0da7d3eb-5ec2-408b-9261-e7c1a7ea66ed · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. 1-1775-644/2013Proceso Nr. 3-62-3-01111-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2,; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d. KaunasKauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Ingai Å agamogienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. V. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo irnustatė:PareiÅ¡kėjas M.

V. skundÄ palaikė ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 000 Lt (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 6-7) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. spalio 18 d. tam tikrais periodais buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (Toliau tekste - AreÅ¡tinė) nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, t.y. neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamojo 5 kv.m. ploto.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ (didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , depresijÄ , pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, kelis kartus bandė nusižudyti). Jam padarytÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 50 000 Lt.Atsakovo atstovas atsiliepimu (b.l. 8-14) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas įvairiais periodais laikotarpiu (2011 m. gegužės 17 d. - 2012 m. lapkričio 6 d.) buvo laikomas AreÅ¡tinėje, kamerose Nr. 3,4,6,7,8,9,10,11,13 ir 14, konkretizavo minėtų kamerų plotus bei atitinkamais laikotarpiais buvusių asmenų skaičių. Pažymėjo, kad teisės aktai, kuriuose buvo nustatyta ne mažiau kaip 5 kv.m. gyvenamasis plotas vienam asmeniui pareiÅ¡kėjui netaikytini, nes pareiÅ¡kėjo buvimo AreÅ¡tinėje laikotarpiu jie buvo netekę galios. Ginčo laikotarpiu areÅ¡tinėse vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo", kurio 1.3.1 punkte nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas tardymo izoliatoriaus ar areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., todėl pareiškėjo reikalavimas suteikti Areštinėje jam ne mažiau kaip 5 kv.m. gyvenamojo ploto yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas dėl areÅ¡tinės laikymo sÄ lygų yra skundais kreipęsis į Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ , LR Seimo kontrolierius,kitas institucijas, kurios jo skundus pripažino nepagrįstais. IÅ¡ Å¡ių institucijų padarytų iÅ¡vadų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis bei, kad žalojosi ne dėl skunde nurodytų priežasčių. Be to, pareiÅ¡kėjas nepagrindę jokiais medicininiais dokumentais, kad jo laikymas AreÅ¡tinėje galėjo turėti įtakos jo sveikatai.

PareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje yra padaryti medicinos darbuotojų įraÅ¡ai apie jo skundus dėl nugaros skausmų (po jo patirtos traumos iki patalpinant į AreÅ¡tinę), galvos skausmų, perÅ¡alimo, slogos ir pan., tačiau tokie nusiskundimai negali bÅ«ti traktuojami, kaip sveikatos sutrikdymas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas negali bÅ«ti patenkintas, nes ginčo atveju nėra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų -valdžios institucijos (Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato) neteisėtų veiksmų, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo fakto ir priežastinio ryÅ¡io taip valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (Toliau tekste - AreÅ¡tinė).Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Toliau tekste -Alytaus AVPK)) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Alytaus AVPK arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju, bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas AreÅ¡tinėje buvo laikomas įvairiais laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. lapkričio 6 d. (b.L 9-10, 53-115).PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia Higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra" (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999), kurios 6.15 punkte buvo nustatyta, jog kalėjimo kameros ir tardymo izoliatoriaus kameros plotas vienam žmogui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv.m.Sis Higienos normos HN 76:1999 6.15 punkte įtvirtintas reikalavimas buvo privalomas vykdyti areštinėse kalinčių asmenų atžvilgiu iki 2010 m. balandžio 10 d., nes 2010 m. balandžio 11 d. Higienos norma HN 76:1999 neteko galios, įsigaliojus naujai LR Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintai higienos normai HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai" (Toliau tekste - Higienos norma HN76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose nebuvo numatyta.Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto" (Toliautekste - Ä®sakymas), kurio 1.3.1 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv.m.Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjui įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 17 d. - 2012 m. lapkričio 6 d. bÅ«nant AreÅ¡tinėje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. kameros gyvenamojo ploto.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 19 d., nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. birželio 14 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 7 d., nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas AreÅ¡tinėje, pažeidžiant Ä®sakymo 1.3.1. punkte nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ (b.1. 57,59, 65-68, 82,87-88, 99).Laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 19 d., nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. birželio 14 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 7 d. jis buvo laikomas kamerose, kurių plotas 15 kv. m., kartu su dar keturiais asmenimis, todėl Å¡iais laikotarpiais jam tekdavo 3 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 8-10).Laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 15 kv.m. kartu su dar Å¡eÅ¡iais asmenims, todėl Å¡iuo laikotarpiu jam teko 2,5 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 8-10).Kitais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 3,6 kv.m. gyvenamasis plotas, o kai kuriais iÅ¡ jų (pvz. nuo 2011 m. birželio 18 d. iki 2011 m. birželio 21 d., nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2011 m. liepos 25 d. ir pan.) pareiÅ¡kėjui suteiktas žymiai didesnis nei teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas (15 kv.m.) (b.l. 8-10, 53-115).Akivaizdu, kad laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 19 d., nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. birželio 14 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 7 d., nuo 2012 m, gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 22 d.

Alytaus apskrities AVPK, neužtikrindama pareiÅ¡kėjui Ä®sakymo 1.3.1. punkte nustatytos vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, pažeidė jo subjektinę teisę į tinkamas laikymo sÄ lygas, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų AreÅ¡tinėje patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , depresijÄ , pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, kelis kartus bandė nusižudyti.

Byloje esantys Greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimų registravimo žurnalo 2011-01-03 - 2011-12-31 duomenys (b.l. 26-36), iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ asmens sveikatos istorijos (b.l. 40-48) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas skundėsi nugaros, galvos, krÅ«tinės, Å¡irdies bei Å¡ono skausmais, buvo perÅ¡alęs, slogavo ir pan. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodyti nusiskundimai, gydytojų nustatyti susirgimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti per mažo gyvenamojo ploto nuteistajam suteikimo.Aukščiau minėti dokumentai bei Greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimų registravimo žurnalo 2012-01-01 - 2012-12-31, Asmenų vežamų į gydymo įstaigÄ konsultacijos žurnalo ir Sveikatos priežiÅ«ros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas ne kartÄ Å¾alojosi (2011 m. gegužės 21 d. persidÅ«rė krÅ«tinės lÄ stÄ vinimi, 2011 m. spalio 26 d. persipjovė kairį dilbį, 2012 m. spalio 9 d. susižalojo (b.l. 26-51), tačiau atsakovo atstovo į bylÄ pateikti įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ , jog jis žalojosi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto).

Bylos duomenys patvirtina kitas pareiÅ¡kėjo žalojimosi priežastis (t.y. nuobodulys, neturėjimas kÄ veikti, laiÅ¡kų iÅ¡ kitos kameros negavimas, neiÅ¡vedimas pasivaikščioti, siekis iÅ¡eiti į laisvę ir priversti žmonÄ atsiimti pareiÅ¡kimÄ ) (b.l. 16-17,19-21).Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo pateikti teismui duomenys apie sveikatos bÅ«klę yra niekuo neiÅ¡siskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, o byloje esantys įrodymai paneigia jo versijÄ dėl žalojimosi priežasčių.

PareiÅ¡kėjas įrodymų, apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto)neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad M. V. neįrodė, jog jo gyvenimas AreÅ¡tinėje laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 19 d., nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. birželio 14 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 7 d., nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 22 d., buvo nežmoniÅ¡komis ir kankinančiomis laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygomis, dėl kurių jam kilo skunde nurodytos neigiamos pasekmės.Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

M. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-l 181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (ži\, pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A -718/2007, Nr. A556-1906/2012, taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (t.y. dvideÅ¡imt viena para), į tai, kad pareiÅ¡kėjui tik penkias paras gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gan ženkliai (laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. skirta 2,5 kv. m. gyvenamojo ploto vienam asmeniui), į tai, kad pareiÅ¡kėjas, per visÄ buvimo AreÅ¡tinėje laikotarpį, dėl per mažo ploto nei karto skundais ar praÅ¡ymais nesikreipė į Alytaus AVPK, ar kitas institucijas, o jo skundai dėl AreÅ¡tinėsatitikimo higienos reikalavimams nebuvo tenkinti (b.l. 19-21, 25), bei neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .Teismas pripažįsta, kad laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 19d., nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011m. birželio 14 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 7 d., nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 4 p. teismas,nusprendžia:SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 19 d., nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. birželio 14 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 7 d., nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. buvo pažeista M.

V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas.PareiÅ¡kėjo M. V. reikalavimÄ dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Audrius Grauželis