0daa08a1-b2ee-4c4d-a357-3b24db509e3b · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-30-1121/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03194-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3; 7.11; 21.11.10; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius VerÅ¡ekys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubaustas 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) bauda, n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. S. nubaustas už tai, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti ir turi pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, tačiau pagal duomenis apie lėšų judėjimÄ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d., M.

S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetÄ mokėjimo eiliÅ¡kumo prasme pagal CK 6.9301 straipsnį turinčiais) Bendrovės kreditoriais, ir Å¡iais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip kreditorės teises. M. S. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Teikiamu apeliaciniu skundu M. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarimÄ ir dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose kaltės.

3. Pasak apelianto, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai konstatavo ir nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau teisiÅ¡kai jas įvertino netinkamai. IÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog mokėjimo eiliÅ¡kumas buvo pažeistas ne dėl jo ar kitų Bendrovės darbuotojų kaltų veiksmų, tačiau dėl trečiųjų asmenų kaltės. Dėl to į Å¡ias aplinkybes turėjo bÅ«ti atsižvelgta ne individualizuojant pačiÄ bausmę, o sprendžiant dėl kaltės ir administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Teismas atsižvelgė į tai, kad 2019 m. sausio 29 d. bankas „(duomenys neskelbtini) 2“ pats nurašė 87 327,40 Eur iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų Å¡iÄ aplinkybę. Be to, tuo pačiu laikotarpiu Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo atliekami pakankamai reikÅ¡mingi lyginant su kitais kreditoriais mokėjimai. Kiti mokėjimai buvo už komunalines paslaugas, kas yra neiÅ¡vengiama, vykdant bet kokiÄ komercinę veiklÄ .

4. Apeliantas taip pat akcentuoja, jog nepriklausomai nuo to, kad jis teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, galutinį sprendimÄ ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo priima teismas. Visuma teismo nutarime iÅ¡dėstytų aplinkybių patvirtina, jog pažeidimas padarytas ne dėl jo tyčinių ar neatsargių veiksmų, o dėl to, kad trečiasis asmuo, t. y. bankas „(duomenys neskelbtini) 2“, turėdamas galimybę priverstinai nuraÅ¡yti likusiÄ paskolos dalį iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos „(duomenys neskelbtini) 2“ banke, Å¡ias lėšas nurašė. Apeliantas asmeniÅ¡kai, kaip vadovas, neturėjo jokių objektyvių galimybių sustabdyti banko priverstinį lėšų nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ sÄ skaitos ir nukreipti jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri, kaip kreditorius, turėjo pirmumÄ prieÅ¡ bankÄ .

5. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija neįrodė, kad bankui „(duomenys neskelbtini) 2“ priverstinai nuraÅ¡ant lėšas iÅ¡ banko sÄ skaitos tiek apeliantas, tiek Bendrovė bÅ«tų kaip nors tiesiogiai susiję su padarytu pažeidimu, nes mokėjimo eiliÅ¡kumas buvo pažeistas vienareikÅ¡miÅ¡kai tik dėl banko veiksmų. Atsižvelgiant į visÄ tai, apelianto teigimu, jo veiksmai neatitinka nei vieno iÅ¡ ANK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintų kaltės formų bei rÅ«Å¡ių, todėl jis negali bÅ«ti patrauktas atsakomybėn, nebÅ«damas kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus vedėjas J. Č. praÅ¡o M. S. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, jog M. S., ignoruodamas imperatyvios mokėjimo eiliÅ¡kumo tvarkos pažeidimus, netinkamai aiÅ¡kina ir taiko CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normas, pateikia paaiÅ¡kinimÄ , paneigiantį Å¡ios normos imperatyvų pobÅ«dį bei sukuria prielaidas skolininkei Bendrovei iÅ¡vengti atsiskaitymo su pirmesnės eilės kreditoriumi, t. y.

Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. M. S. vertinimu, atsiskaitymo su banko atveju negalioja CK 6.9301 straipsnio 1 dalies normos. AtsiliepimÄ pateikusios institucijos atstovo nuomone, tokiu bÅ«du įtvirtinama galimybė Bendrovei piktnaudžiauti savo teisėmis, sudarant susitarimus dėl tikslinio pinigų skolinimosi ar tikslinio atsiskaitymo, ir taip iÅ¡vengti atsiskaitymo su aukÅ¡tesnės eilės kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovės įsipareigojimų vykdymas pagal kredito sutartį bÅ«tų užtikrintas hipoteka, taip pat nėra duomenų, jog kreditoriui „(duomenys neskelbtini) 2“ bankui bÅ«tų iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as dėl priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal kredito sutartį ir vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui.

Akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje banko pirmumo teisė gauti pinigines lėšas prieÅ¡ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nėra nustatyta. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarka buvo pažeista. Vertinant tik banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. kovo 1 d. atliko 87 327,40 Eur mokėjimus „(duomenys neskelbtini) 2“ bankui pagal kreditavimo sutartį, nors tuo pačiu laikotarpiu turėjo pradelstÄ skolÄ valstybės biudžetui, kuri, remiantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalimi, privalėjo bÅ«ti dengiama trečios eilės kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Tačiau M. S. nesilaikė atsiskaitymo eiliÅ¡kumo tvarkos bei atliko mokėjimus kitam kreditoriui – „(duomenys neskelbtini) 2“ bankui, kuris yra žemesnėje eilėje ir kuriam mokėjimai turėjo bÅ«ti dengiami tik penktÄ ja eile (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punktas). III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliaciniu skundu M. S. praÅ¡o nutraukti jo atžvilgiu pradėtÄ administracinio nusižengimo teisenÄ dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nes jo veiksmuose nebuvo kaltės.

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimÄ (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimÄ ar pavėluotÄ pateikimÄ teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymuose numatytais atvejais). Apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog M. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai bei teisingai, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo įrodyta visiÅ¡kai, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančias faktines aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir motyvuotÄ nutarimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti.

9. M. S. apeliaciniame skunde neneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarimu nustatytų faktinių aplinkybių bei jas pripažįsta. Tačiau teigia, kad mokėjimo eiliškumas buvo pažeistas ne dėl jo ar Bendrovės darbuotojų, o vienareikšmiškai tik dėl banko „(duomenys neskelbtini) 2“ veiksmų. Taip pat nurodo, jog jo veiksmai neatitinka nei vieno iš ANK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintų kaltės formų bei rūšių.

10. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia arba dėl neatsargumo. Kaltė yra bÅ«tinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, todėl nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

11. Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

12. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

13. Pagal teismų praktikÄ kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

14. IÅ¡ byloje esančios duomenų ir įrodymų visumos nustatyta, jog Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. deklaravo 77 947 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė vykdė veiklÄ ir gavo pajamų. Taip pat nustatyta, jog Å¡iuo laikotarpiu Bendrovė turėjo 431 421,88 Eur pajamų ir 383 997,77 Eur iÅ¡laidų, vykdė operacijas, t. y. gavo pajamų už vykdomus sandorius bei vykdė pavedimus banko viduje tarp savų sÄ skaitų, grÄ Å¾ino kreditÄ , mokėjo paskolas, mokėjo deklaruotus mokesčius, mokėjo privatiems asmenims.

Å ių aplinkybių neneigė ir M. S. bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme bei nurodė, kad buvo daromi tam tikri atsiskaitymai su kitais kreditoriais tam, jog kuo greičiau bÅ«tų atsiskaitoma su Valstybine mokesčių inspekcija bei su viltimi, kad jie pasivys sudarytÄ mokėjimo grafikÄ . Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tai, jog 2019 m. sausio 29 d. pats bankas „(duomenys neskelbtini) 2“ nusirašė iÅ¡ Bendrovės sÄ skaitos 87 327,40 Eur.

15. Sutiktina su skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime padaryta iÅ¡vada, kad M. S. nurodytos aplinkybės, jog tam tikri Bendrovės atsiskaitymai (tame tarpe ir bankui „(duomenys neskelbtini) 2“) buvo daromi tam, kad kuo greičiau bÅ«tų galima atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, esminės reikÅ¡mės, sprendžiant asmens kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimÄ , neturi, nes CK 6.9301 straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems.

Kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, jog buvo atliktas mokėjimas žemesnės eilės kreditoriui, tokiu bÅ«du pažeidžiant aukÅ¡tesnės eilės kreditoriaus teises. Å iuo nagrinėjamu atveju bÅ«tent tai ir yra nustatyta, nes Bendrovė turėdama skolÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai ir gavusi pajamų už pardavimo sandorius, iÅ¡ gautų lėšų pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliÅ¡kumÄ CK 6.9301 straipsnio prasme yra žemiau nei Valstybinė mokesčių inspekcija.

16. Nors M. S. nurodo, kad negalėjo daryti įtakos, kad bankas „(duomenys neskelbtini) 2“ 2019 m. sausio 29 d. pats nusirašė iÅ¡ Bendrovės sÄ skaitos 87 327,40 Eur, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, dėl kurios jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti nutraukiama administracinio nusižengimo teisena. IÅ¡ kaltinimo M. S. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarimo matyti, kad jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne dėl banko „(duomenys neskelbtini) 2“ 2019 m. sausio 29 d. nusiraÅ¡ytų iÅ¡ Bendrovės sÄ skaitos piniginių lėšų, tačiau už tai, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne Valstybine mokesčių inspekcija.

Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, Bendrovė vykdė operacijas, t. y. gavo pajamų už vykdomus sandorius bei vykdė pavedimus banko viduje tarp savų sÄ skaitų, grÄ Å¾ino kreditÄ , mokėjo paskolas, mokėjo deklaruotus mokesčius, mokėjo privatiems asmenims (buvo atsiskaitoma ne tik su banku „(duomenys neskelbtini) 2“, bet ir kitais kreditoriais, kurie yra žemesnės eilės kreditoriai nei Valstybinė mokesčių inspekcija CK 6.9301 straipsnio prasme). Kadangi Bendrovėje buvo susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trÅ«ko lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalis bei CK 6.9301 straipsnis kaip tik ir reglamentuoja tvarkÄ , kuria turėjo bÅ«ti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. 17. 2019 m. kovo 4 d.

Bendrovė pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai praÅ¡ymÄ dėl mokestinės paskolos sutarties grafiko pakeitimo. 2019 m. balandžio 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko sprendimu Å¡is Bendrovės praÅ¡ymas buvo atmestas. Viena iÅ¡ atmetimo priežasčių buvo paminėtas faktas, jog Bendrovė vykdo atsiskaitymus su kitais kreditoriais. 2019 m. gegužės 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu buvo nutraukta mokestinės nepriemokos sutartis su Bendrove dėl sutarties sÄ lygų nesilaikymo.

Tai tik dar kartÄ patvirtina, kad M. S. administracinė teisena buvo iÅ¡kelta ne dėl iÅ¡imtinai vienkartinio mokėjimo bankui „(duomenys neskelbtini) 2“, o dėl atsiskaitymo su kitais kreditoriais, pažeidžiant Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus bei Å¡ios institucijos pirmumo teisę kitų kreditorių atžvilgiu. Svarbu ir tai, jog ir pats M. S. apeliaciniame skunde neneigia, kad iÅ¡ tiesų byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo atliekami mokėjimai ir kitiems kreditoriams. Å is faktas patvirtina, jog jis suvokdamas, kad turi įsiskolinimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai ir žinodamas, jog bÅ«tent su Å¡ia institucija reikia atsiskaityti pirmiausiai (lyginant su kitais kreditoriais), to nepaisė.

18. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o M. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : M. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Paulius VerÅ¡ekys