0da5d08c-bbea-4fb9-ade3-e4ce1f9faf8a · TelÅ¡ių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-213-671/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38575-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.2 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 9 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Gailiui, nukentėjusiajam P. P., gynėjams Vandai Laukevičienei, Edmundui Jankaičiui, ekspertui Romualdui DumÅ¡ai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nusikalstamos verikos padarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (šiuo metu pagal Europos arešto orderį, laikinai 3 mėn. laikotarpiui yra išduotas Jungtinės Karalystės pareigūnų Lietuvos Respublikai tyrimo veiksmams atlikti iki 2021-04-16 ir yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje), išsituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas 2018-01-29 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 180 straipsnio 1 dalį - 40 parų areštas; 2020 m.

Jungtinėje Karalystėje dėl tyčinio nužudymo - įkalinimu iki gyvos galvos, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje. E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, bedarbė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje. Teismas, n u s t a t ė: R.

J. 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 19-20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, veikdamas kartu su E. Å ., panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ P. P., t. y. tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau penkių smÅ«gių nukentėjusiajam P. P. į veido ir galvos sritį bei toliau ranka apglėbęs P. P. kaklÄ jį smaugė ir tokiu bÅ«du jį laikant, E. Å . tyčia rankos kumščiu sudavė nemažiau keturių smÅ«gių nukentėjusiajam P. P. į veido sritį, po ko P. P. nugriuvus ant grindų, jis kojos kulnu sudavė vienÄ smÅ«gį gulinčiam ant grindų P. P. į veido sritį, ir taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, kraujosruvÄ po kairės akies jungine, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, galvos pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleiÅ¡takaulio) lūžį deÅ¡inėje su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimu, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. taip tyčia, sunkiai sutrikdė P. P. sveikatÄ .

E. Å . 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 19-20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, veikdama kartu su R. J. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ P. P., t. y. R. J. rankų kumščiais sudavus ne mažiau penkių smÅ«gių nukentėjusiajam P. P. į veido ir galvos sritį, ir ranka apglėbus P. P. kaklÄ jį smaugiant ir tokiu bÅ«du jį laikant, ji tuo metu tyčia rankos kumščiu sudavė nemažiau keturių smÅ«gių nukentėjusiajam P. P. į veido sritį, po ko P. P. nugriuvus ant grindų, R.

J. sudavė vienÄ smÅ«gį kojos kulnu gulinčiam ant grindų P. P. į veido sritį, ir taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, kraujosruvÄ po kairės akies jungine, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, galvos pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleiÅ¡takaulio) lūžį deÅ¡inėje su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimu, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. taip tyčia, sunkiai sutrikdė P. P. sveikatÄ .

Kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, jog tai buvo 2019 metų rudenį, galėjo bÅ«ti rugsėjo mėnuo. Su E. Å . nuėjo pas V. J. atsigerti alaus. Pas V. J. buvo P. P., moteris ir dar vienas vyras. Atėjęs į butÄ pamatė kraujÄ ant to vyro veido ir kilo konfliktas su P. P.. Dar prisiminė senas T. P. žinutes. Buvo girtas, nes nuo pat ryto gėrė. Su P. P. susiginčijo ir P. P. sudavė daugiau nei penkis kartus į galvos sritį, tuo metu abu sėdėjo ant lovos. Kai P. P. pradėjo bėgti kraujas, jis pakėlė jį nuo tos lovos, kad neprikruvintų.

Kai P. P. ruošėsi eiti lauk per duris, jis paėmė jam už kaklo ir užspaudė miego arterijÄ . Taip laikė gal kokias penkias sekundes. Tuo metu, galimai iÅ¡ virtuvės, atėjo E. Å .. Ji P. P. su delnu sudavė apie 2-3 kartus per žandus, daugiausiai galėjo suduoti 5 kartus. P. P. nukrito ant žemės, tada jis trenkė P. P. su koja į galvÄ . P. P. krito ant deÅ¡inės pusės, tada jis su koja trenkė jam į kairį smilkinį. Ta kaukolė P. P. trÅ«ko, kai jis krito ant žemės ir jam dėjo su koja.

Mano, kad ta kaukolės pusė, kuri yra skilus, buvo sužalota dėl atatrankos. P. P. ant žemės nukrito be sÄ monės, gulėjo apie dvi minutes. Kai P. P. atsistojo, nieko nesakė, bet jo veidas buvo kruvinas. Po to atėjo jo ieÅ¡koti žmona V. J.. Ji virtuvėje P. P. valė kraujÄ , o jis tuo metu su E. Å . išėjo laukan. Pabėgo ne todėl, kad iÅ¡sigando, bet kad žmona neparvestų namo, nes dar norėjo iÅ¡gerti. Neprašė E. Å ., kad padėtų P. P. sumuÅ¡ti. Gailisi, kad taip padarė.

Sutinka su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais. Kaltinamoji E. Å . savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, jog prisipažįsta, kad sudavė P. P. 2-3 smÅ«gius su delnu, tačiau dėl to jam tiktai nebuvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas. Buvo 2019 m. rugsėjo pradžia, susitiko su R. J., iÅ¡gėrė porÄ butelių alaus ir išėjo pas V. J. į jo namus (duomenys neskelbtini). Nesijautė apsvaigusi. Ten nuėjus, buvo buto savininkas, P. P., V. J. kaimynas ir kažkokia moteris. Bute R. J. pamatė žmogų su mėlyne po akimi ir kruvinu veidu.

Kažkokie konfliktai tarp R. J. ir P. P. yra buvę anksčiau, todėl įsiplieskė konfliktas tarp R. J. ir P. P.. Konflikto metu P. P. sėdėjo ant lovos. R. J. trenkė P. P. ranka į veido sritį. Ji stovėjo netoli kambario durų. P. P. atsistojęs norėjo eiti lauk ir jÄ stumtelėjo bei kažkÄ pasakė. Ji iÅ¡ inercijos atsisuko, tuo metu R. J. jau buvo jį ranka apglėbęs per kaklÄ . Ji tris kartus P. P. delnu trenkė per veidÄ . R. J. neprašė padėti jį muÅ¡ti, jie nesitarė. Trenkė, nes P. P. jÄ pastÅ«mė ir kažkaip pavadino.

Po to, kai sudavė, nuėjo į virtuvę atsigerti vandens. Virtuvėje iÅ¡girdo sakant „Z., baik“, tada atėjo į kambarį. P. P. gulėjo ant žemės, o R. J. trenkė jam su kulnu į galvos sritį. P. P. gulėjo ant Å¡ono, nepamena ant kurio. Kai P. P. atsistojo, jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Tuo metu atėjo V. J. ieÅ¡koti vyro, kad parsivesti R. J. namo. Kol ji rankÅ¡luosčiu valė kraujÄ P. P., ji su R. J. išėjo. Po to mieste ne kartÄ matė P. P.. Žino, kad jai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo, tačiau jam negrasino.

Gailisi dėl to kÄ padarė, tačiau delnu suduodama tikrai nepadarė sunkaus kÅ«no sužalojimo, todėl su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutinka. Gal kokiÄ mėlynę galėjo padaryti. Kaltinamųjų kaltę įrodo: Nukentėjusysis P. P. parodė, jog jis gerai neprisimena kur įvyko Å¡is įvykis pas V. J. ar pas S. V.. Jis tÄ dienÄ gėrė alų su S. V. ir V. J.. Begeriant susipyko su S. V. ir jis trenkė S. V. su keptuve. Bet paskui abu susitaikė ir toliau gėrė. Vėliau atėjo R. J. su E. Å ., jie buvo irgi iÅ¡gėrę.

R. J. pamatęs sužalojimÄ S. V. veide, trenkė jam į galvÄ . Dar pradėjo kaltinti dėl kažkokių senų žinučių. R. J. sudavė jam į galvÄ kumščiu, kiek kartų nežino. Daugiau negu du kartus. Norėjo pabėgti per duris, bet nespėjo. R. J. pagavo jį už kaklo. Gal bėgdamas per duris užkliuvo E. Å .. Toliau nieko neatsimena. Kai atsipeikėjo po sÄ monės netekimo, jam valė kraujus. S. V. jam vėliau papasakojo, kad E. Å . jam su geležine pelenine dėjo. Jis neatsimena ar E. Å . trenkė su pelenine, draugai jam taip pasakė.

Kai atsigavo su taksi iÅ¡važiavo namo. Kraujavo ir namuose. Grįžęs namo paskambino V. J., kad nupirktų alaus. Bet jau nebegalėjau atsigerti alaus. A. J. iÅ¡vietė greitÄ jÄ ir iÅ¡važiavo kartu į ligoninę. TelÅ¡iuose perÅ¡vietė galvÄ ir greit iÅ¡vežė į KlaipėdÄ , neprileido prie jo nei policijos. Jam buvo silpna, didžiausias rankÅ¡luostis buvo pribėgęs kraujo. Ä®skaitant reabilitacijÄ , gydėsi pusę metų. Å iai dienai aÅ¡aroja akis ir sunkiai valdo skruostikaulį.

Palaiko civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį tenkinti. Po įvykio E. Å . skambino ir siÅ«lė tartis, norėjo susitaikyti, bet vėliau pradėjo gÄ sdinti. R. J., kai buvo ligoninėje, jo atsipraÅ¡inėjo. Neseniai einant gatve, E. Å . savo draugams rodydama į jį pasakė „per Å¡itÄ penkis metus sėdėsiu“, todėl jį vėl sumušė, dar Å¡aÅ¡ai tebėra. E. Å . grasino, jeigu E. Å . bus blogai per teismÄ , tai bus blogai ir jam. Liudytojas A. J. parodė, kad jam paskambino P. P. ir pasiÅ«lė ateiti alaus atsigerti, prašė nupirkti alaus.

Atėjęs pamatė jį kraujo klane, suprato, kad jam jau nebereikia alaus. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . P. P. sakė, kad jį sumušė, nepamena ar sakė, kas mušė. Jį sumušė ne namuose, jis iÅ¡ kažkur buvo parėjęs. Atrodė baisiai, jei bÅ«tų buvusi nosis sulaužyta, nebÅ«tų kvietęs greitosios. Kraujas bėgo iÅ¡ galvos ir burnos. Paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ , atvažiavo greitoji ir policija. Palydėjo P. P. į TelÅ¡ių ligoninę, bet jį iÅ¡vežė į KlaipėdÄ .

Liudytojas V. J. parodė, kad pas jį buvo atėjęs kaimynas S. V. iÅ¡ ketvirto aukÅ¡to, dar buvo P. P., V. V., visi girtavo. Begeriant P. P. susipyko su S. V.. Paskui užėjo R. J. su E. Å .. P. P. susiginčijo su R. J. dėl žinučių. Sėdinčiam P. P. porÄ kartų su delnu sudavė E. Å .. Jis išėjo palydėti S. V., nes jau buvo gerai iÅ¡gėrę. Palydėjęs S. V., nuėjo į tualetÄ , o išėjęs pamatė P. P. kruvinÄ . Pavalė jam kraujus ir paklausė ar reikia iÅ¡kviesti taksi.

Pasakė, kad pareis pats ir išėjo. Daugiau nieko nematė, nes buvo išėjęs palydėti S. V.. Buvo trumpam užėjusi V. J., ji buvo virtuvėje, su jais negėrė. Buvo iÅ¡gėręs, nelabai viskÄ prisimena. Nežino po kieno smÅ«gių P. P. iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Kai grįžo palydėjęs kaimynÄ , P. P. buvo virtuvėje. Keli laÅ¡ai kraujo buvo kambaryje. Liudytoja V. V. parodė, jog datos, kada tai įvyko ji neprisimena. Ir Å¡iaip visko gerai nebeprisimena, visas aplinkybes teisingai nurodė tyrėjai.

Ji buvo nuėjusi pas kaimynÄ V. J., ten dar buvo P. P. ir dar kitas kaimynas S. V.. Jie visi kartu gėrė. P. P. buvo susipykęs su S. V., susistumdė, bet paskui susitaikė. Paskui atėjo E. Å . su “Z.” - taip jį visi vadino. Jie nieko nesakę užsipuolė P. P.. P. P. sėdėjo ant lovos atsirėmęs į sienÄ . E. Å . sudavė P. P. rankomis keletÄ kartų, o “Z.” spyrė sėdinčiam P. P. su koja į galvÄ . Ji iÅ¡sigando, suprato, kad prasidės muÅ¡tynės ir išėjo į namus, nes tuo metu gyveno ten pat, penktame aukÅ¡te.

Vėliau V. J. jai pasakė, kad viskas lyg ir pasibaigė gerai, nes P. P. pats išėjo į namus, iÅ¡važiavo su taksi. Bet A. J. jai pasakojo, jog nuėjo pas P. P. atsigerti alaus ir rado jį kraujuojantį, iÅ¡kvietė GreitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Liudytojas S. V. parodė, jog neprisimena kada tai įvyko. Jis tÄ dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus pas V. J.. Ten dar buvo P. P. ir V. V.. V. V. tai ateidavo, tai iÅ¡eidavo. P. P. kažko supyko ir jį sumušė, sudavė keptuve jam į galvÄ , prakirto ties akimi, padarė mėlynę.

Jam pradėjo bėgti kraujas ir jis pasikėlė eiti į namus. Tuo metu pas V. J. atėjo E. Å . ir R. J.. Jie faktiÅ¡kai prasilenkė. Girdėjo kaip, įėję pas V. J. į kambarį, jie pradėjo pulti ant P. P., girdėjo pakeltus balsus, keiksmažodius. Kas ten toliau vyko nežino, nes išėjo į namus. Ekspertas Romualdas DumÅ¡a parodė, jog savo iÅ¡vadÄ palaiko. Sunkus sveikatos sutrikdymas P. P. padarytas kietu buku daiktu. Nėra galimybės nustatyti kokiu daiktu padarytas. Labiausiai tikėtina, kad tai yra smÅ«gio pasekmė.

Sužalojimas padarytas smilkinio srityje, nusitęsiant į kaukolės pamatÄ . DeÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje buvo nustatyta poodinė kraujosruva, bei žaizda. Tikėtina, kad dėl trauminio poveikio į deÅ¡inę ausį įvyko pamato lūžis deÅ¡inėje pusėje. Jei bÅ«tų buvęs stiprus smÅ«gis į kairę pusę, bÅ«tų užsifiksavę sužalojimai kairėje pusėje, o tokių nebuvo. Žaizdų padarymo mechanizmo nebuvo galima nustatyti, kadangi žaizdos buvo susiÅ«tos. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo apraÅ¡ytas žaizdų vaizdas, pagal kurį bÅ«tų galima nustatyti ir kvalifikuoti kokia tai yra žaizda.

Sužalojimai buvo padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Trauminių poveikių vietos yra keturios, smÅ«gių kiekį nustatyti nėra galimybės. Yra tikimybė, kad asmuo galėjo prarasti sÄ monę po tokio smÅ«gio. P. P. padaryti sužalojimai nėra bÅ«dingi sužalojimamas, kurie bÅ«na padaryti griuvimo metu. 2019-09-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Laiptais palipama į trečiÄ aukÅ¡tÄ prie 302 buto durų. Pro medines duris įeinama į buto vidų.

Patenkama į koridorių. Kairėje sienoje matomas įėjimas į kambarį, koridoriaus gale įėjimas į virtuvę. DeÅ¡inėje sienoje durys į patalpÄ . Koridoriaus bei virtuvės grindys iÅ¡klotos rudos spalvos keramikinėmis plytelėmis. Ä®einama į kairėje esantį kambarį. Čia pagal kairę sienÄ stovi spinta, prieÅ¡ais sekcija, už jo fotelis, spintelė. Pagal deÅ¡inę sienÄ , prie lango spintelė su televizoriumi. Pagal įėjimo sienÄ iÅ¡tiesta sofa lova su sujauktais patalais.

Prie lovos fotelis, ant kurio sukrauti rÅ«bai. Patalpos grindys iÅ¡klotos kartono plokÅ¡tėmis, kurios apsitrynusios. ApraÅ¡ytasis kambarys ir yra numanoma įvykio vieta. Detaliai apžiÅ«rėjus kambarį, ant grindų tarp spintos ir sekcijos stebimos raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Nuo dėmės paimta nuoplova ir pažymėta Nr.1, supakuota į paketÄ Nr.005059, su aiÅ¡kinamaisiais užraÅ¡ais. Kambario viduryje taip pat stebina rausvos spalvos dėmė, nuo kurios taip pat paimta nuoplova pažymėta Nr.2, supakuota į paketÄ Nr.005060.

Prie durų nuo grindų paimta nuoplova nuo rausvos spalvos dėmės ir pažymėta Nr.3, supakuota į paketÄ Nr.005061. ApžiÅ«rėjus kambaryje buvusius rÅ«bus, gulėjusius ant aukščiau apraÅ¡yto fotelio, pastebėtas rankÅ¡luostis, su neaiÅ¡kios kilmės rausvomis dėmėmis, kuris paimtas ir supakuotas į paketÄ pažymėtÄ Nr.005062. Išėjus iÅ¡ kambario, einama į virtuvę. Pagal kairę sienÄ matomi ant pakabos sukabinti rÅ«bai, už jos Å¡aldytuvas su mikrobangų krosnele. Už Å¡aldytuvo maiÅ¡eliai su stiklo tara bei neÅ¡varia patalyne.

Pagal deÅ¡inę sienÄ nuo lango - spintelė su puodais bei augalais, pastatoma ir pakabinama spintelė, dujinė viryklė, kriauklė, skalbimo maÅ¡ina, bei pagal įėjimo sienÄ -Å¡aldytuvas. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu forografuota (1 t., b. l. 25-32). 2019-09-12 specialisto iÅ¡vada Nr. G 1690/2019 (03) P. P. nustatyta: 1.1 galvos pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleiÅ¡takaulio) lūžis deÅ¡inėje, su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimais, padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ kreipiantis pagalbos į VÅ¡Ä® Regioninę TelÅ¡ių ligoninę (2019-09-07, 20:59 val.), kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; 1.3 poodinė kraujosruva deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, padaryta paveiku kietu buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ kreipiantis pagalbos į VÅ¡Ä® Regioninę TelÅ¡ių ligoninę (2019-09-07, 20:59 val.), kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 1.4 žaizdos virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje pagal makroskopinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ , padarytos prieÅ¡ kreipiantis pagalbos į VÅ¡Ä® Regioninę TelÅ¡ių ligoninę ( 2019-09-07, 20:59 val.), kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

P. P. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai - 4 trauminiais poveikiais. Papildoma specialisto iÅ¡vada Nr. pG 430/2020 (03) nustatyta, kad vertinant tyrimui pateiktas aplinkybes, jog R. J. galimai kojos kulnu smÅ«giavo P. P. į galvÄ , kai P. P. galva deÅ¡iniuoju Å¡onu ir deÅ¡ine veido puse gulėjo ant grindų, tikėtina, kad smÅ«gis kulnu turėjo bÅ«ti atliktas į kairę galvos pusę, smÅ«giuojant iÅ¡ virÅ¡aus. P. P. teismo medicininio tyrimo metu nustatyti sužalojimai kairėje galvos pusėje (veide): poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies jungine, žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos laisvojo kraÅ¡to kairėje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , mažai tikėtina, kad tyrimui pateiktomis aplinkybėmis buvo atliktas smÅ«gis kojos kulnu į kairę galvos pusę, todėl mažai tikėtina, kad tyrimui pateiktose aplinkybėse nurodytu bÅ«du buvo padarytas kaukolės pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleiÅ¡takaulio) lūžis deÅ¡inėje, su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimais (1 t., b. l. 120-121, 129-130). LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kÅ«nas.

Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali bÅ«ti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veikÄ , suvokia veikos pavojingumÄ , bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininkÄ tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumÄ . Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Kaltinamasis R. J. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, tačiau tvirtino, jog galimai tik nuo jo smÅ«gio, suduoto su koja, P. P. buvo sunkiai sužalotas, o kaltinamoji E. Å . savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodė, jog tik kokius du ar tris kartus sudavė delnu nukentėjusiajam į veidÄ ir tikrai negalėjo padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo, nebent jam sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 25 straipsnis). Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-36/2013 ir kt.). Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Sunkus kÅ«no sužalojimas pripažįstamas padarytas bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra Å¡io nusikaltimo vykdytojai.

Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Bylos duomenimis nukentėjusįjį P. P. V. J. bute mušė tik abu kaltinamieji R. J. ir E. Š.. Sunkus kūno sužalojimas, kuo ir yra kaltinami kaltinamieji, P. P. padarytas dėl galvos pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleištakaulio) lūžio dešinėje, su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimais, kuris buvo padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais).

Nagrinėjamoje byloje konflikto iniciatorius buvo R. J.. IÅ¡ kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nustatyta, jog R. J. ir E. Å . atėjo pas V. J. į butÄ , kuriame girtavo nukentėjusysis P. P. su S. V. ir V. V.. IÅ¡ nukentėjusiojo ir S. V. paaiÅ¡kinimų matyti, jog iki ateinant R. J. su E. Å ., P. P. sumušė S. V., tačiau pastarasis dėl to nesiskundė nei R. J. nei E. Å . ir kaip pats nurodė, jie tiesiog prasilenkė, tarpusavyje nebendravo. R. J. nurodė, jog sudavė P. P., nes jis buvo sumušęs S. V. ir dėl jo raÅ¡ytų senų žinučių.

Darytina išvada, kad R. J. P. P. tiesiog nemėgo, turėjo senų nuoskaudų. Kaip nurodė V. V. tiek R. J., tiek E. Š., tik atėję pas V. J., buvo agresyviai nusiteikę, iš karto, be jokių paaiškinimų, užsipuolė P. P. ir abu sudavė smūgius P. P., sėdinčiam ant lovos. Nukentėjusysis ir pats kaltinamasis R. J. patvirtino, jog P. P., sėdinčiam ant lovos, po suduotų smūgių pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Byloje nėra jokių duomenų (niekas nepatvirtino), jog P. P., sėdint ant lovos, būtų buvusi sužalota dešinė ausis.

Kai P. P. norėjo iÅ¡eiti, R. J. jį sulaikė, apglėbdamas sulenkta per alkÅ«nę ranka nukentėjusiojo kaklÄ , taip jį laikydamas ir smaugdamas, o E. Å . tuo metu sudavė ranka nukentėjusiajam du – tris smÅ«gius į veidÄ , po ko, paleistas P. P. nugriuvo ant grindų,o R. J. dar jam skyrė su koja į kairę galvos pusę - smilkinio sritį. Liudytojų parodymai, su kumščiu ar su delnu sudavė E. Å . nukentėjusiajam, nėra nuoseklÅ«s. Pats nukentėjęs nurodė, jog įvykio aplinkybių gerai nepamena, nes buvo praradęs samonę.

Ekspertas R.DumÅ¡a tvirtindamas savo iÅ¡vadÄ , papildomai paaiÅ¡kino, jog sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl trauminio poveikio į deÅ¡inę ausį, dėl ko įvyko pamato lūžis deÅ¡inėje pusėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tačiau nėra galimybės nustatyti kokiu daiktu padarytas sužalojimas, nes apžiÅ«ros metu žaizdos buvo susiÅ«tos. Jeigu bÅ«tų buvęs stiprus smÅ«gis į kairę pusę (kaip nurodo R. J., jog spyrė su koja į kairę galvos pusę), bÅ«tų užsifiksavę sužalojimai kairėje pusėje, o tokių nebuvo nustatyta.

P. P. padaryti sužalojimai nėra bÅ«dingi sužalojimams, kurie bÅ«na padaryti griuvimo metu. Taigi specialisto iÅ¡vada ir eksperto paaiÅ¡kinimai teisme, paneigia R. J. ir E. Å . nurodytas aplinkybes, kad sunkus sveikatos sutrikdymas - galvos pamato kaulų (smilkinkaulio ir pleiÅ¡takaulio) lūžis deÅ¡inėje, su atitraukiamojo ir veidinio nervų pažeidimais, buvo padarytas R. J. suduodant koja nukentėjusiajam į kairę galvos pusę. O ir darant tokiÄ teorinę prielaidÄ , akivaizdu, kad kaltinamieji veikė kaip bendrininkai ir nėra nustatytas vykdytojo ekscesas.

R. J. ir E. Å . iÅ¡ anksto nesitarė sumuÅ¡ti, nežymiai, nesunkiai, ar sunkiai sužaloti P. P.. Abu veikė spontaniÅ¡kai, negalvodami apie tai kokias pasekmes sukels nukentėjusiajam. Kaip nurodė liudytoja V. V., R. J. pradėjo muÅ¡ti P. P. kambaryje prie stalo, spyrė jam į veidÄ su koja, prie jo prisijungė ir E. Å . suduodama jam smÅ«gius rankomis. Kaip nurodė abu kaltinamieji, R. J. laikant P. P. suspaudus kaklÄ ir neleidžiant jam iÅ¡eiti, kaltinamoji E. Å . sudavė nukentėjusiajam. Po E. Å . smÅ«gių nukentėjusys P. P. nukrito ant žemės be sÄ monės. Tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, duodamas pirminius parodymus, nurodė ir kaltinamasis R.

J.: “... po jo suduotų smÅ«gių P. labai stipriai pasileido bėgti kraujas iÅ¡ nosies. P. užsidėjo rankomis galvÄ ir jis nuo jo atsitraukė. Tada P. atsikėlė nuo lovos ir norėjo, kaip suprato, iÅ¡eiti lauk, tačiau jis suėmė jam už kaklo, t. y. su deÅ¡ine savo ranka, per sulenktÄ alkÅ«nę suėmė jam už kaklo ir jį norėjo sulaikyti, kai tuo tarpu pribėgo E. ir lygtais taip pat rankos kumščiu sudavė P. 3-4 smÅ«gius į veido sritį. Po E. suduotų smÅ«gių, pajuto, kaip Petras nebesilaiko ant kojų, matomai prarado sÄ monę ir jis jį paleido.

Å is nugriuvo ant žemės. GriÅ«damas P. niekur neatsitrenkė, nugriuvo lygioje vietoje......” (2 t., b. l. 112-113). Visos aptartos aplinkybės patvirtina, jog P. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, suduodant jam smÅ«gius į galvÄ , į deÅ¡inės ausies sritį, bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais, veikiant jiems neapibrėžta tyčia, todėl tiek R. J. padaryta nusikalstama veika, tiek E. Å . padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, nes jie tyčia, bendrai veikdami, sunkiai sutrikdė sveikatÄ Å¾mogui.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę R. J. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, yra nustatyta atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į jo kaip bendrininko aktyvesnį vaidmenį, į tai, kad jis nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (LR BK 61 straipsnio 2 dalis).

R. J. Jungtinės Karalystės yra perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos areÅ¡to orderį. R. J. Jungtinėje Karalystėje yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, perduotas Lietuvos Respublikai tik iki bus baigtas baudžiamasis persekiojimas, su sÄ lyga, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje nebus įskaitytas į Lietuvoje jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nes Å¡is terminas bus įskaitytas į Jungtinėje Karalystėje atliekamÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas nepasisako dėl suėmimo įskaitymo į paskirtÄ bausmę.

Kaltinamosios E. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę E. Å . teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybės, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į jos kaip bendrininkės atliktus veiksmus, taip pat atsižvelgtina, kad kaltinamoji yra neteista, todėl jai skirtina laisvės laisvės atėmimo bausmė, mažesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis).

E. Å . TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021-03-23 nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnios 3 dalyje, tačiau paminėtas nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl bausmės bendrintinos bausmės vykdymo metu. Nukentėjusysis P. P. pareiÅ¡kė 10 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti ir praÅ¡o priteisti žalÄ iÅ¡ kaltinamųjų (2 t., b. l. 42-45).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamieji nukentėjusiesiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlė jam didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , dėl patirto kÅ«no sužalojimo jam yra likę nepatogumai: jis blogiau mato deÅ¡ine akimi, apsunkinta deÅ¡inio žandikaulio funkcija, iÅ¡ esmės pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad patirta žala iÅ¡ties didelė, todėl praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur neturtinė žala nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus iÅ¡gyvenimus atlyginimu, praÅ¡oma priteisti neturtinė žala nevirÅ¡ija teismų praktikoje priteistinų sumų analogiÅ¡kose bylose.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieÅ¡kinys tenkintinas, iÅ¡ kaltinamųju R. J. ir E. Å . priteistina solidariai nukentėjusiajam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Å iaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 3684,35 Eur sumai, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos nukentėjusiojo gydymui (1 t., b. l. 103-111). IeÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant Å¡iÄ sumÄ solidariai iÅ¡ nuteistųjų R.

J. ir E. Å . (CK 6.263, 6.279, 6.280 straipsniai, 6.290 straipsnio 3 dalis, LR BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, iÅ¡ kurių matyti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidas už R. J. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, sudaro 216,31 Eur (3 t., b. l. 132), už E. Å . suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, sudaro 279,80 Eur (3 t., b. l. 131).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kadangi gynėjai kaltinamiesiems paskirti teismo iniciatyva, kaltinamasis R. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę Jungtinėje Karalystėje, pajamų neturi, kaltinamoji E. Å . yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos turtinė padėtis sunki, pareikÅ¡ti dideli civiliniai ieÅ¡kiniai, žalos nėra atlygintos, todėl iÅ¡laidos advokatų pagalbai apmokėti nepriteistinos (LR BPK 106 straipsnis).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašo pripažinti R. J. ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog R. J. perėmimo išlaidos iš Jungtinės Karalystės sudaro 1406,10 Eur (3 t., b. l. 3-10). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. J. (LR BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys vokai su nuoplovomis ir rankšluostis (kvitas B serija TEL 0003951), saugomi Telšių AVPK Telšių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a: R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Iki R. J. laikino perdavimo Lietuvai termino pabaigos, jo buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu, nuteistajam R. J. palikti galioti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ .

E. Å . pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 2 (dvejus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Iki nuosprendžio vykdymo nuteistajai E. Å . palikti galioti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nukentėjusiojo P. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti solidariai iÅ¡ nuteistųjų R. J. ir E. Å . 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių Eur) eurų nukentėjusiojo P. P. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti solidariai iÅ¡ nuteistųjų R. J. ir E. Å . Valstybinės ligonių kasos, įmonės kodas 191351679, (atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai 3684,35 (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis Eur 35 ct) eurus žalos atlyginimui. Pripažinti R. J. ekstradicijos iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis. Priteisti iÅ¡ nuteistojo R. J. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, įstaigos kodas 188785847, (atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) naudai 1406,10 (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡is Eur 10 ct) eurus ektradicijos iÅ¡laidų.

Daiktinius įrodymus: tris vokus su nuoplovomis ir rankÅ¡luostį (kvitas B serija TEL 0003951), saugomus TelÅ¡ių AVPK TelÅ¡ių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendžio nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento žiniai, kuris vykdo nuteistojo R. J. grÄ Å¾inimo į Jungtinę Karalystę kontrolę. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam R. J. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Teisėja Audronė Alčauskienė