcijÄ , jog pareiÅ¡kėjų reikalavimai buvo tenkinti 1/3 dalimi.

ABTÄ® 43 – 45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms iÅ¡mokėtinų sumų paskirstymÄ tarp proceso Å¡alių ginčo bylose. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl iÅ¡laidų ekspertizei apmokėti paskirstymo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus rajono savivaldybės atskirÄ jį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjams B. B., J. A., V. K.,

J. R., Č. T. iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priteisti 33,33 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 6,66 Lt kiekvienam; pareiškėjams B. B., J. A.,

V. K., J. R., Č. T. iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priteisti 1/3 išlaidų už

ekspertizės atlikimÄ â€“ 2 057,16 Lt, pervedant į teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.

Â

Â

Teisėjai                                                                                         Â

Roma Sabina Alimienė

                                                                                                      Â

Laimė Baltrūnaitė

                                                                                                      Â

Arūnas Sutkevičius