2022-02-09 Nr. AB-3419-3-61-3-02988-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-301-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02988-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Biovela-Utenos mėsa“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Samsonas“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. B6-(1.9)-1869 „Dėl galimai pažeidžiamų teisės aktų“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo ištirti pareiškėjo skundą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. Atsakovas, atlikdamas tyrimą, nustatė, kad UAB „Biovela“ priklauso 13 galiojančių registruotų prekės ženklų oficialiai skelbiamų Lietuvos Respublikos prekės ženklų duomenų bazėje ir 1 Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje registruotą prekės ženklą, kuriuose naudojamas žodis „Biovela“ ir kuriais mėsos perdirbimo įmonė (UAB „Biovela-Utenos mėsa“) ženklina pagamintus mėsos gaminius. Atsakovas nusprendė, kad šių prekės ženklų vartojimas ant UAB „Biovela“ mėsos gaminių, pagamintų tiek pagal ekologinės gamybos metodą, tiek ne pagal ekologinės gamybos taisykles, ženklinimo etikečių nėra vartotojus klaidinantis, nes, priešingu atveju, jie nebūtų registruoti. Skundžiamame Rašte nurodyta, kad 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 834/2007) 23 straipsnio 2 dalis, Reglamento (ES) Nr. 1169/2011) 7 straipsnio 1 dalies a punktas, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra pažeisti. Pareiškėjas su tokiomis išvadomis nesutiko, nes atsakovas Rašte neteisingai interpretuoja nustatytas aplinkybes, taip pat klaidingai aiškina ir taiko Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius ekologiško maisto reklamą.

2.2. Prekės ženklų, kuriuose yra žodis „Biovela“, registravimas patvirtina tai, kad jie gali būti teisėtai naudojami, jeigu jų naudojimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, tačiau, pareiškėjo teigimu, tai nereiškia, jog teisėtai registruotą perkės ženklą galima naudoti pažeidžiant Europos Sąjungos ir / ar Lietuvos Respublikos teisės aktus. Ekologiškų maisto produktų ženklinimo ir su ekologine gamyba susijusių terminų vartojimo reikalavimai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 834/2007. Reglamentas (ES) Nr. 834/2007 numato, kad tam, jog ekologiškus maisto produktus būtų galima lengviau išskirti iš kitų maisto produktų, jiems taikomi specialieji ženklinimo reikalavimai. Pagal Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą ekologiškumo terminų ar jų išvestinių žodžių arba mažybinių formų, pavyzdžiui, „bio“ ar „eco“, atskirai ar junginiuose, pateikimas ant maisto produktų etikečių reiškia, kad maisto produktas ar jo sudėtinės dalys pagaminti pagal Reglamento Nr. 834/2007 nustatytas ekologines gamybos taisykles.

2.3. Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas papildomas draudimas vartoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus, į kurių sąvoką patenka ir ekologiškumą simbolizuojančių mažybinių formų „bio“ ar „eco“, atskirai ar junginiuose, pateikimas ant maisto produktų etikečių, Europos Sąjungoje bet kuria jos kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, kurie neatitinka pagal šį reglamentą nustatytų reikalavimų, ir jų komerciniuose dokumentuose, išskyrus atvejus, kai šie terminai netaikomi žemės ūkio produktams maiste ar pašaruose arba akivaizdžiai nėra susiję su ekologine gamyba. Ženklinant ar reklamuojant taip pat nevartojami jokie terminai, įskaitant prekės ženkluose naudojamus terminus, ar praktika, kurie galėtų suklaidinti vartotoją ar naudotoją, leisdami manyti, kad produktas ar jo ingredientai atitinka pagal šį reglamentą nustatytus reikalavimus.

2.4. Mėsos gaminių, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, ženklinimo etikečių viršutinėje dalyje vartojamas žodis „Biovela“ klaidina vartotojus, nes ekologiško termino mažybinės formos „bio“ vedinys (junginys) „Biovela“, nepriklausomai nuo to, kokia jo reikšmė ar prasmė, leidžia manyti, kad mėsos gaminiai atitinka Reglamente (ES) Nr. 834/2007 nustatytos ekologinės gamybos būdo reikalavimus, nors taip nėra. Taip ženklinant mėsos gaminių, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, etiketes yra ne tik pažeidžiamas Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas maisto produktų ženklinimo ir reklamos draudimas, bet taip pat pažeidžiamas Reglamento (ES) Nr. 1169/2011) 7 straipsnio 1 dalies a punktas, numatantis, kad informacija apie maistą neturi klaidinti. Dėl to taip pat yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

2.5. Vartotojas turi galėti lengvai identifikuoti maisto produktus, pagamintus ekologiškos gamybos būdu. Ekologinės gamybos būdu pagaminti maisto produktai turi būti apsaugoti nuo konkurencijos su pigesniais, tradicinės gamybos būdais pagamintais maisto produktais. Be to, tradicinės gamybos būdais pagaminti vieno gamintojo maisto produktai negali būti išskiriami iš kitų gamintojų tradicinės gamybos būdais pagamintų mėsos gaminių, leidžiant klaidingai manyti, kad jie pagaminti ekologinės gamybos būdu.

2.6. Atsakovas taip pat neįvertino, kad mėsos gaminių ženklinimo etiketėse vartojamame žodyje „Biovela“ esančios ekologiško termino mažybinės formos „bio“, skirtos ženklinti ekologiškus produktus visoje Europos Sąjungoje, vartojimas saugomas visomis Bendrijos kalbomis. Taigi tokiu būdu tai klaidintų vartotojus, apsiperkančius kitoje valstybėje narėje arba perkančius produktus, pažymėtus kitomis kalbomis, kurių jie nesupranta, nes jie manytų, kad tai ekologiški produktai. Dėl to ekologiški produktai laisvo prekių judėjimo sąlygomis negalėtų sudaryti tiesioginės konkurencijos pigesniems produktams, pagamintiems tradicinės gamybos būdu.

3. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad:

3.1. Atsakovas ignoruoja Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą papildomą draudimą vartoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus, į kurių sąvoką patenka ir ekologiškumą simbolizuojančių mažybinių formų „bio“ ar „eco“, atskirai ar junginiuose, pateikimas ant maisto produktų etikečių, Europos Sąjungoje bet kuria jos kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, kurie neatitinka pagal šį reglamentą nustatytų reikalavimų, ir jų komerciniuose dokumentuose, išskyrus atvejus, kai šie terminai netaikomi žemės ūkio produktams maiste ar pašaruose arba akivaizdžiai nėra susiję su ekologine gamyba. Ženklinant ar reklamuojant taip pat nevartojami jokie terminai, įskaitant prekės ženkluose naudojamus terminus, ar praktika, kurie galėtų suklaidinti vartotoją ar naudotoją, leisdami manyti, kad produktas ar jo ingredientai atitinka pagal šį reglamentą nustatytus reikalavimus.

3.2. Sudurtinis žodis „Biovela“ susideda iš ekologiškumą simbolizuojančios mažybinės formos „bio“ ir žodžio „vela“, kuris graikų kalboje turi reikšmę – rodyklė, italų ir ispanų kalba turi reikšmę – burė, buriavimas, o ispanų kalba dar turi reikšmę – žvakė. Taigi tokio sudurtinio žodžio nurodymas ant maisto produktų, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, etikečių yra draudžiamas (Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 2 dalis). Žodis „Biovela“ nėra įmonės pavadinimas, o tik jo dalis, todėl jis negali būti vertinamas kaip gamintojo ar verslo operatoriaus pavadinimo nurodymas etiketėje. Nesutiko su atsakovo argumentais, kad žodžio „Biovela“ nurodymas negali keisti žmonių ekonominio elgesio „Biovelos“ parduodamų produktų atžvilgiu, kadangi žodis „Biovela“ nesiejamas su teikiamų rinkai mėsos gaminių pagaminimo būdu ir atitinka specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Sukuriamas mėsos gaminių gamybos būdo ekologiškumo įspūdis įtakoja vartotojų ekonominį elgesį, nes gali suklaidinti vartotoją manyti, jog taip ženklinami mėsos gaminiai atitinka Reglamente (ES) Nr. 834/2007 nustatytas ekologines gamybos taisykles.

3.3. Tai, kad ant mėsos gaminių, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, etikečių yra naudojami registruoti prekių ženklai, dar nereiškia, jog šie prekių ženklai gali būti naudojami pažeidžiant teisės aktus.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikė šiuos argumentus:

4.1. UAB „Biovela-Utenos mėsa“, ženklindama pagamintus mėsos produktus registruotais prekių ženklais, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“, nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 ir 2 dalių dėl to, kad žodis „Biovela“ nėra Reglamento (EB) Nr. 834/2007 I priede nurodytas terminas. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 I priede šis terminas lietuvių kalba skambėtų „ekologiškas“ (tyrimo metu buvo vertinamas ne tik žodis „ekologiškas“ „eko“, tačiau vertinimas atliktas visomis bendrijos kalbomis, tame tarpe ir „bio“). Tarnyba nustatė, kad UAB „Biovela“ registruotuose prekių ženkluose vartojamas žodis „Biovela“ yra dirbtinis simbolinis pavadinimas, neturintis jokios prasmės, žodis „Biovela“ yra įmonės pavadinimo dalis. Visi šio ūkio subjekto pagaminti mėsos produktai turi skirtingus pavadinimus. „Biovela“ mėsos gaminių asortimente yra gaminių, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimus. Šie gaminiai yra ženklinami ekologinės gamybos logotipais, kuriems VšĮ „Ekoagros“ yra išdavusi sertifikatus, šių gaminių gamyba ir ženklinimas yra kontroliuojama pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ 2 punktą.

4.2. Reklamos įstatymo tikslas yra gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti. Siekdamas šių tikslų, įstatymo leidėjas įtvirtino reklamos principus, priemones šiems tikslams pasiekti ir principams įgyvendinti, nustatė tam tikrus draudimus, tame tarpe nustatė ir maisto reklamos sąlygas, kurias išdėstė Reklamos įstatymo 14 straipsnyje. Teismų praktikoje kaip esminis reklamos požymis, išskiriantis ją iš kitos informacijos, yra įtvirtintas specialus jos tikslas – daryti įtaką ekonominei elgsenai. Siekiant nustatyti, ar informacija gali būti vertinama kaip reklama, turi būti konstatuotas skatinimo tikslas, t. y. turi būti nustatyta, kad ši informacija yra ar gali būti reikšminga vartotojui, priimant sprendimą dėl produkto įsigijimo, ir tokiu būdu ja siekiama daryti įtaką ekonominei elgsenai, skatinant jį naudotis tam tikromis prekėmis ar paslaugomis ar atsisakyti tam tikrų prekių (paslaugų) naudojimo. Paaiškino, kad ne kiekviena informacija, pateikiama prekių ženkle yra reklama.

4.3. UAB „Biovela“ pagamintus mėsos produktus ženklina registruotais prekių ženklais, kuriuos įvertino ir įregistravo kompetentinga institucija, t. y. Valstybinis patentų biuras. Valstybinis patentų biuras, prieš registruojant prekių ženklą, atlieka ir paties prekių ženklo ekspertizę. Taigi, ir šiuo atveju – prieš įregistruojant prekių ženklus, taip pat buvo padaryta prekių ženklų ekspertizė ir Valstybinis patentų biuras nustatė, kad UAB „Biovela“ prekių ženklai turi skiriamąjį požymį, o nenurodo tik prekės rūšies ar kitų prekės charakteristikų ir atitinka pagrindine prekių ženklo funkciją.

4.4. Tarnyba nustatė, kad UAB „Biovela“ įregistruotuose prekių ženkluose naudojamas žodis „Biovela“ nepažeidžia specialaus ekologišku produktu Reglamento (EB) Nr. 834/2007, kuris nustato ekologiškų produktu ženklinimo taisykles, draudimus ir pan. Žodis „Biovela“ yra dirbtinis simbolinis pavadinimas, neturintis jokios prasmės, yra ūkio subjekto pavadinimo dalis, iš ko seka, kad įregistruoti prekių ženklai, kuriuose naudojamas žodis „Biovela“, atitinka pagrindinę prekių ženklo funkciją.

4.5. Tarnyba priėmė teisėtą ir objektyvų administracinį sprendimą, t. y. skundžiamą Raštą, kurį pagrindė faktais, argumentacija ir teisės aktų normomis, jį pasirašė kompetentingas pareigūnas, jame nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. skundas išnagrinėtas iš esmės, pažeidimų nenustatyta, atsakymas pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Raštą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biovela-Utenos mėsa“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į skundą pateikė savo poziciją:

5.1. žodis „Biovela“ nėra terminas, nurodytas Reglamento Nr. 834/2007 priede. Kaip matyti iš priede pateiktų terminų, jie skirtingose kalbose yra skirtingi. Žodis „Biovela“ nėra Reglamento Nr. 834/2007 priede nurodytų terminų (pvz. liet. ekologiškas) išvestinis žodis, nes jame nėra inkorporuotas joks šiame priede nurodytas terminas jokia Europos Sąjungos kalba. Pabrėžė, kad pats pareiškėjas iš esmės sutinka, kad žodis „Biovela“ nėra Reglamento Nr. 834/2007 priede nurodytas terminas ar jo išvestinis žodis, tačiau mano, kad Reglamentu Nr. 834/2007 saugomo termino mažybinė forma „bio“ yra junginyje su kitu žodžiu, sudarant žodį „Biovela“, ir kad tokio junginio naudojimas yra neleistinas remiantis minėtu Reglamentu.

5.2. Bendrovė sutiko su atsakovo pozicija, kad jis naudoja ne šiaip žodį „biovela“, o prekių ženklus bei juridinio asmens pavadinimą. Aplinkybė, kad žodiniai prekių ženklai „Biovela“ ir „Biovela Stix“ yra įregistruoti, patvirtina, jog žodis „Biovela“ nenurodo jokių prekių ar produktų savybių ir dėl jų neklaidina. Priešingu atveju, šie prekių ženklai nebūtų buvę įregistruoti, nes šie prekių ženklai yra žodiniai, neturintys jokių papildomų skiriamąjį požymį turinčių ir neaprašomųjų elementų. Būtent dėl žodžio „Biovela“ atitikimo absoliutiems reikalavimas ir buvo įregistruotas ES prekių ženklas „Biovela Stix“, nes žodis „Stix“ yra vertintinas kaip aprašomasis elementas, o prekių ženklas vien tik su tokiu žodiniu elementu negalėtų būti registruotas.

5.3. Šioje ginčo situacijoje reikšminga aplinkybe yra ir tai, kad žodis „Biovela“ prekių ženkluose ir gaminių etiketėse yra rašomas mėlynos spalvos raidėmis, tuo tarpu Reglamentą Nr. 834/2007, pakeičiančio Reglamento Nr. 848/2018, V priede pateiktas ekologinės gamybos ženklas yra žalias. Pastebėjo, kad Bendrovės pavadinime yra buvusios jos akcininkės UAB „Biovela“ pavadinimas, kuris buvo registruotas ir saugomas nuo 1994 m. rugsėjo 14 d., Bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „UAB „Biovela-Utenos mėsa“ 2018 m., atsižvelgiant į tai, kad tuo metu visa gamybos veikla buvo perkelta į Bendrovę, įskaitant mėsos produktų gamybą, kurią iki to laiko vykdė UAB „Biovela“. Vėliau įmonės logotipas prekių ženkluose evoliucionavo – jame liko tik juridinio asmens pavadinimo simbolinė dalis „Biovela“. Be to, per ilgus metus, kai VšĮ „Ekoagros“ išduoda minėtus sertifikatus, iš jos Bendrovė nėra sulaukusi jokių pastabų ar skundų dėl pavadinimo ir prekių ženklo „Biovela“ naudojimo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė iš pareiškėjo UAB „Samsonas“ trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjo UAB „Biovela-Utenos mėsa“ naudai 1 800 Eur atstovavimo išlaidų ir 72,60 Eur už vertėjo paslaugas.

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad:

7.1. Tarnyba 2019 m. lapkričio 29 d. gavo UAB „Samsonas“, atstovaujamos advokatų kontoros Milinis ir partneriai advokato V. M., skundą (reg. 2019 m. lapkričio 29 d. ir Nr. 11272) apie UAB „Biovela“, priklausančios mėsos perdirbimo įmonių grupei UAB „Biovela Group“, mėsos gaminių, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, ženklinimo etikečių viršutinėje dalyje vartojamo užrašo „Biovela“, taip pat internetinėje svetainėje http://www.biovela.lt/lt/prekes/biovela2/biovela3/ ir elektroninės parduotuvės tinklapyje www.barbora.lt reklamuojant šiuos mėsos gaminius, ant kurių etikečių viršutinės dalies vartojamas užrašas „Biovela“ (termino „bio“ vedinys), galimai pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 2 dalies, be to, 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 71 straipsnio 1 dalies a punkto, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

7.2. Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2019 m. lapkričio 29 d. skundą, pradėjo tyrimą dėl 2019 m. lapkričio 29 d. skunde nurodyto ūkio subjekto veikloje galimai pažeidžiamų Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų:

7.2.1. Tyrimo metu Tarnyba nustatė, kad UAB „Biovela“ turi 13 galiojančių registruotų prekių ženklų, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“ (oficialiai skelbiami Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje), ir 1 Europos Sąjungos prekių ženklą „Biovela Stix“, kurį 2019 m. spalio 16 d. įregistravo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (registracijos Nr. 018090194), kuriais mėsos perdirbimo įmonė „Biovela“ ir ženklina pagamintus mėsos produktus.

7.2.2. Atlikusi tyrimą, Tarnyba konstatavo, kad UAB „Biovela“, ženklindama pagamintus mėsos produktus registruotais prekių ženklais, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“, nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų. Tokia išvada padaryta dėl to, kad: 1) žodis „Biovela“ nėra Reglamento (EB) Nr. 834/2007 I priede nurodytas terminas. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 priede šis terminas lietuvių kalba skambėtų „ekologiškas“ (tyrimo metu buvo vertinamas ne tik žodis „ekologiškas“, „eko“, tačiau vertinimas atliktas visomis bendrijos kalbomis, tame tarpe ir „bio“); 2) taip pat nėra šio termino vedinys (pagal lietuvių kalbos taisykles vedinys – su priesaga, galūne ir priešdėliu išvestas žodis) ar mažybinė forma („bio“ ar „eco“). Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad UAB „Biovela“ registruotuose prekių ženkluose vartojamas žodis „Biovela“ yra dirbtinis simbolinis pavadinimas, neturintis jokios prasmės, žodis „Biovela“ yra įmonės pavadinimo dalis.

7.2.3. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 19 d. priėmė skundžiamą Raštą, kuriame pareiškėją informavo, kad neturi teisinio pagrindo Bendrovei uždrausti naudoti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotus prekių ženklus, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“, ir kad Bendrovės ženklinimo etiketėse grafiškai ir žodžiais pateikiamas prekių ženklas yra išskirtinio spalvų derinio ir skiriasi nuo nacionalinio bei Bendrijos ekologinės gamybos simbolių bei neturi sąsajų su ekologine gamyba. Vertinant tai, kad prekių ženklai buvo registruoti teisės aktų nustatyta tvarka, kad neturi sąsajų su ekologine gamyba, yra pripažintini kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo ištirti pareiškėjo skundą.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi ne kaip vartotojas (jis yra įmonė), neturi įgaliojimų atstovauti vartotojų interesus. Taip pat pareiškėjas neturi ir įgaliojimų atstovauti viešąjį interesą dėl trečiojo suinteresuoto asmens naudojamo prekės ženklo. Taigi, teismas laikė, kad Tarnybos Raštas, kuriuo nenustatyta Reklamos įstatymo pažeidimų trečiojo suinteresuoto asmens veikloje, nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui. Dėl šio sprendimo pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeičia. Kaip nurodė teismas, pareiškėjo subjektinės teisės šiuo požiūriu pasireiškia ta apimtimi, kiek tinkamai buvo išnagrinėtas jo 2019 m. lapkričio 29 d. prašymas (toliau – ir Prašymas).

10. Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar tinkamai buvo išnagrinėtas Prašymas, būtina patikrinti, ar prašyme nurodytas aplinkybes bei prašymus administravimo subjektas išnagrinėjo savo kompetencijos ribose ir išsamiai atsakė pareiškėjui.

11. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad UAB „Biovela“, priklausančios mėsos perdirbimo įmonių grupei UFAB „Biovela Group“, mėsos gaminių, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, ženklinimo etikečių viršutinėje dalyje vartojamo užrašo „Biovela“, taip pat internetinėje svetainėje http://www.biovela.lt/lt/prekes/biovela2/biovela3/ ir elektroninės parduotuvės tinklapyje www.barbora.lt reklamuojant šiuos mėsos gaminius, ant kurių etikečių viršutinės dalies vartojamas užrašas „Biovela“ (termino „bio“ vedinys), galimai pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 2 dalies, be to, 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 71 straipsnio 1 dalies a punkto, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

12. Tarnyba Rašte pateikė savo situacijos vertinimą ir nurodė, kad UAB „Biovela-Utenos mėsa“, ženklindama pagamintus mėsos produktus registruotais prekių ženklais, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“, nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų. Tokia išvada padaryta dėl to, kad: 1) žodis „Biovela“ nėra Reglamento (EB) Nr. 834/2007 I priede nurodytas terminas. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 priede šis terminas lietuvių kalba skambėtų „ekologiškas“ (tyrimo metu buvo vertinamas ne tik žodis „ekologiškas“, „eko“, tačiau vertinimas atliktas visomis bendrijos kalbomis, tame tarpe ir „bio“); 2) taip pat nėra šio termino vedinys (pagal lietuvių kalbos taisykles vedinys – su priesaga, galūne ir priešdėliu išvestas žodis) ar mažybinė forma („bio“ ar „eco“). Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad UAB „Biovela“ registruotuose prekių ženkluose vartojamas žodis „Biovela“ yra dirbtinis simbolinis pavadinimas, neturintis jokios prasmės, žodis „Biovela“ yra įmonės pavadinimo dalis, t. y. siejamas su įmone, o ne su siūlomais gaminiais. Taip pat rėmėsi tuo, kad „Biovela“ yra jau registruotas prekės ženklas ir jo teisėtumas pagal prekės ženklų įstatymo 7 straipsnio 7 dalį patikrinamas juos registruojant. Tarnyba vertino, kad prekės ženklas „Biovela“ šiuo atveju neklaidina vartotojo.

13. Taigi, teismas įvertino, kad Tarnyba, atsakydama į Prašymą, atsakė į Prašyme keliamus klausimus, nurodė teisės aktus, kuriais remiasi, taip pat kaip jie taikytini konkrečioms faktinėms aplinkybėms. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pateiktas atsakymas buvo neišsamus ar nepilnas, t. y. pareiškėjo subjektinės teisės ir teisėti interesai Raštu nebuvo pažeisti. Raštas buvo pasirašytas įgalioto subjekto.

14. Teismas priteisė iš pareiškėjo UAB „Samsonas“ trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjo UAB „Biovela-Utenos mėsa“ naudai 1 800 Eur atstovavimo išlaidų ir 72,60 Eur už vertėjo paslaugas.

III. 15. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnybos sprendimas, kuriuo nenustatyta Reklamos įstatymo pažeidimų trečiojo suinteresuoto asmens veikloje, nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, nes: 1) pareiškėjas į atsakovą Tarnybą kreipėsi ne kaip vartotojas (pareiškėjas yra įmonė), neturintis įgaliojimų atstovauti vartotojų interesus; 2) pareiškėjas neturi ir įgaliojimų atstovauti viešąjį interesą dėl trečiojo suinteresuoto asmens naudojamo prekės ženklo. Tačiau pareiškėjas su tokiais argumentais nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka Reklamos įstatymo nuostatų. Pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su skundu dėl galimo reklamos teisės aktų pažeidimo, vykdė ne su viešuoju interesu susijusią funkciją informuoti apie pažeidimus, tačiau gina savo subjektinę teisę, susijusią su galimybe vienodomis sąlygomis konkuruoti rinkoje. Tai, jog tokio pobūdžio institucijų sprendimai yra ginčijami administraciniame teisme, patvirtina gausi praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1000-492/2017; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-993/2007, 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1555/2008). Pareiškėjas papildomai pažymi, kad Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuris numato, jog maisto reklamos nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdo Tarnyba, pareiškėjas UAB „Samsonas“ būtent šiai Tarnybai pateikė skundą dėl klaidinančios maisto reklamos (Reklamos įstatymo 14 str.), kurį Tarnyba priėmė nagrinėti ir išnagrinėjo atsakydama Raštu. Skundo išnagrinėjimas leidžia daryti išvadą, jog Tarnybai nekilo abejonių, kad suinteresuoto trečiojo asmens galimai klaidinanti mėsos gaminių (maisto) reklama gali pažeisti pareiškėjo interesus, t. y. galimybę sąžiningai konkuruoti (Reklamos įstatymo 2 str. 3 d., 25 str. 2 d.).

17. Be to, Raštas, kuriuo nenustatyta Reklamos įstatymo pažeidimų trečiojo suinteresuoto asmens veikloje, sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, nes suinteresuotas trečiasis asmuo gali toliau naudoti galimai klaidinančią maisto reklamą savo veikloje, taip pažeidžiant pareiškėjo interesus sąžiningai konkuruoti, o pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, net neturi galimybės teisme ginti savo pažeistų teisių ir interesų.

18. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai leidžia daryti išvadą, jog teismas nevertino Rašto pagrįstumo ir teisėtumo, o vertino tik tai, ar pareiškėjui buvo išsamiai ir pilnai atsakyta, t. y. ar pareiškėjui buvo atsakyta tinkamai. Atsakovas Rašte konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikloje nėra Reklamos įstatymo pažeidimų. Taigi, tokios Rašto išvados yra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo interesų ir subjektinių teisių pažeidimu sąžiningai konkuruoti rinkoje, todėl pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik tai, ar pareiškėjui buvo išsamiai ir pilnai atsakyta į skundą, bet įvertinti ir Rašto pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikloje nėra Reklamos įstatymo pažeidimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neišnagrinėjo faktinių klausimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str.), neatliko bylos medžiagos ir ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatų analizės. Teismas vertino tik tai, kad Tarnyba, atsakydama į Prašymą, atsakė į Prašyme keliamus klausimus, nurodė teisės aktus, kuriais remiasi, taip pat, kaip jie taikytini konkrečioms faktinėms aplinkybėms, tačiau, teismas nenagrinėjo ir neanalizavo, ar Tarnybos išvados ir argumentai teisėti ir pagrįsti, taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo skundo argumentų. Taigi, pirmosios instancijos teisme apskirtai nebuvo atskleista bylos esmė.

19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Pažymi, kad pareiškėjas, skųsdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodo naują teisinį pagrindą – klaidinančios reklamos teikimą, kurios nuostatos apibrėžtos Reklamos įstatymo 5 straipsnyje. Tarnyba nurodo, kad pagal Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o ne Tarnyba, todėl šiuo pagrindu tyrimas dėl galimai klaidinančios reklamos turėtų būti nagrinėjamas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.

21. Atsakovas akcentuoja, kad teismų praktikoje formuojama nuomonė, jog bendrine prasme klaidinanti reklama reiškia reklamą, kurioje pateikiama neteisinga ar netiksli informacija ir veikiamas šios informacijos pirkėjas nori įsigyti prekę ar dėl jos gali būti pakenkiama kito asmens galimybėms konkuruoti. Paaiškina, kad pareiškėjas nepateikė jokių reklamos požymių, o tam, kad reklama būtų pripažįstama klaidinančia, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-1-931/2005, A-556-997/2008).

22. Pateikia argumentus, kad šiuo atveju prekės ženklas, priešingai nei teigia pareiškėjas, padeda išvengti vartotojų klaidinimo, nes nurodo produkto gamintoją ir taip padeda vartotojui atskirti vieno gamintojo produktus nuo kito gamintojo produktų. Paaiškina, kad žodis „Biovela“ yra simbolinis žodis, neturintis prasmės ir nepažeidžia specialiajame teisės akte, t. y. Reglamente (EB) Nr. 834/2007, įtvirtintų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, negali būti pažeisti ir bendrųjų teisės aktų, t. y. Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a punkto, kuriame nurodoma, kad klaidinti, visų pirma dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo, bei Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes prekės ženklas naudotinas nepažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimų, o tiesiogiai Reglamento (EB) Nr. 834/2007.

23. Akcentuoja, kad klausimas dėl žodžio „Biovela“ galimo klaidinimo turi būti vertinamas Lietuvos vartotojo atžvilgiu, nes remiantis Reklamos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, rašytiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai. Tai reiškia, kad vertiniai iš kitų užsienio kalbų, vertinant žodžio „Biovela“ reikšmes, negali būti vertinami.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, o apeliaciniame skunde pateikti teisiniai argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą. Pabrėžia, kad net tuo atveju, jeigu Raštas būtų nagrinėjamas Reglamento Nr. 834/2007 taikymo teisingumo aspektu, sistemiškai aiškinant minėtą Reglamentą bei jų taikymo sritis ir sąlygas, – akivaizdu, kad gamintojo pavadinimas ir prekių ženklas „Biovela“ nepatenka į šio Reglamento taikymo sritį, nes jie neapibūdina paties produkto ir nėra susiję su produkto savybėmis, kadangi juridinio asmens pavadinimo funkcija yra identifikuoti įmonę, gamintoją, o ne konkretų gaminį. Kita vertus, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, net ir tuo atveju, kai tam tikras „terminas“ yra prekių ženklo dalis, ne bet kokio termino naudojimas yra draudžiamas, kaip numatyta Reglamento Nr. 834/2007 23 straipsnio 2 dalyje, o tik tokio, kuris galėtų suklaidinti vartotoją ar naudotoją, leisdami manyti, kad produktas ar jo ingredientai atitinka pagal šį reglamentą nustatytus reikalavimus. Žodis „Biovela“ yra dirbtinis, neturintis jokios konkrečios prasmės ir reikšmės, todėl vien dėl šios priežasties jis negali teikti jokios informacijos apie maisto produktų ypatybes ar dėl jų klaidinti, taip pat neteikia jokios informacijos apie maisto produktų gamybos būdą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo priimto pagal įmonės skundą dėl galimų maisto produktų ženklinimo pažeidimų.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnybos sprendimas, kuriuo nenustatyta Reklamos įstatymo pažeidimų trečiojo suinteresuoto asmens veikloje, nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka. Dėl apelianto argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.

29. Be to, ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 punktas), o įstatymų nustatytais atvejais – pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (2 punktas). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Iš šių teisės normų seka, kad viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad šioje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą. Taip pat iš skundžiamo Rašto seka, kad atsakovo sprendimas nedarė jokios įtakos konkrečioms subjektinėms pareiškėjo teisėms. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad pasikeitė apelianto turimų subjektinių teisių turinys. Iš apelianto argumentų seka, kad apeliantas norėtų ginti savo interesus. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį pareiškėjas turi teisę ginti ir įstatymų saugomus interesus. Administraciniame teisme gali būti ginami tik teisėti interesai, t. y. tokios teisės pripažįstamos asmeninės vertybės, kurios yra betarpiškai susijusios su subjektinėmis teisėmis. Apelianto argumentai nepagrindžia, kad jo ginami interesai šioje byloje yra betarpiškai susiję su subjektinėmis teisėmis. Apelianto pateikti samprotavimai apie galimus konkurencijos pažeidimus nėra susieti su konkrečiomis subjektinėmis teisėmis ir konkrečiomis gyvenimiškomis situacijomis ir grindžiami abstraktaus pobūdžio samprotavimais ir subjektyviu situacijos vertinimu. Teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus vertina, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.

31. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas dėl gauto skundo nustatė, kad UAB „Biovela-Utenos mėsa“, ženklindama pagamintus mėsos produktus registruotais prekių ženklais, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“, nepažeidžia ES teisės aktų. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, su šiomis atsakovo išvadomis sutinka.

32. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, priede išvardyti terminai, jų išvestiniai žodžiai arba mažybinės formos, pavyzdžiui, „bio“ ar „eco“, atskirai arba junginiuose, gali būti vartojami visoje Bendrijoje ir bet kuria Bendrijos kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, kurie atitinka pagal šį reglamentą ar jo laikantis nustatytus reikalavimus. Sistemiškai vertinant šias reglamento nuostatas akivaizdu, kad žodis „Biovela“ nėra Reglamento (EB) Nr. 834/2007 I priede nurodytas terminas. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 I priede yra oficialus terminas „ekologiškas“, o mažybinė forma „bio“ nėra susijusi su oficialiu lietuvišku terminu „ekologiškas“. Pažymėtina, kad atsakovas, remdamasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultantais, teigia, jog žodis „Biovela“ nėra žodžio „bio“ vedinys, o UAB „Biovela“ registruotuose prekių ženkluose vartojamas žodis „Biovela“ yra dirbtinis simbolinis pavadinimas, neturintis jokios prasmės, žodis „Biovela“ yra įmonės pavadinimo dalis. Teismo nuomone, apeliantas šių atsakovo argumentų nepaneigė.

33. Apeliantas teigia, kad, naudojant „Biovela“ terminą, yra pažeidžiamas Reglamentas (EB) Nr. 834/2007, bet pažymėtina, kad Lietuvos rinkoje visuotinai žinoma, kad „Biovela“ yra įmonės pavadinimas naudojamas nuo 1994 m., kai apelianto nurodytas reglamentas neegzistavo. Byloje nustatyta, kad UAB „Biovela-Utenos mėsa“ pagamintus mėsos produktus ženklina registruotais prekių ženklais, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“. Žodis „Biovela“ prekių ženkluose ir gaminių etiketėse yra rašomas mėlynos spalvos raidėmis, tuo tarpu Reglamentą Nr. 834/2007 panaikinančio Reglamento Nr. 848/2018 V priede pateiktas ekologinės gamybos ženklas yra žalias. Teismo nuomone, žodis „Biovela“ neapibūdina pagamintų produktų, neturi prasmės, susijusios su žemės ūkio produktais, jų ingredientais ar pašarais, arba ekologine gamyba ir negali suklaidinti vartotojo ar naudotojo, leisdami manyti, kad produktas ar jo ingredientai atitinka pagal aukščiau paminėtą reglamentą nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, apelianto argumentuose, siejamuose su graikų, italų ir ispanų kalbomis yra pateikta subjektyvi interpretacija, kuri teismo yra atmetama.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biovela-Utenos mėsa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo UAB „Samsonas“ bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje – 847 eurų. Šis prašymas tenkinamas, kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, teismui pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai ir duomenų, kad išlaidų dydis neracionalus, nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Biovela-Utenos mėsa“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ 847 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan