0da88766-ef0a-4293-87ea-e56bac64e0a7 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-419-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00481-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens E. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas A.

G., E. G., antstolių R. A. ir D. P. kontora. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė praÅ¡ymÄ teismo sprendimo vykdymo procese nustatyti, kad skolininkui A. G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. G. gaunamų pajamų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino - nustatė, kad skolininkui A.

G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. G. gaunamų pajamų.

3. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad A. G. ir E. G. santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.

4. Teismas, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcijÄ , pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkino ir nustatė, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. G. iÅ¡ darbinės veiklos gaunamų pajamų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti klausimÄ Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mams nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie iÅ¡ieÅ¡kotojos VMI praÅ¡ymÄ teismui, pareiÅ¡kimo turinį ir jai nebuvo pasiÅ«lyta teikti kokius nors paaiÅ¡kinimus ar nesutikimo su iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymu argumentus, todėl laikytina, kas nutartimi teismas nusprendė dėl neįtraukto į procesÄ asmens - E. G. - teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus nutarties panaikinimo pagrindas. 5.2. E. G. ir A. G., nors ir nėra iÅ¡situokę, tačiau gyvena skyrium, bendro Å«kio neveda, Å¡eima faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi, todėl E. G. nėra ir negali bÅ«ti atsakinga už A.

G. skolas, apie kurias E. G. nieko nežino, jų susidaryme nedalyvavo ir minėti įsiskolinimai yra išimtinai asmeninė A. G. prievolė, o ne abiejų sutuoktinių kartu.

6. Atsiliepimai įstatymo nustatyta tvarka nėra pateikti. Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų, yra pagrįsta ir teisėta.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 72,00 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko A. G. iÅ¡ieÅ¡kotojos VMI naudai. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė E. G. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pastovias pajamas, todėl antstolė 2019 m. vasario 28 d. areÅ¡tavo skolininko sutuoktinės pajamas ir pasiÅ«lė skolininkui pateikti sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Tokio sutikimo skolininkui nepateikus, antstolė 2019 m. kovo 20 d. patvarkymu pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. G., nustatymo.

10. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikia antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytÄ terminÄ antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju skolininkui pasiÅ«lius pateikti antstolei sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė, todėl antstolė 2019 m. kovo 20 d. patvarkymu pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. G., nustatymo. IÅ¡ieÅ¡kotoja VMI kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji nebuvo informuota apie Å¡ioje byloje gautÄ pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl buvo pažeistos apeliantės teisės dalyvauti bylos nagrinėjime, pateikti savo paaiÅ¡kinimus, vertina, kad skundžiama nutartimi teismas nusprendė dėl neįtraukto į procesÄ asmens - E. G. - teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

13. Pažymėtina kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog apeliantė į bylÄ yra įtraukta suinteresuotu asmeniu, todėl apeliantės argumentas, jog skundžiama nutartimi teismas nusprendė dėl neįtraukto į procesÄ asmens - E. G. - teisių ir pareigų, atmestinas kaip nepagrįstas.

14. CPK 593 straipsnis numato, kad pareiÅ¡kimus vykdymo procese teismas iÅ¡nagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos; pareiÅ¡kimai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka nepraneÅ¡us suinteresuotiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, suteikiant teisę Å¡alims pateikti atsiliepimus į pareiÅ¡kėjos pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , o apie posėdžio vietÄ ir laikÄ teismas Å¡alis informavo teismo praneÅ¡imu apie posėdį vieÅ¡ai paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimi, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio praÅ¡ymo nagrinėjimo tvarkÄ . Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo iÅ¡siųsta pareiÅ¡kėjai, suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir apeliantei, kuri pasinaudojo teise skųsti teismo nutartį, todėl jos procesinės teisės nebuvo pažeistos.

15. Apeliantė teigia, jog, nors ir yra santuokoje su skolininku, tačiau gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, šeima faktiškai yra iširusi, todėl apeliantė nėra ir negali būti atsakinga už A. G. skolas, apie kurias ji nieko nežino, jų susidaryme nedalyvavo ir minėti įsiskolinimai yra išimtinai asmeninė A. G. prievolė.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobÅ«dis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). PareiÅ¡kėja, pateikdama teismui praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekia įrodyti, kad skolininkas A. G. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę iÅ¡ieÅ¡koma ne tik iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iÅ¡ jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje.

IÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali bÅ«ti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Taigi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobÅ«džio, bet nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinio A. G. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Todėl, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantė teigia, kad minėti įsiskolinimai yra iÅ¡imtinai asmeninė A.

G. prievolė, nėra teisiškai reikšmingi.

17. Apeliantė byloje patvirtina, kad A. G. ir E. G. santuoka nėra nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktinių turtas yra padalintas (pvz., sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis). Jokių įrodymų, kad sutuoktiniai negyvena kartu, byloje nėra. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad sutuoktiniai A. G. ir E. G. nėra kreipęsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo.

18. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo Å¡io principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus.

Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

19. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi sutuoktinių gaunamos pajamos yra priskirtinos bendrai jungtinei nuosavybei, todėl abiejų sutuoktinių gaunamos pajamos yra bendros, t. y. sutuoktinis gali pretenduoti į savo sutuoktines gaunamų pajamų, kaip jam priklausančio turto, dalį (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai, CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalis).

20. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytÄ turto teisinį režimÄ (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kaip jau anksčiau minėta, byloje nėra duomenų, kad santuokoje įgytas turtas bÅ«tų padalytas ar kitais pagrindais pasibaigusi sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

21. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. G. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų.

22. Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriÅ¡kai sumokėti skolÄ Ä¯ antstolės depozitinę sÄ skaitÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ dalies sutuoktinės gaunamų pajamų. Dėl procesinės bylos baigties 23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti jÄ nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Lina Muchtarovienė