2023-02-08 Nr. AB-3350-3-62-3-01718-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-214-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01718-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. S. su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugsėjo 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200925-00112 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nustatytą terminą šešiems mėnesiams – iki 2021 m. gruodžio 23 d., teismo posėdžio metu patikslino ir prašė pratęsti terminą iki 2022 m. vasario 23 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Žemės sklypas, ant kurio yra šie nekilnojamojo turto objektai, taip pat priklauso jai. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 25 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo konstatavo, kad pastate – gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savavališkai permontuota pastato dalis, ir nurodė išardyti rekonstruoto gyvenamojo namo sumontuotas stogo konstrukcijas (14,40 x 13,00 m), nuardyti mūrinės blokelių sienos dalis iš pietvakarinės pusės (apie 6,0 m), iš pietrytinės pusės (apie 11,10 m), iš šiaurės rytų pusės (apie 13,05 m), sutvarkyti statybvietę ir aplinką. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 23 d. Pareiškėja tvirtino, kad atliko visus būtinus veiksmus, siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius: kreipėsi į specialistus (projektuotojus), yra parengtas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas, laiku pateikė prašymą Kauno apylinkės teismui dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo 6 mėnesiams, tačiau jai buvo išaiškinta teisė su atitinkamu prašymu kreiptis į administracinį teismą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašė prašymą atmesti.

4. Inspekcija nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste privaloma turėti supaprastintą rekonstravimo projektą ir leidimą atlikti statinio rekonstravimą, laikoma, kad nesudėtingojo statinio – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, rekonstravimo darbai atlikti neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, yra savavališki. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalimi, siekia, kad būtų pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (kuris buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 23 d. ir kurio pareiškėja dėl, jos nuomone, svarbių priežasčių nespėjo įvykdyti). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė projektuotojo S. M. 2021 m. liepos 2 d. paaiškinimą dėl statinio statybos projekto „vieno buto gyvenamojo namo Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, savavališkos statybos įteisinimas“ rengimo termino pratęsimo, susirašinėjimą elektroniniu paštu su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau nepateikė parengto projekto, statinio vertės ekspertizės, mokėjimo pavedimo kopijos, patvirtinančios nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą. Inspekcijos vertinimu, tai neįrodo, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos įteisinimui. Inspekcija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja pirminį prašymą teismui pateikė tik 2021 m. liepos 13 d., jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o teisės aktai nenumato nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą.

6. Teismas vadovavosi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjai nustatytas terminas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Inspekcijos 2021 m. kovo 18 d. sprendimu buvo vieną kartą pratęstas. Pasibaigus šiam nustatytam terminui pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, siekdama dar kartą pratęsti terminą, tačiau ji dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į šį teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Inspekcijos pratęstas reikalavimo įvykdymo terminas (pasibaigė 2021 m. birželio 23 d., o į Regionų apygardos administracinį teismą kreiptasi 2021 m. liepos 13 d.). Teismas darė išvadą, kad pareiškėja iš esmės kreipėsi ne dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo, o dėl jo atnaujinimo, kurio galimybės teisinis reguliavimas nenustato. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo ir nenagrinėjo jame nurodytų aplinkybių dėl termino pratęsimo.

7. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad, paduodama prašymą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, pareiškėja sąžiningai klydo, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi termino atnaujinimo instituto įstatymų leidėjas nenustatė. Tai, kad dėl nurodyto termino pratęsimo pareiškėja pirmiausia kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau jos prašymą buvo atsisakyta priimti, teismo teigimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad į teismą pareiškėja kreipėsi nepraleidusi Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino.

III. 8. Pareiškėja K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos prašymą.

9. Pareiškėja vadovaujasi Statybos įstatymo 32 straipsniu, Priežiūros įstatymo 14 straipsniu ir daro išvadą, kad, Inspekcijai nurodžius pareiškėjai savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas galėjo būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013 ir daro išvadą, kad esminis momentas, kurį privalo išsiaiškinti teismas – ar buvo imtasi kokių nors veiksmų, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjos teigimu, esminį reikalavimą – imtis veiksmų, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, pareiškėja įvykdė, o įpareigojimas negalėjo būti objektyviai įvykdytas nustatytu terminu dėl svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog pareiškėja siekia savavališkos statybos įteisinimo, todėl jos prašymas turi būti tenkinamas.

10. Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija 2021 m. kovo 18 d. sprendimu pratęsė terminą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2021 m. birželio 23 d. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės Kauno rūmus su prašymu pratęsti terminą, nepraleidus termino. Pareiškėja akcentuoja, kad, siekdama įgyvendinti savo teises ir pareigas, į teismą kreipėsi laiku, t. y., nepraleisdama termino. Pareiškėja paaiškina, kad neturi teisinio išsilavinimo, nesuprato terminų reikšmės ir nesuprato bei nežinojo į kokį teismą turi kreiptis bei rūšinio teismingumo esmės. Pareiškėja nurodo, kad teismo vertinimas, jog ji praleido terminą kreiptis su prašymu dėl termino pratęsimo, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo jos teises ir teisėtus interesus.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Inspekcija, nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu, nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl nėra pagrindo naikinti sprendimo. Inspekcija pažymi, kad teismas, laikydamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir tinkamai aiškindamas materialinės teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, jog pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės. Inspekcija nurodo, kad pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo laiku realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, be to, pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios objektyviai trukdė jai įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai privalomojo nurodymo tekste buvo nurodyta, jog dėl termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ji iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos gali kreiptis į administracinį teismą. Inspekcija pažymi, kad tai, jog prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nesilaikydama pačiame Privalomajame nurodyme nurodytos tokio prašymo pateikimo tvarkos bei pažeisdama bylų rūšinio teismingumo taisykles, pareiškėja pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nėra teisiškai reikšminga, kadangi termino atnaujinimo instituto įstatymo leidėjas nenustatė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas pratęsti Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 25 d. Privalomajame nurodyme nustatytą ir jau kartą šios institucijos pratęstą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą prašymui pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą paduoti, ir netenkino pareiškėjos prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

15. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, kurie patvirtina, jog ji laiku kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą, o jos padaryta klaida, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, o ne į administracinį teismą, neturėtų būti vertinama kaip aplinkybė, dėl kurios Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negalėtų būti pratęstas.

16. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2225-662/2021, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įteisinti savavališką statybą ir dėl to prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuris Inspekcijos 2021 m. kovo 18 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 23 d. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2021 m. liepos 5 d. gautas pareiškėjos prašymas pratęsti statybos leidimo terminą nuo 2021 m. birželio 23 d. privalomojo nurodymo. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, nutartyje nurodydamas, kad su prašymu, atitinkančiu įstatymų reikalavimus, ji turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Regionų apygardos administraciniame teisme pareiškėjos prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gautas 2021 m. liepos 13 d.

19. Įvertinus nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą ir bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas reikalavimui įvykdyti, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą tik iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (šios nutarties 17 p.), kuriomis, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, pareiškėja į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigusio termino teismas negali pratęsti. Pareiškėjos manymu, ji termino nepraleido, nes į Kauno apylinkės teismą kreipėsi terminui nepasibaigus. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog paduodant pareiškimą kitam teismui (bendrosios kompetencijos teismui) pareiškėjas sąžiningai klydo, nėra teisiškai reikšminga, kadangi termino atnaujinimo instituto įstatymų leidėjas nenustatė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2225-662/2021, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja į Kauno apylinkės teismą kreipėsi nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio reikalavimų, iš esmės teisingai taikė šiai bylai aktualias materialiosios teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis